- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-02-09
- Bylos Nr.
- 1A-48-593/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-12927-2021-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Jankauskienė, Albinas Antanaitis, Giedrius Endriukaitis
- Nuteistasis
- T. S.
- Advokatai
- Antanas Danielius
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Giedriaus Endriukaičio ir Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Rasos Urbienės apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžio, kuriuo T. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 39 (trisdešimt devynių) parų arešto bausmė.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 26 (dvidešimt šešių) parų arešto bausmė.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta galioti iki bausmės vykdymo pradžios.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 7 punktais, 3 dalimi, 68 straipsnio 1 dalimi, 72 straipsnio 5 dalimi, T. S. paskirtos šios baudžiamojo poveikio priemonės:
draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;
turto konfiskavimas, išieškant iš T. S. valstybės naudai konfiskuotino turto, t. y. automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 040 Eur (vieną tūkstantį keturiasdešimt eurų).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. T. S. nuteistas už tai, kad jis 2021 m. balandžio 24 d., apie 21.05 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,32 promilių, t. y. daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniame skunde Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorė Rasa Urbienė prašo Alytaus apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 24 d. nuosprendį pakeisti. T. S. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą skirti 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Bausmę nustatyti atlikti pataisos namuose. Baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones terminą nustatyti 5 (penkeriems) metams. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
2.1. Skunde prokurorė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skyrė T. S. arešto bausmę, nustatant jos dydį mažesnį už įstatymo numatytą šios bausmės rūšies vidurkį. Galutinė paskirtoji bausmė – 26 paros arešto yra per švelni bausmė. Skiriant bausmę, negali būti ignoruojamos ar neįvertinamos ir dėl nusikaltimo prarastos vertybės, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia ir humaniškumo principą, nes taip yra sumenkinami nukentėjusiųjų interesai, pažeidžiamas jų orumas. Iš bylos duomenų matyti, kad T. S. kaltinamas padaręs vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). T. S. yra teistas už tyčinius nusikaltimus, paskutinius du kartus nuteistas už tai, kad vairavo neblaivus, po to vėl padarė analogišką nusikalstamą veiką. Nuteistasis už šias nusikalstamas veikas atliko realią laisvės atėmimo bausmę. 2021 m. vasario 12 d. buvo paleistas iš įkalinimo įstaigos, tačiau praėjus tik kiek daugiau nei dviems mėnesiams, tai yra 2021 m. balandžio 24 d., vėl buvo sulaikytas neblaivus vairavęs transporto priemonę. Nors apylinkės teismas nurodė, kad atsižvelgia į asmens teistumą, tačiau šios aplinkybės teisingai nevertino. T. S. šią nusikalstamą veiką padarė neišnykusio teistumo metu, praėjus trumpam laikui po bausmės atlikimo už analogiškas nusikalstamas veikas, taip pat yra baustas administracinėmis nuobaudomis, nurodė, kad vairuotojo pažymėjimo neturi, niekada nebuvo įgijęs teisės vairuoti, tikrintas alkotesteriu vieną kartą, pakartotinai tikrintis atsisakė.
2.2. Prokurorės vertinimu, nors nusikaltimas, už kurį teismas T. S. pripažino kaltu, yra nesunkus, visgi, neblaivus vairuotojas kelia pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Nuteistasis, sėsdamas neblaivus už vairo, elgėsi tyčia, nežiūrint į jo nurodytą aplinkybę, kad jis pavažiavo apie 20-25 metrus. Policijos pareigūnas P. B. parodė, kad privažiavus prie automobilio „Audi A6“, jo vairuotojas bandė apvažiuoti policijos tarnybinį automobilį, o tai sukėlė įtarimą. Nustačius T. S. 2,32 promilių neblaivumą, antrą kartą jis pasitikrinti neblaivumą atsisakė, tapo agresyvus, šūkavo, daužė tarnybinio automobilio duris. Įvertinus visas šias aplinkybes ir duomenis, darytina išvada, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam paskyrus sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, kurios trukmė, atsižvelgiant į veikos pavojingumą, T. S. charakterizuojančius duomenis, byloje nustatytą lengvinančią aplinkybę, nustatytina didesnė nei bausmės vidurkis (BK 50 straipsnio 1, 2 dalys), t. y. 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Kadangi byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, bausmė mažintina trečdaliu ir skirtina 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
2.3. Skunde prokurorė pažymi ir tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. T. S. už ankstesnius analogiškus nusikaltimus draudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones taip pat buvo paskirtas. Paskutinį kartą – 2019 m. gegužės 30 d. Alytaus apylinkės teismo nuosprendžiu uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams. Tačiau nuteistasis piktybiškai nevykdo jam paskirtų teismo įpareigojimų ir draudimų, vairuoja transporto priemones, kai teisė vairuoti yra atimta, dėl to yra keletą kartų baustas administracine tvarka. Todėl T. S. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones – terminas turi būti nustatytas maksimaliam laikui, tai yra 5 (penkeriems) metams.
