- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-02-04
- Bylos Nr.
- 1-64-634/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-91-1-00007-2014-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Giedrius Endriukaitis
- Nukentėjusysis
- V. M., G. Š., N. I., V. R., Kauno apygardos teismo
- Kaltinamasis
- V. D.
- Advokatai
- Jurgita Mačiulskienė
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo teisėjas Giedrius Endriukaitis, sekretoriaujant Gintarei Norkeliūnaitei, dalyvaujant prokurorui Linui Frančiakui, nukentėjusiosioms V. M., G. Š., nukentėjusiosios N. I. įstatyminei atstovei D. I., kaltinamajam V. D., jo gynėjai advokatei Jurgitai Mačiulskienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. D., gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajone, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, turintis pagrindinį išsilavinimą, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) rajone, teistas Šakių rajono apylinkės teismo 2013-11-11 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK (toliau – BK) 138 str. 1 d. laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytą turtinę žalą; Šakių rajono apylinkės teismo 2014-05-14 nuosprendžiu baudžiamoji byla nutraukta V. D. BK 38 str. pagrindu susitaikius su nukentėjusiąja V. R.; Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu pagal BK 150 str. 4 d. 6 metų laisvės atėmimo bausme, nuosprendis neįsiteisėjęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 146 str. 2 d., 181 str. 2 d., 145 str. 2 d., 140 str. 2 d., 138 str. 2 d. 3 p., 140 str. 3 d., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamasis V. D., naudodamas smurtą, neteisėtai atėmė asmens laisvę, t. y. 2013 metų rugsėjo mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku atsivežė G. Š. į savo motinos N. A. namus, esančius (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) rajone atėmė jai priklausantį mobiliojo ryšio telefoną, paėmė jai priklausančią banko mokėjimo kortelę, ir grasindamas, kad jei pabėgs iš namų suras ir sumuš, neteisėtai atėmė jai laisvę, t. y. išvykdamas iš namų užrakindavo ir palikdavo vieną kambaryje, kurio langai buvo užkalti, bandant iššokti iš važiuojančio automobilio sulaikydavo, o prašant išleisti tai daryti atsisakydavo, neteisėtai laikė ją nelaisvėje iki 2013 metų spalio mėnesio pabaigos, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytos datos, šiais savo veiksmais atėmė iš G. Š. laisvę pasirinkti savo buvimo vietą t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 146 str. 2 d.
Be to, kaltinamasis V. D., nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, panaudodamas psichinę ir fizinę prievartą nukentėjusiam, taip padarydamas didelės žalos asmens teisėms, savavališkai vykdė savo tariamą teisę į žalos atlyginimą, o būtent: žinodamas jog 2013 metų liepos 16 dieną sudegė jam priklausantis automobilis BMV X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir manydamas, kad automobilio padegimą suorganizavo G. Š., 2013 metų rugsėjo mėnesio pabaigoje - spalio mėnesio pradžioje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) rajone, motinos N. A. namuose, kuriuose gyvena, naudodamas fizinį smurtą bei grasindamas panaudoti smurtą, smūgiuodamas gumine lazda G. Š. į nugaros ir kojų sritis, privertė ją į vaizdo įrašymo kamerą pasakyti, kad ji suorganizavo jam priklausančio automobilio BMV X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padegimą, bei tyčia suduodamas plyta į petį ir grasindamas ta pačia plyta smogti į galvos sritį, privertė G. Š. pasirašyti 40 000 (keturiasdešimties tūkstančių) litų skolos lapelį dėl jam priklausančio automobilio padegimo, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą BK 294 str. 2 d.
Be to, kaltinamasis V. D. sistemingai baugino asmenį naudodamas psichinę prievartą, t. y. nuo 2013 metų spalio mėnesio pradžios iki 2014 metų sausio mėnesio pradžios, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) rajone, motinos N. A. namuose, tyčia, sistemingai naudodamas fizinę ir psichinę prievartą, t. y. mušdamas ir grasindamas sumušti, baugino savo sugyventinę V. R. ir privertė ją į vaizdo įrašymo kamerą pasakyti, kad ji suorganizavo jam priklausančio automobilio BMV X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padegimą, bei pasakyti kad vartoja narkotikus, nors ji automobilio padegimo neorganizavo, narkotikų nevartojo, bei naudodamas psichinę prievartą, paimdamas jai priklausančias banko mokėjimo korteles, neduodamas pinigų, apie patiriamą smurtą draudė pasakoti pašaliniams, grasindamas, kad jei papasakos, atims iš jos sūnų V. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir neleis su juo matytis, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 145 str. 2 d.
Be to, kaltinamasis V. D. sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui, t. y. nuo 2013 metų spalio mėnesio pradžios iki 2014 metų sausio mėnesio pradžios, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) rajone, motinos N. A. namuose, kuriuose gyveno kartu su sugyventine V. R. ir mažamečiais vaikais N. I., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. R., gim. (duomenys neskelbtini), prieš savo sugyventinę V. R. nuolat naudojo fizinį smurtą, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą, bei 2014 metų sausio mėnesio 4-5 dienomis, tarpusavio konflikto metu kambaryje, tyčią ne mažiau septynis kartus rankomis ir kojomis smogė V. R. į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas jai poodines kraujosruvas kairiame skruoste - žande, kraujosruvas pasmakrėje, kairiame žaste, dilbyje, dešiniame žaste - alkūnės sąnaryje - dilbyje, odos nubrozdinimus kakle, dešiniame dilbyje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d.
Be to, kaltinamasis V. D. nesunkiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui, t. y. nuo 2013 metų lapkričio - gruodžio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) rajone, motinos N. A. namuose, kuriuose gyveno kartu su sugyventine V. R. ir mažamečiais vaikais N. I., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. R., gim. (duomenys neskelbtini), smūgiuodamas savo sugyventinei V. R. ne mažiau vieną kartą į dešinę ranką, padarė jai dešinės plaštakos penkto piršto galinio pirštakaulio lūžimą, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą., t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 str. 2 d.3 p.
Be to, kaltinamasis V. D. nežymiai sutrikdė sveikatą mažamečiui, t. y. 2014 metų sausio 4 ar 5 dieną, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) rajone, motinos N. A. namuose, kuriuose gyveno kartu su sugyventine V. R. ir mažamečiais vaikais N. I., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. R., gim. (duomenys neskelbtini), virtuvėje tyčia ne mažiau du kartus smogė ranka sugyventinės dukrai N. I. į nugaros sritį, tuo padarydamas jai poodines kraujosruvas dešinėje šlaunyje, sėdmenyse, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 3 d.
Kaltinamasis V. D. kaltu neprisipažino. Dėl kaltinimo pagal BK 146 str. 2 d. jis parodė, kad G. Š. (duomenys neskelbtini) kaime buvo daugelį kartų. Kaltinime nurodytu laiku abu grįžo iš (duomenys neskelbtini). Jis su G. (duomenys neskelbtini) gyveno kelis mėnesius, nuomojo butą, supirko buičiai reikalingus daiktus. Š. jokių pajamų neturėjo, ji tik užsiregistravo Darbo biržoje ir deklaravo gyvenamąją vietą seniūnijoje. Į (duomenys neskelbtini) buvo atvažiavusi M., kartu sunešė į mašiną visus daiktus iš buto ir visi parvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą. Prievartos nevartojo, pati susidėjo daiktus, nešė visi trys tuos daiktus. V. M., Š., N. I. ir Vilius, jo sūnus. Nuo rugsėjo mėnesio iki spalio pabaigos gyveno (duomenys neskelbtini) kaime, bet jis G. Š. laisvės nevaržė. Ji gyveno, ir valgyti darė, ir indus plovė, skalbėsi. Jos telefono paėmęs nebuvo. Jie buvo sutarę, kad G. duos pinigų maistui, todėl (duomenys neskelbtini), prie „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės V. M. su G. kortele nuėmė pinigus iš bankomato. Už juos pirko maisto, parvežė namo. Nežino, pas ką liko kortelė, jis kortelės neėmęs. Langai nebuvo užkalti. Yra internete žemėlapyje kur yra nuotraukos, kad langai atidaryti vasarą. Nebuvo tokių atvejų, kad G. bandytų šokti iš automobilio, čia išsigalvojimas. Kai TV pagalba buvo atvažiavusi, G. buvo pasislėpusi, kai pareigūnai buvo atvažiavę irgi buvo pasislėpus, jei jai ten buvo blogai galėjo išeiti pasakyti. Ji pati bijojo, pasislėpė, nes pati prisidirbus. Atvykus G. įlipo per langą, nes jo mama nenorėjo, kad G. atvažiuotų. Kai atvyko į (duomenys neskelbtini) kaimą G. pasakė, kad išleistų ją, kad mama nematytų. Paleido, jis su V. įėjo į kambarį, o G. priėjo prie lango ir įlipo. G. paleido prie kaimynų keliuko apie 300-400 m. atstumu ir ji pati savo noru atėjo. Šildymas buvo, malkos buvo malkinėje. Jis pats nešiodavo, V., mama nešdavo. Tualetas irgi lauke. Š. su V. eidavo naktį į tualetą, kad mama nepamatytų. Ji slėpėsi nuo jo mamos, o tikslas buvo aiškus - pasislėpti nuo V., A., kad jie jos nepaimtų.
Dėl kaltinimų pagal BK 181 str. 2 d., 145 str. 2 d. kaltinamasis parodė, kad tuomet, kai jie su G. Š. gyveno (duomenys neskelbtini), ji jam papasakojo, kad taksi firmos „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. S. pasamdė ją sudeginti jo automobilį BMW, atvežė 7000 Lt. Nežino, ar G. tiesą sako ar meluoja, gal sumokėjo jai „(duomenys neskelbtini)“ pinigus. Jis dirbdamas firmoje „(duomenys neskelbtini)“ yra padaręs avariją, žalą atlyginti turėjo draudimo kompanija. „(duomenys neskelbtini)“ atstovai pasiėmė iš draudimo kompanijos ir dar iš jo prisiteisė pinigus. Priteista 9000 Lt, jam registre buvo uždėtas areštas. Važiuojant iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) kaimą kartu su V. ir vaikais, rugsėjo mėnesį, sustojo pakeliui. V. nuėjo su vaikais, o jis liko su G. automobilyje. Ji tada pasakė, kad automobilį padegė S. V.. Paskui kai grįžo į (duomenys neskelbtini) kaimą, ji jam „Facebook“ parodė S. V. nuotrauką. Kai G. jam tai papasakojo, jis gal po savaitės kreipėsi į policiją, bet policija nieko nedarė. Kai G. jam papasakojo, parodė nuotrauką, jis pradėjo klausinėti. Paskui ją nusivežė pas S. į (duomenys neskelbtini). Pas S. važiavo G., jis ir V.. Pasakė, kad papasakotų ir S., nes S. už automobilį pinigus mokėjo. Tada G. S. papasakojo, prašė, kad niekur nesikreiptų, kad atiduos pinigus už automobilį. S. už automobilį mokėjo 40 000 Lt. Automobilis buvo registruotas jo vardu, kadangi S. Vokietijoje buvo, tai negalėjo ant savęs registruoti. Kai G. S. viską papasakojo, grįžo į (duomenys neskelbtini) ir jis pasakė, kad parašytų raštelį. Nesakė jai ką rašyti, pasakė, kad parašytų, jog ji jam skolinga 40 000 Lt ir viskas. Prievartos nebuvo, jo tikslas buvo turėti patvirtinimą, kad ji skolinga už tą automobilį, kadangi ji prisipažino. Prašė nesikreipti į policiją, kad atiduos dalimis pinigus, čia daugiau buvo jos ir S. susitarimas. Pas jį kambaryje plytų nėra, ten ne statybų aikštelė. Kai sudegino BMW, kai jos pradėjo šnekėti, kad tas BMW padegtas, jis nusipirko kamerą ir diktofoną. Vaizdo įrašai buvo daromi kamera, kuri buvo ant sienos. Pirmiau teisme žiūrėti vaizdo įrašai daryti telefonu. Jos atsisėdo, jis padėjo telefoną ir filmavo. Jis nei prieš G., nei prieš V. smurto nevartojo. Jos pasakojo savo noru viską. Jokių sumušimų nėra. N. buvo persekiojama (duomenys neskelbtini) mieste. R. A., V. buvo atvažiavę prie N. buto. Kai dar BMW nebuvo nupirktas, jis su V. M. ir G. Š. kalbėjosi (duomenys neskelbtini) kaime, G. buvo atvažiavusi Naujųjų metų švęsti. Klausęs jų, ką jos darys, kai jis išeis gyventi pas S., sakęs, kad ji nupirks BMW. Jos pasakė, kad „jei ji tau nupirks BMW mes jį sudeginsim“. Šitie žodžiai buvo pasakyti, kai jis mašinos dar neturėjo. Automobilis buvo nupirktas liepos mėnesį, sudegė po dviejų savaičių. Organizuojant padegimą dalyvavo ir V. M., V., A., kažkokie (duomenys neskelbtini) E. su T., čia dalyvavo grupė žmonių. Nežinantis, kodėl R. (M.) neprašė raštelio parašyti, G. prisipažino ir pasakė, kad atiduos pinigus. G. buvo vadovė, tai jos ir prašęs parašyti. R. davė informaciją, kur jis važiuoja su S., ji viską žinojo. Visą informaciją perduodavo G., V. kur jis važiuos ir ką veiks. R. yra matęs vieną kartą (duomenys neskelbtini), jis yra pagąsdinęs N. S. (duomenys neskelbtini). Norėjo ją įbauginti, kad jį paliktų. Buvo nuvažiavęs pas tą R. A. į (duomenys neskelbtini), kai G. pasakė jo adresą. Jis, N. ir R. nuvažiavo pas jį į butą. R. liko mašinoj, o jis su N. nuėjo pas jį į butą. Pabeldė į duris, atidarė R. sugyventinė J., paprašęs pakviesti R., ji jį pakvietė. Paklausė jo, ar S. V. pažįsta, pasakė, kad pažįsta. Paprašė jo telefono numerio, jis nuėjo į kambarį atnešti jo numerį, o N. šnekėjo su J., klausė ar G. pažįsta, pasakė, kad pažįsta, sakė, kad baliavojo pas juos ir buvo bute. Tada atėjo A., pasakė, kad nerado telefono numerio ir pasakė, kad tam V. 60 metų, apsimetė. Su V. irgi buvo susitikęs. Pirmiausia jis buvo atvažiavęs su sena „Audi“ prie jo namų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėje. Jie atvažiavo į kiemą, matė ir S.. Norėjęs nufotografuoti tą mašiną, bet kol leidosi laiptais, jie išvažiavo, nespėjo jų nufotografuoti. Antrą kartą buvęs pas S., paskambino mama prašė vaistų atvežti. Pamatęs, kad mašina stovi netoli jo mamos namų. Sustojęs ir pasakęs, kad čia gyvena, paklausė ko stovi. V. pasakė, kad „tu ne čia, o toliau gyveni“. Pagalvojo, iš kur šis žino, kur jis gyvena. Paskui supratęs, kad ten V. iš „Facebook“, tas pats veidas buvo. Apie T. su E. V. papasakojo. G. irgi pasakojo, kad santykiavo su jais. Jie susiję su R. A., V.. Tai jie gal sekdavo, kai įraše pasakojo, kad vieni sekdavo prie jo motinos namų, kiti (duomenys neskelbtini) gatvėje. R. su V. viename ekipaže, o T. su E. kitame. Jie kokias 3 savaites sekė prieš padegimą. Bet atvažiuodavo pas R. ir anksčiau - jis važiavo su N. ir į jį bandė atsimušti juodas BMW. Manantis, kad gąsdino dėl to, kad „(duomenys neskelbtini)“ jiems jau buvo perdavęs pinigus. Čia daug susiję žmonių - advokatų kontora, V., D.. Padegimą organizavo Š. su R. pagalba, o Š. ėmė pinigus iš „(duomenys neskelbtini)“. Čia reikia jos klausti ar „(duomenys neskelbtini)“ mokėjo ar nemokėjo, bet manantis, kad buvo pinigai. Kai užsidegė automobilis, girtas gal ir kalbėjo, kad automobilis buvo pavogtas, neatsimena. Iš įvykio vietos pasišalino, nes jam buvo pirštai apdegę. Parvažiavo, susitvarstė rankas, paskui atvažiavo policija. Namuose (duomenys neskelbtini) gatvėje susitvarstė, nes gyveno su N. S.. Jam po šito įvykio buvo šokas. R. P. aiškino, braižė schemą, kur automobilis užsidegė, kad mašina užsidegė nuo apačios. Jis pasakė neaiškinti. Kitą rytą, kai nuėjo pas jį, iš karto ir pasakė, kad automobilis buvo padegtas. Gaisrininkas galvojo, kad padės bylą į stalčių, nes jis pasirašė ir viskas tuo pasibaigs.
