Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2009-09-11 · Administracinė byla Nr. I-1312-171/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2009-09-11
Bylos Nr.
I-1312-171/2009
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00180-2009-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Irena Paulauskienė, Jūra Marija
Atsakovas
Utenos apskrities, Zarasu
Trečiasis asmuo
A. B., I. J.-B., J. D. V., A. P., Valstybine teritoriju planavimo ir statybos inspekcija, Gra
Advokatai
Kristina Aleliunaitė
Kategorijos
  • 13.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 13.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracine byla Nr. 1312-171/2009Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00180-2009-3Procesinio sprendimo kategorija 13.2, 13.3, 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. rugsejo 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teiseju kolegija, susidedanti iš teiseju Irenos Paulauskienes (kolegijos pirmininke ir pranešeja), Juros Marijos Strumskienes ir Halinos Zaikauskaites, sekretoriaujant Juratei Domarkaitei, dalyvaujant pareiškejo atstovei I. Z., atsakoves Utenos apskrities viršininko administracijos atstovui Rimgaudui Kvikliui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. B. ir I. J.-B., ju atstovei advokatei Kristinai Aleliunaitei,

viešame teismo posedyje išnagrinejo administracine byla pagal pareiškejo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro ginancio viešaji interesa prašyma atsakovems Zarasu rajono savivaldybes administracijai ir Utenos apskrities viršininko administracijai del projektavimo salygu savado, statybos leidimu ir pa˛ymos panaikinimo (tretieji suinteresuoti asmenys A. B., I. J.-B., J. D. V., A. P., Valstybine teritoriju planavimo ir statybos inspekcija, Gra˛utes regioninio parko direkcija ir AB SEB bankas).

Teismas, išnagrinejes byla,

Aprašomoji dalis

n ustate

Šalies argumentai

pareiškejas kreipesi i teisma su prašymu (I t., b. l. 3–6) prašydamas:

1. panaikinti Zarasu rajono savivaldybes administracijos vyr. architektes patvirtinta ir išduota 2006-11-02 projektavimo salygu savada Nr. (duomenys neskelbtini);

2. panaikinti Zarasu rajono savivaldybes administracijos direktoriaus išduota 2007-07-27 statybos leidima Nr. (duomenys neskelbtini);

3. panaikinti Zarasu rajono savivaldybes administracijos direktoriaus išduota 2007-09-17 statybos leidima Nr. (duomenys neskelbtini);

4. panaikinti Utenos apskrities viršininko administracijos Teritoriju planavimo ir statybos valstybines prie˛iuros departamento inspektoriaus 2008-09-19 pa˛yma Nr. (duomenys neskelbtini).

Pareiškejas paaiškino, kad 2006-11-02 Zarasu rajono savivaldybes administracijos vyr. architekte patvirtino projektavimo salygu savada Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Projektavimo salygu savadas) gyvenamojo namo su priklausiniais atstatymui A. P. ir J. D. V. priklausanciame ˛emes sklype, esanciame (duomenys neskelbtini) k., Zarasu r.( kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris yra mišku ukio paskirties ir patenka i Gra˛utes regioninio parko teritorija, Veprio kraštovaizd˛io draustini. (toliau – ˇemes sklypas). 2007-07-27 A. P. ir J. D. V. buvo išduotas Zarasu rajono savivaldybes administracijos direktoriaus statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Pirmas statybos leidimas) ˇemes sklype statyti gyvenamaji nama, ukini pastata, pirti ir ukini pastata, pritaikyta kaimo turizmui. 2007-09-17 vietoje Statybos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) A. B., I. J. B. buvo išduotas statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Antras statybos leidimas). Utenos apskrities viršininko administracijos Teritoriju planavimo ir statybos valstybines prie˛iuros departamento inspektorius 2008-09-19 išdave pa˛yma Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu buvo atlikta nebaigtu statyti gyvenamojo namo, ukio pastato kaimo turizmui ir pirties teisine registracija.

