- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-09-11
- Bylos Nr.
- I-1312-171/2009
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00180-2009-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Irena Paulauskienė, Jūra Marija
- Atsakovas
- Utenos apskrities, Zarasu
- Trečiasis asmuo
- A. B., I. J.-B., J. D. V., A. P., Valstybine teritoriju planavimo ir statybos inspekcija, Gra
- Advokatai
- Kristina Aleliunaitė
- Kategorijos
- 13.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 13.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teiseju kolegija, susidedanti i teiseju Irenos Paulauskienes (kolegijos pirmininke ir praneeja), Juros Marijos Strumskienes ir Halinos Zaikauskaites, sekretoriaujant Juratei Domarkaitei, dalyvaujant pareikejo atstovei I. Z., atsakoves Utenos apskrities virininko administracijos atstovui Rimgaudui Kvikliui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. B. ir I. J.-B., ju atstovei advokatei Kristinai Aleliunaitei,
vieame teismo posedyje inagrinejo administracine byla pagal pareikejo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro ginancio vieaji interesa prayma atsakovems Zarasu rajono savivaldybes administracijai ir Utenos apskrities virininko administracijai del projektavimo salygu savado, statybos leidimu ir pa˛ymos panaikinimo (tretieji suinteresuoti asmenys A. B., I. J.-B., J. D. V., A. P., Valstybine teritoriju planavimo ir statybos inspekcija, Gra˛utes regioninio parko direkcija ir AB SEB bankas).
Aprašomoji dalis
n ustate
Šalies argumentai
pareikejas kreipesi i teisma su praymu (I t., b. l. 3–6) praydamas:
1. panaikinti Zarasu rajono savivaldybes administracijos vyr. architektes patvirtinta ir iduota 2006-11-02 projektavimo salygu savada Nr. (duomenys neskelbtini);
2. panaikinti Zarasu rajono savivaldybes administracijos direktoriaus iduota 2007-07-27 statybos leidima Nr. (duomenys neskelbtini);
3. panaikinti Zarasu rajono savivaldybes administracijos direktoriaus iduota 2007-09-17 statybos leidima Nr. (duomenys neskelbtini);
4. panaikinti Utenos apskrities virininko administracijos Teritoriju planavimo ir statybos valstybines prie˛iuros departamento inspektoriaus 2008-09-19 pa˛yma Nr. (duomenys neskelbtini).
Pareikejas paaikino, kad 2006-11-02 Zarasu rajono savivaldybes administracijos vyr. architekte patvirtino projektavimo salygu savada Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Projektavimo salygu savadas) gyvenamojo namo su priklausiniais atstatymui A. P. ir J. D. V. priklausanciame ˛emes sklype, esanciame (duomenys neskelbtini) k., Zarasu r.( kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris yra miku ukio paskirties ir patenka i Gra˛utes regioninio parko teritorija, Veprio kratovaizd˛io draustini. (toliau – ˇemes sklypas). 2007-07-27 A. P. ir J. D. V. buvo iduotas Zarasu rajono savivaldybes administracijos direktoriaus statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Pirmas statybos leidimas) ˇemes sklype statyti gyvenamaji nama, ukini pastata, pirti ir ukini pastata, pritaikyta kaimo turizmui. 2007-09-17 vietoje Statybos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) A. B., I. J. B. buvo iduotas statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Antras statybos leidimas). Utenos apskrities virininko administracijos Teritoriju planavimo ir statybos valstybines prie˛iuros departamento inspektorius 2008-09-19 idave pa˛yma Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu buvo atlikta nebaigtu statyti gyvenamojo namo, ukio pastato kaimo turizmui ir pirties teisine registracija.
Pareikejas nurodo, kad Projektavimo salygu savadas, Statybos leidimai ir Pa˛yma buvo iduoti pa˛eid˛iant teises aktu nuostatas.
Pareikejas pa˛ymejo, kas ˇemes sklypo pagrindine tiksline naudojimo paskirtis – miku ukio, todel iduodant projektavimo salygu savada ir statybos leidimus buvo butina vadovautis Miku istatymo ir ˇemes istatymo nuostatomis. Pareikejas pa˛ymejo, kad pagal teises aktu nuostatas, pagal nustatyta paskirti miku ukio ˛eme negali buti urbanizuojama ir gyvenamojo namo su pagalbiniais pastatais statyba yra negalima, nes miku ukio paskirties ˛emeje leid˛iama statyti tik medienos sandelius bei kitus su miku susijusius irenginius.
Pareikejas taip pat pa˛ymejo, kad teises aktai draud˛ia miku ukio paskirties ˛emeje atstatyti neilikusia sodyba. Pareikejas nurode, kad tokio teises aikinimo laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2008-10-10 nutartis adm. byloje Nr. A63-1721/2008, 2008-02-12 nutartis adm. byloje Nr. A-556-206/2008) ir Lietuvos Aukciausiasis teismas (2008-06-28 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-117/2008).
Pareikejas nurode, kad panaikinus neteisetais iduotus Statybos leidimus, turi buti panaikinamos ir ju pagrindu atsiradusios pasekmes, todel naikintina ir Utenos apskrities virininko administracijos Teritoriju planavimo ir statybos valstybines prie˛iuros departamento 2008-09-19 iduota pa˛yma del nebaigtos statybos.
Teismo posedyje pareikejo atstove palaike prayme idestytus argumentus ir prae gincijamus aktus panaikinti. Papildomai paaikino, kad teismui pasisakius del skund˛iamu aktu neteisetumo bus galima toliau vykdyti vieojo intereso gynima, t. y. alinti neteisetos statybos padarinius kitame procese civilinio proceso tvarka (II t., b. l. 65 antra puse).
Atsiliepimas
Atsakove Utenos apskrities virininko administracija su pareikejo praymu sutiko. Atsiliepime (II t., b. l. 1–3) nurode, kad Zarasu rajono savivaldybes administracija 2006-11-02 patvirtindama projektavimo salygu savada Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-09-17 iduodama statybos leidimus pa˛eide Miku istatymo 2 straipsnio 3 dali, ˇemes istatymo 21 straipsnio 1 dalies 1 punkta, 26 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimus, todel jie yra neteiseti ir prietarauja auktesnes galios teises aktams.
Teismo posedyje atsakovo atstovas palaike atsiliepime idestytus motyvus ir prae pareikejo prayma tenkinti (II t., b. l. 66).
Atsakove Zarasu rajono savivaldybes administracija atsiliepime (I t., b. l. 46–47) prao spresti ginca teismo nuo˛iura. Nurode, kad ˇemes sklypas yra saugomoje teritorijoje, todel i tokia teritorija ieinanciu ˛emes sklypu tvarkyma, naudojima reglamentuoja specialus istatymas – Saugomu teritoriju istatymas, kuris yra specialusis Miku istatymo ir ˇemes istatymo at˛vilgiu. Atsakove paaikino, kad iduodant gincijamus statybos leidimus buvo vadovautasi Saugomu teritoriju istatymu. Taip pat nurode, kad Lietuvos Aukciausiasis Teismas savo iaikinima del statybu saugomoje teritorijoje esanciuose ˛emes sklypuose, kuriu paskirtis yra miku ukio, pateike tik 2008-06-28. Iduodant gincijamus aktus, nebuvo suformuota teismu praktika.
Teismo posedyje atsakoves atstovas nedalyvavo, apie posed˛io laika ir vieta buvo praneta tinkamai.
Atsiliepimas
Treciasis suinteresuotas asmuo Valstybine teritoriju planavimo ir statybos inspekcija prie LR aplinkos ministerijos nurode, kad su pareikejo praymu sutinka ir prao ji tenkinti (II t., b. l. 6–9).
Tretieji suinteresuoti asmenys A. B. ir I. J. – B. su pareikejo praymu nesutiko. Atsiliepime (I t., b. l. 176–182) nurode, kad iuo konkreciu atveju neegzistuoja vieasis interesas, kuri turetu ginti prokuroras reikdamas pareikima.