3. Nagrinėjant bylą baudžiamąja tvarka, teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis ir jo gynėjas prašė šį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Rasos Urbienės apeliacinis skundas tenkinamas.
4. Apeliaciniame skunde nuteistajam T. S. inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimo, kaltės klausimai nėra keliami, tačiau nesutinkama su paskirta bausme. Prokurorės vertinimu, T. S. paskirta arešto bausmė yra per švelni, neproporcinga padaryto nusikaltimo pavojingumui, todėl prašoma, atsižvelgiant į jo asmenybės neigiamą charakteristiką, bausmę griežtinti, skiriant terminuoto laisvės atėmimo bausmę, taip pat ilgesnį draudimo vairuoti transporto priemones terminą. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, apibrėžiančiomis apeliacinio proceso ribas, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
Žemesnės instancijos teismas
5. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Skiriant bausmę taip pat turi būti vadovaujamasi teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais. Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, motyvuotai parenkama švelnesnė ar griežtesnė bausmės rūšis, taip pat skiriamos bausmės dydis, skaičiuojant nuo jos vidurkio.
6. Teisėjų kolegija, patikrinusi baudžiamosios bylos duomenis, dar kartą įvertinusi bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas bausmių skyrimą reglamentuojančias normas taikė netinkamai. Sutiktina su prokurorės apeliacinio skundo teiginiais, kad apylinkės teismas nepakankamai įvertino nuteistojo kriminalinę praeitį, taip pat jo asmenybės charakteristiką. Bylos duomenimis šis teistumas T. S. jau devintas (b. l. 93–100), nusikalstamas veikas jis pradėjo vykdyti praktiškai nuo pilnametystės. Daugiausiai buvo daromi turtinio pobūdžio nusikaltimai (vagystės, plėšimai), tačiau paskutinius du kartus jis buvo teistas už transporto priemonės vairavimą, esant neblaiviam. Taigi, analogiško pobūdžio nusikalstamą veiką jis padarė trečią kartą iš eilės. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmąjį kartą už vairavimą neblaiviam jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas pusantrų metų terminui, tačiau T. S. nesugebėjo laikytis jam nustatytų įpareigojimų ir pakartotinai vairavo būdamas neblaivus. Šį kartą jam buvo paskirta reali vienerių metų laisvės atėmimo bausmė. Iš pataisos įstaigos, atlikęs paskirtą bausmę, nuteistasis buvo paleistas 2021 m. vasario 12 d. ir vos po dviejų mėnesių – 2021 m. balandžio 24 d. vėl vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus.
