- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-12-19
- Bylos Nr.
- II-501-919/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01854-2018-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Aurelijus Rauckis
- Pareiškėjas
- V. P.
- Kategorijos
- 16.9.3Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 417 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
- 21.11.1Pirmosios instancijos teismo nutarimo (nutarties) apskundimas apeliacine tvarka (ANK 644 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo V. P. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2018 m. lapkričio 9 d. nutarimo Nr. 20-ANR_N-24765-2018 (ROIK Nr. 18094253160).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus specialisto G. G. 2018 m. lapkričio 9 d. nutarimu (Nr. 20_ANR_N-24765-2018) dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 3 dalyje V. P. nubausta už tai, kad 2018 m. lapkričio 9 d. apie 17.37 val. kelio Kaunas-Prienai- Alytus,16 km, Kauno rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) kaime, vairuodama transporto priemonę Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių turto saugumui, sukdama į dešinę, įvažiavo į pagrindinį kelią iš šalutinio kelio ir nedavė kelio pagrindiniu keliu iš dešinės pusės prie sankryžos artėjančiai kitai transporto priemonei ir su ja susidūrė. Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės. Už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų (toliau – ANK) 417 straipsnio 3 dalyje, V. P. skirta 60 Eur bauda.
Šalies argumentai
V. P., nesutikdama su priimtu nutarimui, pateikė skundą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams ir prašė skundžiamą nutarimą panaikinti, kadangi su nustatytu kelių eismo taisyklių pažeidimu nesutinka, nes yra įsitikinusi, kad eismo įvykyje ji yra nekalta.
Atsiliepimas
Atsiliepime į V. P. skundą Institucija prašo skundo netenkinti ir palikti galioti skundžiamą nutarimą. Atsiliepime nurodoma, kad iš byloje esančių įrodymų, sprendžiama, jog nutarimas V. P. atžvilgiu priimtas pagrįstai ir teisingai, kadangi įvertinti visi įrodymai – administracinio nusižengimo protokolas, eismo įvykio schema, transporto priemonių padėtys užfiksuotos schemoje, fotonuotraukos, apgadinimų pobūdis ir jų lokalizacija užfiksuota nuotraukose, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, eismo dalyvių paaiškinimai. Be to, nustatyta V. P. atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Dėl šių aplinkybių prašoma skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą.
Teismo posėdžio metu pareiškėja V. P. paaiškino, kad eismo įvykio metu automobilį „ Dacia“ vairavęs asmuo pažeidė visus draudžiamus kelio ženklus. Ji iš šalutinio kelio išsuko apsidairiusi ir įvertinusi eismo situaciją, kad kliūčių jai įvažiuoti į pagrindinį kelią iš šalutinio, nėra, kairėje kelias buvo tuščias. Jau įsukus į pagrindinį kelią, pamatė priešpriešais jos eismo juosta atvažiuojantį automobilį. Automobiliai susidūrė jos eismo juostos pusėje, tą patvirtina ir prie jos automobilio buvusios nuolaužos. Jei automobiliai būtų susidūrę, kaip teigia kitas vairuotojas, jai išsukinėjant iš šalutinio kelio ir įvažiavus į priešpriešinę eismo juostą, nuolaužos būtų kitoje vietoje – kelio viduryje. Eismo įvykis įvyko penktadienio vakarą, kada visi bendradarbiai vyksta namo, todėl eismo įvykį matė ir bendradarbis buvęs (duomenys neskelbtini) autobusų stotelėje, kuris laukė atvykstant autobuso. Pirmadienį kolegos pasakė, kad matė įvykį. Po eismo įvykio protokolą ji pasirašė, kadangi jai buvo pasakyta, kad ji neturi įrodymų patvirtinančių, jog ji dėl eismo įvykio nekalta, kadangi „Dacia“ vairuotojas neigė, jog lenkė kitą automobilį ir išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą.
