Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2024-03-21 · Civilinė byla Nr. e2-214-934/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-03-21
Bylos Nr.
e2-214-934/2024
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-01289-2023-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Žilvinas Terebeiza
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-214-934/2024Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01289-2023-2Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.5.6 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. kovo 21 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žilvinas Terebeiza,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Smetonos klubas“ nemokumo administratoriaus E. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 30 d. nutarties, priimtos uždarosios akcinės bendrovės ,,Smetonos klubas“ bankroto byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. sausio 4 d. iškėlė atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) ,,Smetonos klubas“ (toliau – ir Bendrovė) bankroto bylą, atsakovės UAB „Smetonos klubas“ nemokumo administratoriumi paskyrė E. R. ir nustatė 4 620 Eur bazinį atlygį už bankroto proceso administravimą.

2. Teisme 2024 m. sausio 22 d. buvo gautas nemokumo administratoriaus prašymas, kuriuo buvo prašoma nustatyti teisingą, pagal įstatymus priklausantį bazinį atlyginimą už bankroto proceso administravimą.

Šalies argumentai

3. Nemokumo administratorius prašyme nurodė, kad teismas nesivadovavo Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 34 straipsnio nuostatomis bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. rugsėjo 4 d. nutarimu Nr. 924. Taip pat, nepasinaudojo privaloma atlyginimo skaičiuokle, kurioje yra privaloma suvesti duomenis. Be kita ko, nepagrįstai nustatė 4 620 Eur dydžio bazinį atlyginimą, padarydamas klaidą (5 minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA), t. y. 5 x 840 Eur, nors turi būti 5 x 924 Eur).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. sausio 30 d. nutartimi bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) ,,Smetonos klubas“ (toliau – ir Bendrovė) nemokumo administratoriaus prašymą atmetė.

5. Teismas, remdamasis JANĮ 77 straipsnio 2 dalimi, nusprendė, kad 2024 m. sausio 4 d. nutartimi nemokumo administratoriui nustatytas bazinis atlygis (4 620 Eur) (5 MMA, t. y. 5 x 840 Eur) pagrįstai, laikantis teisės aktų reikalavimų, atsižvelgus į nustatytą MMA dydį.

6. Nurodė, kad preliminariais 2023 m. lapkričio 13 d. balanso (preliminaraus) duomenimis, BUAB „Smetonos klubas“ balansinė turto vertė – 206 864 Eur, iš kurio ilgalaikis turtas sudaro 651 Eur, trumpalaikis turtas – 202 591 Eur, per vienerius metus gautinos sumos – 127 670 Eur, pinigai ir pinigų ekvivalentai – 48 609 Eur. Pagal 2023 m. lapkričio 13 d. balanso (preliminaraus) duomenis BUAB „Smetonos klubas“ finansiniai įsipareigojimai kreditoriams yra 428 441 Eur. Iš Bendrovės 2023 m. balandžio 30 d. pelno nuostolių ataskaitos matyti, kad Bendrovė ataskaitiniais metais patyrė 158 577 Eur nuostolį.

7. Atkreipė dėmesį, kad nemokumo administratoriaus atrankos kriterijuose nurodytas dydis yra tik rekomendacinio pobūdžio, kadangi visų duomenų, objektyviai apibūdinančių juridinį asmenį, teismas pradinėje įmonės nemokumo stadijoje, nustatyti negali. Pažymėjo, kad atlyginimas nemokumo administratoriui keisis, atsižvelgiant į būtinų Bendrovėje atlikti administravimo veiksmų pobūdį, kurį turės nustatyti nemokumo administratorius.

III. Atskirojo skundo argumentai

8. Atsakovės BUAB ,,Smetonos klubas“ nemokumo administratorius atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 30 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – nustatyti bazinį atlyginimą vadovaujantis JANĮ 77 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

8.1. Nemokumo administratorius pateikė prašymą nustatyti teisingą, pagal įstatymus priklausantį atlyginimą, tačiau teismas priėmė nutartį, kuria nutarė nemokumo administratoriaus prašymą dėl klaidos ištaisymo atmesti, neatsižvelgdamas į tai, kad nemokumo administratorius neteikė prašymo dėl klaidos ištaisymo.

8.2. Nemokumo administratoriaus nuomone, teismas, priimdamas nutartis dėl nemokumo administratoriaus atlyginimo, nesivadovavo JANĮ 77 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kurios teismui yra privalomos. Be to, skundžiamoje nutartyje teismas nenurodė vieno svarbaus dydžio nustatant bazinį atlyginimą – kreditorių skaičiaus.

8.3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. rugsėjo 4 d. nutarimu Nr. 924 patvirtintais bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą kriterijais, bazinį atlyginimą sudaro ne 4 620 Eur, o 6 701,48 Eur. Teismas, apskaičiuodamas bazinį atlyginimo dydį, nesinaudojo bazinio atlygio skaičiuokle.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

Žemesnės instancijos teismas

10. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti BUAB „Smetonos klubas“ nemokumo administratoriaus prašymą dėl pagal įstatymus priklausančio bazinio atlyginimo už bankroto proceso administravimą nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

11. Bankrutuojančios UAB „Smetonos klubas“ nemokumo administratoriaus kartu su atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui pateikė 2024 m. vasario 2 d. ekrano nuotrauką iš Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto svetainėje patalpintos Nemokumo administratorių bazinio atlygio skaičiuoklės. Nemokumo administratoriaus nuomone, ekrano nuotraukoje pateikti duomenys patvirtina, kad teismas netinkamai nustatė jo bazinio atlyginimo dydį.

12. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi išsiaiškinti, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, taip pat, atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką ginčo klausimui išspręsti.

13. Teismų praktikoje pažymima, jog pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje. Teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017). Apeliacinės instancijos teisme yra sprendžiami fakto klausimai, t. y. nustatomos faktinės bylos aplinkybės, todėl gali būti priimami nauji įrodymai, jeigu šalis procesu ir teise teikti įrodymus nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-695/2017).

14. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateikto dokumento turinį, atsižvelgdamas į aplinkybę, kad pateikta ekrano nuotrauka su bazinio atlyginimo apskaičiavimu, gali būti reikšminga, sprendžiant klausimą ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti BUAB „Smetonos klubas“ nemokumo administratoriaus prašymą dėl bazinio atlyginimo už bankroto proceso administravimą nustatymo, taip pat į tai, kad šių duomenų priėmimas neužvilkins bylos apeliacine tvarka nagrinėjimo, nenustatęs nemokumo administratoriaus piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių, nutaria priimti pateiktą įrodymą ir vertinti jį kartu su kitais byloje esančiais duomenimis (CPK 314 straipsnis).

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

15. Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nemokumo administratoriaus bazinį atlyginimą, nepagrįstai nesivadovavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintais bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą kriterijais bei Nemokumo administratorių bazinio atlygio skaičiuokle, todėl nustatė neteisingą bazinį atlygio dydį, kuris turėtų būti ne 4 620 Eur, o 6 701,48 Eur. Apeliacinės instancijos teismas su šiais nemokumo administratoriaus argumentais nesutinka.

Žemesnės instancijos teismas

16. Vadovaujantis JANĮ 26 straipsnio 3 dalies 1 punktu, jeigu teismas kelia bankroto bylą, teismo nutartyje papildomai nurodoma bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą nemokumo administratoriui suma. Nemokumo administratoriaus atlygis reglamentuojamas JANĮ 77 straipsnyje. Nemokumo administratoriaus atlygį sudaro bazinis atlygis už bankroto proceso administravimą, kintamasis atlygis už bankroto proceso administravimo rezultatus ir atlygis už ūkinės komercinės veiklos vykdymą, jeigu ji yra vykdoma (JANĮ 77 straipsnio 1 dalis). JANĮ 77 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bazinis atlygis už bankroto proceso administravimą yra atlygio nemokumo administratoriui dalis už visą bankroto proceso administravimo laikotarpį ir jo sumą nustato teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintais atlygio už bankroto proceso administravimą dydžiais, nustatytais atsižvelgiant į JANĮ 34 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytus juridinį asmenį apibūdinančius kriterijus. Paaiškėjus naujoms aplinkybėms dėl juridinį asmenį apibūdinančių kriterijų, teismas motyvuotu nemokumo administratoriaus arba kreditorių susirinkimo prašymu turi teisę pakeisti nustatytą bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą sumą (JANĮ 77 straipsnio 3 dalis). Bazinis atlygis už bankroto proceso administravimą nemokumo administratoriui išmokamas kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka, proporcingai atliktų darbų apimčiai (JANĮ 77 straipsnio 4 dalis).

