- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-02
- Bylos Nr.
- N-575-2638-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-23-3-00594-2010-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Audrius Bakaveckas, Ričardas Piličiauskas (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Audriaus Bakavecko ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo K. J. apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 27 d. nutarimo K. J. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą K. J. dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo, kuriame nurodė, kad K. J. 2010 m. rugpjūčio 5 d., apie 12.15 val., Kelmės rajone, Liolių kaime, Raseinių gatvėje, vairuodamas automobilį nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Šiais savo veiksmais asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 17 punkto reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Kelmės rajono apylinkės teismas 2010 m. spalio 27 d. nutarimu K. J. pripažino kaltu padarius ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą ir skyrė jam 3 000 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Teismas konstatavo, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė įrodyta. Teismas pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatė. Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgė į pažeidėjo asmenybę.
II.
K. J. apeliaciniu skundu prašo Kelmės rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 27 d. nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti. Nurodo, kad byloje nėra duomenų, jog apeliantas vengtų atvykti į teismo posėdį, priešingai, jis pristatė nedarbingumo pažymą, pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, todėl mano, kad teismas netinkamai išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, todėl buvo pažeistos ATPK 272 straipsnyje įtvirtintos apelianto procesinės teisės, taip pat teisė į gynybą bei teisingą bylos nagrinėjimą. Pažymi, kad policijos pareigūnai pirmosios instancijos teismo posėdyje taip pat nedalyvavo, apklausti nebuvo, teismas, priimdamas nutarimą rėmėsi tik jų tarnybiniais pranešimais, todėl mano, kad skundžiamas teismo nutarimas yra šališkas ir neobjektyvus. Nurodo, kad iš bylos medžiagos nėra aišku, ar stabdomo automobilio vairuotojas buvo sustojęs, ar pastebėjo, jog yra stabdomas policijos pareigūnų. Mano, kad byloje trūksta įrodymų apie įvykdytą pažeidimą, todėl yra būtinas papildomas tyrimas.
Atsiliepimas
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariatas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutarimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad K. J. buvo stabdomas dienos metu, išankstiniu gestu krivule, todėl to nematyti negalėjo. Pažymi, kad būdamas policijos pareigūnas, pats vykdantis eismo priežiūrą, apeliantas tikrai žinojo, ką reiškia aiškiai išreikštas rankos gestas krivule atvažiuojančios transporto priemonės vairuotojui ir privalėjo sustabdyti automobilį.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu K. J. už pažeidimo, numatyto 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą buvo paskirta 3 000 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.
Apeliaciniame skunde K. J. su pirmosios instancijos teismo nutarimu nesutinka, iš esmės teigdamas, kad jo kaltė dėl jam inkriminuojamo pažeidimo padarymo nėra įrodyta.
ATPK 130 straipsnio 1 dalyje inter alia numatyta, kad nepaklusimas uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus.
Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius apeliantą kaltinančius įrodymus, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi policijos pareigūnų V. B. ir A. B., kurie tiesiogiai matė daromą pažeidimą, parodymais (b. l. 3, 4). Iš V. B. tarnybinio pranešimo (b. l. 3) nustatyta, jog dirbdamas patruliniu automobiliu su skiriamaisiais ženklais kartu su dar trim policijos pareigūnais, stabdė atvažiuojantį automobilį modamas skrituliu su raudonos spalvos atšvaitu skersai transporto priemonės judėjimo krypties. Pareigūnas paaiškino, kad automobilio vairuotojas K. J., kurį iškart pažino, pastebėjo, jog yra stabdomas, kadangi sulėtino greitį ir žiūrėjo į policijos pareigūnus; V. B. jam šaukė, reikalaudamas sustabdyti transporto priemonę; automobilis važiuodamas toliau nedideliu greičiu pradėjo stoti link dešinio kelkraščio, bet pareigūnams einant artyn, staiga padidino greitį ir nuvažiavo. V. B. paaiškino, kad dar spėjo atidaryti stabdomo automobilio galines dešinės pusės dureles, tačiau vairuotojas nereagavo, o pradėjus persekioti transporto priemonę tarnybiniu automobiliu, ji buvo sustabdyta panaudojus priverstinio stabdymo specialiąją priemonę. Policijos pareigūnų V. B. ir A. B. tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotos aplinkybės sutampa, prieštaravimų juose nenustatyta. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios leistų manyti, jog pareigūnai gali būti šališki, tokių aplinkybių, kurios objektyviai pagrįstų policijos pareigūnų šališkumą, apeliantas nenurodė ir apeliaciniame skunde. Tuo tarpu administracinėn atsakomybėn traukiamas K. J., kuris yra suinteresuotas bylos baigtimi asmuo, teikia versiją, kuri prieštarauja nesuinteresuotais pripažintų liudytojų parodymams ir kitai bylos medžiagai. Atkreiptinas dėmesys, jog, sprendžiant patraukimo už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatytą pažeidimą administracinėn atsakomybėn klausimą, būtina nustatyti asmens kaltę. Viena iš aplinkybių, leidžiančių spręsti apie asmens kaltę, yra reali, akivaizdi galimybė asmeniui suvokti, kad jis yra stabdomas policijos pareigūnų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. vasario 23 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N1-412/2007, 2011 m. liepos 29 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N444-1483-11). Apelianto nurodytos įvykio aplinkybės paremtos prielaidomis, todėl vertintinos kritiškai, kaip asmens pasirinkta gynybos taktika, siekiant išvengti administracinės atsakomybės, o byloje esanti medžiaga neabejotinai patvirtina, kad apeliantas aiškiai suprato policijos pareigūnų išreikštą reikalavimą sustabdyti transporto priemonę, tačiau sąmoningai jam nepakluso. Taigi, K. J. kaltė dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo įrodyta.
Apeliaciniame skunde K. J., be kita ko, nurodo, kad pirmosios instancijos teismo posėdyje nedalyvavo dėl svarbios priežasties ir teismą apie tai informavo. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad apeliantas teismui pranešė apie negalėjimą dalyvauti teismo posėdyje, pateikė prašymą atidėti administracinės bylos nagrinėjimą (b. l. 28). Pažymėtina, kad K. J. nepateikė įrodymų, patvirtinančių prašyme nurodytas aplinkybes, todėl apelianto nurodytos neatvykimo priežastys nelaikytinos svarbiomis, bei konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas apelianto procesinių teisių, pagrįstai bylą išnagrinėjo jam nedalyvaujant. Atkreiptinas dėmesys, kad proceso dalyviai be procesinių teisių turi ir procesinę pareigą procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad K. J. prašymais dėl įvairių priežasčių administracinės bylos nagrinėjimas jau buvo atidėtas 3 kartus, todėl nagrinėjamu atveju yra pagrindas konstatuoti, jog apeliantas savo procesinėmis teisėmis naudojasi nesąžiningai, bei sąmoningai vilkina administracinės bylos nagrinėjimą.
Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, teismas išsamiai ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, pakeisti ar panaikinti teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15, 16, 18, 20, 46, 137 straipsnių pakeitimo, aštuonioliktojo skirsnio ir 128, 144 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo 9 ir 10 straipsniais bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
K. J. apeliacinio skundo netenkinti.
Kelmės rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 27 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.