Liudytojas M. Š. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis vyko iš Kauno į Alytų, eismas tuo metu buvo intensyvus. Jis važiavo paskui automobilį – „furą“ (smėliavežį). Už (duomenys neskelbtini), ties gyvenvietės pabaigos kelio ženklu staiga pajuto smūgį į šoną, tada sustabdė mašiną šalikelėje ir išlipo. Automobilis „Audi“ išvažinėjo iš šalutinio kelio kairėje pusėje ir suko link Kauno. Liudytojo manymu, ji, išsukdama, išvažiavo per daug, įvažiavo į jo juostą, todėl susidūrė, jis jokio automobilio nelenkė.
Liudytojas L. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis yra V. P. bendradarbis. Eismo įvykio metu jis buvo (duomenys neskelbtini) autobusų stotelėje ir laukė autobuso. Matė, kad bendradarbė išsukinėjo iš šalutinio kelio, kai buvo jau išsukusi, per ištisinę liniją lenkė priešpriešais važiuojanti mašina. Ką lenkė, ar autobusą, ar lengvą automobilį, neatsimena, tik išgirdo susidūrimo garsą. Susidūrimas įvyko, kai bendradarbė jau buvo išvažiavusi į pagrindinį kelią važiuoti link Kauno. Ji jau buvo įsukusi važiuoti savo eismo juosta. Paskui ją dar važiavo kitas bendradarbis R. B.. Atstumas nuo stotelės buvo gal iki 300 metrų, tiksliai pasakyti negali. Šiuo atstumu tikrai matė, kad bendradarbei priešpriešais išvažiavo automobilis, kuris lenkė kitą automobilį.
Liudytojas R. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis yra V. P. bendradarbis. Eismo įvykio metu išvažinėjo iš šalutinio kelio paskui bendradarbės V. P. vairuojamą automobilį ir matė visą įvykį. Tuo metu, kai V. P. vairuojamas automobilis jau buvo išsukęs į pagrindinį kelią ir pavažiavęs 20, 30 metrų, jai priešpriešais iššoko kitas automobilis. V. P. dar spėjo pasukti arčiau dešinės pusės kelkraščio ir jie susidūrė šonais. Lenkęs automobilis pabaigė lenkimo manevrą ir tik tuomet sustojo dešiniame kelkraštyje. Liudytojui baigus kalbėti telefonu ir prie jų priėjus, vaikinas (M. Š.) savo kaltę pilnai pripažino, patvirtino aplinkybes, kad jis lenkė kitą automobilį, tačiau kažkaip nesisekė pildyti dokumentus, jis kažkur skambino. Paskui važiavusios kitos merginos iškvietė policiją, tačiau vaikinukas sakė, kad policija nereikalinga, kaltę pripažįsta, kad viską susitars, tuomet policiją atšaukė. Su vaikinu dar buvo ir kažkokia moteriškė, kuri taip pat teigė, kad jie kalti, kad policija nereikalinga. Pradėjus pildyti deklaraciją, kuo toliau tuo labiau jis jos jau nebenorėjo pildyti, sakė, kad jam kažkas nesigauna, todėl jis (liudytojas R. B.) pats vėl iškvietė policiją. Buvo informuota, kad policija atvykti užtruks, nes penktadienio vakaras, visur spūstys, jis jau policijos nelaukė, merginą paliko vieną. Byla buvo išnagrinėta tą patį vakarą ir ji buvo pripažinta kalta ir nubausta. Toje eismo įvykio situacijoje vaikinas tikrai buvo lenkime ir važiavo V. P. priešpriešais, automobilio „Dacia“ lenkimo momentą tikrai matė, nes, ją įvertindamas, lenkiamas automobilis dar ir pristabdė, kad „Dacia“ spėtų aplenkti. Toje kelio atkarpoje daug draudžiamų ženklų – greičio ribojimas, lenkimo draudimas, ištisinė juosta, kiti ženklai.
Motyvuojamoji dalis
P. V. P. skundas tenkintinas
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog KET pažeidimas – reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ar kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymas, apsisukimas geležinkelio pervažose vietose, kur kelio matomumas bent viena kryptimi mažesnis nei 100 metrų, draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas) nesilaikymas užtraukia vairuotojams baudą nuo 60 iki 90 eurų.
KET 9 punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.
KET 154 punkte nustatyta, kad nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu..
Teismas, apklausęs liudytojus, ištyręs rašytinę medžiagą, t. y. patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, nesutinka su Institucijos išvada, jog V. P. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje.
Teismo posėdžio metu V. P. davė analogiškus parodymus, tiems, kuriuos nurodė savo paaiškinime, surašytame policijos komisariate iš karto po įvykio. V. P. nuosekliai paaiškino, kad, įvertinusi eismo situacija, jog jai nėra kliūčių įsukti į pagrindinį kelią, į jį įsuko. Jau būdama pagrindiniame kelyje, pamatė jos eismo juosta priešpriešais atvažiuojantį automobilį, kuris atlikinėjo lenkimo manevrą. Ji, vengdama tiesioginio susidūrimo, pasuko vairą į šalikelę, tačiau automobilių kontakto išvengti nepavyko.
Automobilių išsidėstymas užfiksuotas schemoje po įvykio patvirtina aplinkybes, kad V. P., išsukusi iš šalutinio kelio, buvo nuvažiavusi nedidelį atstumą, jos manymu (ir pagal schemą) apie 20 ar 30 metrų ir automobilio „Audi“ sustojimo vieta po įvykio yra kelio dešiniosios pusės kelkraštyje. Automobilis „Dacia“ po įvykio užfiksuotas sustojęs tos pačios pusės, kuria ir važiavo (Alytaus kryptimi) dešiniame kelkraštyje, pravažiavus sankryžą su šalutiniu keliu. Iš šios schemos (automobilių išsidėstymo) taip pat galima spręsti, kad V. P., išvažiavusi iš šalutinio kelio į pagrindinį kelią, negalėjo iš jo išsukti tokiu dideliu kampu, kad būtų įvažiavusi į priešpriešinio eismo juostą, kuria judėjo automobilis „Dacia“, vien dėl to, jog nuvažiuotas nedidelis atstumas nuo šalutinio kelio ir jos automobilis kelkraštyje stovi visiškai lygiagrečiai keliui. Be to, jos automobilio judėjimas, prieš įvažiuojant į pagrindinį kelią prasidėjo iš stovimos padėties, todėl manyti, kad pajudant iš vietos, tikėtinas platus, net gi įvažiuojant į priešpriešinį eismą, įsukimo kampas, nėra įtikinama aplinkybe dėl kurios kilo eismo įvykis. Tokios eismo situacijos tariamą buvimą paneigė teismo posėdžio metu apklausti liudytojai L. V. ir liudytojas R. B., kurie šį eismo įvykį stebėjo iš skirtingų vietų. Liudytojas L. V. eismo įvykį matė iš priekinės V. P. automobilio padėties (judant link liudytojo L. V., t. y. link Kauno), o liudytojas R. B. įvykį matė važiuodamas paskui V. P. automobilį, t. y. išvažiuojant iš šalutinio kelio, t. y. V. P. automobilio galinės dalies pozicijos. Abu liudytojai patvirtino, kad liudytojos V. P. vairuojamas automobilis patyrė susidūrimą jau išvažiavus į pagrindinį kelią, kuomet automobilis „Dacia“, važiuodamas Prienų kryptimi išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, lenkdamas kitą automobilį.
Liudytojas R. B. taip pat nurodė ir kitas aplinkybes, kadangi jis po eismo įvykio V. P. ne tik padėjo pildyti eismo įvykio deklaraciją, kuomet „Dacia“ automobilio vairuotojas M. Š. pripažino padaręs pažeidimą, bet ir po to, likus tik ją pasirašyti ir M. Š. pakeitus savo poziciją eismo įvykio atžvilgiu ir jau atsisakius pasirašyti deklaraciją, pats skambino policijai, iškviečiant pareigūnus į eismo įvykio vietą. Ir sužinojęs, kad pareigūnų reiktų laukti ilgesnį laiką, jis, neabejodamas eismo įvykio tinkamu įforminimu dėl kilimo priežasčių, paliko V. P. vieną. Apie M. Š. pozicijos pasikeitimą eismo įvykio kilimo atžvilgiu V. P. informavo ir atvykusią policijos pareigūnę R. M., kuri savo 2018 m. lapkričio 9 d. tarnybiniame pranešime dėl techninio eismo įvykio (administr. nusižengimo byla ROIK Nr. 18094253160, b. l. 3) nurodė, kad V. P. paaiškino, jog M. Š. išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą priešai V. P. automobilį, lenkdamas kitą automobilį, M. Š. su pažeidimu sutiko, pildėsi eismo įvykio deklaraciją, tačiau beveik supildžius, kategoriškai atsisakė baigti pildyti, siūlė pinigų, kad eismo įvykio deklaracija nebūtų pildoma.
