Kauno apygardos teismo nutartis

2019-03-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-236-634/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-03-27
Bylos Nr.
1S-236-634/2019
Teisminio proceso Nr.
1-04-1-00005-213-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Albinas Antanaitis, Giedrius Endriukaitis, Nerijus Meilutis
Nuteistasis
Ž. S.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-236-634/2019
Teisminio proceso Nr. 1-04-1-00005-213-7Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.19 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 27 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nerijaus Meilučio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo Ž. S. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. vasario 28 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. sausio 28 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam Ž. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. Ž. S. nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį 199 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 1 punktu paskirta 12 metų laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. kovo 6 d. nuosprendžiu Panevėžio apygardos teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nuosprendį pakeitė ir paskyrė galutinę 10 metų laisvės atėmimo bausmę (bausmės pradžia – 2013 m. kovo 12 d., bausmės pabaiga – 2023 m. kovo 12 d.).

Žemesnės instancijos teismas

2. Komisijos 2019 m. sausio 28 d. nutarimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 3 punktu, buvo nuspręsta taikyti nuteistajam Ž. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Tokį sprendimą Komisija priėmė atsižvelgusi į tai, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrįstą pagrindą išvadai, jog būdamas laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

3. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. vasario 28 d. nutartimi, buvo atsisakyta patvirtinti Komisijos 2019 m. sausio 28 d. nutarimą taikyti nuteistajam Ž. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Apylinkės teismas sprendė, jog nors nuteistasis Ž. S. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad sudarytų pagrindą konstatuoti, jog lygtiniai paleistas iš pataisos įstaigos jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

4. Nuteistasis Ž. S. skundžia Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. vasario 28 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują nutartį, kuria jam būtų taikomas lygintis paleidimas iš pataisos įstaigos.

Šalies argumentai

4.1. Nuteistasis skunde nurodo, jog teismas netinkamai įvertino Komisijos nutarime pateiktus duomenis, neįvertino Ž. S. pastangų resocializuotis. Tokiu būdu teismas, vienpusiškai ir neišsamiai vertindamas byloje surinktus duomenis, iš esmės pažeidė baudžiamojo proceso principus ir materialiąsias bausmių vykdymo kodekso normas, todėl priėmė neteisėtą procesinį sprendimą.

4.2. Skunde pažymima, kad ir anksčiau Komisija buvo priėmusi nutarimą taikyti lygtinį paleidimą Ž. S., tačiau tokio Komisijos nutarimo teismas netvirtino. Nutartyje buvo nustatytos papildomos nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo rekomendacijos ir jų įgyvendinimo terminai, t.y. neturėti galiojančių nuobaudų, tęsti darbinę veiklą pataisos namuose ir dalyvauti socialinės reabilitacijos programose. Kaip matyti, nuteistasis įvykdė visas priemones visiškai, todėl teismui nėra jokio formalaus pagrindo netvirtinti 2019 m. sausio 28 d. Komisijos nutarimo. Skundžiamoje nutartyje teismas pažymėjęs, kad nors nuteistasis įvykdė visas rekomendacijas, tačiau vis tiek taikyti lygtinį paleidimą pagrindo nėra. Nuteistasis mano, kad tokia teismo nutartis neturi jokio pagrindo, yra šabloniška ir atkartoja iš esmės tuos pačius argumentus.

4.3. Skundo autorius pabrėžia, kad pagal nusistovėjusią Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, teismas spręsdamas dėl lygtinio paleidimo turi įvertinti ar yra pagrįstas pagrindas nuteistajam ir toliau tęsti įkalinimo bausmę. Taip pat nuteistasis turi žinoti, ką jis privalo padaryti, kad būtų svarstoma galimybė jam taikyti lygtinį paleidimą ir kokiomis sąlygomis tai turėtų įvykdyti. Be to, bausmės peržiūros kriterijai ir sąlygos turi būti pakankamai konkrečios ir tikslios, kad atitiktų teisinio tikrumo reikalavimus.