Dėl kaltinimų pagal BK 140 str. 2 d., 138 str. 2 d. 3 p., 140 str. 3 d. kaltinamasis V. D. parodė, kad čia yra išgalvoti kaltinimai. Tos mėlynės atsirado, kai V. M. per V. krikštynas gruodžio 7 d. susimušė ant kaimynų keliuko su jo mama. V. su mama ant to keliuko mušėsi. Jis jas išskyrė, dar pats nuo mamos gavo lazdų. Paskui jos parvirto. Tos mėlynės yra nuo tos lazdos ir tų muštynių, o jos kabinamos jam. Taip sako, kad išvengti atsakomybės, nes dalyvavo mašinos padegime. Prieš V. R. smurtą yra vartojęs, bet už tai jau yra nuteistas, o šioje byloje jis smurto nevartojo. Tas smurtas, tai čia buvo su mama. Dėl jos sulaužyto piršto nežino nieko. Nebuvo sulaužyta, kai tyrėja atvažiavo ir išsivežė ją, vaikus. Nežino, kaip tas pirštas lūžo. Kad smogė N. I. yra nesąmonė. Jis vaikų nemuša. Manantis, kad mergaitė buvo įbauginta. Ją įbaugino G. Š., A. ir V. G. Š. ruošdavo su mergaite pamokas. Įraše pasako, kad važiavo į mokyklą, ko jie ten važiavo. Dėl to ta mergaitė ir bijojo, psichologė sakė, kad bijodavo išeiti į lauką. Jis pats dirbdavo, kiekvieną dieną važiuodavo į darbą. Civilinio ieškinio nepripažįsta, nes nesumušė nei V. M., nei vaikų. I. galėjo mušti V., nes ji nervavosi dėl to padegimo, nes V. su A. V. darė spaudimą, kad vaikams bus blogai, o V. viską darė, nes gavo iš jų spaudimą.
Nukentėjusioji G. Š. parodė, kad su kaltinamuoju kurį laiką gyveno, draugavo. Šiuo metu su juo nebendrauja. 2013 metais, tikslios datos neatsimena, jis pas ją atvažiuodavo į (duomenys neskelbtini), taip pat ir į (duomenys neskelbtini), kur ji mokėsi. Jų draugystė tęsėsi iki tol, kol atsirado tas BMX X5. Jis atvažiavo pas ją į namus, pasiūlė susitikti. Susitiko (duomenys neskelbtini). Jis įsisodino ją į mašiną, nusivežė į laukus (duomenys neskelbtini) rajone, išvadino necenzūriniais žodžiais ir liepė sakyti tiesą. Kai ji pasakė, kad tikrai nieko nedarė, jis pasakė, kad BMW sudegė. Bandė iššokti iš mašinos, jis nepaleido. Atvažiavo su juo į (duomenys neskelbtini), bandė išsinuomoti butą, bet neišėjo. Tada jis ją nusivežė į (duomenys neskelbtini), užrakino bute ir niekur neišleisdavo išeiti. (duomenys neskelbtini) g. buvo nuomojamas butas. Butą išsinuomojo kartu. Ten gyveno apie 2 savaites, tiksliai neatsimena. Į (duomenys neskelbtini) kaimą jis ją įsodinęs automobilio bagažinėje nusivežė. Jis pasakė, kad nepaleis, kol ji nepasakys, kad padegė mašiną, su kuo degė ir kol neparašys lapelio. Iki mašinos padegimo bendravo, paskui buvo išsiskyrę, jis jai sakė, kad jo buvusi draugė turėjo grįžti ir nupirkti jam BMW X5. Kaltino ją, kaip supratusi, kad pamačiusi mašiną, norėjo jam atkeršyti dėl jo buvusios draugės, nors taip net nebuvo. (duomenys neskelbtini) kaime ją įvedė į namus ir užrakino. Namas buvo dviejų galų, vienam gale jo motina gyveno, kitame jis. Įėjimas tas pats buvo. Vieną kartą ją buvo nuvežęs pas S. ir liepė sakyti tiesą, reikalavo prisipažinti, kad ji padegė BMW X5. Paskui jis vėl liepdavo lipti į bagažinę, lipti per langą, kai jo mama būdavo namie. Per prievartą liepdavo lipti per langą. Ją jis ten laikė apie mėnesį. Ten kartu gyveno V., jis ir jo vaikai. Su jo mama nesusitikdavo. Jis atėmė telefoną, piniginę, kurioje buvo banko kortelės. Kol gyveno (duomenys neskelbtini), turėjo telefoną. Niekam neskambino, nes jis visą laiką būdavo ir sakydavo, jei kažkam paskambins jis užmuš ją. Namuose viena nelikdavo, ten vis kažkas būdavo. Būdavo jis arba vaikai. Durys būdavo užrakintos, langai užkalti, po kiemą vaikščiodavo jo mama. Jis jai sakė, kad jei pradės belstis, lipti per langą, pasigaus ir užmuš. Langai buvo užkalti vinimis. Tuo metu jis atkalė langą, kad ji įliptų, o paskui iš karto užkalė. Po mėnesio jis ją nuvežė iki (duomenys neskelbtini) autobusų stoties ir ji tada parvažiavo namo. Maistą pirkdavo jis, nežino kieno pinigai buvo. Kai gavo socialinę pašalpą, tai jis ją pasiėmė. Neatsimena kokia suma buvo. Pasinaudojo jos kortele, kodai buvo piniginėje. Apie taksi firmą „(duomenys neskelbtini)“ nieko nežino, kai paskaitė bylą, pirmą kartą išgirdo. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, jų nekeičia. S. V. yra jos buvęs draugas. Jis (duomenys neskelbtini) gyvena. V. jo nepažinojo. R. A. vardą, pavardę tiesiog sugalvojusi, kad tik atsikabintų ir jos neskriaustų. Langų rėmai buvo užkalti, kad neitų atidaryti. Skolos lapelį reikėjo pasirašyti, kad ji padegė BMW X5 ir jam skolinga. Parašė, kad skolinga 40 000 Lt ar kažkas panašaus. Turėjo vieną mobilųjį telefoną, jis buvo jį paėmęs. Tą laikotarpį, kai ji buvo su V. D., buvo paskelbta jos paieška. Kai iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) važiavo, bandžiusi šokti iš mašinos, kai iš (duomenys neskelbtini) vežėsi į (duomenys neskelbtini), taip pat bandžiusi šokti iš mašinos, kai veždavo pas N., taip pat bandžiusi šokti iš mašinos. Nenorėjusi, kad jis ją muštų. Matė, kaip V. D. (duomenys neskelbtini) kaime kiekvieną dieną mušdavo V. - į sieną trankydavo, spardydavo Kad N. I. muštų nemačiusi. Mačiusi kaip nurengdavo ir ieškodavo narkotikų. Nežino, iš kur jis sugalvojo tuos narkotikus, nes tuose namuose jų tikrai nebuvo ir V. tikrai nebuvo apsvaigusi. Skolos raštelį jis privertė rašyti, laikė plytą rankoje ir sakė, jei nepasirašys, gaus į galvą. V. į namus (duomenys neskelbtini) patekdavo per duris, nes jis turėdavo raktus. Į mokyklą mergaitę išleisdavo, paskui nuo autobuso pasitikdavo ir į namus įsileisdavo per duris. Kai (duomenys neskelbtini) ieškojo nuomotis, pagalbos nesikreipė, nes jis tuo metu tikrai buvo geras, kai ją nuvežė į (duomenys neskelbtini) tada pradėjo mušti. Neketino išeiti, nes bijojo. Telefonu jai neleisdavo kalbėtis. Telefonas būdavo įjungtas ir jei jai kažkas skambindavo, jis neleisdavo atsiliepti. Gal šnekėjo kartą su mama, su drauge iš užsienio tikrai nešnekėjo, gal neatsimena, nes dabar vartoja vaistus nuo depresijos. Visur su ja būdavo, kaip budelis visur stovėjo. Kad sudegino automobilį, yra pasakiusi N. S., kaltinamasis privertė taip pasakyti. Jis ją nusivežė pas N. į namus ir liepė per prievartą sakyti, nes kitaip užmuš. Tame pokalbyje dalyvavo V., kaltinamasis ir N.. Viskas buvo pas N. namuose (duomenys neskelbtini). Kas padegė automobilį BMW X5, nežino. R. A. jai neskambino. Jokios informacijos iš R. A. ir V. M. nereikėjo. Kai buvo (duomenys neskelbtini) kaime, neskambindavo mamai, broliui, draugams. Kai jie jai skambindavo, atsiliepdavo, buvo vienas kartas, kai mama jai skambino. Su mama yra kalbėjusi vieną kartą, kai kaltinamasis jai leido. Su drauge iš Londono yra kalbėjusi, bet kaltinamasis šalia stovėjo ir sakęs nebandyti pasakyti, nes užmuš. R. A. ir S. V. nelipdavo per langą. T. ir E. iš (duomenys neskelbtini) kaimo nepažįsta. N. pasakė, kad yra suorganizavusi žmonių grupę, kuri sudegino BMW pas ją namuose. Sakė N. S., kad su ja atsiskaitys už sudegintą automobilį. Nei vieno bendrininko neturėjo ir nieko neorganizavo. Su bendrininkais nebendravo ir neturėjo jų telefonų numerių. Ten buvo sugalvoti iš galvos numeriai. Tuos numerius sugalvojo ir pasakė, nes kaltinamasis sakė pasakyti arba ją užmuš. Kai buvo (duomenys neskelbtini) kaime, policijos pareigūnai nebuvo atvykę, nuo policijos nesislėpė, nes jų nebuvo. Kai atvyko „TV pagalba“ žurnalistai, ji pasislėpė už lovos kaip liepė kaltinamasis. Pagalbos į žurnalistus nesikreipė, nes buvo kaltinamojo įbauginta. Nematė, kad kaltinamasis naudotų smurtą prieš mažamečius. Nematė, kad V. M. naudotų smurtą prieš N. ir V.. Neatsimena ar S. V. kaltinamajam rodė „Facebook“. R. A. bute nesilankė. Jo sugyventinės nepažįsta. Važiuodama namo (duomenys neskelbtini) nusiėmė bankomate 50 Lt. Kai važiavo namo iš (duomenys neskelbtini) kaimo, nuvažiavo su kaltinamuoju į policiją. Nežino, ką kaltinamasis darė policijoje ir ko jis ten važiavo. Namuose turbūt būdavo N. A. ir Z. A.. Jų nematydavo, jie gyvena kitame namo gale. Nežinanti, ar mama žinojo, kad ji yra, jos nematė ir su ja nešnekėjo. Gyvendama (duomenys neskelbtini) nežinojo, kad yra paieškoma, todėl nėjo į policiją prisistatyti. Buvo užsiregistravusi darbo biržoje. (duomenys neskelbtini) savivaldybėje deklaravo savo gyvenamąją vietą tuo momentu, kai buvo išsinuomoję butą. Jos mama niekada gyvenime nemušė. Tuo metu, kai kaltinamasis su V. M. būdavo išvažiavęs pas N. S., ji nieko per langą (duomenys neskelbtini) kaime neįsileisdavo. Bendrininkai neatvažiuodavo ir jų nebuvo. Iš taksi firmos pinigų nėra gavusi. Kai atvyko į (duomenys neskelbtini) kaimą, jis ją paleido toliau ir ji įlipo per langą, bet tai buvo dėl to, kad liktų gyva, nes jis pasakė, kad ją suras ir nužudys. Jis yra ne kartą grasinęs, kad padegs jos patėvio namus, nužudys jos brolį. Tuo metu, kai ji įlipo per langą, jis juos iš karto užkalė. Kiti langai buvo užkalti, vienas buvo neužkaltas. Tuo metu nėjusi į lauką, buvo kibiras virtuvėje ir visus reikalus reikėdavo daryti į kibirą, paskui jis išnešdavo. Buvo kaltinamojo įbauginta, tikėjo, kad jis ją užmuš, tam ir slėpėsi, kai buvo policija atvažiavusi ir žurnalistai. Reiškia civilinį ieškinį dėl 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 300 Lt dėl turtinės žalos atlyginimo, tai pinigai, nuimti nuo jos kortelės.
