Šiaulių apygardos teismo nutartis

2020-09-23 · Civilinė byla Nr. 2S-719-856/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-09-23
Bylos Nr.
2S-719-856/2020
Teisminio proceso Nr.
2-35-3-01231-2020-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
Ieškovas
A. M.
Atsakovas
R. P.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-719-856/2020Teisminio proceso Nr. 2-35-3-01231-2020-4Procesinio sprendimo kategorija 3.1.14.8.3. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 23 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. M. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-9671-766/2020 pagal ieškovės A. M. ieškinį atsakovui R. P. dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė A. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui R. P., prašydama nustatyti nepilnamečio vaiko S. P. gyvenamąją vietą su vaiko tėvu R. P. jo gyvenamojoje vietoje, nustatyti nepilnamečio vaiko A. P. gyvenamąją vietą su vaiko motina A. M. jos gyvenamojoje vietoje, nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės iš atsakovo R. P. priteisti lėšas vaikui A. P. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi atsisakė priimti A. M. ieškinį atsakovui R. P. dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo.

3. Teismas nurodė, kad nebuvo pasinaudota įstatymo nustatyta privaloma išankstine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka, todėl ieškinį atsisakė priimti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.

III. Atskirojo skundo argumentai

4. Atskiruoju skundu ieškovė A. M. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

4.1. Mediacijos procedūra yra ilga, tam reikalingos papildomos lėšos, kurių ieškovė neturi.

4.2. Pirmosios instancijos teismas turėjo priimti ieškovės ieškinį ir parengiamajame posėdyje spręsti mediacijos klausimą , o ne atsisakyti priimti ieškinį. Šiuo atveju teismas grubiai pažeidė ieškovės teisę kreiptis su ieškinių teisminės gynybos (CPK 5 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

6. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė priimti ieškinį ieškovei nesilaikius išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, teisėtumo ir pagrįstumo.

7. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį. Esant CPK 137 straipsnio 2 dalyje nurodytiems pagrindams, teismas turi atsisakyti priimti ieškinį. CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos.

8. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo (toliau – ir MĮ) pataisos, kurios numato privalomą ikiteisminę mediaciją šeimos ginčuose, nagrinėjamuose ginčo teisena CPK nustatyta tvarka (MĮ 20 straipsnio 1 punktas).

9. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad inicijuojant šeimos ginčą pirmiausia turi būti pasinaudota privaloma ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka – mediacija.

10. MĮ 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad privalomąją mediaciją inicijuoja ginčo šalys bendru sutarimu arba viena iš ginčo šalių. Nurodyto straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog, kai privalomąją mediaciją inicijuoja viena iš ginčo šalių, ši ginčo šalis turi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai paduoti prašymą dėl mediatoriaus skyrimo šio įstatymo 14 straipsnyje nustatyta tvarka arba savo pasirinktam mediatoriui, įrašytam į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, paduoti prašymą vykdyti mediaciją šio įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka. Nurodyto straipsnio 5 dalyje numatyta, jog jeigu per penkiolika darbo dienų nuo šio straipsnio 4 dalyje nurodyto pranešimo išsiuntimo dienos negaunamas kitos ginčo šalies sutikimas dėl mediacijos vykdymo, laikoma, kad kita ginčo šalis nesutiko pasinaudoti privalomąja mediacija. Šiais atvejais privalomąją mediaciją inicijavusi ginčo šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl ginčo išsprendimo ir yra laikoma, kad ginčo šalis įgyvendino įstatymuose nustatytą reikalavimą pasinaudoti privalomąja mediacija.

11. Nagrinėjamu atveju ieškovė nei su ieškiniu, nei su atskiruoju skundu nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ginčo šalys pasinaudojo privalomąja mediacija arba ieškovė inicijavo mediacijos procesą, tačiau nebuvo gautas kitos ginčo šalies sutikimas dėl mediacijos vykdymo.

12. Apeliantė nepagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas turėjo priimti jos ieškinį ir parengiamajame posėdyje spręsti mediacijos klausimą. Pažymėtina, kad CPK 231¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta civilinę bylą nagrinėjančio teismo diskrecijos teisė, esant šalių sutikimui, perduoti šalių ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu kitose (ne šeimos) bylose, kuriose nėra numatyta privaloma mediacija. Taigi, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju negalėjo taikyti CPK 231¹ straipsnio 1 dalies normos spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą šeimos ginče.

13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad mediatorių paslaugomis galima pasinaudoti nemokamai, kreipiantis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą. Taigi, nepaisant susiklosčiusių aplinkybių tarp šalių ar kurios nors iš šalių sunkios finansinė padėtis, šalys privalo pasinaudoti privalomąją mediacija.

14. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o apeliantės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jos panaikinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė