- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-24
- Bylos Nr.
- e2-811-516/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00892-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Gudžiūnienė
- Atsakovas
- L. K.
- Trečiasis asmuo
- S. S., D. M., M. V.
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Daugirda“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1052-413/2019 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Daugirda“, atstovaujamos bankroto administratorės mažosios bendrijos „Dombriga“, ieškinį atsakovei L. K., tretieji asmenys – S. S., D. M., M. V., dėl žalos atlyginimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir BUAB) „Daugirda“, atstovaujama bankroto administratorės mažosios bendrijos (toliau – ir MB) „Dombriga“, kreipėsi į teismą, prašydama priteisti ieškovei iš atsakovės L. K. 41 100,20 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. 2019 m. kovo 28 d. šalys pateikė Kauno apygardos teismui prašymą patvirtinti šalių pasirašytą taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apygardos teismas 2019 m. balandžio 5 d. nutartimi nustatė ieškovei BUAB „Daugirda“ 20 dienų terminą, skaičiuotiną nuo nutarties įteikimo dienos, trūkumams pašalinti, t. y. sušaukti ir pateikti teismui BUAB „Daugirda“ kreditorių susirinkimo nutarimą, patvirtinantį bendrovės kreditorių pritarimą ieškovės BUAB „Daugirda“ ir atsakovės L. K. 2019 m. kovo 28 d. pasirašytai taikos sutarčiai.
4. Teismas pažymėjo, kad bankroto administratoriaus savarankiškų teisių įgyvendinimas, reglamentuotas civilinio proceso normų, neturi pažeisti kreditorių teisių ir atskirais atvejais turėtų būti derinamas su kreditorių teise žinoti apie taikos derybas, ginti savo reikalavimus ir priimti sprendimus, kuriuos reguliuoja specialusis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ir ĮBĮ).
Šalies argumentai
5. Teismas nustatė, kad pateiktas administratoriaus ieškinys grindžiamas atsakovės neteisėtais veiksmais – turto bei dokumentų neišsaugojimu ir neperdavimu, dėl kurių kreditoriams padaryta 41 100,20 Eur žala, t. y. ieškiniu prašoma priteisti suma atitinka patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų sumą. Savo ruožtu iš teismui pateiktos tvirtinti šalių taikos sutarties matyti, kad ją patvirtinus, bankrutavusi bendrovė gautų tik 4 000 Eur sumą. Teismo vertinimu, kadangi taikos sutartimi prašoma priteisti suma sumažinta dešimčia kartų, siekiant įsitikinti, ar tokia taikos sutartis neprieštarauja BUAB „Daugirda“ kreditorių interesams, yra būtinas bendrovės kreditorių susirinkimo pritarimas šalių pasirašytai 2019 m. kovo 28 d. taikos sutarčiai.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Ieškovė BUAB „Daugirda“, atstovaujama bankroto administratorės, atskirajame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patvirtinti ieškovės ir atsakovės pasirašytą taikos sutartį. Atskirajame skunde nurodyti šie pagrindiniai argumentai:
6.1. Teismas nepagrįstai bankroto administratoriaus kompetencijai priklausantį klausimą perkėlė kreditorių susirinkimui. Kreditoriai negali įpareigoti administratoriaus pareikšti ieškinį, susilaikyti nuo jo pareiškimo ar sudaryti taikos sutartį. Ieškinys pareikštas dėl žalos atlyginimo, o tokio pobūdžio ginčui spręsti įstatyme nenustatytas privalomo derinimo su kreditorių susirinkimu poreikis. Teismo paskirtas administratorius visiškai pakeičia bendrovės vadovą, jis atlieka vienasmeniam valdymo organui priskirtas funkcijas. Taigi, tik administratorius turi teisę spręsti dėl taikos sutarties sudarymo ir jos sąlygų.
6.2. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pažeidė dispozityvumo principą. Nutartis taip pat prieštarauja ĮBĮ 22 straipsnio 3 daliai, nes reikalauti šaukti kreditorių susirinkimus gali tik bankrotą nagrinėjantis teismas, kreditorių susirinkimas arba pats administratorius. Be to, įsiteisėjusi teismo nutartis bendrovei taikyti supaprastintą bankroto procesą yra pagrindas administratoriui atlikti bendrovės bankroto procedūras, o kreditorių susirinkimai supaprastinto bankroto proceso metu nešaukiami (ĮBĮ 13¹ straipsnio 11 dalis). Byloje pateikti duomenys, kad ieškovei taikomas supaprastintas bankroto procesas, todėl teismas, ne tik nepagrįstai nurodė neva ieškovei reikalingas kreditorių pritarimas, bet ir nepagrįstai tiesiogiai įpareigojo tokį susirinkimą sušaukti.
