Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2007-02-08 · Administracinė byla Nr. A-248-135-07

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-02-08
Bylos Nr.
A-248-135-07
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Gintaras Kryževičius (pirm.), Birutė Janavičiūtė (pran.), Romanas Klišauskas
Pareiškėjas
V., V. P. Ž.
Atsakovas
Valstybinio
Trečiasis asmuo
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Kategorijos
  • 6.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr.A2 – 135/2007Procesinio sprendimo kategorija 6.7 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASN UTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. vasario 8 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Birutės Janavičiūtės (pranešėja), Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,dalyvaujant atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovei Gražinai Jackūnienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. P. Ž. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2006 m. birželio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. P. Ž. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui, dalyvaujant trečiajam suinteresuotajam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo ir žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus 2005 m. spalio 12 d. sprendimo Nr.1458/1290, kuriuo pareiškėjui buvo skirta 258 Lt mėnesinė kompen­sacija už ypatingas darbo sąlygas nuo 2004 m. rugsėjo 1 d. iki 2008 m. balandžio 1 d., dalį, kuria kompensacijos mokėjimo pradžia nustatyta 2004 m. rugsėjo 1 d., ir įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrių kompensacijos mokėjimo pradžios datą nustatyti 2002 m. vasario 1 d.. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių sky­riaus 4386 Lt turtinės ir 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas neteisingai nustatė kompensacijos pareiškėjui už ypatingas darbo sąlygas mokėjimo pradžią. Atsakovas mokėjimo pradžią susiejo su Mažeikių rajono apylinkės teismo 2005 m. rugpjūčio 23 d. sprendimo, kuriuo buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, jog pareiškėjas dirbo kenksmingomis darbo sąlygomis, pateikimu. Tačiau dokumentus kompensacijai skirti pareiškėjas jau buvo pateikęs iki 1999 m. gegužės 20 d.. Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimas yra tik papildomas dokumentas, kurį pareiškėjas buvo priverstas pateikti, nes anksčiau atsakovas kompensacijos skyrimo klausimą išsprendė nekvalifikuotai ir neteisingai. Pareiškėjas nurodė, kad ginčijamu sprendimu jam kompensacija paskirta tik už 43 mėnesius, nors kompensacija turėtų būti paskirta už 60 mėnesių. Dėl to pareiškėjui atsirado 4386 Lt turtinė žala (60-43=17x258=4386), kuri turi būti atlyginta. Pareiškėjas nurodė, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų nuo 1999 metų iki 2005 metų, kai pareiškėjas buvo priverstas įrodinėti, jog dirbo kenksmingomis darbo sąlygomis, jis patyrė nervinę įtampą, jautėsi lyg nepilnavertis žmogus bei dėl to patyrė moralinę žalą, kurią įvertina 10000 Lt.

Atsiliepimas

Atsakovas ir trečiasis suinteresuotasis asmuo su pareiškėjo skundu nesutiko.

Atsakovas ir trečiasis suinteresuotasis asmuo nurodė, kad pareiškėjui kompensacija už ypatingas darbo sąlygas negali būti paskirta nuo ankstesnės nei 2004 m. rugsėjo 1 d. datos, nes pareiškėjas anksčiau neįrodė, jog dirbo kenksmingomis darbo sąlygomis. Jis tai įrodė tik 2005 m. rugsėjo 27 d., pateikdamas Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 67 straipsnio 9 dalį kompensacija už ypatingas darbo sąlygas mokama nuo teisės gauti išmoką atsiradimo dienos, bet ne daugiau kaip už 12 mėnesių iki dokumentų kompensacijai skirti ir mokėti pateikimo dienos.

II.