Pareiškejas nurodo, kad Projektavimo salygu savadas, Statybos leidimai ir Pa˛yma buvo išduoti pa˛eid˛iant teises aktu nuostatas.

Pareiškejas pa˛ymejo, kas ˇemes sklypo pagrindine tiksline naudojimo paskirtis – mišku ukio, todel išduodant projektavimo salygu savada ir statybos leidimus buvo butina vadovautis Mišku istatymo ir ˇemes istatymo nuostatomis. Pareiškejas pa˛ymejo, kad pagal teises aktu nuostatas, pagal nustatyta paskirti mišku ukio ˛eme negali buti urbanizuojama ir gyvenamojo namo su pagalbiniais pastatais statyba yra negalima, nes mišku ukio paskirties ˛emeje leid˛iama statyti tik medienos sandelius bei kitus su mišku susijusius irenginius.

Pareiškejas taip pat pa˛ymejo, kad teises aktai draud˛ia mišku ukio paskirties ˛emeje atstatyti neišlikusia sodyba. Pareiškejas nurode, kad tokio teises aiškinimo laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2008-10-10 nutartis adm. byloje Nr. A63-1721/2008, 2008-02-12 nutartis adm. byloje Nr. A-556-206/2008) ir Lietuvos Aukšciausiasis teismas (2008-06-28 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-117/2008).

Pareiškejas nurode, kad panaikinus neteisetais išduotus Statybos leidimus, turi buti panaikinamos ir ju pagrindu atsiradusios pasekmes, todel naikintina ir Utenos apskrities viršininko administracijos Teritoriju planavimo ir statybos valstybines prie˛iuros departamento 2008-09-19 išduota pa˛yma del nebaigtos statybos.

Teismo posedyje pareiškejo atstove palaike prašyme išdestytus argumentus ir praše gincijamus aktus panaikinti. Papildomai paaiškino, kad teismui pasisakius del skund˛iamu aktu neteisetumo bus galima toliau vykdyti viešojo intereso gynima, t. y. šalinti neteisetos statybos padarinius kitame procese civilinio proceso tvarka (II t., b. l. 65 antra puse).

Atsiliepimas

Atsakove Utenos apskrities viršininko administracija su pareiškejo prašymu sutiko. Atsiliepime (II t., b. l. 1–3) nurode, kad Zarasu rajono savivaldybes administracija 2006-11-02 patvirtindama projektavimo salygu savada Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-09-17 išduodama statybos leidimus pa˛eide Mišku istatymo 2 straipsnio 3 dali, ˇemes istatymo 21 straipsnio 1 dalies 1 punkta, 26 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimus, todel jie yra neteiseti ir prieštarauja aukštesnes galios teises aktams.

Teismo posedyje atsakovo atstovas palaike atsiliepime išdestytus motyvus ir praše pareiškejo prašyma tenkinti (II t., b. l. 66).

Atsakove Zarasu rajono savivaldybes administracija atsiliepime (I t., b. l. 46–47) prašo spresti ginca teismo nuo˛iura. Nurode, kad ˇemes sklypas yra saugomoje teritorijoje, todel i tokia teritorija ieinanciu ˛emes sklypu tvarkyma, naudojima reglamentuoja specialus istatymas – Saugomu teritoriju istatymas, kuris yra specialusis Mišku istatymo ir ˇemes istatymo at˛vilgiu. Atsakove paaiškino, kad išduodant gincijamus statybos leidimus buvo vadovautasi Saugomu teritoriju istatymu. Taip pat nurode, kad Lietuvos Aukšciausiasis Teismas savo išaiškinima del statybu saugomoje teritorijoje esanciuose ˛emes sklypuose, kuriu paskirtis yra mišku ukio, pateike tik 2008-06-28. Išduodant gincijamus aktus, nebuvo suformuota teismu praktika.

Teismo posedyje atsakoves atstovas nedalyvavo, apie posed˛io laika ir vieta buvo pranešta tinkamai.

Atsiliepimas

Treciasis suinteresuotas asmuo Valstybine teritoriju planavimo ir statybos inspekcija prie LR aplinkos ministerijos nurode, kad su pareiškejo prašymu sutinka ir prašo ji tenkinti (II t., b. l. 6–9).

Tretieji suinteresuoti asmenys A. B. ir I. J. – B. su pareiškejo prašymu nesutiko. Atsiliepime (I t., b. l. 176–182) nurode, kad šiuo konkreciu atveju neegzistuoja viešasis interesas, kuri turetu ginti prokuroras reikšdamas pareiškima.

Tretieji suinteresuoti asmenys negincija tam tikro gincijamu administraciniu aktu neatitikimo formaliems teises aktu reikalavimams, taciau pa˛ymejo, kad jie nera ir nebuvo tie subjektai, kurie, išduodant gincijamus administracinius aktus, galejo ir turejo pagal kompetencija aiškinti ir taikyti atitinkamas Mišku istatymo bei ˇemes istatymo normas ir ju pagrindu priimti vienus ar kitus sprendimus. Tretieji suinteresuoti asmenys A. B. ir I. J.-B. Antrojo statybos leidimo pagrindu pradejo vykdyti statybos darbus ir iki atsiliepimo teismui pateikimo dienos i juos investavo (kartu su ˛emes sklypo isigijimu) beveik viena milijona litu, šiam tikslui dar paimdami ir paskola iš komercinio banko.

Tretieji suinteresuoti asmenys pa˛ymejo, kad ju elgesys tiek iki gincijamu administraciniu aktu išdavimo, tiek juos išdavus, buvo visiškai sa˛iningas ir nepa˛eid˛iantis jokiu teises aktu reikalavimu.

Tretieji suinteresuoti asmenys mano, kad vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika pripa˛intina, kad jie antrojo statybos leidimo gavimo procese elgesi sa˛iningai ir buvo igije teisetus lukescius gauti leidima ju poreikiams reikalingo gyvenamojo namo statybai. Veliau realiai igijus antraji statybos leidima teiseti lukesciai virto teisetai igyta teise, kuri taip pat saugoma bendruju teises principu ir tokia suteikta teise gali buti atimta tik esant tokios teises turetojo nesa˛iningumui. Kadangi šioje administracineje byloje nera jokiu irodymu, patvirtinanciu treciuju suinteresuotu asmenu nesa˛ininguma, tai nera jokio teisinio pagrindo naikinti gincijamus administracinius aktus, kuriu pagrindu tretieji suinteresuoti asmenys igijo bei pradejo realizuoti atitinkamas savo teises.

Tretieji suinteresuoti asmenys mano, kad patenkinus pareiškejo reikalavimus, tretieji suinteresuoti asmenys patirtu ne tik dideliu materialiniu nuostoliu, taciau ir esmingai susvyruotuju pasitikejimas valstybe, viešojo administravimo subjektais.

Tretieji suinteresuoti asmenys nurodo, kad iš šios administracines bylos aplinkybiu akivaizdu, kad formalus galimu pa˛eidimu, kurie iš esmes jokiu treciuju asmenu interesu nepa˛eid˛ia, apgynimas bei šiu galimu pa˛eidimu pasekmiu pašalinimas nera tokio masto ir pobud˛io, kad leistu ignoruoti treciuju suinteresuotu asmenu teisetus lukescius, teisinio tikrumo principa.

Atsiliepimas

Teismo posedyje treciasis suinteresuotas asmuo A. B. sutiko su atsiliepime nurodytais argumentais ir praše pareiškejo prašymo netenkinti. Papildomai paaiškino, kad i ginco sklypa ir statomus pastatus investavo daugiau nei paeme paskolu iš banko – apie 1,3 mln. Lt, iš ju paskola iš banko – 0,5 mln. Lt Nurode, kad yra ikeistas pats sklypas ir ju butas Konarskio g. (II t., b. l. 66).