4.4. Skunde pažymima, kad vertinant apelianto galimybes adaptuotis laisvėje ir kitas reikšmingas aplinkybes, turi būti nustatyta, nuteistojo darbinė motyvacija, galimybė įsidarbinti, nuoseklus dalyvavimas įvairiose socialinėse reabilitacijos programose, finansinių įsipareigojimų valdymas, socialiniai ryšiai su artimaisiais, pastovios gyvenamosios vietos turėjimas ir nuteistojo mąstymas. Šiuo metu nuteistasis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, bausmės atlikimo laikotarpiu drausmine tvarka baustas 2 kartus, nuobaudos negalioja, skatintas 13 kartų, nuo 2017 m. lapkričio 14 d. suteikta teisė vykti be sargybos už pataisos namų ribų, bausmės atlikimo laikotarpiu buvo suteikta teisė išvykti kelis kartus į namus atostogoms, jokių pažeidimų nepadarė, grįžo laiku, iki suėmimo turėjo pastovų darbą, pataisos namuose įgijo vidurinį išsilavinimą, įgijo staliau, baldžiaus specialybę, gavo autokaristo pažymėjimą, šiuo metu pataisos namuose dirba, išėjęs į laisvę turės galimybę įsidarbinti ūkvedžiu, bylos medžiagoje yra pateikta tai patvirtinanti pažyma. Ž. S. artimai bendrauja su šeima, turi draugų ir nėra socialiai atsiskyręs. Pataisos namuose nebuvo užfiksuoti pažeidimai dėl narkotikų ar alkoholio vartojimo. Nuteistasis pataisos namuose nesilaiko subkultūros tradicijų ir neišsako diskriminacinių nuostatų. Nuteistasis mano, jog šios aplinkybės patvirtina, jog nuteistasis yra pasirengęs toliau atlikti bausmę neizoliuotas nuo visuomenės, t.y. lygtinai paleistas.

4.5. Nuteistasis Ž. S. nurodo, jog jam turėtų būti suteiktas šansas, kadangi jis įvykdė jam skirtas rekomendacijas ir tai sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Teigiamas nuteistojo elgesys pataisos namuose, išlikę ir toliau puoselėjimai socialiniai ryšiai, žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika leidžia pagrįstai manyti, kad bausmė atliko pakankamą baudžiamąjį ir auklėjamąjį poveikį nuteistojo atžvilgiu ir yra pagrindas tikėtis teigiamo, nusikalstamo nuteistojo elgesio laisvėje.

4.6. Skunde pažymima, kad nuteistasis supranta, jog lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo bausmės – lygtinai paleistas asmuo toliau atlieka jam skirtą bausmę laisvėje, o lygtinio paleidimo sąlygų nesilaikymas sąlygoja sprendimą lygtinės bausmės dalies neįskaityti, tą bausmės dalį atlikti pakartotinai sugrąžinus asmenį į įkalinimo įstaigą.

4.7. Nuteistojo skunde cituojama Europos Tarybos Ministrų kabineto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacija Rec (2003) 22, kurioje nurodoma, kad lygtinis paleidimas turi būti suteikiamas visiems kaliniams, kurie atitinka minimalius įstatymus reikalavimus keliamus tokiems asmenims. Akcentuojama, kad lygtinis paleidimas pagal minėtas rekomendacijas turi būti laikomas elgesio su nuteistaisiais norma, bendrąja taisykle, o jokiu būdu ne išimtimi ar nuteistajam teikiama privilegija.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo Ž. S. skundas atmetamas.

6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals.

7. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo priimtą sprendimą pakankamai išsamiai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo, o daryti priešingas išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas, aukštesnysis teismas neturi pagrindo, kadangi naujų aplinkybių, kurių nebūtų vertinęs pirmosios instancijos teismas ir kurios turėtų esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, Ž. S. nepateikė.