Nukentėjusioji V. M. parodė, kad jos ankstesnė pavardė – R.. Kaltinamasis yra jos buvęs sugyventinis. Kaltinamojo automobilio niekas nedegė, čia jo fantazijos. Narkotikų ji niekada nevartojusi ir nevartosianti, čia irgi jo fantazijos. Apie automobilį žinanti tiek, kad jis sudegė ir ji yra apkaltinta, kad pasamdė žmones, nors to tikrai nebuvo, jokių žmonių nebuvo ir jokios gaujos nebuvo Čia jo išsigalvojimai yra. Vaizdo įrašus filmavo jis pats. Jis kai išvažiuodavo pas meilužes, tai jis galvodavo, kad pas ją kažkas atvažiuoja, ateina į kambarį, lipa per langus. Langus užkaldavo, paskui padėjo kamerą ir ją filmavo ką ji veikia. Kamera ant lubų buvo pritaisyta ir ji turėdavusi gulėti lovoje, ir kad rankos būtų matytų, kad nepasiimtų narkotikų. Jis ją kaltino narkotikų vartojimu, bet tai netiesa, tai patvirtina tyrimai. Viskas vyko namuose pas jo mamą A. (duomenys neskelbtini) kaime. Kartu gyveno jos dukra N. I. ir V. R.. Dukra buvo apkaltinta, kad narkotikus parneša. Dukra grįždavo iš mokyklos, nurengdavo ją, ištikrindavo batus, striukę, kuprinę tik palikdavo ją su apatiniais. G. Š. pažįsta. Jis ją parsivežė į (duomenys neskelbtini) kaimą. Kaip jis jai pasakojo, norėjo išsiaiškinti dėl to automobilio padegimo, ar ji padegė, kas padegė, kokia gauja buvo. Kad prisipažintų, tai ji gyveno pas juos. Nieko nesakęs ją parsivežė vėlai vakare. Jų niekur neišleisdavo, būdavo užrakintos durys. Po to būdavo taip, kad jie vaikus palikdavo G. ir išvažiuodavo su kaltinamuoju pas jo meilužę N. S. į (duomenys neskelbtini). Jis jos nepalikdavo su G., visur veždavosi. Pas ją nelabai dažnai, bet važiuodavo S. matydavo, kad ji visa sudaužyta, jam sakė, kad liautus mušti. Kaltinamasis pasiimdavo ir jos mokėjimo kortelę, ir G. paimdavo. Telefono išvis neturėjusi, nei su mama susisiekti, nei su sese negalėdavo, o G. turėjo telefoną. Kai jie važiuodavo pas S., kaltinamasis G. palikdavo namuose, užrakindavo. Durys būdavo užrakintos. Mama nesikišdavo, nes pati nuo kaltinamojo yra gavusi lupti. Ranka rašyti paaiškinimai (2 t., 147-153 b. l.) yra rašyti jos, kaltinamasis privertė rašyti. Neatsimena kada parašyta. Kaltinamasis davė šitą sąsiuvinį ir liepė rašyti, o kamera buvo jai už nugaros, kad matytųsi ką ji rašo. Jis ateidavo pasižiūrėti, jei ji ką ne taip rašydavo, jis išjungdavo kamerą, atidaužydavo užlipęs ant lovos, atspardydavo kur tik buvo įmanoma. Būdavo, kad vieną dieną rašo, po to kelias dienas duoda pailsėti, paskui vėl liepdavo rašyti. Gal 3-4 dienas rašiusi. Kas parašyta viskas yra melas. Ji girdėdavo ką jis pasakojo, ką G. šnekėdavo, kad ji pažįsta S., kad yra tokie draugai. Ir ji pradėjo fantazuoti, nes kitaip buvo neįmanoma. Labai ilgą laiką sakiusi, kad jų gyvenime nemačiusi, tada ją daužydavo, o kai tik pasakydavau, kad pažįsta, tada nemušdavo. R., S., T., E. jai nepažįstami. Jis ją paguldė ant lovos, vaikus į virtuvę nuvedė. Davė sąsiuvinio lapą ir liepė viską smulkiai išdėstyti, kas padegė, kokia gauja, kada atėjo, kelintą valandą. Žinojusi, kad G. pasakojo, kad pažįsta R.. Nežinojusi ką rašyti, tada kaltinamasis ją iš rankų iš kojų kur tik galėjo ten daužė. Tai ji tada paėmus pradėjo kurti visokias nesąmones, kad ten atvažiavo, lipo per langą, kelintą valandą, nors to iš tikrųjų nebuvo. Paskui jis persiskaitydavo. Sakydavo čia negerai parašyta, tada išjungdavo kamerą ir vėl ją sumušdavo ir vėl liepdavo iš naujo rašyti. Rašydavo tą patį per tą patį, vėl jam kažkas netikdavo, išjungdavo kamerą, lovoje ją suspardydavo, ji klykdavo. Nuo jo smūgių buvo 3-4 kartus praradusi sąmonę. Šautuvą prie galvos kišdavo, sakydavo arba pasakoji arba aš tave nušausiu. Pasiimdavo iš stalčiaus plaktuką, kur karbonadams mušti ir su juo daužė visur kur buvo įmanoma. Kaltinamasis sakė, kad atims iš jos vaiką, kad augins N. S.. Paskui su laidu ją daužė dėl narkotikų. Viskas buvo 2013 metų žiemą. Kai jis daužė, G. nebuvo, bet prieš tai ją daužė, kai apklausinėjo. Buvusi virtuvėj vaikais, buvo girdėti ko G. klausinėjo. Paskui atėjo į kambarį, atsisėdo ant lovos, kad kamera jos nematytų. Tada mačiusi, kaip G. daužė, nes jam reikėjo į kamerą pasakyti, kad jos padegė, kad jos gaują suorganizavo, kad „(duomenys neskelbtini)“ joms pinigus davė. O po G. paskui ją pasodino, kad ji tą patį pasakytų. Paskui išjungė kamerą atidaužė, paskui liepė susitvarkyti plaukus, kad vėl gerai atrodytų prie kameros. Jis paskui ten vietas kur mušdavo peržiūrėjęs per kompiuterį ištrindavo, o palikdavo tik prisipažinimus. Ir tie užrašai, ką ji ten rašiusi, viskas ten yra išgalvota ir melaginga, fantazijos buvo. Mačiusi, kai G. skolos raštelį pasirašė, kaltinamasis paėmė nuo pečiaus gabaliuką su juo ją daužė, kad ji pasirašytų lapelį, o ji nenorėjo rašyti, nes to nebuvo. Ji ten rašė, kad skolinga 40 000 Lt už tą BMW. Jis grasino niekam nepasakoti apie smurtą. Jos kortelę būdavo pasiėmęs ir kai pervesdavo pašalpą už vaikus, jis ją praleisdavo ant savo gražuolių. Kai G. skolos raštelį rašė, tai jis nuo krosnies su kokliu mušė. Kaltinamasis visą laiką G. grasindavo, kad užmuš, pakas. Daugiausia grasindavo, kad nužudys brolį. Skolos raštelį G. rašė ne iš karto, nes pasakė, kad tai netiesa, kad ji to BMW nedegino, bet jis ją privertė. Sakė, jei nerašysi, užmuš. Paėmė plytą ir ją mušė, už plaukų tąsė. Kai G. skolos raštelį rašė, tai jis nuo krosnies su kokliu mušė. Paskui ji parašė, nors nenorėdama. Kai G. atvažiavo pas juos gyventi, ji tam prieštaravusi, bet jis pasakė, „kol neišsiaiškinsiu, kas BMW sudegino, tol ji bus“. G. norėjo išvažiuoti, bet jis neleido. Durys būdavo užrakintos, langai užkalti. Televizija buvo atvažiavusi, mama buvo iškvietus, nes norėjo iškraustyti, nes atsibodo jai konfliktai. Iki automobilio padegimo G. pažinojo. Su V. gyveno nepilnai 5 metus. Per tą laiką buvo į (duomenys neskelbtini) išėjusi, nes kaltinamasis smurtavo. Tada jis su G. Š. pradėjo gyventi, jie gyveno pas jį bute (duomenys neskelbtini). Skambinėjo jai, ir su ja norėjo būti ir su G. būdavo. Paskui grįžo pas kaltinamąjį. Ji pykdavo, kad jis važiuoja pas G., o G. pykdavo, kad jis važiuoja pas ją. Jam reikėjo gal daugiau tų panų, vienos neužteko, normalios šeimos nenorėjo. Susirado paskui turtingesnę, kuri mašiną, butą nupirko, N. S.. Kai policija buvo atvažiavusi G. tuo metu buvo. Policiją turbūt mama iškvietė, nes ten triukšmas būdavo, kai jis mušdavo. Sakiusi, kad viską papasakos, jis prašė nepasakoti, kad čia paskutinis kartas, daugiau rankos nekels. G. Š. nebuvo narkomanė. G. iš (duomenys neskelbtini) kaimo norėjo išvažiuoti, o kaltinamasis neleido. G. jos nelankė ir nebuvo atvykusi pas ją, kai kaltinamojo nebūdavo namuose. Taip parašiusi, nes kaltinamasis ją privertė, viskas ten prifantazuota. R. A., S. V. nepažįsta, su jais nebendravo, jų nėra mačiusi. G. Š., S. V., R. A. pas ją nebuvo atvykę, per langą pas ją nelipo. Grasinimų dėl vartojimo nepatyrė, nes narkotikų nevartojo. Apie kaltinamąjį ir N. S. niekas informacijos nerinko. Nieko visiškai nebuvo, ten kas prirašyta. Tai fantazijos, tų asmenų visiškai nėra. Niekas pas ją nevažiuodavo ir niekas jai nieko nesakė. Bendrininkų nėra. Mašinos padegimo niekas neplanavo, čia kaltinamojo fantazijos. Apie tai, kad G. nori pakenkti N. niekas nešnekėjo. Pavydo scenų niekas neplanavo. Su N. S. santykiai buvo normalūs, nesipešė, viena kitai už plaukų netąsė, jai už kaltinamąjį nekeršijo. Negirdėjo, kad G. kalbėtų, jog reikia sudeginti automobilį. T. ir E. iš (duomenys neskelbtini) kaimo nepažįsta. Ji, G. ir kaltinamasis buvo nuvažiavę pas N. S. į butą. G. pasakė, kad organizavo automobilio sudeginimą, nes kaltinamasis privertė ją taip pasakyti. Kaltinamasis pasakė, kad jei G. neprisipažins N., išmes G. per balkoną. Filmuotoje medžiagoje pasakiusi, kad filmuotis sutinka savo noru, nes liepė kaltinamasis. Jei ką ne taip pasakydavo, kaltinamasis išjungdavo kamerą, atidaužydavo, liepdavo susitvarkyti plaukus ir vėl įjungdavo kamerą. Taip pat buvo liepta ir G.. Filmavimas vyko 2013 metais. Neatsimena, ar filmavimas vyko prieš ar po apsilankymo pas N. S. bute. G. pas juos 2 mėnesius gyveno. G. kažkokius numerius rankinėje turėjo, bet nežino kieno tie numeriai. Tuos numerius kaltinamasis vežė į policijos komisariatą. G. Š. banko mokėjimo kortele pinigus bankomate nuėmė kaltinamasis. Jai sužalojimus ekspertai nustatė po naujų metų, nes ją sausio 8 d. išvežė. Atvažiavo tyrėja į namus, rado ją užrakintą. V. nenorėjo įleisti, bet įleido ir tada ją pamatė visą sumuštą. Paskui tyrėja ją visur vežė, iš pradžių dar neigusi, sakiusi, kad pati susimušė, bet pasakė, kaip tu galėjai sau 8 smūgius trenkti. Buvo