Tretieji suinteresuoti asmenys negincija tam tikro gincijamu administraciniu aktu neatitikimo formaliems teises aktu reikalavimams, taciau pa˛ymejo, kad jie nera ir nebuvo tie subjektai, kurie, iduodant gincijamus administracinius aktus, galejo ir turejo pagal kompetencija aikinti ir taikyti atitinkamas Miku istatymo bei ˇemes istatymo normas ir ju pagrindu priimti vienus ar kitus sprendimus. Tretieji suinteresuoti asmenys A. B. ir I. J.-B. Antrojo statybos leidimo pagrindu pradejo vykdyti statybos darbus ir iki atsiliepimo teismui pateikimo dienos i juos investavo (kartu su ˛emes sklypo isigijimu) beveik viena milijona litu, iam tikslui dar paimdami ir paskola i komercinio banko.
Tretieji suinteresuoti asmenys pa˛ymejo, kad ju elgesys tiek iki gincijamu administraciniu aktu idavimo, tiek juos idavus, buvo visikai sa˛iningas ir nepa˛eid˛iantis jokiu teises aktu reikalavimu.
Tretieji suinteresuoti asmenys mano, kad vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika pripa˛intina, kad jie antrojo statybos leidimo gavimo procese elgesi sa˛iningai ir buvo igije teisetus lukescius gauti leidima ju poreikiams reikalingo gyvenamojo namo statybai. Veliau realiai igijus antraji statybos leidima teiseti lukesciai virto teisetai igyta teise, kuri taip pat saugoma bendruju teises principu ir tokia suteikta teise gali buti atimta tik esant tokios teises turetojo nesa˛iningumui. Kadangi ioje administracineje byloje nera jokiu irodymu, patvirtinanciu treciuju suinteresuotu asmenu nesa˛ininguma, tai nera jokio teisinio pagrindo naikinti gincijamus administracinius aktus, kuriu pagrindu tretieji suinteresuoti asmenys igijo bei pradejo realizuoti atitinkamas savo teises.
Tretieji suinteresuoti asmenys mano, kad patenkinus pareikejo reikalavimus, tretieji suinteresuoti asmenys patirtu ne tik dideliu materialiniu nuostoliu, taciau ir esmingai susvyruotuju pasitikejimas valstybe, vieojo administravimo subjektais.
Tretieji suinteresuoti asmenys nurodo, kad i ios administracines bylos aplinkybiu akivaizdu, kad formalus galimu pa˛eidimu, kurie i esmes jokiu treciuju asmenu interesu nepa˛eid˛ia, apgynimas bei iu galimu pa˛eidimu pasekmiu paalinimas nera tokio masto ir pobud˛io, kad leistu ignoruoti treciuju suinteresuotu asmenu teisetus lukescius, teisinio tikrumo principa.
Atsiliepimas
Teismo posedyje treciasis suinteresuotas asmuo A. B. sutiko su atsiliepime nurodytais argumentais ir prae pareikejo praymo netenkinti. Papildomai paaikino, kad i ginco sklypa ir statomus pastatus investavo daugiau nei paeme paskolu i banko – apie 1,3 mln. Lt, i ju paskola i banko – 0,5 mln. Lt Nurode, kad yra ikeistas pats sklypas ir ju butas Konarskio g. (II t., b. l. 66).
Treciuju suinteresuotu asmenu atstove papildomai paaikino, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuoja praktika, kad tokiose bylose butina atsi˛velgti i treciuju suinteresuotu asmenu teisetus lukescius, kuriuos jie igijo teisetu administraciniu aktu pagrindu ir i ju sa˛ininguma. ioje byloje nera nustatyta jokiu aplinkybiu, kurios patvirtintu, kad tretieji suinteresuoti asmenys pateike ˛inomai neteisinga, melaginga informacija, siekdami gauti gincijamus administracinius aktus. Pa˛ymejo, kad tam tikrais atvejais turetu buti u˛tikrinta pusiausvyra tarp asmens teisetu lukesciu ir tariamo pa˛eidimo (II t., b. l. 66).
Teismo posedyje tretieji suinteresuoti asmenys J. D. V., A. P., Valstybine teritoriju planavimo ir statybos inspekcija, Gra˛utes regioninio parko direkcija ir AB SEB bankas ar ju atstovai nedalyvavo, apie teismo posed˛io laika ir vieta jiems buvo praneta tinkamai.