Kaip matyti iš liudytojo M. Š. parodymų, jis tiek policijos pareigūnams, tiek teisme teigė, jog jis važiavo paskui smėliavežį ir pajuto smūgį, teigė, jog automobilis „Audi“, išsukinėdamas iš šalutinio kelio, išlindo į priešingą eismo juostą, todėl kilo eismo įvykis. Kaip jau minėta, šių aplinkybių, t. y. M. Š. teiginių, nepatvirtina jokie kiti duomenys. Priešingai, juos paneigia aukščiau aptarti liudytojų parodymai, be to, teismo vertinimu, išsukinėjant V. P. iš šalutinio kelio į pagrindinį ir kliudant automobilį, važiuojantį 70 km/h greičiu, stačiu kampu, automobilių susidūrimo pasekmės būtų kitokios. Šiuo atveju automobiliams judant jau tiesiomis trajektorijomis galimi vairuotojos (V. P.) veiksmai nusukti kiek galima daugiau į dešinį kelio kelkraštį, siekiant išvengti tiesioginio (visa priekiniame dalimi) susidūrimo su priešpriešais atvažiuojančiu automobiliu, kas ir buvo nustatyta. Automobilių pažeidimai yra braukiamojo pobūdžio kairėse priekinėse automobilių pusėse, oro pagalvės nei viename automobilyje neišsiskleidusios.
Atsižvelgiant į šias aplinkybes, taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad jau minėta eismo įvykio schema, jei yra aiški automobilių išsidėstymo po eismo įvykio atžvilgiu, tai kitais aspektas esminiai dalykai neužfiksuoti. Pirmiausiai schemoje nenurodyti jokie kelio ženklai, esantys pagrindiniame kelyje, nors šioje atkarpoje yra ne vienas draudžiamasis kelio ženklas – ribojamas greitis iki 70 km/h bei draudžiamas lenkti ženklas. Schemoje taip pat nėra užfiksuota nuolaužų buvimo vieta. Šiuos duomenis papildo bylos medžiagoje esančios foto nuotraukos, tačiau jos darytos jau tamsiu paros metu, praėjus sąlyginai nemažam laikotarpiui ir nėra pakankamai informatyvios. Iš nuotraukų matyti, kad automobilio dalių nuolaužos yra arčiau prie automobilio „Audi“, kitoje vietoje jų nesimato, be to, tikėtina, kad praėjus ilgesniam laiko tarpui, esant intensyviam eismui nuolaužos galėjo būti išsklaidytos, Be to, kelio ženklai nuotraukose užfiksuoti tie, kurie yra už įvykio vietos, o ne prieš.
Pažymėtina, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tuo atveju, kai jo kaltę pagrindžia byloje esančių įrodymų visuma, o visos byloje esančios abejonės traktuojamos pažeidėjo naudai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad skundžiamas nutarimas priimtas nepilnai ir neobjektyviai ištyrus pažeidimą, neįvertinus vairuotojos V. P. paaiškinimų bei kitų aplinkybių apibūdinančių eismo įvykio situaciją. Esant nurodytoms aplinkybėms ir įvertinus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti neabejotiną išvadą, kad V. P. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje, už kurį jai paskirta nuobauda – 60 Eur bauda, todėl pareiškėjos skundas tenkintinas, skundžiamas nutarimas naikintinas ir administracinio nusižengimo teisena nutrauktina (ANK 642 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
V. P. skundą tenkinti.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo specialisto G. G. 2018 m. lapkričio 9 d. nutarimą Nr. 20_ANR_N-24765-2018 (ROIK Nr. 18094253160) panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną V. P. atžvilgiu nutraukti.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.