17. JANĮ parengiamuosiuose darbuose nurodoma, kad, siekiant bankroto proceso veiksmingumo, teisingumo bei teisinio aiškumo, siūloma numatyti, jog atlygis už bankroto proceso administravimą būtų skaidomas į dvi dalis (pastovią – bazinę ir kintamąją). Bazinis atlygis už bankroto proceso administravimą yra atlygio nemokumo administratoriui dalis už visą bankroto proceso administravimo laikotarpį ir jo sumą nustato teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintais atlygio už bankroto proceso administravimą dydžiais, nustatytais atsižvelgiant į juridinį asmenį apibūdinančius kriterijus; kintamasis atlygis už bankroto proceso administravimo rezultatus yra atlygio nemokumo administratoriui dalis, kurio sumą apskaičiuotų nemokumo administratorius bankroto proceso pajamų ir bankroto proceso administravimo išlaidų skirtumą padauginęs iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto procentinio dydžio, kuris būtų atvirkščiai proporcingas šio skirtumo dydžiui; atlygis už ūkinės komercinės veiklos vykdymą yra atlygio nemokumo administratoriui dalis, kuri mokama iš ūkinės komercinės veiklos pajamų ir kurio sumą nustato kreditorių susirinkimas. Manoma, kad toks teisinis reglamentavimas sudarys prielaidas aiškiam ir teisingam nemokumo administratorių darbo apmokėjimui, kuris didžiąja dalimi priklausytų nuo nemokumo administratoriaus pastangų administruojant bankroto procesą, o taip pat sukurs prielaidas spartinti nemokumo procedūrų administravimą (2018 m. spalio 23 d. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo projekto aiškinamasis raštas Nr. XIIIP-2777).

18. Taigi, nemokumo administratoriaus atlyginimas yra reglamentuotas viešosios teisės normų. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. rugsėjo 4 d. nutarimu Nr. 924 ,,Dėl Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo įgyvendinimo“ patvirtinti bazinio ir kintamojo atlygio už bankroto proceso administravimą dydžiai. Nustatyta, kad bazinis nemokumo administratoriaus atlyginimas (jo koeficientai) priklauso nuo juridinį asmenį apibūdinančių kriterijų: turto pobūdžio (nekilnojamasis, kilnojamasis, gautinos sumas, nematerialusis, kitas turtas), kreditorių reikalavimų dydžio, kreditorių skaičiaus, taikomos jurisdikcijos (teritorinė, tarptautinė). Bazinio atlygio dydis negali būti mažesnis už 5 MMA ir didesnis už 50 MMA. Kai pagal bazinio atlygio formulę apskaičiuota bazinio atlygio suma mažesnė už 5 MMA, nustatomas 5 MMA dydžio atlygis, o kai didesnė už 50 MMA – 50 MMA dydžio atlygis.

19. Remiantis byloje pateikto 2023 m. lapkričio 13 d. balanso (preliminaraus) duomenimis, nustatyta, kad bankrutuojančios UAB ,,Smetonos klubas“ balansinė turto vertė yra 206 864 Eur (ilgalaikis turtas – 651 Eur; trumpalaikis turtas – 202 591 Eur, per vienerius metus gautinos sumos – 127 670 Eur; pinigai ir pinigų ekvivalentai – 48 609 Eur), finansiniai įsipareigojimai kreditoriams sudaro – 428 441 Eur (1 t., b. l. 61–63). Remiantis byloje pateiktos 2023 m. lapkričio 13 d. pelno (nuostolių) ataskaitos (preliminarios) duomenimis, nustatyta, kad Bendrovė 2023 metais patyrė 36 233 Eur nuostolį (1 t., b. l. 64). Byloje nėra duomenų, kad Bendrovei nuosavybės teise priklauso transporto priemonės ar kitas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas. Nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo metu taip pat dar nebuvo priimta nutartis dėl kreditorių finansinių reikalavimų patvirtinimo.