Praymas tenkintinas.
Remdamasis byloje esanciais irodymais teismas nustate, kad tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. B. ir I. J. B. nuosavybes teise priklauso 10,0700 ha ˛emes sklypas, esantis Zarasu r. sav. (duomenys neskelbtini) k., kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k. v. (I t., b. l. 22–27). io ˛emes sklypo paskirtis – miku ukio (I t., b. l. 22), jis patenka i nacionaliniu ir regioniniu parku bei kratovaizd˛io draustiniu teritorija (I t., b. l. 26). Ginco ˛emes sklypas patenka i Gra˛utes regioninio parko Veprio kratovaizd˛io draustini (I t., b. l. 12). i ˛emes sklypa nurodyti asmenys 2006-11-14 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu isigijo i treciuju suinteresuotu asmenu A. P. ir J. D. V. (I t., b. l. 185–191). 2006-10-27 A. P. ir J. D. V. kreipesi i Zarasu rajono savivaldybes administracijos architekte su praymu iduoti projektavimo salygu savada gyvenamajam namui su priklausiniais atstatyti ginco ˛emes sklype (I t., b. l. 11). 2006-11-02 A. P. ir J. D. V. buvo iduotas projektavimo salygu savadas Nr. (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 17). 2007-07-19 A. P. ir J. D. V. Zarasu rajono savivaldybes administracijos vyr. architektei pateike prayma iduoti statybos leidima (I t., b. l. 18). 2007-07-27 joms buvo iduotas statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 19), kuriame nurodytas statybos objektas – gyvenamasis namas, ukinis pastatas, pirtis ir ukinis pastatas, pritaikytas kaimo turizmui. 2007-09-17 tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. B. ir I. J.-B. buvo iduotas statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 20). 2008-09-19 Utenos apskrities virininko administracijos Teritoriju planavimo ir statybos valstybines prie˛iuros departamentas idave pa˛yma Nr. (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 21) apie statiniu, statomu ginco ˛emes sklype, baigtumo bukle. ios pa˛ymos pagrindu 2008-09-24 buvo padarytas iraas nekilnojamojo turto registre (I t., b. l. 23).
Šalies argumentai
Pareikejas praymu kreipesi i teisma del nurodytu Projektavimo salygu savado, Statybos leidimo ir Utenos apskrities virininko administracijos 2008-09-19 iduotos pa˛ymos panaikinimo.
Del termino paduoti prayma
Motyvuojamoji dalis
Pagal Administraciniu bylu teisenos istatymo 33 straipsnio 1 dali, jeigu specialus istatymas nenustato kitaip, skundas administraciniam teismui paduodamas per viena menesi nuo skund˛iamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar praneimo apie veiksma (neveikima) iteikimo suinteresuotai aliai dienos. Teismu praktikoje prokurorui, besikreipianciam i teisma del vieojo intereso gynimo, is terminas skaiciuojamas nuo dienos, kai buvo surinkta pakankamai duomenu, patvirtinanciu, kad buvo pa˛eistas vieasis interesas, ar nuo tada, kai tokie duomenys turejo ir galejo buti surinkti, atsi˛velgiant i tai, kuris momentas atsiranda anksciau. Teismas, spresdamas prokuroro praymo del vieojo intereso gynimo priemimo klausima, turi nustatyti termino eigos prad˛ia, t. y. kada pagal surinkta med˛iaga prokurorui pakako duomenu, kad yra pa˛eistas vieasis interesas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-07-25 nutartis administracineje byloje Nr. A146-335/2008).
Byloje esantys irodymai patvirtina, kad Utenos apskrities virininko administracija del ioje byloje gincijamu aktu teisetumo informacija Zarasu rajono apylinkes prokuraturai pateike 2009-02-05 (I t., b. l. 7–10). Prokuroras i teisma kreipesi 2009-03-04. Todel prokuroras Administraciniu bylu teisenos istatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino nepraleido.