6.3. Priešingai nei nurodė teismas, nutartimi teismo nustatytas trūkumas negali būti laikomas trūkumu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 111 straipsnio 2 dalies 5 punkto prasme. Nustatytas įpareigojimas neteisėtas ir perteklinis šalių taikos sutarties tvirtinimo procese.
6.4. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisės taikymo ir aiškinimo praktikos (žr. pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1541/2011, 2015 m. vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-252-330/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-684/2018 ir kt.).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
8. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas nustatė prašymo patvirtinti taikos sutartį trūkumus, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
9. Apeliantės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylos šalių sudarytos taikos sutarties tvirtinimo klausimą, neturėjo teisės įpareigoti ieškovės administratorę sušaukti ieškovės kreditorių susirinkimą pritarimui dėl taikos sutarties sudarymo gauti, tuo labiau kad ieškovei taikomas supaprastintas bankroto procesas, kurio metu kreditorių susirinkimai iš viso nėra šaukiami.
10. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą ir nagrinėjamam klausimui aktualų teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, sutinka su atskirajame skunde dėstoma pozicija.
11. Pagal ĮBĮ 11 straipsnio 1 dalį bankroto administratorius – tai teismo paskirtas fizinis ar juridinis asmuo, turintis teisę teikti bankroto administravimo paslaugas. Bankroto administratorius, vykdydamas ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalyje nustatytas funkcijas, gina bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių teises bei teisėtus interesus, vadovauja bankrutuojančios įmonės ūkinei komercinei veiklai, atstovauja arba įgalioja kitą asmenį atstovauti bankrutuojančiai įmonei teisme ir pan.
12. Kaip ne kartą yra išaiškinęs kasacinis teismas, bankroto administratorius visiškai pakeičia įmonės vadovą, nes jis atlieka vienasmeniam valdymo organui priskirtas funkcijas. Bankroto administratorius visų pirma yra teismo paskirtas bankrutuojančios įmonės atstovas, veikiantis įmonės vardu ex officio (pagal pareigas), o pavedimo sutarties pagrindu susiklosto ne bankroto administratoriaus ir kreditorių (ar kreditorių susirinkimo), bet bankroto administratoriaus ir bankrutuojančios įmonės teisiniai santykiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2012). Taigi, bankrutuojančiai (bankrutavusiai) įmonei, kaip civilinėje byloje dalyvaujančiam asmeniui, atstovauja pagal įstatymą (teismo nutartimi) paskirtas bankroto administratorius (arba jo įgaliotas asmuo), su kuriuo bankrutuojančios įmonės kreditoriai (jų susirinkimo pirmininkas) yra sudarę pavedimo sutartį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2010).
13. Taigi, bankroto administratorius teismo procese, inicijuotame bankrutavusios įmonės vardu prieš jos skolininką, pagal CPK 41 straipsnį tampa civilinio proceso šalimi, t. y. įgyja teisę įmonės vardu ir interesais spręsti dėl CPK 42 straipsnio 1 dalyje išvardytų teisių įgyvendinimo, be kita ko, kaip vienos iš jų – taikos sutarties sudarymo įmonės vardu ir interesais.
14. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-684/2018 išaiškinta, kad teisinio ir faktinio pobūdžio ginčui tarp bankrutuojančios įmonės ir jos skolininko spręsti įstatyme nenustatyta privalomo derinimo su kreditorių susirinkimu poreikio. Taigi, nors bankroto administratorius, veikdamas kreditorių interesais, turėtų būti suinteresuotas taikos sutarties sąlygas derinti su kreditoriais, tačiau to jam neatlikus, tokie bankroto administratoriaus veiksmai nelaikytini neteisėtais.
15. Kaip teisingai pastebėjo apeliantė atskirajame skunde, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat ne kartą pasisakyta, kad kreditorių susirinkimas ar komitetas, įgyvendinantis kreditorių teises pagal ĮBĮ nustatytą teisinį reguliavimą, negali priimti teismo paskirtam bankroto administratoriui privalomų valdingų sprendimų, kurie ribotų įstatymu priskirtų įgaliojimų administratoriui vykdymą, taip pat teismine tvarka ginant įmonės bei jos kreditorių teises ir teisėtus interesus. Kreditoriai negali įpareigoti bankroto administratorių pareikšti ieškinį, susilaikyti nuo jo pareiškimo ar, pareiškus ieškinį, jo atsisakyti arba vesti bylą pagal kreditorių susirinkimo ar komiteto nurodytas veikimo kryptis, t. y. įpareigoti byloje atlikti tik konkrečius, ribotus ar kitus jam nurodytus veiksmus (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-252-330/2015).