8. Iš apygardos teismui pateiktos nuteistojo skundo nagrinėjimo medžiagos matyti, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja ir nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės t. y. jis vykdo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, aktyviai dalyvauja elgesio pataisos ir socialinės reabilitacijos programose, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, už gerą elgesį, gerai atliekamą darbą, dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemones 13 kartų paskatintas, dirba, palaiko ryšius su šeima, nuteistasis vyksta trumpalaikių išvykų į namus, sugrįžta laiku, pažeidimų nefiksuota. Nors šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja Ž. S., tačiau tai nėra kuo nors ypatingos, išskirtinės aplinkybės, rodančios, jog nuteistasis aktyviai stengiasi keisti turimas elgesio bei mąstymo problemas. Teisėjų kolegijos vertinimu skundžiamoje nutartyje buvo padaryta pagrįsta išvada, jog minėtos aplinkybės nesudaro pakankamo pagrindo išvadai, jog nuteistasis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

9. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad Ž. S. šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Tokiu būdu, aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam Ž. S. lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, dėl ko, Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. vasario 28 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti jos aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais, teisinio pagrindo nėra.

10. Sutinkamai su 2019 m. sausio 9 d. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, vis dar išskiriami du Ž. S. asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai – gyvenimo stilius ir draugai (nusikaltimas įvykdytas bendrininkų grupėje) bei mąstymas ir elgesys, kas neabejotinai gali paskatinti nuteistąjį nusikalsti ir ateityje. Todėl tokiu atveju, sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką savo galimam pakartotiniam nusikalstamumui.

11. Nors analizuojamu atveju už gerą elgesį ir dalyvavimą būrio visuomeninėje veikloje Ž. S. buvo paskatintas 13 kartų, tačiau atsižvelgiant į nuteistojo bausmės atlikimo trukmę (nuo 2013 m. kovo 12 d.), vienareikšmiškai teigti, kad tokia jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama, teisinio pagrindo nėra. Nuteistam asmeniui skiriami paskatinimai tik parodo, jog nuteistasis pataisos namuose elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Analogiška išvada darytina įvertinus ir nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balo pagal „OASys“ metodą sumažėjimą nuo 31 iki 15 balų. Toks galimos nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos mažėjimas negali būti laikomas pakankamu pagrindu spręsti apie itin teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius.

12. Analogiška išvada darytina įvertinus ir tai, kad nusikalstamas veikas, už kurių padarymą Ž. S. atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, jis įvykdė bendrininkaudamas su kitais asmenimis, kas ne tik parodo didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, bet ir neabejotinai pabrėžia saugaus nuteistojo gyvenimo stiliaus bei socialių draugų pasirinkimo būtinybę. Nors nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, patvirtinančių, jog nuteistasis yra susijęs su kriminaline subkultūra ar šiuo metu palaiko ryšius su neigiamai jo asmenybę įtakojančiais asmenimis, tačiau paminėtas veiksnys, atsižvelgiant į Ž. S. asmenines savybes, vis dar išlieka aktualus ir leidžia pagrįstai abejoti pakankamu nuteistojo pasirengimu išėjus į laisvę siekti savo tikslų tik teisėtais būdais ir priemonėmis, atsiribojant nuo neigiamą įtaką darančių draugų.

13. Teisėjų kolegija pažymi, kad iki nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo nuteistasis taip pat dirbo, o iš jo darbo gaunamas atlyginimas tiek Ž. S., tiek ir jo šeimai buvo pagrindinis pajamų šaltinis, tačiau, tai nuteistajam nusikalsti, siekiant finansinės naudos sau ir savo artimiesiems, nesutrukdė. Todėl galimas nuteistojo įdarbinimas lygtinio paleidimo atveju ir šiuo atveju negali būti laikomas esminiu pagrindu taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nuteistojo minima rekomendacija dėl lygtinio paleidimo yra tik rekomendacinio pobūdžio dokumentas, kuri nepakeičia įstatymuose nustatytų reikalavimų, todėl sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vadovaujamasi Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais, numatančiais aiškias lygtinio paleidimo taikymo sąlygas ir kriterijus (įstatyme nustatytos bausmės dalies atlikimas, individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas, žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažangą ją mažinant), kuriuos turi atitikti nuteistieji.

15. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nors Komisijos nutarime išdėstytos išvados iš esmės atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad Ž. S. šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

16. Tokiu būdu, aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam Ž. S. lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, dėl ko, Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. vasario 28 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti jos aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais, teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi BK 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Nuteistojo Ž. S. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. vasario 28 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Albinas AntanaitisGiedrius EndriukaitisNerijus Meilutis