apgyvendinta (duomenys neskelbtini) krizių centre ir kai atvažiavo tyrėja, papasakojusi visą tiesą. Pirštą galėjo sulaužyti, kai ją su laidu daužė, nes bandžiusi atimti, arba tada, kai ją spardė, daužė ir į sieną mėtė. Negali tiksliai pasakyti, nes net nežinojo, kad piršto lūžis yra. Pasakė, kad čia jau buvo seniai, nes jau užgiję, bet nelygiai sugiję. Negali pasakyti, kada pirštą sulaužė, nes daug daužė. Ją sausio 8 d. išvežė ir paskui tik po mėnesio kažkur sakė eiti persišviesti. Po sausio 8 d. jos jau nebemušė, nes jis jau buvo suimtas. Pirštą jai skaudėjo, buvo sutinęs, bet galvojusi, kad čia tik sutrenkimas ir atslūgs, o čia pasirodo lūžis buvęs. Pati susižaloti negalėjo. Dėl piršto būtų išvis nesikreipusi, jei tie žmonės jai nebūtų liepę. Jis kiekvieną dieną mušė, kada pirštą sulaužė negali pasakyti. Viskas vyko (duomenys neskelbtini) kaime pas N. A.. Jos dukrą jis irgi mušdavo dėl tų narkotikų daugiausiai. Ją kaltindavo, kad ji parneša narkotikų, kad pas ją atvažiuoja žmonės perduoti narkotikus. Sakiusi, kad tegu veža į narkologinį, bet jis neveždavo. S. irgi sakydavo, kad vežtų ir ištirtų, kad ramiau būtų, bet jis neveždavo. Kaltindavo net ir S., kad ji narkotikų duodavo. Kai važiuodavo pas S. į namus, tai iškirpdavo kelnių kišenes, kad nieko neišsidėtų. Mergaitė grįždavo iš mokyklos, jis atrakindavo duris, neleisdavo su ja pasimatyti. Nurengdavo ją, kuprinę išversdavo. Mergaitę jis mušė per nugarą ir per užpakalį su ranka. Jai mergaitė pasakė, kad V. mušė dėl narkotikų. Ji jau buvo įbauginta. Nežino iš kur galėjo atsirasti kraujosruvos ant šlaunų, nebent jis virtuvėje ją mušė. Matė, kad kambaryje jai sudavė per nugarą ir per užpakalį, o kas virtuvėje buvo, nematė, nes turėjo gulėti lovoje. Mergaitė jai pasakė, kad virtuvėje irgi ją mušė, nes mergaitė buvo įbauginta. Jo kai namie nebūdavo, tai viskas būdavo gerai, vaikai žaisdavo, tik jis grįždavo, tai vaikai į kampą susisprausdavo. Civilinio ieškinio nereiškia, nieko iš kaltinamojo nereikia. Vaikams čia trauma visam gyvenimui ir jokie pinigai neatstos. Kiek sakė, mergaitei mokslai dabar gerai, bet psichologo reikia abiem vaikams. Darželyje su V. užsiima psichologai, bet jei tik balsą pakelia vaikas pradeda verkti. Jis tiek prisižiūrėjęs smurto, kad jis jau bijo.
Liudytoja apklausta N. I. globėja D. I. parodė esanti N. I. globėja, jos močiutė, mergaitė gyvena su ja. Dabar augina du V. vaikus. Nežino dėl ko mamai vaikų nepaliko, reiktų klausti Vaiko teisių tarnybos. Mergaitė jai pasakojo, kad V. D. ją naktį prikeldavo, už plaukų tampydavo, kad kartą prikėlęs naktį ją smarkiai sumušė, atsikėlus ryte jai labai skaudėjo. Kai mergaitę pas ją sausio 9 d. atvežė, atvežė nesumuštą, nemačiusi mėlynių. Mergaitė labai traumuota, nervuota, verkia jei tik kas truputį. Dabar jos elgesys geresnis, nei pradžioje buvo. Jai mergaitė sakė, kad V. ją mušė ir į galvą davė. Sakė, kad ją išrengdavo nuogą ir mamą išrengdavo, turėdavo kampe nuoga stovėti. Sakė, kad G. lovoje slėpdavo. Apie sumušimą jai pasakojo tik mergaitė, ji pati nei matė, nei girdėjo. Pasakojo tada, kai buvo atvežta pas ją 2014 m. sausio 8 d. ar 9 d. Kad V. mušė nesakė, ir ji neklaususi.
Liudytoja N. A. parodė, kad kaltinamasis yra jos sūnus. Gyvenanti su vyru (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime. Tam pačiam name, kitame gale sūnus gyveno. Iki suėmimo jis su N. S. gyveno. (duomenys neskelbtini) kaime jis gyveno su V. R.. Metus laiko gražiai gyveno, kol nepasimaišė G. ir N. S.. Su jais gyveno V. dukra N., o paskui gimė sūnus V.. V. jos vyrą apšmeižė, pasakė, kad jis ją prievartavo, su peiliu į koją dūrė. Sūnus jos vyrą dėl to sumušė, sūnų pripažino kaltu. G. Š. išmatymo pažįsta, atvažiuodavo kartais. Prieštaravusi, iškvietusi policiją, kad ji lankosi ir šeimą skiria. Keista, kodėl V. ir G. nesiskundė, kad jas muša policijai, o pasislėpė. G. pasislėpė. Kai V. buvo išėjus į (duomenys neskelbtini), G. gyveno kelis mėnesius. Jos ir abi kartu gyveno, draugės pasidarė, bet V. nepažinojo jos. BMW N. S. nupirko. BMW parvežė ant kiemo sudegusį. Kas ir kada sudegė nežino. Kai atvežė automobilį, tai V. kažką minėjo, jog kažkas padegė. Buvo viena ranka apdegusi. Jis iš (duomenys neskelbtini) išvažiavo ir netoli (duomenys neskelbtini) užsidegė ta mašina. Kaip aiškino ugniagesiai, kad jis muziką leido, perkaitino. Šoko būsenoje sakė „mama kažkas padegė mašiną“. Kai automobilis sudegė, V. gyveno pas S.. Gyveno apie porą mėnesių, jei ne daugiau. N. I. gal ir galėjo V. mušti, nemačiusi, bet N. buvo įtariama, kad parneša iš mokyklos narkotikų. Jai mergaitė sakė į mokyklą aukštas dėdė juoda mašina atveža narkotikų, kad paduotų mamai. N. jai nesakė, kad ją V. mušė, ji tik sakė, kad ją nurengdavo, kai ieškodavo narkotikų. Nežino ar jis V. mušdavo, čia jų gyvenimas. Jie gyveno kitame namo gale. Nebent galėjo ją mušti, kai ji paskutiniu metu pradėjo įsileisti pas save kažkokius vyrus. Pagarsinus liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 59 b. l.) apie tai, kad „V. mušė V., girdėjo ją spiegiant, kad dažnai girdėdavusi, kad V. muša abi moteris“, parodė, kad gal ir buvo keli kartai, gal ir išgirdo koridoriumi eidama spiegiant, neprisimena. Patvirtino, kad tą dieną jis V. sumušė ir ji tada iškvietusi policiją. Negirdėdavusi, kad V. mušdavo moteris, tik mergaitė jai pasakojo. Jokie namo langai nebuvo užkalti, juos eina atidaryti. Tuo metu nežino ar jie buvo užkalti, jų nedarinėjo. Nemačiusi, kad G. liptų per langą. Nemačiusi, kad pas V. kažkas lankytųsi ar ją vežiotų, tik girdėdavo, kad šunys loja. Vaikai jai nesiskundė, kad V. juos muša. Yra mačiusi, kad V. N. daužė per galvą, kai mergaitė ruošė pamokas. Trenkdavo su kumščiu per galvą ir liepdavo sakyti, kokia raidė. Mergaitė buvo išsigandusi. V. vaikus prižiūrėdavo, valgyti būdavo padaryta, išskalbta, girta niekada nebuvo. Per krikštynas ji su V. mušėsi. Galėjo ji tas mėlynes padaryti. Krikštynos buvo gruodžio 7 d.
Liudytojas R. S. parodė, kad N. S. yra jo sesuo. Kaltinamąjį pažįsta per seserį. Apie automobilį sužinojo tada, kai jau degė, sesuo paskambino ir pasakė, kad dega mašina. Jam buvo staigmena, kad jie turi tą mašiną. Ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisingi. Apie persekiojančius asmenis žino tik tiek, nes D. yra kelis kartus skambinęs ir sakęs, kad kažkas persekiojo ir sakė, kad su distanciniu ta mašina padegta. Jis pats gaisrinėje dirba ir dar neteko girdėti tokių dalykų, kad su distanciniu būtų padegama. Skolos raštelį buvo pasirašiusi kažkuri iš čia sėdinčių merginų. Nežino, kokiomis aplinkybėmis raštelis parašytas, bet jam atrodo, kad ne savo noru. Sesuo tikėjo V. versija, o V. sakė, kad jį dėl skolų sekė ir padegė mašiną. Būtų norėję, būtų kieme padegę, o ne važiuojančią. Jo nuomone, čia viskas išgalvota buvo. Teko susidurti su tokiais automobilių degimais. Priežastys dažniausiai elektroje. Sesuo N. S. šiuo metu išvykusi į Vokietiją, iki vasaros grįžti neplanuoja. Nematęs, kad V. muštų moteris, su sese apie tokius dalykus nekalbėdavo. Ji juo labai pasitikėdavo ir tikėdavo. Tik vėliau sužinojęs, kad jis dar turi moterų be jos. V. D. yra gyvenęs su N. (duomenys neskelbtini) bute.
Liudytoja J. M. parodė dirbanti gimnazijoje psichologe. N. I. rami mergaitė, mokėsi pradinėse klasėse, turi vyresnį brolį. Su ja susidūrė dėl to, jog mokytojai prašė, kad su ja pakalbėtų, nes ji buvo išsigandusi. Mergaitė pasakojo, kad yra išsigandusi, kad šeimoje vykdavo nesutarimai. Pasakė, kad bijo V., nes jis liepdavo sėdėti kampe, už plaukų tampė. Mergaitei likusi baimė dėl mušimo. Jokių mėlynių nematė, bet kai kurie mergaitės veiksmai kėlė įtarimą, kad mergaitė tikrai bijo. Kai pasakė sėsti kur nori, atsisėdo į kampą, sakė norinti matyti visus. Kai mergaitė pakeitė gyvenamąja vietą, gyveno su močiute, pokytis buvo. Mergaitė vaikščiodavo tvarkingesnė, jos mokytoja sakė, kad vizualiai atrodė, kad gyvenimo sąlygos pagerėjo. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, iš kurių matyti, kad po įvykio, kai mergaitė buvo sužalota, ji su ja bendrauti pradėjo du kartus per savaitę. Mergaitė buvo nelabai kalbi, tačiau, kad būtų linkusi išsigalvoti įvykius ji nepastebėjo. Kai V. ją mušdavo, o ji pasakojo, kad tai buvo ne vieną kartą, jos mama neužstodavo. Ji V. sakydavo, kad mergaitės nemuštų, tačiau ginti jos negindavo. Mergaitė nelabai susivokia laike, todėl kalbant apie įvykį labai sudėtinga sužinoti kada tai buvo. Mergaitė sakė, kad ją mušė už tai, kad ji mamai tariamai perduodavo tablečių. Tą dieną ji sakė, kad V. ją mušė per užpakaliuką ir tampė už plaukų (t. 1, b. l. 59).