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2006 m. birželio 12 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas nurodė, kad 1998 m. lapkričio 5 d. pareiškėjas buvo kreipęsis į atsakovą dėl kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas skyrimo. Tačiau atsakovas 1999 m. gegužės 20 d. atsisakė skirti pareiškėjui kompensaciją, nes jis nepateikė dokumentų, įrodančių, jog jis iki 1995 m. sausio 1 d. dirbo nustatytą laiką kenksmingomis ir ypatingomis sąlygomis darbus, numatytus specialiuose Gamybų, cechų, profesijų ir pareigų sąrašuose Nr.1 ir Nr.2, patvirtintuose buvusios TSRS Ministrų Tarybos 1956 m. rugpjūčio 22 nutarimu Nr.1173. 2005 m. rugsėjo 27 d. pareiškėjas kreipėsi į atsakovą dar kartą ir pateikė Mažeikių rajono apylinkės teismo 2005 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą, ku­riuo nustatytas juridinis faktas dėl pareiškėjo darbo kenksmingomis sąlygomis ir kuris patvirtina pareiškėjo teisę į kompensaciją. Teismas nurodė, kad pagal Valstybinių socialinio draudi­mo pensijų įstatymo 67 straipsnio 9 dalį kompensacija už ypatingas darbo sąlygas mokama nuo teisės gauti išmoką atsiradimo dienos, bet ne dau­giau kaip už 12 mėnesių iki dokumentų kompensacijai skirti ir mokėti pateikimo dienos. Kadangi pareiškėjas reikiamus dokumentus kompensacijai skirti pateikė tik 2005 rugsėjo 27 d., todėl kompensacija jam pagrįstai paskirta nuo 2004 m. rugsėjo 1 d.. Atsakovo veiksmai šiuo atveju buvo teisėti, turtinė žala pareiškėjui nebuvo padaryta. Teismas nurodė, kad pareiškėjas taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog jis patyrė neturtinę žalą.

III.

Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2006 m. birželio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jo skundą patenkinti.

Pareiškėjas nurodo, kad 2005 m. rugsėjo 27 d. jis atsakovui naujų įrodymų dėl jo darbo kenksmingomis sąlygomis nepateikė. Visi įrodymai atsakovui buvo pateikti, kai pareiškėjas dėl kompensacijos kreipėsi 1998 metais. Pareiškėjas nurodo, kad Mažeikių rajono apylinkės teismas 2005 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą dėl juridinio fakto nustatymo priėmė pagal tuos pačius įrodymus, kurie 1998 metais buvo pateikti atsakovui. Tai sudaro pagrindą teigti, jog atsakovas iš pat pradžių neteisingai vertino pateiktus dokumentus ir neteisingai sprendė kompensacijos skyrimo klausimą. Pareiškėjas nurodo, kad Šiaulių apygardos administracinis teismas nepagrįstai netaikė Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 42 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta, kad pensijos suma, laiku negauta dėl pensiją skiriančios ar mokančios įstaigos kaltės, išmokama už praėjusį laiką, neapribojant kokiu nors terminu ir indeksuojant. Pareiškėjas nurodo, kad jo skundo reikalavimai yra pagrįsti ir turi būti tenkinami.

Atsiliepimas

Atsiliepimais į apeliacinį skundą atsakovas ir trečiasis suinteresuotasis asmuo prašo apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovas ir trečiasis suinteresuotasis asmuo nurodo, kad kompensacijos skiriamos ir mokamos, vadovaujantis Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 67 straipsniu ir Vyriausybės 1995 m. vasario 20 d. nutarimu Nr.267 patvirtintu Kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkos aprašu. Šiais teisės aktais nustatyta, kad kompensacijos vyrams, dirbusiems iki 1995 m. sausio 1 d. ne mažiau kaip 12 metų ir 6 mėnesius kenksmingomis darbo sąlygomis darbus, numatytus Lietuvoje galiojusiame Gamybų, cechų, profesijų ir pareigų sąraše Nr.2, patvirtintame buvusios TSRS Ministrų Tarybos 1956 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr.1173, skiriamos ir mokamos už 5 metus. Pagal minėto įstatymo 67 straipsnio 8 dalies nuostatas kompensacija pradedama mokėti likus tiek mėnesių, kol asmeniui sukaks nustatytas senatvės pensijos amžius, už kiek mėnesių kompensaciją išmokėti priklauso. Atsakovas ir trečiasis suinteresuotasis asmuo nurodo, kad pareiškėjas į atsakovą dėl kompensacijos paskyrimo kreipėsi 1998 m. lapkričio 5 d.. Remiantis minėtos Tvarkos aprašo 10 punktu, jis privalėjo pateikti dokumentus, įrodančius, kad darbai, kuriuos jis dirbo, yra priskirtini darbams, numatytiems minėtame Sąraše Nr.2. Pareiškėjas šių aplinkybių neįrodė, todėl atsakovas 1999 m. gegužės 20 d. sprendimu atsisakė skirti kompensaciją. Pareiškėjas šio sprendimo teismui neskundė, o 2005 m. balandžio 27 d. kreipėsi į Mažeikių rajono apylinkės teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Įsiteisėjus Mažeikio rajono apylinkės teismo 2005 m. rugpjūčio 23 d. sprendimui, kuriuo nustatytas pareiškėjo nurodytas juridinis faktas, pareiškėjas ir įgijo teisę gauti kompensaciją.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovė prašė apeliacinį skundą atmesti, pakartodama argumentus, išdėstytus atsiliepime į apeliacinį skundą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2005 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjas nuo 1980 m. lapkričio 18 d. iki 1998 m. balandžio 20 d. dirbo šaltkalvio darbą, suteikiantį teisę gauti kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas. Pareiškėjas nurodo, kad šis teismo sprendimas priimtas, remiantis tais pačiais dokumentais, kuriuos vertino ir atsakovas, atsisakęs skirti kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas. Todėl, pareiškėjo manymu, turi būti pripažinta, kad jis dar 1998 m., kai kreipėsi dėl kompensacijos pirmą kartą, pateikė visus reikalingus kompensacijai skirti dokumentus ir kompensacijos mokėjimo pradžia turėtų būti 2002 m. vasario 1 d..

Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios sąlygos: prašomas nustatyti faktas turi turėti teisinę reikšmę; pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; pareiškėjas negali kitokia, tai yra ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą (Civilinio proceso kodekso 444, 445 straipsniai). Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo teisme nenagrinėtinas, tokį pareiškimą turi būti atsisakyta priimti (Civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), o jei pareiškimas priimtas- byla turi būti nutraukta (Civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 1 punktas).

Pareiškėjo pareiškimas dėl turinčio juridinę reikšmę fakto- jo darbo tam tikrą ypatingomis sąlygomis- teisme priimtas, išnagrinėtas ir patenkintas. Vadinasi, teismas pripažino, jog pareiškėjo atveju nepakako jo turimų dokumentų prašomam juridinę reikšmę turinčiam faktui patvirtinti ir buvo būtina tokį faktą nustatinėti teismine tvarka. Tai reiškia, kad atsakovas pareiškėjo 1998 m. pateiktų dokumentų pagrindu pagrįstai atsisakė skirti jam kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas.

Naują prašymą kartu su teismo sprendimu, kuriuo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, pareiškėjas atsakovui pateikė 2005 m. rugsėjo 27 d.. Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 67 straipsnio 8 dalis nustato, kad „asmenims, <...>, turintiems teisę gauti visą kompensaciją arba jos dalį, kompensacija pradedama mokėti likus tiek mėnesių, kol jiems sukaks šio įstatymo nustatytas senatvės pensijos amžius, už kiek mėnesių kompensaciją išmokėti priklauso“. To paties straipsnio 9 dalyje įtvirtinta nuostata: „Jeigu turintys teisę gauti kompensaciją asmenys dėl kompensacijos skyrimo kreipiasi po šio straipsnio 8 dalyje nustatytų kompensacijos mokėjimo pradžios terminų, kompensacija jiems mokama nuo teisės gauti kompensaciją atsiradimo dienos, tačiau ne daugiau kaip už 12 mėnesių iki dokumentų kompensacijai skirti ir mokėti gavimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniame skyriuje dienos“. Skundžiamas atsakovo sprendimas, kuriuo nuspręsta pareiškėjui kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas skirti nuo 2004 m. rugsėjo 1 d. iki 2008 m. balandžio 1 d., šių įstatyminių nuostatų nepažeidžia, todėl jį keisti, nurodant kitokią kompensacijos mokėjimo pradžios datą, nėra pagrindo. Kadangi atsakovo veiksmai skiriant pareiškėjui kompensaciją teisėti, pareiškėjo reikalavimas atlyginti turtinę ir neturtinę žalą atmestinas (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis). Pažymėtina ir tai, kad reikalavimai dėl žalos atlyginimo pareikšti ne tam atsakovui, kuriam turėtų būti reiškiami. Atsakovu bylose dėl žalos, padarytos valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis), turi būti valstybė, o ją atstovauti- institucija, priėmusi ginčijamą sprendimą, šiuo atveju- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius (Civilinio kodekso 6.273 straipsnis, Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo 1 straipsnis, 5¹ straipsnio 4 dalis).

Pirmosios instancijos teismo sprendimas pagrįstas ir teisėtas, todėl apeliacinis skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija

nutari a:

apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2006 m. birželio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Birutė JanavičiūtėRomanas KlišauskasGintaras Kryževičius