Del ginamo intereso pripa˛inimo vieuoju.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 54 straipsnis nustato valstybei pareiga rupintis naturalios gamtines aplinkos, gyvunijos ir augalijos, atskiru gamtos objektu ir ypac vertingu vietoviu apsauga, pri˛iureti, kad su saiku butu naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos itekliai. Kaip jau buvo nurodyta, mikai yra ypatingi nuosavybes teises objektai, nes miku tinkamas naudojimas ir apsauga yra ˛mogaus egzistavimo, ˛mogaus ir visuomenes ilikimo bei raidos salyga, tautos geroves pagrindas. Konstitucinis Teismas 2005-05-13 nutarime yra nurodes, kad pagal Konstitucijos 54 straipsnio 1 dalies nuostatas naturali gamtine aplinka, gyvunija ir augalija, atskiri gamtos objektai, taip pat ypac vertingos vietoves yra visuotine reikme turincios nacionalines vertybes, o ju apsauga bei gamtos itekliu racionalaus naudojimo ir gausinimo u˛tikrinimas yra vieasis interesas, kuri garantuoti yra valstybes konstitucine pareiga.
Statyba miko ukio paskirties ˛emeje vykdoma prokuroro gincijamu administraciniu aktu pagrindu. Todel nagrinejamu atveju interesas yra vieasis interesas, kuri ginti turi teise prokuroras (LR Prokuraturos istatymo 19 straipsnis).
Del gincijamu aktu
Pagal ˇemes istatymo (ˇin., 1994, Nr. 34-620; 2004, Nr. 28-868) 26 straipsnio 1 dali, miku ukio paskirties ˛emei pagal teritoriju planavimo dokumentus priskiriamas: miku apauges plotas (medynai); neapauges miku plotas: kirtavietes, ˛uve medynai, miko aiktes, medelynai, daigynai, miko seklines plantacijos ir ˛aliaviniai krumynai bei plantacijos; ˛eme, kuria u˛ima miko keliai, kvartalu, technologines ir priegaisrines linijos, medienos sandeliu bei kitu su miku susijusiu irenginiu u˛imti plotai, poilsio aikteles, ˛veriu paaru aikteles; ˛eme, kurioje numatyta iveisti mika; miko valdose isiterpusios kitos ˛emes naudmenos, tarp ju atskirais ˛emes sklypais nesuformuotos ˛emes ukio naudmenos.
Pagal ˇemes istatymo 21 straipsnio straipsnio 1 ir 2 punktus ˛emes savininkai ir naudotojai privalo naudoti ˛eme pagal pagrindine tiksline naudojimo paskirti, naudojimo buda bei pobudi, laikytis ˛emes sklypui nustatytu specialiuju ˛emes naudojimo salygu, teritoriju planavimo dokumentuose nustatytu reikalavimu.
ˇemes istatymo 26 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad miku ukio paskirties ˛emeje miku apsauga ir miko itekliu naudojima nustato Miku istatymas.
Miku istatymo (ˇin., 2001, Nr. 35-1161) 2 straipsnio 3 dalyje pateikiama miko ˛emes savoka. Miko ˛emei priskiriamas apauges miku (medynai) ir neapauges miku (kirtavietes, ˛uve medynai, miko aiktes, medelynai, daigynai, miko seklines plantacijos ir ˛aliaviniai krumynai bei plantacijos) plotas, priskiriami miko plote esantys miko keliai, kvartalai, , medienos sandeliu bei kitu su miku susijusiu irenginiu u˛imti plotai, poilsio aikteles, ˛veriu paaru aikteles, taip pat ˛eme, skirta mikui iveisti.
Taigi Miku istatyme ir ˇemes istatyme nera kitu nuostatu (iskyrus Miku istatymo 2 straipsnio 3 dali ir ˇemes istatymo 26 straipsnio 1 dalies 3 punkta), kurios apibre˛tu, kokie statiniai (pastatai) gali buti ant miko (miku ukio paskirties) ˛emes. Todel teismas daro ivada, kad kiti statiniai, nei medienos sandeliai, bei kiti su miku susije irenginiai miko ukio paskirties ˛emeje negalimi.