Treciuju suinteresuotu asmenu atstove papildomai paaiškino, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuoja praktika, kad tokiose bylose butina atsi˛velgti i treciuju suinteresuotu asmenu teisetus lukescius, kuriuos jie igijo teisetu administraciniu aktu pagrindu ir i ju sa˛ininguma. Šioje byloje nera nustatyta jokiu aplinkybiu, kurios patvirtintu, kad tretieji suinteresuoti asmenys pateike ˛inomai neteisinga, melaginga informacija, siekdami gauti gincijamus administracinius aktus. Pa˛ymejo, kad tam tikrais atvejais turetu buti u˛tikrinta pusiausvyra tarp asmens teisetu lukesciu ir tariamo pa˛eidimo (II t., b. l. 66).

Teismo posedyje tretieji suinteresuoti asmenys J. D. V., A. P., Valstybine teritoriju planavimo ir statybos inspekcija, Gra˛utes regioninio parko direkcija ir AB SEB bankas ar ju atstovai nedalyvavo, apie teismo posed˛io laika ir vieta jiems buvo pranešta tinkamai.

Prašymas tenkintinas.

Remdamasis byloje esanciais irodymais teismas nustate, kad tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. B. ir I. J. B. nuosavybes teise priklauso 10,0700 ha ˛emes sklypas, esantis Zarasu r. sav. (duomenys neskelbtini) k., kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k. v. (I t., b. l. 22–27). Šio ˛emes sklypo paskirtis – mišku ukio (I t., b. l. 22), jis patenka i nacionaliniu ir regioniniu parku bei kraštovaizd˛io draustiniu teritorija (I t., b. l. 26). Ginco ˛emes sklypas patenka i Gra˛utes regioninio parko Veprio kraštovaizd˛io draustini (I t., b. l. 12). Ši ˛emes sklypa nurodyti asmenys 2006-11-14 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu isigijo iš treciuju suinteresuotu asmenu A. P. ir J. D. V. (I t., b. l. 185–191). 2006-10-27 A. P. ir J. D. V. kreipesi i Zarasu rajono savivaldybes administracijos architekte su prašymu išduoti projektavimo salygu savada gyvenamajam namui su priklausiniais atstatyti ginco ˛emes sklype (I t., b. l. 11). 2006-11-02 A. P. ir J. D. V. buvo išduotas projektavimo salygu savadas Nr. (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 17). 2007-07-19 A. P. ir J. D. V. Zarasu rajono savivaldybes administracijos vyr. architektei pateike prašyma išduoti statybos leidima (I t., b. l. 18). 2007-07-27 joms buvo išduotas statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 19), kuriame nurodytas statybos objektas – gyvenamasis namas, ukinis pastatas, pirtis ir ukinis pastatas, pritaikytas kaimo turizmui. 2007-09-17 tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. B. ir I. J.-B. buvo išduotas statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 20). 2008-09-19 Utenos apskrities viršininko administracijos Teritoriju planavimo ir statybos valstybines prie˛iuros departamentas išdave pa˛yma Nr. (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 21) apie statiniu, statomu ginco ˛emes sklype, baigtumo bukle. Šios pa˛ymos pagrindu 2008-09-24 buvo padarytas irašas nekilnojamojo turto registre (I t., b. l. 23).

Šalies argumentai

Pareiškejas prašymu kreipesi i teisma del nurodytu Projektavimo salygu savado, Statybos leidimo ir Utenos apskrities viršininko administracijos 2008-09-19 išduotos pa˛ymos panaikinimo.

Del termino paduoti prašyma

Motyvuojamoji dalis

Pagal Administraciniu bylu teisenos istatymo 33 straipsnio 1 dali, jeigu specialus istatymas nenustato kitaip, skundas administraciniam teismui paduodamas per viena menesi nuo skund˛iamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksma (neveikima) iteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Teismu praktikoje prokurorui, besikreipianciam i teisma del viešojo intereso gynimo, šis terminas skaiciuojamas nuo dienos, kai buvo surinkta pakankamai duomenu, patvirtinanciu, kad buvo pa˛eistas viešasis interesas, ar nuo tada, kai tokie duomenys turejo ir galejo buti surinkti, atsi˛velgiant i tai, kuris momentas atsiranda anksciau. Teismas, spresdamas prokuroro prašymo del viešojo intereso gynimo priemimo klausima, turi nustatyti termino eigos prad˛ia, t. y. kada pagal surinkta med˛iaga prokurorui pakako duomenu, kad yra pa˛eistas viešasis interesas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-07-25 nutartis administracineje byloje Nr. A146-335/2008).