Liudytojas R. P., Šakių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnas, parodė, kad jam 2013-07-16 apie 23 val. atvykus į įvykio vietą, automobilis buvo užgesintas, stovėjo priešgaisrinės pajėgos. Apžiūrint įvykio vietą, automobilį, išdegimo žymes, apanglėjimą, plastikinių detalių, metalo spalvą buvo nustatyta gaisro kilimo zona ir galima gaisro kilimo priežastis. Gaisro židinys buvo automobilio priekinėje dalyje salone. Gaisro aplinkybės, nurodytos tarnybiniame pranešime (2 t., 19 b. l.), yra surašytos iš V. D. pasakojimo. Kad vartojo alkoholinius gėrimus ir klausėsi muzikos, sakė pats D.. Jis pats papasakojo, kad sėdint užsidegė skydelis. Kad jis vartojo alkoholinius gėrimus, yra patikra ir yra nustatyta policijos komisariate. V. D. įvykio vietoje nebuvo. Identifikavo kam priklauso automobilis, atvyko su policijos pareigūnu pas N. S. į butą, paėmė jos paaiškinimą. Konkretaus atsakymo iš D., kodėl jis pasišalino iš įvykio vietos nebuvo - lyg jis buvo susijaudinęs, lyg jam pavogė automobilį. Buvo paklausta, kaip buvo pranešta iš jo telefono numerio, bandė aiškinti, kad jo telefonas buvo paliktas automobilyje ir prisistatė jo pavarde, tačiau policijos komisariate paskambinus jo numeriu telefonas buvo pas jį kišenėje, paklausus kaip čia yra, kad telefonas ne automobilyje, o kišenėje atsakė, kad jam atvežė į butą ir įmetė telefoną. Pas V. D. buvo pūslės ant rankos pirštų. Paklausus ar reikalinga medicininė pagalba jis jos atsisakė. Apžiūrint įvykio vietą jokių pašalinių daiktų susijusių su gaisru nebuvo. Nei kairėse, nei dešinėse automobilio durelėse apžiūrint automobilį dokumentai nebuvo rasti. Tuo metu tiriant gaisrą, D. neminėjo, kad automobilis padegtas. Kai D. pasirašinėjo gaisro kilimo aktą, jis buvo pilnai užpildytas. Po 3 mėnesių jis iškėlė versiją, kad automobilį galėjo kažkas padegti, nuotoliniu būdu, kad jis važiavo su degančiu automobiliu. Degančiu automobiliu važiuoti tikrai negalima, ten nuo pagrindinio kelio apie 60 metrų buvo. Jei būtų degęs automobilis iš apačios, tai išdegimo žymės būtų kitokios. Gaisro plitimo žymės buvo iš viršaus žemyn ir į šonus.
Iš Lietuvos Respublikos BPK 276 str. nustatyta tvarka pagarsintų liudytojos N. S. parodymų matyti, kad ji ikiteisminio tyrimo metu pareigūnams parodė, kad su V. D. palaikė artimus santykius, tačiau šiuo metu juos yra nutraukusi. V. R. ji pažįsta su ja yra bendravusi ne kartą. 2013 metų pabaigoje tikslaus laiko nurodyti negali, tuo metu buvo grįžusi iš Vokietijos, pas ją į namus, esančius (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), atvažiavo V. D. su V. R.. Ant V. R. veido buvo matyti kraujosruva. Kai ji pamatė, kad V. R. yra sužalotu veidu, ji suprato, jog šią sužalojo V. D.. Jam sakė, kad neskriaustų savo sugyventinės, sakė kad jai leistų gyventi ramiai. Apie tai, kad V. D. mušdavo G. Š., kurią taip pat pažįsta, nieko nežino, jos sumuštos nėra mačiusi. 2013 metų liepos mėnesio pradžioje ji V. D. nupirko automobilį „BMW X5“, v/n (duomenys neskelbtini) Pinigus už automobilį sumokėjo ji, tačiau automobilį užregistravo V. D. vardu. Automobiliu visą laiką naudojosi V. D.. Maždaug po trijų savaičių automobilis sudegė. Apie automobilio sudegimą ji sužinojo iš V. D., kuris jai apie tai papasakojo atėjęs pas ją į namus. V. D. jai apie tai jog automobilis galimai yra pavogtas nieko nesakė. Dėl kokių priežasčių užsidegė automobilis ji nežino, kokia buvo gaisrininkų išvada dėl gaisro kilimo pasakyti negali. Vėliau V. D. papasakojo, kad automobilis buvo padegtas. Jis sakė, jog automobilio padegimą suorganizavo G. Š., kuri jai keršijo norėdama, kad jį paliktų. Ji V. D. pasakojimu nepatikėjo. 2013 metų gruodžio pradžioje, tikslios dienos pasakyti negali, V. D. jai į namus atvežė raštelį, kuriame G. Š. buvo parašiusi, kad yra skolinga 40 000 Lt ir kad per du metus pinigus grąžins. Raštelyje jokios kalbos apie tai, kad šie pinigai yra už automobilio padegimą nebuvo. V. D. ji neklausė kaip jis tą lapelį išgavo.
Iš Lietuvos Respublikos BPK 276 str. nustatyta tvarka pagarsintų nukentėjusiosios N. I. parodymų matyti, jog ji nurodė, kad tėtė mamai jau seniai priekaištauja, kad ji vartoja narkotikus. 2014 m. sausio 5 d. ryte tėtė atėjęs į kambarį jai ir broliui liepė išeiti į virtuvę, vėliau ji girdėjo kaip mama šaukė baigti, suprato, kad mamą muša. Tai buvo ne pirmas kartas. Po to tėtė atėjo į kambarį ir jai su ranka tris kartus trenkė per plaštakas, o po to sudavė į sprando sritį. Jai labai skaudėjo rankas ir sprandą, bet ji neverkė. Po to tėtė dar keturis kartus smogė broliui į galvos sritį. Tėtė ją yra mušęs ir anksčiau, už ką ji nežino. Ar tėtė anksčiau yra mušęs brolį ji nežino. Kažkada anksčiau ji pamena kaip ji su broliu ir tėvais važiavo į mišką, tada pamena kad tėvai buvo susipykę su močiute. Važiuojant automobiliu tėtė buvo labai piktas, šaukė ant mamos ir jai vieną kartą ranka sudavė per veidą. V. mušdavo dažnai, su ranka per užpakalį mušdavo, kartais su diržu ( 1 t., 35-39 b. l.).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G11/14(10) konstatuota, kad V. R. apie 2-4 paros iki tyrimo, tai yra iki 2014-01-07, padaryta poodinės kraujosruvos kairiame skruoste-žande; 1-3 paros iki tyrimo poodinės kraujosruvos pasmakrėje, kairiame žaste, dilbyje, dešiniame žaste-alkūnės sąnaryje-dilbyje, odos nubrozdinimai kakle, dešiniame dilbyje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, pvz.: ranka, kumščiu, rankų pirštais ir pan. Sužalojimai padaryti mažiausiai septynių smūgių ar trauminių paveikių pasėkoje. Sužalojimai rankose galėjo būti padaryti tiek spaudžiant jas, tiek suduodant smūgius. Sužalojimai rankų išoriniuose, užpakaliniuose paviršiuose gali gautis ir atsitrenkiant į kokius tai daiktus pagrindą. , pvz. griūnant. Kitose kūno vietose rasti sužalojimai nėra būdingi griuvimui. Sužalojimai veide būdingi smūgių sudavimui. Mažai tikėtina, kad šiuos sužalojimus galėjo pasidaryti pati sau apžiūrimoji, nors galimybė yra. V. R. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nes dėl tokio pobūdžio sužalojimų sveikata sutrikdoma mažiau nei 10 dienų (1 t., 69 b. l.).
Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. GP7/11/14(10) - G11/14(10) konstatuojama, kad V. R. apie 2-4 paros iki tyrimo, pradėto 2014-01-07, padaryta poodinės kraujosruvos kairiame skruoste - žande; 1-3 paros iki tyrimo poodinės kraujosruvos pasmakrėje, kairiame žaste, dilbyje, dešiniame žaste-alkūnės sąnaryje - dilbyje, odos nubrozdinimai kakle, dešiniame dilbyje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, pvz.: ranka, kumščiu, rankų pirštais ir pan. Sužalojimai padaryti mažiausiai septynių smūgių ar trauminių paveikių pasėkoje. Sužalojimai rankose galėjo būti padaryti tiek spaudžiant jas, tiek suduodant smūgius. Sužalojimai rankų išoriniuose, užpakaliniuose paviršiuose gali gautis ir atsitrenkiant į kokius tai daiktus pagrindą. , pvz. griūnant. Kitose kūno vietose rasti sužalojimai nėra būdingi griuvimui. Sužalojimai veide būdingi smūgių sudavimui. Mažai tikėtina, kad šiuos sužalojimus galėjo pasidaryti pati sau apžiūrimoji, nors galimybė yra. Šie sužalojimai kvalifikuoti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, nes dėl tokio pobūdžio sužalojimų sveikata sutrikdoma mažiau nei 10 dienų. Papildomai konstatuojama, kad remiantis pateiktų medicinos dokumentų duomenimis, V. R. nustatyta dešinės plaštakos penkto piršto galinio pirštakaulio lūžimas. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, kurio pobūdžio nurodyti nėra galimybės, vienu smūgiu ar trauminiu poveikiu. Medicinos dokumentuose nurodoma, kad kreipiantis į medicinos įstaigą 2014-02-06 V. R. nurodė, kad yra dešinės rankos 2 ir 3 piršto patinimas, skausmas, funkcijos sutrikimas; 2014-02-14 atlikus plaštakos rentgenogramą, nustatyta dešinės plaštakos penkto piršto galinio pirštakaulio lūžimas. Kategoriškai nurodyti, kada padarytas sužalojimas, šiuo metu nėra galimybės. Nurodytas sužalojimas (pirštakaulio lūžimas) negalėjo būti padarytas 2013 m. lapkričio – gruodžio mėn., nes teismo medicinos tyrimo metu 2014-01-07 nenustatyti jokie plaštakų sužalojimai, nenurodyti nusiskundimai plaštakų skausmais, funkcijos sutrikimu. Sužalojimai būdingesni smūgio sudavimui, nes kokie nors kiti sužalojimai plaštakoje neaprašyti, kas galėtų nurodyti į griuvimą, kritimą. Tas sužalojimas gali gautis ir dengiantis nuo smūgių. V. R. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl tokio pobūdžio sužalojimo sveikata sutrikdoma ilgiau kaip 10 dienų. (1 t., 79-80 b. l.).
Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 10/14(10) konstatuojama, kad N. I. padaryta poodinės kraujosruvos dešinėje šlaunyje, sėdmenyje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, pvz. ranka, delnu, pirštais ir pan. 1-3 paros iki tyrimo, tai yra iki 2014-01-07. Sužalojimai padaryti mažiausia dviejų smūgių pasėkoje. Sužalojimai būdingesni smūgių sudavimui. N. I. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nes dėl tokio pobūdžio sužalojimo sveikata sutrikdoma mažiau nei 10 dienų. ( 1 t., 86 b. l.).
2014-01-08 nukentėjusiajai V. R. atliktas narkotikų testas patvirtina, kad narkotinių ar psichotropinių medžiagų pėdsakų nerasta (1 t., 87 b. l.).
Tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto patvirtina, kad 2014-01-06 pareigūnai nuvykę į (duomenys neskelbtini) kaimą, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) rajone, rado akivaizdžiai sumuštą slepiamą V. R.. Užfiksuota kraujosruvos (mėlynės) veido srityje. V. D., pristatomas į policiją elgėsi agresyviai (1 t., 4-7 b. l.).
Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad V. D. gyvenamosiose patalpose, N. A. priklausančiuose namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) rajone, gyvenamojo kambario palubėje buvo rasta filmavimo kamera, ji paimta (1 t., 8-15 b. l.).
Apžiūros protokolas patvirtina, kad įvykio vietos apžiūros metu paimta vaizdo kamera yra su atminties kortelės lizdu, atminties kortelės nėra (1 t., 16-20 b. l.).
N. I. gimė (duomenys neskelbtini) (1 t., 34 b. l.), taigi nusikalstamų veikų padarymo metu buvo mažametė.
Šakių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 30 d. sprendimu V. M. neterminuotai apribota tėvų valdžia dukters N. I. atžvilgiu. Nuolatine N. I. globėja paskirta D. I. (3 t., 66-68 b. l.).
Išrašas iš medicininių dokumentų patvirtina, kad 2014-01-06 V. R. nustatyti daugybiniai kūno sumušimai(veido, rankų, nugaros kraujosruvos), o N. I. – nubrozdinimai ir mėlynės nugaros bei sėdmenų srityje (1 t., 65-66 b. l.).
Asmens kratos protokolas patvirtina, kad kratos metu be kitų daiktų iš kaltinamojo V. D. paimta SEB banko kortelė ir kodų kortelė, išduotos V. R. vardu (1 t., 94 b. l.).
Reikalaujamų daiktų pateikimo protokolas patvirtina, kad 2014-01-08 V. D. pateikė V. R. vardu išduotą banko mokėjimo kortelę ir dvi SEB banko kodų prisijungimo korteles, užrašų knygelę. Po apžiūros kortelės pakvitavimu grąžintos V. R. (1 t., 95-100 b. l.).
Reikalaujamų daiktų pateikimo protokolas ir apžiūros protokolas patvirtina, kad 2014-02-24 R. S. savo iniciatyva pateikė ranka rašytą raštelį. Raštelio turinys: „Skolos raštelis. Aš G. Š. pasiskolinau Iš V. D. 40 000. Atiduosiu per 2 metus“. Raštelis pasirašytas G. Š. ir V. D. (1 t. 104-109 b. l.).
Skaitmeninės laikmenos apžiūros protokole užfiksuota, kad laikmenoje yra penki failai. Pirmame faile (11:59 min. trukmės) G. Š. pasakoja apie BMW padegimą, girdisi V. D. balsas. Antrame faile (3:50 min. trukmės) V. R. pasakoja apie automobilio padegimą. Trečiame faile (2:06 min. trukmės) matome V. R., girdisi V. D. balsas. Ketvirtame faile (0:06 min. trukmės) filmuojama G. Š.. Penktame faile (22:28 min. trukmės) G. Š. pasakoja apie automobilio padegimą (1 t., 110-114 b. l.).