Žemesnės instancijos teismas
7. Pirmiau aptartos aplinkybės rodo, jog T. S. iš ankstesnio patyrimo visiškai nepasimoko, sistemingai kartoja tas pačias klaidas ir savo elgesio pozityvia linkme nekoreguoja. Nors teisiamojo posėdžio metu nuteistasis pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, kas pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau iš ankstesnių nuosprendžių (2018 m. rugpjūčio 8 d. ir 2019 m. gegužės 30 d. Alytaus apylinkės teismo nuosprendžiai) turinio matyti, kad ir tuomet jis savo kaltės neneigdavo, aiškindavo, jog gailisi ir daugiau taip nebesielgs, tačiau praėjus kuriam laikui vėl nusikalsdavo. Ši informacija patvirtina, kad T. S. kaltės pripažinimas yra daugiau formalus bei deklaratyvus veiksmas, atliekamas, siekiant švelnesnės bausmės skyrimo, o ne nuoširdi atgaila, savo neteisėtų veiksmų permąstymas ir kritiškas jų vertinimas. Pirmąjį kartą nuteistajam buvo nustatytas 2,13 promilių girtumas, antrąjį kartą – 2,22 promilių girtumas, o šiuo metu – 2,32 promilių neblaivumas. Taigi, visus kartus nustatytas neblaivumas ženkliai viršijo leistiną ribą. Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis visais atvejais sugebėdavo rasti savo neteisėtus veiksmus pateisinančias priežastis, kodėl jam reikėjo vairuoti transporto priemonę būnant neblaiviam. Nagrinėjamu atveju T. S. nurodė, jog tiesiog patraukė automobilį iš privačios valdos, pavažiavo į šalį apie 20–25 metrus, niekur toliau vykti neketino, tačiau buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Tokį paaiškinimą teisėjų kolegija vertina kaip gynybinį.
8. Vyriausiojo patrulio P. B. tarnybiniame pranešime (b. l. 25) nurodyta, kad 2021 m. balandžio 24 d., apie 21.05 val., (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pastebėtas automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Privažiavus prie šio automobilio, jis bandė apvažiuoti tarnybinį automobilį, todėl minėta transporto priemonė buvo sustabdyta įjungus raudonos ir mėlynos spalvos švyturėlius bei garsinę sireną. Paaiškėjo, jog automobilį vairavo T. S., kuris neturėjo vairuotojo pažymėjimo, teisės vairuoti transporto priemones niekada nebuvo įgijęs. Automobilio dokumentų vairuotojas taip pat nepateikė. T. S. teigė, jog alkoholio nevartojo, tačiau įpūtė 2,32 promiles. Pakartotinai tikrintis blaivumą jis atsisakė. Šias tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes P. B. patvirtino ir apklausos ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 67–68).
9. Tyrimo metu taip pat išsiaiškinta, kad transporto priemonė, kurią būdamas neblaivus vairavo nuteistasis, priklauso I. U., kuri automobilį paliko T. S., kad šis jį paruoštų techninei apžiūrai (ji pasibaigė 2021 m. balandžio 16 d.) Apie tai, kad nuteistasis vairuos jai priklausančią transporto priemonę būdamas neblaivus, ji nieko nežinojo, priešingu atveju nebūtų jam palikusi savo turto (b. l. 61). Šios aplinkybės liudija, kad T. S., pasinaudojęs susidariusia tinkama situacija, sąmoningai pasiėmė jam nepriklausantį automobilį ir juo kartu su draugais važinėjosi, t. y. nuvyko prie vandens telkinio, kur vartojo alkoholį, po to, būdamas neblaivus, toliau tęsė kelionę, tačiau buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu ir teisme neigė bandęs išvengti policijos patikrinimo, t. y. nurodė, jog pats sustojo, o antrą kartą tikrintis blaivumą atsisakė, nes jam nepatiko pareigūnų elgesys (b. l. 82–83, 148–149). Kuo pasireiškė šis netinkamas pareigūnų elgesys, neįvardijo. Be to, viso proceso metu T. S. bandė įteigti, jog įvykio dieną jį kartu su draugais vežiojo blaivus vairuotojas, kuris vėliau pasišalino. Kas šis asmuo, nuteistasis nenurodė, t. y. neįvardijo nei vardo, nei pavardės, nei jo santykių su minėtu asmeniu. Todėl versija apie vairuotoją vertintina siekiu sušvelninti gresiančią atsakomybę.
