Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

institucijos, teikiančios išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei R. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. D. ieškinį atsakovei A. D. dėl tėvystės nuginčijimo, institucija teikianti byloje išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Institucijos, teikiančios išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdyje pareiškė, kad palaiko pateiktą byloje išvadą. Paaiškino, kad A. D. šeimai ir L. D. šeimai atvejo vadyba taikoma nuo 2018 m. rugsėjo 10 d. Mergaitė V. D. mokosi (duomenys neskelbtini) „Saulės“ mokykloje, 2 specialiojoje klasėje pagal individualizuotą bendrąją pradinio ugdymo programą. Mergaitei nustatyta negalia dėl nežymaus intelekto sutrikimo, mokymosi sunkumai dėl nepalankių aplinkos veiksnių, dideli specialieji ugdymosi poreikiai. V. D. auga nepilnoje šeimoje – su motina, patėviu ir dviem jaunesniais broliais. Apie biologinį mergaitės tėvą mokykla duomenų neturi. Motina mergaitės ugdymu domisi, mergaitės ryšys su mama yra pakankamai stiprus. Skyriaus specialistas su V. D. susitiko ir bendravo 2022 m. gegužės 18 d. ugdymo įstaigoje. Mergaitė noriai bendravo ir atsakinėjo į jai užduodamus klausimus. Mergaitės teigimu, jos tėvas yra (duomenys neskelbtini), su kuriuo gyvena jos mama. V. D. teigė, kad (duomenys neskelbtini) jai yra geras, jie kartu eina pasivaikščioti, taip pat kartu eina mama ir broliukas (duomenys neskelbtini). Mergaitė pažymėjo, kad mama ankščiau gyveno su (duomenys neskelbtini), kuris yra (duomenys neskelbtini) tėtė, daugiau mamos „vyrų“ neatsimena. Asmens „(duomenys neskelbtini)“ ar „L. D.“ mergaitė teigė nepažįstanti, jo nežino ir nėra su juo bendravusi. Skyriaus specialistui bendraujant su atsakove A. D., ji nurodė, kad su ieškiniu sutinka, nurodė, kad įvardinti V. D. biologinio tėvo negali. Moteris teigė, kad biologinio tėvo neieškos, jeigu reikės –mergaitei duos savo pavardę. Moteris pasakojo, kad šiuo metu turi kitą sugyventinį ir L. D. priekaištų neturi. A. D. teigimu, jos dukra V. D. jokio ryšio su L. D. nepalaiko.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas visiškai.

Nustatyta, kad nepilnametis vaikas V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimė (duomenys neskelbtini) Vaiko gimimo įraše tėvais įrašyti ieškovas L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovė A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Šalys santuokos nebuvo sudarę.

Ieškovas, remdamasis 2019 m. rugsėjo 16 d. tėvystės nustatymo genetinio tyrimo išvada, prašo pripažinti, kad jis nėra vaiko V. D. biologinis tėvas.

Vaiko teisė žinoti savo biologinius tėvus ir būti jų globojamam užtikrinta Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsniu ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.161 straipsnio 2 dalimi. Remiantis CK 3.150 straipsnio nuostatomis, tėvystę galima nuginčyti tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvu. Pagrindas tėvystei nuginčyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizės dėl giminystės ryšio nustatymo), jie vertinami kaip patikimiausi. Nesant tokių įrodymų byloje, naudojamos ir kitos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) numatytos priemonės (CK 3.148 straipsnis).

Byloje ginčo dėl tėvystės nėra. Tiek ieškovas, tiek atsakovė neabejoja, kad ieškovas L. D. nėra biologinis vaiko V. D., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas. Atsakovė teismui patvirtino, kad ji žinanti biologinį dukros tėvą, bet nenorinti teisme atskleisti jo duomenų. Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius savo išvadoje nurodė, kad su ieškiniu sutinka.

Ieškovo ir atsakovės nurodytos aplinkybės dėl vaiko V. D. tėvystės nepaneigti jokiais kitais įrodymais, į bylą pateikta 2019 m. rugsėjo 16 d. tėvystės nustatymo genetinio tyrimo išvada patvirtina, kad ieškovas nėra atsakovės dukros (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškinys dėl tėvystės nuginčijimo tenkintinas (CK 3.150 straipsnio 1 dalis).

CK 3.152 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės.

Ieškovas faktą apie tai, kad nėra biologinis V. D. tėvas, sužinojo 2019 m. rugsėjo 16 d., kada buvo atliktas tėvystės nustatymo genetinis tyrimas. Ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo ieškovas pateikė teismui 2022 m. kovo 23 d., t. y. praleidęs vienerių metų ieškinio senaties terminą.

CK 1.126 straipsnis numato, kad reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti nepaisant to, kad ieškinio senaties terminas pasibaigęs; ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja.

Nagrinėjamojoje byloje atsakovė neprašė taikyti ieškinio senaties termino, todėl, remiantis CK 1.126 straipsnio 2 dalimi, teismas nesprendžia klausimo dėl ieškinio senaties termino taikymo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovas už ieškinio pateikimą sumokėjo 118 Eur žyminį mokestį, todėl ieškinį patenkinus iš atsakovės ieškovui priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos : 118 Eur sumokėtas žyminis mokestis (CPK 88 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).

Valstybė byloje turėjo 9,30 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Ieškinį patenkinus, iš atsakovės valstybei priteistina 9,30 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsnio 5 dalimi, 270 straipsniu, 399 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pripažinti, kad ieškovas L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra nepilnamečio vaiko V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas, o ji nėra jo dukra.

Panaikinti įrašą nepilnamečio vaiko V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) įrašą grafoje „Duomenys apie tėvą“ L. D. duomenis.

Priteisti iš atsakovės A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), ieškovui L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), 118 Eur (vieną šimtą aštuoniolika eurų) turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), valstybei 9,30 Eur (devynis eurus 30 centų) bylinėjimosi išlaidų, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų kodas 5662.

Įsiteisėjus teismo sprendimui, sprendimo patvirtintą kopiją per 3 darbo dienas išsiųsti Marijampolės savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriui duomenų apie tėvą vaiko gimimo įraše panaikinimui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.