Kratos metu pas N. S., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), paimta atminties kortelė iš sekcijoje rastos cukrinės (1 t., 116 b. l.).
Teismui sankcionavus V. D. pokalbių pasiklausymą, 2014-02-17 vykusio V. D. ir prokuroro R. V. pokalbio stenograma patvirtina, kad V. D. pripažino konflikto metu sumušęs sugyventinę, tai yra V. R. (2 t., 5, 9 b. l.).
2014-01-14 (duomenys neskelbtini) r. savivaldybės administracijos VTAS raštas patvirtina, kad V. R. ir jos vaikams (N. I., V. R.) yra teikiama pagalba (duomenys neskelbtini) apskrities Moterų namuose – krizių centre (2 t., 13 b. l.).
Moterų namų – Krizių centro pateiktoje pažymoje nurodoma, kad atvykęs į Krizių centrą pabendrauti su V. R. ir vaiku, kuri į šį centrą dėl patiriamo sugyventinio V. D. smurto kreipėsi dar 2012 metais, buvo agresyvus, elgėsi iššaukiančiai, grasino, o susitikimas pasibaigė konfliktu ir policijos pareigūnų iškvietimu. Tačiau po kurio laiko V. D. apgaule ir pažadais prikalbino V. R. sugrįžti (2 t., 26 b. l.).
Pranešimų apie įvykius pažyma, 2013-07-25 tarnybinis pranešimas bei planas – schema prie jo, 2013-07-16 aktas dėl kilusio gaisro Nr. 47 patvirtina, kad 2013-07-16 22 val. 11 min. buvo gautas pranešimas apie degantį „BMV X5“, v/n (duomenys neskelbtini) automobilį, užfiksuota, kad įvykio vieta yra lauko keliuke, 60 metrų atstumu nuo pagrindinio kelio (duomenys neskelbtini); nustatyta, kad gaisro židinio zona yra automobilio salono priekinėje dalyje, gaisro priežastis – labiausiai tikėtinas gedimas automobilio elektros instaliacijoje. Taip pat matyti, kad su tokiomis išvadomis V. D. sutinka, pretenzijų niekam nereiškia, paklaustas nurodė, kad pats atvažiavęs į minėtą vietą klausėsi muzikos, vartojo alkoholį, buvo užvedęs variklį, įjungęs kondicionierių, kad besėdint iš prietaisų skydelio plykstelėjo liepsna. Automobilio savininkas V. D. iš įvykio vietos pasišalino. 2013-07-17 0 val. 21 min. V. D. nustatytas 1,83 promilių girtumas (2 t., b. l. 15-21).
2014-03-04 (duomenys neskelbtini) r. policijos komisariatui V. D. pateikė pareiškimą, kuriame prašo ištirti jo automobilio padegimo aplinkybes, nurodo, jog mašiną iš keršto jam padegė V. R. su drauge G. Š.. Nurodo turintis nufilmavęs jų prisipažinimą, joms talkino S. V. ir R. A. (2 t., 25 b. l.).
Marijampolės AVPK Šakių r. PK kriminalinės policijos skyriaus pranešimas patvirtina, kad pagal V. D. pareiškimą dėl automobilio padegimo atliktas aplinkybių patikslinimas ir 2014 m. kovo 5 d. priimtas sprendimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (3 t., 170 b. l.).
Prie bylos prijungtas rankraštis, iš kurio turinio matyti, kad V. R. rašo, kad pas ją atvažiuodavo G. Š., kuri yra narkomanė. Atvažiuodavo R., kurį ji įsileisdavo pro langą ir lytiškai santykiaudavo su juo, jis atsinešdavo narkotikų ir apsvaigindavo ją per prievartą, gąsdindavęs, kad bus blogai vaikams. R. klausinėdavo apie N. S. ir V.. G. sakydavo, kad darys viską, kad liktų kartu su V.. Kai buvo atvažiavę G., R. ir S., juos irgi įsileido pro langą, G. pasiūlė sudeginti V. BMW, nes tada V. paliks N.. R. su S. tam pritarė. S. paskambino draugams T. ir E., kad reikia nuotolinio valdymo sprogmens. Tarėsi, kad reikia sekti V. ir N. dviem mašinomis. Sekdavo S. su R. arba T. su E.. Jie nusipirkdavo maisto ir stovėdavo aikštelėje prie S. namų. Mašina buvo padegta nuotoliniu būdu, tai padarė S.. R. su S. važiavo iš paskos V., o G. su T. ir E. buvo truputį atsilikę. Kai įsitikino, kad automobilis užsidegė, grįžo į (duomenys neskelbtini) aplinkiniais keliais. Tai jai papasakojo G., R. ir S.. Liepė niekam nesakyti, nes visą kaltę suvers ant jos (2 t., 147-153 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
Dėl įrodymų vertinimo ir veikų kvalifikavimo
Kaltinamojo V. D. kaltė dėl jam pareikštų kaltinimų įrodyta. Ši išvada daroma byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų pagrindu. Tuo pačiu teismas pažymi, kad kaltinamojo veiksmų pagal atskirus kaltinimus kvalifikacija keistina.
Įrodyta, kad kaltinamasis V. D. sistemingai baugino nukentėjusiąją V. M., naudodamas fizinę ir psichinę prievartą. Be to, jis savavaldžiavo nukentėjusiosios G. Š. atžvilgiu bei neteisėtai atėmė jai laisvę.
Kaltinamasis parodė, kad nukentėjusiųjų G. Š., V. R., N. I. atžvilgiu jokio fizinio nei psichologinio smurto nenaudojo G. Š. N. A. namuose buvo savo noru. G. Š. ir V. R. apie automobilio „BMW X5“ padegimą pasakojo laisva valia ir niekieno neverčiamos. Nors kaltinamasis V. D. neprisipažino padaręs kaltinime nurodytas nusikalstamas veikas, tačiau jo parodymai prieštarauja byloje surinktų įrodymų visumai, todėl teismas juos atmeta kaip nepatikimus. Byloje pateikti vaizdo įrašai nepatvirtina, kad nukentėjusiosios savo noru, niekieno neverčiamos pasakojo apie V. D. priklausančio automobilio padegimą. Pažymėtina, kad vaizdo įrašai yra epizodiniai, didžioji dalis V. D. užduodamų klausimų yra menami, nukentėjusios yra susijaudinusios. Įrašuose užfiksuoti duomenys neprieštarauja nukentėjusiųjų V. M. ir G. Š. duotiems parodymams apie tai, kad kalbant ne taip kaip reikia, jos būdavo mušamos, po to liepiama susitvarkyti ir vėl filmuojamos. Visa, kas pasakyta vaizdo įrašuose yra išgalvota ir pasakyta tik dėl kaltinamojo naudoto fizinio ir psichinio smurto nukentėjusiųjų atžvilgiu. Nėra pagrindo netikėti ir V. M. parodymais apie tai, kad lapuose, jos surašytuose ranka apie automobilio padegimą, viskas yra išgalvota, surašyta taip, kaip norėjo V. D.. Vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota rašanti V. M., nepaneigia jos parodymų apie tai, kad rašyti ji turėjo siekdama išvengti kaltinamojo smurto. Iš vaizdo įrašų matyti, kad nukentėjusiųjų pasakojamos aplinkybės prieštarauja elementariai logikai, byloje surinktų įrodymų visumai. Teismo nuomone, kaltinamojo keliama versija dėl automobilio padegimo yra visiškai nelogiška. Neįtikėtina, kad Kauno taksi firmos „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, vien tais motyvais, kad kaltinamasis, būdamas minėtos firmos darbuotoju, kažkada sukėlė eismo įvykį, samdytų nusikaltimui nepažįstamą 22 metų merginą iš (duomenys neskelbtini) rajono, vežtų jai pinigus už automobilio padegimą, o ji imtųsi organizuoti nusikaltimą. Liudytojo R. P. parodymai, pranešimų apie įvykius pažyma, 2013-07-25 tarnybinis pranešimas bei planas - schema prie jo, 2013-07-16 aktas dėl kilusio gaisro Nr. 47 patvirtina, kad V. D. priklausantis automobilis sudegė dėl gedimo automobilio elektros instaliacijoje. Būtina pabrėžti, kad V. D. buvo ir yra įsitikinęs savo sugalvotos versijos teisingumu, būtent tai ir išprovokavo kaltinamojo tolimesnį smurtą nukentėjusiųjų atžvilgiu. Kaip matyti iš bylos medžiagos, kaltinamasis buvo įtikėjęs ir kitais objektyviai tikrovei prieštaraujančiais dalykais. V. D. buvo įsitikinęs, kad V. M. (R.) vartoja narkotikus, kuriuos jai parneša iš mokyklos mažametė N. I.. Šie teiginiai visiškai paneigti V. M. parodymais bei testo rezultatais, kurie parodė, kad nukentėjusiosios organizme nėra jokių narkotinių ar psichotropinių medžiagų pėdsakų.
Dėl vaizdo įrašuose ir raštu užfiksuotų nukentėjusiųjų G. Š. ir V. M. nurodytų aplinkybių neatitikimo objektyviai tikrovei, teismas remiasi nukentėjusiųjų V. M. ir G. Š. parodymais apie tai, kad jų atžvilgiu buvo naudojamas smurtas, kad jos buvo verčiamos prisipažinti, jog organizavo V. D. priklausančio automobilio padegimą, kad jų atžvilgiu buvo naudojamas fizinis ir psichinis smurtas. Nukentėjusių parodymai nuoseklūs, pakankamai detalūs ir logiški, jie neprieštarauja visumai byloje surinktų įrodymų.
Būtent šių parodymų pagrindu pripažintina įrodyta, kad V. D., naudodamas fizinį smurtą bei grasindamas panaudoti smurtą, smūgiuodamas gumine lazda G. Š. į nugaros ir kojų sritis, privertė ją į vaizdo įrašymo kamerą pasakyti, kad ji suorganizavo jam priklausančio automobilio BMV X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padegimą, bei tyčia suduodamas plyta į petį ir grasindamas ta pačia plyta smogti į galvos sritį, privertė G. Š. pasirašyti 40 000 litų skolos lapelį dėl jam priklausančio automobilio padegimo.
Ikiteisminio tyrimo metu tokie kaltinamojo V. D. veiksmai buvo kvalifikuoti pagal BK 181 str. 2 d., tai yra kaip turto prievartavimas. Teisminio nagrinėjimo metu proceso dalyviai buvo įspėti, kad paminėti veiksmai gali būti kvalifikuojami kaip savavaldžiavimas (BK 294 str. 2 d.). Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus, pripažintina, kad V. D. veiksmai negali būti laikomi turto prievartavimu.
BK 181 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas neturėdamas teisėto pagrindo atvirai ar užmaskuotai savo ar kitų asmenų naudai vertė kitą asmenį perduoti turtą, suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus, arba nuo jų susilaikyti grasindamas prieš nukentėjusį ar kitą asmenį panaudoti fizinį smurtą, sunaikinti ar sugadinti jo turtą, paskelbti kompromituojančią ar kitokią informaciją, kurios atskleidimas nepageidautinas, arba panaudodamas kitokią psichinę prievartą. Tuo tarpu BK 294 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė ginčijamą arba pripažįstamą, bet nerealizuotą savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę ir padarė didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Išoriškai objektyvieji ir turto prievartavimo, ir savavaldžiavimo požymiai yra panašūs. Abu šiuos nusikaltimus vienija reikalavimas perduoti turtą ar turtinę teisę ir galbūt tolesni veiksmai, nukeipti į tariamos reikalavimo teisės įgyvendinimą. Šias veikas skiria tai, kad turto prievartavimo atveju kaltininko reikalavimas visada yra neteisėtas, nėra susijęs su realiai egzistuojančiais teisiniais santykiais tarp šalių, taigi vienos šalies reikalavimo teisė į turtą, kuris yra kito asmens valdyme, neturi teisinio pagrindo. Tuo tarpu, reikalavimas patenkinti turtines pretenzijas, atsiradusias Civilinio kodekso numatytais pagrindais, tačiau pažeidžiant teisės įgyvendinimo tvarką, nesudaro turto prievartavimo nusikaltimo sudėties, bet, esant BK 294 straipsnyje numatytiems požymiams, kvalifikuojamas kaip savavaldžiavimas. Taigi sprendžiant klausimą, ar kaltininko veiksmai atitinka turto prievartavimo ar savavaldžiavimo sudėties požymius, būtina nustatyti, ar kaltininkas turėjo tikrą ar tariamą teisę į turtą ir teisėtą pagrindą reikalauti iš nukentėjusiojo asmens perduoti turtą.