10. Nors pirmosios instancijos teismas nenustatė nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tačiau naują nusikaltimą jis padarė būdamas recidyvistu. Taigi, nors ir egzistuoja BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte įtvirtinta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, tačiau apeliacinės instancijos teismas į ją neatsižvelgia, kadangi pripažinti atsakomybę sunkinančios aplinkybės apeliaciniame skunde neprašoma. Tačiau nežiūrint to, kolegija sutinka, jog T. S. paskirta bausmė yra per švelni. Be aplinkybių, nurodytų šioje nutartyje anksčiau, teisėjų kolegija įvertina ir tai, kad T. S. yra ne kartą baustas administracine tvarka (b. l. 102–112), jam skirtos baudos nesumokėtos (b. l. 113). Administracinių nusižengimų registro duomenimis nuteistasis yra baustas, be kita ko, ir už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, padarytus vairuojant transporto priemonę, neturint tam specialiosios teisės. Akivaizdu, jog T. S. visiškai nesuvokia, jog padidinto pavojaus šaltinio valdymas, neturint tam reikiamų įgūdžių, kelia pavojų visų eismo dalyvių saugumui, įskaitant ir jį patį. Toks atsainus nuteistojo požiūris į įstatymo saugomus teisinius gėrius rodo, jog jam tikslinga atlikti bausmę struktūrizuotoje aplinkoje, todėl pritartina prokurorei, jog šiuo atveju tik laisvės atėmimo bausmės paskyrimas ir realus jos vykdymas padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Šios išvados nepaneigia nei darbinės veiklos vykdymas, nei turimos sugyventinės nėštumas. BK 75 straipsnio taikymas taip pat nesvarstytinas, nes T. S. pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad atvirojoje kolonijoje jam kur kas geriau atlikinėti bausmę, nei būti prižiūrimam probacijos tarnybos pareigūnų, nešioti apykoję, būti tikrinamam naktimis ir pan. (b. l. 150). Taigi, laikytis teismo nustatytų įpareigojimų jis nėra pasiryžęs.
Šalies argumentai
11. Apeliaciniame skunde taip pat prašoma nustatyti T. S. ilgesnį draudimo naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones – terminą, t. y. penkeriems metams. Apygardos teismas pažymi, kad šiuo atveju konkuruoja asmens (kaltininko) interesai patirti kuo mažiau suvaržymų ir praradimų dėl padarytos nusikalstamos veikos bei valstybės ir visuomenės interesai, kurie įtvirtinti baudžiamajame įstatyme. BK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Baudžiamojo kodekso paskirtis yra baudžiamosios teisės priemonėmis ginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo nusikalstamų veikų. BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Taigi, BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, tačiau įstatymų leidėjas nenumato imperatyvo visais atvejais taikyti vieną ar kitą baudžiamojo poveikio priemonę. Tai paliekama teismo diskrecijai.
12. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles arba inkriminuotą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį viena iš aplinkybių, į kurias atsižvelgia teismas, skirdamas bausmę, yra kaltininko asmenybė. Tai reiškia, kad bausmės, o kartu ir baudžiamojo poveikio priemonės, paskirtis gali būti pasiekta skiriant tokias įstatymo numatytas bausmes ir baudžiamojo poveikio priemones, kurios maksimaliai atitiktų kaltininko asmenybę.
13. Šiuo atveju T. S. buvo nustatytas daugiau nei keturis kartus leistiną ribą viršijantis neblaivumas. Be to, jau minėta, kad tai trečias kartas iš eilės, kai jis sustabdomas vairuojantis transporto priemonę, būdamas stipriai neblaivus, todėl šio nusikaltimo negalima pripažinti atsitiktiniu ar nulemtu nepalankiai susiklosčiusių gyvenimo aplinkybių. Priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos vertinimu, T. S. turi rimtų alkoholio vartojimo problemų, kurių efektyviai nesprendžia ir nededa tam pakankamai pastangų. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje už analogiškos veikos padarymą, nuteistasis buvo baustas administracine tvarka už alkoholio turėjimą, taigi, net griežtas pataisos įstaigos vidaus tvarkos režimas nesumažino jo potraukio svaigintis. Nors pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu T. S. aiškino, jog užsikodavo, taip pat lanko kursus dėl alkoholio vartojimo prevencijos, tačiau jokių tai patvirtinančių duomenų nepateikė nei apylinkės, nei apeliacinės instancijos teismui, tuo tarpu tikėti vien nuteistojo žodžiu, atsižvelgiant į jo parodymus viso proceso metu, pagrindo nėra.