20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kaip ir minėta (žr. šios nutarties 16–18 punktus), nutartimi iškėlus bendrovei bankroto bylą, teismas, nustatydamas nemokumo administratoriui bazinį atlyginimą, vadovaujasi byloje esančiais duomenimis apie bankrutuojančios bendrovės būklę (dydį, turimą turtą ir finansinius įsipareigojimus) ir nustatytų aplinkybių pagrindu sprendžia kokio dydžio bazinis atlyginimas nemokumo administratoriui turi būti nustatytas.

21. Kaip matyti iš byloje pateiktų finansinės atskaitomybės dokumentų (žr. šios nutarties 19 punktą) bei skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinio, nagrinėjamu atveju byloje nebuvo pateikta pakankamai bendrovės būklę apibūdinančių duomenų (apie turimą turtą, kreditorių skaičių ir jų reikalavimų dydį), nuo kurių priklauso bazinis nemokumo administratoriaus atlyginimas (jo koeficientai), todėl šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nustatė minimalų nemokumo administratoriaus atlyginimo dydį. Nors byloje yra pateiktas 2023 m. lapkričio 13 d. balansas ir pelno (nuostolių) ataskaita, tačiau jie nebuvo pateikti patvirtinti valstybės įmonei Registrų centrui, yra preliminarūs, t. y. sudaryti pačios bendrovės, be to, nepasirašyti vadovo, todėl jų pagrindu nepakanka nustatyti tikrąją Bendrovės būklę bei Nemokumo administratorių bazinio atlygio skaičiuoklės pagrindu nustatyti teisingą bazinį nemokumo administratoriaus atlyginio dydį.

22. Atkreiptinas dėmesys, kad nemokumo administratorius nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė objektyvių duomenų, apibūdinančių tikrąją Bendrovės būklę, kurie sudarytų pagrindą aptariamą situaciją vertinti kitaip, nei ji buvo įvertinta pirmosios instancijos teismo. Byloje taip pat nebuvo pateikta duomenų apie paaiškėjusias naujas aplinkybes dėl Bendrovės būklę apibūdinančių kriterijų, kuriais remiantis teismas galėtų pakeisti nustatytą bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą sumą (JANĮ 77 straipsnio 3 dalis). Nemokumo administratoriaus kartu su atskiruoju skundu pateikta ekrano nuotrauka iš Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto svetainėje patalpintos Nemokumo administratorių bazinio atlygio skaičiuoklės, kurioje remiantis byloje pateiktomis preliminariomis ataskaitomis apskaičiuotas bazinis atlyginimas, nepagrindžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė bazinio atlyginimo dydį, kadangi skaičiavimas atliktas vadovaujantis preliminariais duomenimis.

23. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su nemokumo administratoriumi, kad pirmosios instancijos teismas, nurodydamas 2023 metų MMA dydį (840 Eur), padarė rašymo apsirikimą, tačiau jis nelemia išnagrinėjimo rezultato, kadangi pats bazinio atlyginimo dydis buvo apskaičiuotas ir nurodytas teisingai, t. y. pirmosios instancijos teismas 2024 m. sausio 4 d. iškėlęs bankroto bylą bei įvertinęs nutarties priėmimo dienai nustatytą MMA (924 Eur), nurodė teisingą bazinio atlygio dydį – 4 620 Eur (5 MMA x 924 Eur = 4 620 Eur).

24. Taigi, pirmosios instancijos teismas, neturėdamas pakankamai objektyvių duomenų, apibūdinančių Bendrovę pagal nustatytus kriterijus, pagrįstai nemokumo administratoriui nustatė minimalų 5 MMA bazinį atlygį, juolab kad šios nutarties priėmimas, paaiškėjus naujoms aplinkybės ir esant pagrindui, neužkerta kelio jį pakeisti (JANĮ 77 straipsnio 3 dalis).

Dėl procesinės bylos baigties

25. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą bei atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas minimalų 5 MMA bazinį atlygį, iš esmės priėmė teisėtą nutartį, kurios keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais pagrindo nėra, todėl jis atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Žilvinas Terebeiza