Atribojant turto prievartavimą nuo savavaldžiavimo ne mažiau svarbūs yra subjektyvieji veikų požymiai. Savavaldžiavimo atveju asmuo ne siekia užvaldyti svetimą turtą, bet reikalauja patenkinti ar kitaip vykdo savo ar kito asmens turtines pretenzijas, turėdamas tam tikrą ar tariamą teisę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-562/2011, 2K-296/2013, 2K-133-677/2015). Pažymėtina, kad tikra yra tokia teisė, kuri realiai egzistuoja ir pagrįsta sandoriu ar kitu juridiniu faktu, o tariama – tokia, kai asmuo, sąžiningai klysdamas, laiko teisę priklausančią jam ar kitam asmeniui, kurio interesams jis atstovauja, nors iš tikrųjų tokios teisės nėra. Tuo tarpu esant turto prievartavimui, kaltininkas suvokia, kad jokios teise pagrįstos teisės reikalauti iš kito asmens perduoti jam turtą jis neturi. Esant savavaldžiavimui, kaltininkas suvokia, kad jis nors ir neteisėtomis priemonėmis, tačiau įgyvendina jam ar kitam asmeniui, jo manymu, realiai priklausančią teisę. Tuo tarpu turto prievartautojas suvokia savo turtinio reikalavimo neteisėtumą ir nepagrįstumą.
Bylos duomenys (automobilio sudegimo faktas, konfliktiški santykiai tarp nukentėjusiųjų ir N. S., kuri nupirko automobilį kaltinamajam), paties kaltinamojo asmeninės savybės leidžia manyti, kad kaltinamajam galėjo susiformuoti įsitikinimas, jog jis turi teisę reikalauti žalos atlyginimo iš nukentėjusiosios G. Š.. Nagrinėjamu atveju galima padaryti išvadą, kad kaltinamasis V. D. nesuvokė savo reikalavimo nukentėjusiajai neteisėtumo, jo veiksmai buvo nukreipti ne į neteisėtą svetimo turto užvaldymą, jo tikslas buvo įgyvendinti savo tariamą teisę į žalos atlyginimą. Kaltinamasis V. D., jo suvokimu, versdamas nukentėjusiąją G. Š. pasirašyti skolos raštelį, turėjo tikslą ne neteisėtai be jokio pagrindo užvaldyti 40 000 Lt, o gauti žalos atlyginimą už sudegusį automobilį. Šios išvados pagrįstumą patvirtina ir tas faktas, kad 2014-03-04 Šakių r. policijos komisariatui V. D. pateikė pareiškimą, kuriame prašo ištirti jo automobilio padegimo aplinkybes, nurodo, jog mašiną iš keršto jam padegė V. R. su drauge G. Š.. Nurodo turintis nufilmavęs jų prisipažinimą, joms talkino S. V. ir R. A. (2 t., 25 b. l.).
Savavaldžiavimo sudėtis reikalauja, kad būtų nustatytas didelės žalos nukentėjusiajam padarymo faktas. Pripažintina, kad nukentėjusioji G. Š. patyrė ne tik diskomfortą dėl reikalavimo atlyginti neva jos padarytą žalą, tačiau dėl kaltinamojo smurtinių veiksmų prarado saugumo jausmą, kaltininko veiksmais buvo sukurta bauginančio pobūdžio situacija, prieš ją realiai buvo pavartotas fizinis smurtas, ji buvo priversta pasirašyti skolos raštelį. Taigi kaltinamojo veiksmais realiai buvo padaryta didelė žala nukentėjusiajai. Konstatuotina ir tai, kad kaltininko elgesys pažeidė įstatymų nustatytą tvarką. Kaltinamasis, manydamas, kad nukentėjusioji G. Š. yra atsakinga už jo automobilio BMW sunaikinimą, privalėjo kreiptis į teisėsaugos institucijas BPK nustatyta tvarka, o ne pats prievarta apklausinėti asmenis ir prievarta reikalauti žalos atlyginimo. Kvalifikuojančiu savavaldžiavimo požymiu yra smurtinis šio nusikaltimo padarymo būdas. BK 294 straipsnio 2 dalies prasme fiziniu smurtu laikytinas tyčinis, neteisėtas, prieš nukentėjusiojo valią jo organizmui daromas fizinis poveikis, siekiant jo gyvybės atėmimo, sveikatos sutrikdymo, fizinio skausmo ar kitokių fizinių kančių sukėlimo (pavyzdžiui, smūgių nukentėjusiajam sudavimas, jo stumdymas, tąsymas), laisvės atėmimo ar bejėgiškos būsenos sukėlimo ir pan. Šis požymis byloje nustatytas, todėl kaltinamojo veika kvalifikuotina pagal BK 294 str. 2 d.
Aukščiau aptartų įrodymų pagrindu pripažintina įrodyta ir tai, kad kaltinamasis V. D. nuo 2013 metų spalio mėnesio pradžios iki 2014 metų sausio mėnesio pradžios, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) rajone, motinos N. A. namuose, tyčia, sistemingai naudodamas fizinę ir psichinę prievartą, t. y. mušdamas ir grasindamas sumušti, baugino savo sugyventinę V. R. ir privertė ją į vaizdo įrašymo kamerą pasakyti, kad ji suorganizavo jam priklausančio automobilio BMV X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padegimą, bei pasakyti kad vartoja narkotikus, nors ji automobilio padegimo neorganizavo, narkotikų nevartojo, bei naudodamas psichinę prievartą, paimdamas jai priklausančias banko mokėjimo korteles, neduodamas pinigų, apie patiriamą smurtą draudė pasakoti pašaliniams, grasindamas, kad jei papasakos, atims iš jos sūnų V. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir neleis su juo matytis. Šie veiksmai, tai yra sistemingas žmogaus bauginimas, naudojant fizinę ir psichinę prievartą, atitinka nusikaltimo, numatyto BK 145 str. 2 d., sudėtį.
Pareikšti kaltinimai dėl neteisėto asmens laisvės atėmimo taip pat pasitvirtino. Išdėstyti įrodymai patvirtina, kad V. D. atsivežė G. Š. į savo motinos N. A. namus, esančius (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) rajone. Sutiktina su kaltinamojo argumentais, kad G. Š. ten atvyko savo noru, tai paneigiančių įrodymų byloje nėra. Nustatyta, kad prieš atvykstant į (duomenys neskelbtini) kaimą, kaltinamasis su G. Š. gyveno kartu (duomenys neskelbtini), buvo išsinuomavę butą, G. Š. buvo užsiregistravusi darbo biržoje, (duomenys neskelbtini) savivaldybėje deklaravo savo gyvenamąją vietą. Aukščiau nuosprendyje padaryta išvada, kad kaltinamasis V. D. savo iniciatyva pradėjo aiškintis jam priklausančio automobilio BMW sudegimo aplinkybes, naudodamas fizinę ir psichinę prievartą nukentėjusiųjų V. M. ir G. Š. atžvilgiu. Konstatuotina, kad nuo tokių jo veiksmų pradžios nukentėjusiosios G. Š. laisvė buvo suvaržyta, kaltinamasis ją apklausinėjo, filmavo, vežiojo pas N. S., taigi tokių aplinkybių kontekste nėra jokio pagrindo abejoti nukentėjusiosios G. Š. parodymais apie tai, kad ji (duomenys neskelbtini) kaime buvo laikoma per prievartą. Tai, kad ji iš esmės turėjo galimybių kreiptis pagalbos, nepaneigia nusikalstamos veikos fakto. Teismas remiasi nukentėjusiųjų parodymais apie tai, kad G. Š. buvo įbauginta ir bijojo imtis kokių nors veiksmų. V. M. parodė, kad „G. Š. kaltinamasis parsivežė į (duomenys neskelbtini) kaimą, norėjo išsiaiškinti dėl to automobilio padegimo, ar ji padegė, kas padegė, kokia gauja buvo. Kad prisipažintų, tai ji gyveno pas juos. Kai jie važiuodavo pas S., kaltinamasis G. palikdavo namuose, užrakindavo“ ir pan. G. Š. parodė, kad buvo kaltinamojo įbauginta, tikėjo, kad jis ją užmuš, tam ir slėpėsi, kai buvo policija atvažiavusi ir žurnalistai –„visur su ja būdavo, kaip budelis visur stovėjo“. Tiek V. M., tiek G. Š. patvirtino, kad kaltinamasis buvo paėmęs G. Š. telefoną ir banko kortelę. Pažymėtina ir tai, kad G. Š. iš (duomenys neskelbtini) kaimo galėjo išvykti tik V. D. leidus, tai yra jam nuvežus ją į (duomenys neskelbtini) autobusų stotį. Visa tai patvirtina, kad kaltinamasis V. D. 2013 metų rugsėjo mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, atsivežė G. Š. į savo motinos N. A. namus, esančius (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) rajone, atėmė jai priklausantį mobiliojo ryšio telefoną, paėmė jai priklausančią banko mokėjimo kortelę, ir grasindamas, kad jei pabėgs iš namų suras ir sumuš, neteisėtai atėmė jai laisvę, t. y. išvykdamas iš namų užrakindavo ir palikdavo vieną kambaryje, kurio langai buvo užkalti, bandant iššokti iš važiuojančio automobilio sulaikydavo, o prašant išleisti tai daryti atsisakydavo, neteisėtai laikė ją nelaisvėje iki 2013 metų spalio mėnesio pabaigos, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytos datos. Iš kaltinimo šalintina aplinkybė, kad šiuos veiksmus kaltinamasis padarė „apgaulės būdu, būdamas (duomenys neskelbtini) ir teigdamas kad važiuoja pasisvečiuoti“. Kaltinamojo veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 146 str. 2 d., sudėtį.
Byloje surinktais duomenimis neginčijamai įrodyta ir tai, kad kaltinamasis V. D. vartojo fizinį smurtą prieš N. I. ir V. M..
V. M. padarytus nežymius kūno sužalojimus detaliai patvirtina specialisto išvados bei jos pačios duoti parodymai, išrašas iš medicininių dokumentų apie tai, kad 2014-01-06 V. R. nustatyti daugybiniai kūno sumušimai (veido, rankų, nugaros kraujosruvos), faktai, užfiksuoti tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto. Nukentėjusioji G. Š. patvirtino, kad matė, kaip V. D. (duomenys neskelbtini) kaime kiekvieną dieną mušdavo V. (M.). Liudytoja N. A. taip pat nepaneigė savo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų apie tai, kad apie tai, kad „V. mušė V., girdėjo ją spiegiant“. Specialisto išvadoje Nr. G11/14(10) konstatuota, kad V. R. apie 2-4 paros iki tyrimo, tai yra iki 2014-01-07, padaryta poodinės kraujosruvos kairiame skruoste-žande; 1-3 paros iki tyrimo poodinės kraujosruvos pasmakrėje, kairiame žaste, dilbyje, dešiniame žaste-alkūnės sąnaryje-dilbyje, odos nubrozdinimai kakle, dešiniame dilbyje. Tuo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas Nukentėjusiosios V. M. parodymai atitinka minėtoje išvadoje nurodytų sužalojimų pobūdį, lokalizaciją ir padarymo laiką ir mechanizmą. Specialisto išvadoje nurodytas sužalojimų padarymo laikas paneigia kaltinamojo keliamą versiją apie tai, kad sužalojimai atsirado nukentėjusiai susimušus su N. A. per sūnaus krikštynas, gruodžio 7 d. Konstatuotina įrodyta, kad kaltinamasis V. D. sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui, t. y. nuo 2013 metų spalio mėnesio pradžios iki 2014 metų sausio mėnesio pradžios, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) rajone, motinos N. A. namuose, prieš savo sugyventinę V. R. nuolat naudojo fizinį smurtą, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą, bei 2014 metų sausio mėnesio 4-5 dienomis, tarpusavio konflikto metu kambaryje, tyčią ne mažiau septynis kartus rankomis ir kojomis smogė V. R. į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas jai poodines kraujosruvas kairiame skruoste - žande, kraujosruvas pasmakrėje, kairiame žaste, dilbyje, dešiniame žaste - alkūnės sąnaryje - dilbyje, odos nubrozdinimus kakle, dešiniame dilbyje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą. Ši veika, tai yra smurtavimas prieš savo šeimos narį, fizinio skausmo jam sukėlimas, nežymus jo sveikatos sutrikdymas visiškai atitinka BK 140 str. 2 d. numatyto nusikaltimo sudėtį.