Vadovaujantis Saugomu teritoriju istatymo (ˇin., 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr. 108-3902) 8 straipsnio 3 dalies 3 punktu, hidrografiniai draustiniai priskiriami prie gamtiniu draustiniu. Taigi Gra˛utes regioninio parko Antalieptes mariu hidrografinis draustinis laikytinas gamtiniu draustiniu. Remiantis Saugomu teritoriju istatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punktu, gamtiniuose draustiniuose draud˛iama statyti su draustinio tikslais nesusijusius statinius, iskyrus pastatus esamose ir buvusiose sodybose (kai yra ilike buvusiu statiniu ir (ar) sodu liekanu arba kai sodybos yra pa˛ymetos vietoves ar kituose planuose, taip pat nustatant juridini fakta), taip pat vietas, nustatytas draustiniu tvarkymo planuose ar projektuose ir bendrojo planavimo dokumentuose, statyti pastatus ar didinti ju turius laituose, kuriu nuolydis didesnis kaip 50 laipsniu, taip pat arciau kaip 50 metru nuo iu laitu virutines bei apatines briaunos. Taciau ˇemes istatymas ir Miku istatymas tokiu iimciu, kurios numatytos Saugomu teritoriju istatyme nenumato.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008-10-13 nutartyje administracineje byloje A63-1721/2008 yra konstataves, kad Saugomu teritoriju istatymas negali buti aikinamas ir taikomas, kaip leid˛iantis netaikyti Miku istatymo ir ˇemes istatymo draudimu.
Kadangi ginco ˛emes sklypas yra miku ukio paskirties, kuriame pagal ˇemes istatyma ir Miku istatyma galima tik medienos sandeliu bei kitu su miku susijusiu irenginiu, poilsio aikteliu, ˛veriu paaru aikteliu statyba, iame sklype negali buti statomi pastatai esamose ir buvusiose sodybose (kai yra ilike buvusiu statiniu ir (ar) sodu liekanu arba kai sodybos yra pa˛ymetos vietoves ar kituose planuose, taip pat nustatant juridini fakta).
Konstitucinis Teismas 2006-03-14 nutarime konstatavo, kad mikai yra ypatingi nuosavybes teises objektai, kad mikams, palyginti su kitais objektais, istatymu gali buti nustatytas specialus, ypatingas teisinis re˛imas, kad ypatinga ekologine, socialine ir ekonomine miko reikme aplinkai lemia miko savininku nuosavybes teises tam tikrus apribojimus ir suvar˛ymus, kad tokie apribojimai, suvar˛ymai turi buti proporcingi siekiamam konstitucikai pagristam tikslui. Konstitucinis Teismas padare ivada kad LR Vyriausybes 1995-12-22 nutarimu Nr. 1608 „Del Statybu privacioje ˛emeje reglamento patvirtinimo“ patvirtinto Statybu privacioje ˛emeje reglamento 2 punkto nuostata „Miku ukio paskirties ˛emeje pastatu statyba leid˛iama, kai tokiu pastatu reikia miku ukio veiklai“ ta apimtimi, kuria miku ukio paskirties ˛emeje leid˛iama statyti ne tik medienos sandelius bei kitus su miku susijusius irenginius, bet ir kitus pastatus, prietarauja Miku istatymo 2 straipsnio (2001-04-10 redakcija su velesniais pakeitimais ir papildymais) 3 daliai ir ˇemes istatymo (2004-01-27 redakcija su velesniais pakeitimais ir papildymais) 26 straipsnio 1 dalies 3 punktui. iame nutarime Konstitucinis Teismas pa˛ymejo, kad tiek Miku istatyme, tiek ˇemes istatyme nebuvo ir nera kitu nuostatu (iskyrus Miku istatymo 2 straipsnio 3 dali ir ˇemes istatymo 26 straipsnio 1 dalies 3 punkta), kurios apibre˛tu, kokie statiniai (pastatai) gali buti ant miko (miku ukio paskirties) ˛emes.