14. Įstatymų leidėjas yra numatęs galimybę teismui skirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones, jos terminą nustatant nuo vienerių iki penkerių metų (BK 68 straipsnio 2 dalis). 2018 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendžiu T. S. buvo nustatytas draudimas dvejus metus naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones, 2019 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu ši poveikio priemonė nustatyta trejų metų terminui, tuo tarpu skundžiamu nuosprendžiu nustatytas dvejų metų šešių mėnesių terminas, kas neatitinka nei nuteistojo sistemingai daromų nusikalstamų veikų pavojingumo, nei proporcingumo principo reikalavimų. Šis principas reikalauja: 1) kad baudžiamojo proceso metu būtų taikomos tik procesinių tikslų pasiekimui būtinos ir tinkamos priemonės; 2) kad būtų taikomos švelnesnės prievartos priemonės, jei jas taikant įmanoma pasiekti tuos pačius tikslus kaip ir taikant griežtesnes priemones; 3) kad suvaržymai, kuriuos tenka patirti asmenims dėl prievartos priemonių taikymo, nebūtų per daug ribojantys žmogaus teises, palyginus su rezultatais, kurie gaunami pritaikius prievartos priemones. Nagrinėjamu atveju T. S. elgesys (sistemingas vairavimas būnant neblaiviam arba nors ir blaiviam, tačiau neturint teisės tai daryti, ir, neturint reikiamų įgūdžių, eismo įvykių sukėlimas) rodo, jog draudimas naudotis (įgyti) specialiąją teisę vairuoti transporto priemones turi būti taikomas maksimaliam penkerių metų terminui. Pernelyg švelnus baudžiamumas gali tik paskatinti T. S. ir toliau daryti nusikalstamas veikas, lengvabūdiškai tikintis išvengti teisinės atsakomybės.
15. Esant išdėstytoms aplinkybėms, prokurorės apeliacinis skundas tenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai nuteistajam paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 1, 2 punktai).
16. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius pateikė pažymą Nr. (12.33 Mr) PT-8741, patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nuteistajam T. S., nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka. Iš pateiktos pažymos matyti, kad advokatas Antanas Danielius, pateikęs advokato orderį Nr. (duomenys neskelbtini), teikia antrinę teisinę pagalbą T. S. ir antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 60,23 Eur (b. l. 181).
17. Vadovaujantis BPK 51 ir 106 straipsniais, teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali išieškoti iš nuteistojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo procese (išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus). Ši nuostata apeliantui buvo išaiškinta 2021 m. lapkričio 5 d. nutartyje, kuria jam paskirtas gynėjas (b. l. 172). Atkreiptinas dėmesys, jog teisė į nemokamą teisinę pagalbą nėra absoliuti, ji gali būti teikiama tik tais atvejais, kai kaltinamasis (nuteistasis, išteisintasis) neturi pakankamai lėšų. Visais atvejais turi būti objektyviai atsižvelgiama į jo turtinę padėtį. Nuteistasis gali prašyti nepriteisti proceso išlaidų, tačiau tam turi pateikti objektyvius duomenis, rodančius jo sunkią turtinę padėtį. Sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas. Šiuo atveju nustatyta, kad T. S. yra dirbantis asmuo, pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu jis nurodė, kad per mėnesį uždirba apie 1400–1500 eurų „į rankas“. Todėl atsižvelgiant į tai, kad prokurorės apeliacinis skundas yra tenkinamas visiškai, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos, kurios pripažintinos proporcingomis atliktų gynybos veiksmų apimčiai, iš nuteistojo priteisiamos valstybės naudai.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 punktais, 331 straipsniu,
nusprendžia:
Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Rasos Urbienės apeliacinį skundą tenkinti.
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. rugsėjo 24 d. nuosprendį pakeisti.
Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria T. S. paskirta galutinė 26 (dvidešimt šešių) parų arešto bausmė.
T. S. už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskirti 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio T. S. sulaikymo, vykdant šį nuosprendį, dienos.
Baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones terminą nustatyti 5 (penkeriems) metams.
Kitą 2021 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Priteisti valstybės naudai iš nuteistojo T. S. antrinės teisinės pagalbos išlaidas – 60,23 Eur (šešiasdešimt eurų 23 centus), kurias sudaro advokato užmokestis, įpareigojant šią sumą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, nurodant juridinio asmens kodą ((duomenys neskelbtini)), įmokos kodą ((duomenys neskelbtini)), mokėjimo paskirtį (įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).
Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.