Byloje yra pakankamai duomenų, kurie leidžia pripažinti ir tai, kad kaltinamasis V. D. nesunkiai sutrikdė V. M. sveikatą. Specialisto išvadoje Nr. GP7/11/14(10) - G11/14(10) konstatuota, kad V. R. nustatyta dešinės plaštakos penkto piršto galinio pirštakaulio lūžimas. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, kurio pobūdžio nurodyti nėra galimybės, vienu smūgiu ar trauminiu poveikiu. Sveikatos sutrikdymas įvertintas kaip nesunkus. Nors specialisto išvadoje nurodyta, kad pirštakaulio lūžimas negalėjo būti padarytas 2013 m. lapkričio – gruodžio mėn., tačiau teismas sprendžia, kad kaltinime yra teisingai nurodytas nusikalstamos veikos padarymo laikas. Specialistas savo išvadą grindė ne medicininio pobūdžio duomenimis, o vien tuo faktu, jog teismo medicinos tyrimo metu 2014-01-07 nenustatyti jokie plaštakų sužalojimai, nenurodyti nusiskundimai plaštakų skausmais, funkcijos sutrikimu. Tačiau nukentėjusioji V. M. parodė, kad negali pasakyti, kada pirštą sulaužė, nes kaltinamasis ją kiekvieną dieną mušė. Ją sausio 8 d. išvežė ir paskui tik po mėnesio kažkur sakė eiti persišviesti. Po sausio 8 d. jos jau nebemušė, nes kaltinamasis jau buvo suimtas. Pirštą jai skaudėjo, buvo sutinęs, bet galvojusi, kad čia tik sutrenkimas ir atslūgs. Pati susižaloti negalėjo. Dėl piršto būtų išvis nesikreipusi, jei jai nebūtų liepę. Jis kiekvieną dieną mušė, kada pirštą sulaužė negali pasakyti. Ikiteisminio tyrimo metu V. M., apklausiama netrukus po tiriamų įvykių, parodė, kad „pirštas jai galėjo lūžti 2013 m. lapkričio - gruodžio mėnesiais, nes tuo metu sugyventinis ją mušdavo kasdien“ (1 t., 21-25 b. l.).Teismas sprendžia, kad 2014-01-07 apžiūros metu pirštakaulio lūžimas galėjo būti neužfiksuotas dėl nukentėjusiosios nurodytų priežasčių, tai yra dėl to, kad tai buvo seniau padarytas sužalojimas. Pabrėžtina ir tai, kad minėtoje specialisto išvadoje nurodyta, jog kategoriškai nurodyti, kada padarytas sužalojimas, šiuo metu nėra galimybės. Tokiu būdu teismas remiasi būtent nukentėjusiosios V. M. parodymais apie jos sužalojimo laiką ir aplinkybes. Aptartų duomenų pagrindu pripažintina įrodyta, kad kaltinamasis V. D. nuo 2013 metų lapkričio - gruodžio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) rajone, motinos N. A. namuose, smūgiuodamas savo sugyventinei V. R. ne mažiau vieną kartą į dešinę ranką, padarė jai dešinės plaštakos penkto piršto galinio pirštakaulio lūžimą, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą. Ši veika, tai yra šeimos nario nesunkus sveikatos sutrikdymas atitinka nusikaltimo, numatyto BK 138 str. 2 d. 3 p., sudėtį.
Įrodyta ir tai, kad kaltinamasis V. D. smurtavo prieš mažametę N. I.. V. M. parodė, kad jos dukrą mušdavo „dėl narkotikų“. Mergaitę kaltindavo, kad ji parneša narkotikų, kad pas ją atvažiuoja žmonės perduoti narkotikus. Mergaitei grįžus iš mokyklos, jis neleisdavo su ja pasimatyti, nurengdavo, kuprinę išversdavo. Mergaitę jis mušė per nugarą ir per užpakalį su ranka. Jai mergaitė pasakė, kad V. mušė dėl narkotikų. Matė, kad kambaryje jai sudavė per nugarą ir per užpakalį, o kas virtuvėje buvo, nematė, nes turėjo gulėti lovoje. Mergaitė jai pasakė, kad virtuvėje irgi ją mušė, nes mergaitė buvo įbauginta. Liudytoja N. A. parodė, kad „N. I. gal ir galėjo V. mušti, nemačiusi, bet N. buvo įtariama, kad parneša iš mokyklos narkotikų“. Liudytoja J. M., gimnazijos psichologė, patvirtino, kad N. I. buvusi įbauginta, mergaitė jai pasakiusi, kad „V. ją muša“. Išrašas iš medicininių dokumentų patvirtina, kad 2014-01-06 N. I. nustatyti nubrozdinimai ir mėlynės nugaros bei sėdmenų srityje (1 t., 65-66 b. l.). Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 10/14(10) konstatuojama, kad N. I. padaryta poodinės kraujosruvos dešinėje šlaunyje, sėdmenyje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, pvz. ranka, delnu, pirštais ir pan. 1-3 paros iki tyrimo, tai yra iki 2014-01-07. Sužalojimai padaryti mažiausia dviejų smūgių pasėkoje. Sužalojimai būdingesni smūgių sudavimui. N. I. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., 86 b. l.). Kaltinime, suformuluotame dėl smūgių sudavimo į nugaros sritį bei padarytų sužalojimų šlaunyje ir sėdmenyse, prieštaravimų nėra, kadangi smūgiai nukentėjusiajai buvo suduoti iš nugaros pusės, taigi ši sritis apima ir sėdmenis bei šlaunis. Paminėti įrodymai neprieštarauja ir pačios N. I. parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo metu. N. I. gimė (duomenys neskelbtini), ji nusikalstamų veikų padarymo metu buvo mažametė. Šių aplinkybių pagrindu pripažintina įrodyta, kad kaltinamasis V. D. 2014 metų sausio 4 ar 5 dieną, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) rajone, motinos N. A. namuose, virtuvėje tyčia ne mažiau du kartus smogė ranka sugyventinės dukrai N. I. į nugaros sritį, tuo padarydamas jai poodines kraujosruvas dešinėje šlaunyje, sėdmenyse. Tokie veiksmai, tai yra nežymus mažamečio sveikatos sutrikdymas atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 str. 3 d., sudėtį.
Dėl bausmių
BK 138 str. 2 d. 3 p. numatyta laisvės atėmimo iki penkerių metų bausmė. BK 140 str. 2 d. numatyta viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės. BK 140 str. 3 d. numatyta bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. BK 145 str. 2 d. laisvės atėmimo iki ketverių metų bausmė. BK 146 str. 2 d. numatyta arešto arba laisvės atėmimo iki ketverių metų bausmė. BK 294 str. 2 d. numatyta arešto arba laisvės atėmimo iki penkerių metų bausmė.
Skiriant bausmes V. D. atsižvelgtina į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų veikų motyvus, kaltininko asmenybę bei kitas aplinkybes (BK 54 str. 2 d.). Kaltinamasis įvykdė du nesunkius ir keturis apysunkius nusikaltimus, nusikaltimai padaryti tiesiogine tyčia, yra baigti. V. D. anksčiau teistas už smurtinius nusikaltimus (2 t., 30-34 b. l.; 3 t., 58 b. l.), baustas administracine tvarka už KET pažeidimus (2 t., 35-41), nedirbantis, darbo paieškos Darbo biržoje nutrauktos be teisės registruotis 6 mėn. (2 t., 42-43 b. l.), gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų kabineto įskaitoje nėra (2 t., 45 b. l.). Iš teismo psichiatrijos ekspertizės akto matyti, kad V. D. nuo 2008 metų iki 2014-01-06 nesirgo jokiu lėtiniu psichikos sutrikimu, galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti (3 t., 1-5 b. l.). Iš seniūnijos pateiktos V. D. charakteristikos matyti, kad dėl kaltinamojo konfliktiško, terorizuojančio, grasinančio elgesio bei sumušimų ne kartą yra skundusis ir pastarojo motina N. A., taip pat patėvis Z. A. (2 t., 47 b. l.). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamajam skirtinos laisvės atėmimo bausmės, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.
V. D. Lietuvos Respublikos BPK 140 str. pagrindu laikinai sulaikytas nuo 2014-01-06 13 val. 40 min. iki 2014-01-08 13 val. 10 min. Šis laikas įskaitytinas į bausmę. Pažymėtina, kad kaltinamasis yra suimtas, nes 2014-02-19 Šakių rajono apylinkės teismas kitoje byloje (Nr. 91-1-00062-14) įtariamajam V. D. skyrė kardomąją priemonę – suėmimą (2 t., 71-73 b. l.). Taigi šioje byloje nėra pagrindo laiką, kaltinamojo išbūtą suėmime, įskaityti į skiriamą bausmę.
Po paleidimo iš laikinojo sulaikymo kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (2 t., 53, 68, 70, 74 b l.). Šakių rajono apylinkės teismo 2014-01-08 nutartimi V. D. įpareigotas išsikelti iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) rajone, bei nesiartinti prie smurtą patyrusių V. R. gim. (duomenys neskelbtini), N. I. gim. (duomenys neskelbtini) ir V. R., gim. (duomenys neskelbtini), nebendrauti ir neieškoti ryšių su jais. (2 t., 81-82 b. l.). Kardomosios priemonės naikintinos nuo bausmės vykdymo pradžios.
Dėl civilinių ieškinių
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji G. Š. pareiškė 15 300 Lt dydžio civilinį ieškinį turtinei (300 Lt) ir neturtinei žalai (15 000 Lt) atlyginti (1 t., 32 b. l.). Nukentėjusioji pateikė medicininį pažymėjimą, kuriame nurodyta, kad ji lankėsi Psichikos sveikatos centre 2015.03.17-03.23, konsultuota psichiatro ir med. psichologo. Nustatytas potrauminio streso sutrikimas, paskirtas gydymas (4 t., 151 b. l.). Teismas sprendžia, kad dėl kaltinamojo panaudoto fizinio ir psichinio smurto nukentėjusiosios atžvilgiu, jai neabejotinai buvo padaryta neturtinė žala. Atsižvelgiant į nusikaltimų pobūdį, liekamuosius reiškinius, teismų praktiką, teisingumo ir protingumo kriterijus, nukentėjusiajai priteistinas 6000 Lt (1 737,72 eurų) neturtinės žalos atlyginimas. Nesant byloje įrodymų apie padarytą turtinę žalą, ieškinys šioje dalyje atmetamas.
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūra nepilnametės N. I. interesais pareiškė civilinį ieškinį dėl 4000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (1 t., 42-45 b. l.). Nukentėjusioji N. I. akivaizdžiai patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus, kurie yra konstatuoti psichologų. Atsižvelgiant į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, padarytų sužalojimų skaičių ir pobūdį, nukentėjusiajai priteistinas 3000 Lt (868,86 eurų) neturtinės žalos atlyginimas.
Kauno teritorinės ligonių kasa pareiškė 414,04 Lt dydžio civilinį ieškinį dėl V. R. ir N. I. gydymo išlaidų atlyginimo (1 t., 48-53). Ieškinio dydis pagrįstas rašytiniais įrodymais. Lietuvos Respublikos CK 6.283 str. 1 d. nustato, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Lietuvos Respublikos CK 6.280 str. numato, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 15 str. 1 d. 8 p. nuostatos patvirtina, kad valstybinė ligonių kasa yra tinkamas ieškovas. Kaltinamasis kaltas dėl nukentėjusiųjų sužalojimo, tuo pačiu yra atsakingas ir dėl to atsiradusių gydymo išlaidų atlyginimo, todėl civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, iš kaltinamojo V. D. priteistina 119,91 Eur (414,04 Lt).
Dėl advokato išlaidų ir proceso išlaidų atlyginimo
Byloje antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam V. D. teikė valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirta advokatė Jurgita Mačiulskienė. Kadangi proceso metu kaltinamasis buvo suimtas, pagal BPK 51 str. 1 d. 7 p. gynėjo dalyvavimas procese buvo būtinas. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su jo teise į gynybą. Šios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Todėl išlaidos už V. D. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jo neišieškotinos.
Proceso dalyviams buvo išmokėta 88,7 eurų kelionės išlaidų atlyginimo (4 t., 110,134, 147 b. l.; 5 t., 35, 61 b. l.). Ši suma pripažintina proceso išlaidomis ir priteistina iš V. D. (BPK 103 str. 1 p., 105 str. 1 d.).
Daiktai – kėdės sėdimoji dalis, 3 vokai su atminties kortele, banko kodų kortelė, užrašų knygutė, filmavimo kamera su laidais saugomi Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono PK. Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti klausimas spręstinas vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatomis – jie sunaikintini kaip menkaverčiai.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 3 p. ir paskirti 1 (vienerius) metus 3 (tris) mėnesius laisvės atėmimo;
padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. ir paskirti 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo;
padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 3 d. ir paskirti 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo;
padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 str. 2 d. ir paskirti 1 (vienerius) metus 2 (du) mėnesius laisvės atėmimo;
padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 146 str. 2 d. ir paskirti 1 (vienerius) metus 2 (du) mėnesius laisvės atėmimo;
padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d. ir paskirti 2 (dvejus) metus laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 3 (trims) mėnesiams, ją atliekant pataisos namuose.
Į paskirtą bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo laikotarpį nuo 2014-01-06 iki 2014-01-08 (dvi paros). Bausmę skaičiuoti nuo bausmės vykdymo pradžios.
Kardomąsias priemones panaikinti pradėjus vykdyti laisvės atėmimo bausmę.
Civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos, juridinio asmens kodas 188783839, ieškinį tenkinti visiškai, priteisti iš kaltinamojo V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 119,91 Eur (vieną šimtą devyniolika eurų 91 ct) išlaidų nukentėjusiųjų V. M. ir N. I. sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sąskaitą (duomenys neskelbtini).
Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės G. Š. ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti iš V. D. 1 737,72 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus trisdešimt septynis eurus 72 ct) nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei G. Š.. Ieškinį dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti.
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti iš V. D. 868,86 Eur (aštuonis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus 86 ct) nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai N. I..
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 105 str. 1 d. priteisti iš V. D. 88,70 Eur (aštuoniasdešimt aštuonis eurus 70 ct) proceso išlaidų valstybės naudai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 str. 1 d. 4 p., kėdės sėdimąją dalį, 3 vokus su atminties kortele, banko kodų kortelę, užrašų knygutę, filmavimo kamerą su laidais, saugomus Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono PK, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti kaip menkaverčius.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, nuteistajam šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą per Kauno apygardos teismą.