Remdamasis idestytais argumentais, teismas daro ivada, kad Zarasu rajono savivaldybes administracija, 2006-11-02 iduodama projektavimo salygu savada Nr. (duomenys neskelbtini), kai Konstitucinis Teismas 2006-03-14 jau buvo priemes nutarima, kuriame buvo aikiai pasisakyta del kitu pastatu statybos negalimumo miko ukio paskirties ˛emeje, 2007-07-27 iduodama statybos leidima Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat 2007-09-17 iduodama statybos leidima Nr. (duomenys neskelbtini), pa˛eide Miku istatymo 2 straipsnio 3 dali, ˇemes istatymo 21 straipsnio 1, 2 punktus, 26 straipsnio 1 dalies nuostatas. Todel ie administraciniai aktai yra naikintini. Panaikinus gincijamus statybos leidimus, naikintinos ir tokiu statybos leidimu pagrindu atsiradusios teisines pasekmes, t. y. Utenos apskrities virininko administracijos Teritoriju planavimo ir statybos valstybines prie˛iuros departamento 2008-09-19 pa˛yma Nr. (duomenys neskelbtini).
Tretieji suinteresuoti asmenys A. B. ir I. J.-B. nurode, kad ioje byloje turetu buti atsi˛velgta i ju sa˛ininguma ir teisetus lukescius, investicijas ir vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 21 d. nutartimi administracineje byloje Nr. A556-782/2009 pareikejo praymas atmestas.
Teismas daro ivada, kad treciuju suinteresuotu asmenu argumentai del galimu nuostoliu, pasiimtu paskolu, padarytu investiciju yra nesusije su gincijamu aktu teisetumo klausimu nagrinejamojo byloje, kadangi tu aktu priemimui nurodytos aplinkybes nera nei teisinis, nei faktinis pagrindas. ioje byloje teismas teikia prioriteta vieajam interesui, nes prokuroras siekia apsaugoti vertybes, kurios yra itvirtintos Konstitucijoje t.y. naturalia gamtine aplinka, gyvunija ir augalija (Konstitucijos 54 straipsnis).
Neteisetu pasekmiu nepaalinimas t. y. nurodytu aktu nepanaikinimas turetu ilgalaiki poveiki ir u˛kirstu kelia visai visuomenei naudotis Konstitucijos ginamomis vertybemis. Asmens teises ir istatymu saugomi interesai (iuo atveju – vieasis interesas) visikai ir realiai apginami tik tada, kai panaikinus administracini akta, atkuriama iki neteiseto administracinio akto priemimo buvusi padetis, paalinamos panaikintu administraciniu aktu sukeltos neigiamos pasekmes, atlyginama padaryta ˛ala. Pagal pareikejo, ginancio vieaji interesa, atstoves teismo posedyje pateikta paaikinima, iuo konkreciu atveju visiko vieojo intereso apgynimo (kilusiu pasekmiu paalinimo) bus siekiama kitame procese. Pareikejas, gindamas vieaji interesa, del materialiniu padariniu likvidavimo iuo konkreciu atveju turi teisines galimybes siekti visiko vieojo intereso apgynimo istatymais nustatyta tvarka ir budu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 21 d. nutartis, administracine byla Nr. A146-88/2009).
Teismas, atsi˛velgdamas i tai, kas idestyta daro ivada, kad yra teisinis pagrindas skund˛iamus aktus pripa˛inti neteisetais, todel pareikejo prayma tenkintina.
Remdamasis tuo, kas idestyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos istatymo 85–87 str., 88 str. 2 p. ir 127 str., teismas
patenkinti Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro prayma.
Panaikinti Zarasu rajono savivaldybes administracijos vyr. architektes patvirtinta ir iduota 2006-11-02 projektavimo salygu savada Nr. (duomenys neskelbtini);
Panaikinti Zarasu rajono savivaldybes administracijos direktoriaus iduota 2007-07-27 statybos leidima Nr. (duomenys neskelbtini);
Panaikinti Zarasu rajono savivaldybes administracijos direktoriaus iduota 2007-09-17 statybos leidima Nr. (duomenys neskelbtini);
Panaikinti Utenos apskrities virininko administracijos Teritoriju planavimo ir statybos valstybines prie˛iuros departamento inspektoriaus 2008-09-19 pa˛yma Nr. (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per 14 dienu nuo sprendimo paskelbimo gali buti skund˛iamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacini skunda tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracini teisma.