16. Taigi, esant tokiam reguliavimui, t. y. įstatymo leidėjui nenustačius bankroto administratoriui pareigos gauti kreditorių pritarimą taikos sutarčiai konkrečioje civilinėje byloje sudaryti, tokią civilinę bylą tarp bankrutavusios įmonės ir jos skolininko nagrinėjantis teismas negali kreditorių susirinkimo pritarimo nepateikimo vertinti kaip prašymo patvirtinti taikos sutartį trūkumo ir tuo labiau įpareigoti bankroto administratorių sušaukti kreditorių susirinkimą šiam pritarimui gauti, kai tokio reikalavimo nenumato galiojantis teisinis reguliavimas, ypač įvertinus tai, kad nagrinėjamu atveju ieškovei taikomos supaprastinto bankroto procedūros, o pagal ĮBĮ 13¹ straipsnio 11 dalį supaprastinto bankroto proceso metu kreditorių susirinkimai nešaukiami.
17. Pažymėtina, jog teismui suteikta teisė kontroliuoti, kad šalys tinkamai, sąžiningai ir protingai įgyvendintų savo procesines teises byloje, dėl šios priežasties CPK 42 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog teismas, gavęs prašymą tvirtinti taikos sutartį, atsisako ją patvirtinti, jeigu taikos sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui.
18. Kasacinis teismas, formuodamas praktiką dėl byloje pateiktos tvirtinti taikos sutarties atitikties viešajam interesui, yra pasisakęs, kad vertinant, ar yra viešasis interesas tuo atveju, kai šalys bylą baigia taikos sutartimi, atsižvelgtina į tai, jog CK 1.5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Teisingumo principas reikalauja, kad asmenys, įgyvendindami savo teises, nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Laikantis šio principo, tuo atveju, kai šalių sudaryta taikos sutartimi pažeidžiamos kito asmens teisės, tokių teisių gynimas yra viešasis interesas, nors šalių sudaryta taikos sutartis išoriškai gali atrodyti kaip taikus teisinio ginčo baigimas. Teismas, nustatęs viešojo intereso pažeidimą, taikos sutarties neturi tvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2014).
19. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus išaiškinimus, konstatuotina, kad teismas, manydamas, jog bendrovės, atstovaujamos bankroto administratoriaus, ir priešingos bylos šalies sudaryta taikos sutartis konkrečioje civilinėje byloje pažeidžia (galimai neatitinka) kreditorių interesus, gali konstatuoti viešojo intereso pažeidimą ir tokios sutarties netvirtinti, tačiau neturi teisinio pagrindo reikalauti, kad bankroto administratorius pateiktų kreditorių sutikimą, tuo labiau įpareigoti sušaukti kreditorių susirinkimą tokiam sutikimui gauti, kai pagal ĮBĮ 22 straipsnyje įtvirtintą reguliavimą įpareigoti administratorių sušaukti susirinkimą gali tik įmonės bankroto bylą nagrinėjantis teismas.
20. Apibendrindamas pirmiau išdėstytas faktines ir teisines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas priėjo išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai skundžiama 2019 m. balandžio 5 d. nutartimi konstatavo prašymo patvirtinti taikos sutartį trūkumą ir nustatė ieškovei terminą sušaukti ir pateikti teismui BUAB „Daugirda“ kreditorių susirinkimo nutarimą, patvirtinantį bendrovės kreditorių pritarimą ieškovės BUAB „Daugirda“ ir atsakovės L. K. 2019 m. kovo 28 d. pasirašytai taikos sutarčiai, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina. Kadangi 2019 m. kovo 28 d. taikos sutarties tvirtinimo klausimas, nustačius prašymo trūkumus, pirmosios instancijos teismo nebuvo sprendžiamas (išspręstas) iš esmės, šis klausimas grąžintinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 5 d. nutartį panaikinti.
Ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Daugirda“ ir atsakovės L. K. sudarytos taikos sutarties tvirtinimo klausimą grąžinti spręsti pirmosios instancijos teismui.