Byloje esantys irodymai patvirtina, kad Utenos apskrities viršininko administracija del šioje byloje gincijamu aktu teisetumo informacija Zarasu rajono apylinkes prokuraturai pateike 2009-02-05 (I t., b. l. 7–10). Prokuroras i teisma kreipesi 2009-03-04. Todel prokuroras Administraciniu bylu teisenos istatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino nepraleido.

Del ginamo intereso pripa˛inimo viešuoju.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 54 straipsnis nustato valstybei pareiga rupintis naturalios gamtines aplinkos, gyvunijos ir augalijos, atskiru gamtos objektu ir ypac vertingu vietoviu apsauga, pri˛iureti, kad su saiku butu naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai. Kaip jau buvo nurodyta, miškai yra ypatingi nuosavybes teises objektai, nes mišku tinkamas naudojimas ir apsauga yra ˛mogaus egzistavimo, ˛mogaus ir visuomenes išlikimo bei raidos salyga, tautos geroves pagrindas. Konstitucinis Teismas 2005-05-13 nutarime yra nurodes, kad pagal Konstitucijos 54 straipsnio 1 dalies nuostatas naturali gamtine aplinka, gyvunija ir augalija, atskiri gamtos objektai, taip pat ypac vertingos vietoves yra visuotine reikšme turincios nacionalines vertybes, o ju apsauga bei gamtos ištekliu racionalaus naudojimo ir gausinimo u˛tikrinimas yra viešasis interesas, kuri garantuoti yra valstybes konstitucine pareiga.

Statyba miško ukio paskirties ˛emeje vykdoma prokuroro gincijamu administraciniu aktu pagrindu. Todel nagrinejamu atveju interesas yra viešasis interesas, kuri ginti turi teise prokuroras (LR Prokuraturos istatymo 19 straipsnis).

Del gincijamu aktu

Pagal ˇemes istatymo (ˇin., 1994, Nr. 34-620; 2004, Nr. 28-868) 26 straipsnio 1 dali, mišku ukio paskirties ˛emei pagal teritoriju planavimo dokumentus priskiriamas: mišku apauges plotas (medynai); neapauges mišku plotas: kirtavietes, ˛uve medynai, miško aikštes, medelynai, daigynai, miško seklines plantacijos ir ˛aliaviniai krumynai bei plantacijos; ˛eme, kuria u˛ima miško keliai, kvartalu, technologines ir priešgaisrines linijos, medienos sandeliu bei kitu su mišku susijusiu irenginiu u˛imti plotai, poilsio aikšteles, ˛veriu pašaru aikšteles; ˛eme, kurioje numatyta iveisti miška; miško valdose isiterpusios kitos ˛emes naudmenos, tarp ju atskirais ˛emes sklypais nesuformuotos ˛emes ukio naudmenos.

Pagal ˇemes istatymo 21 straipsnio straipsnio 1 ir 2 punktus ˛emes savininkai ir naudotojai privalo naudoti ˛eme pagal pagrindine tiksline naudojimo paskirti, naudojimo buda bei pobudi, laikytis ˛emes sklypui nustatytu specialiuju ˛emes naudojimo salygu, teritoriju planavimo dokumentuose nustatytu reikalavimu.

ˇemes istatymo 26 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad mišku ukio paskirties ˛emeje mišku apsauga ir miško ištekliu naudojima nustato Mišku istatymas.

Mišku istatymo (ˇin., 2001, Nr. 35-1161) 2 straipsnio 3 dalyje pateikiama miško ˛emes savoka. Miško ˛emei priskiriamas apauges mišku (medynai) ir neapauges mišku (kirtavietes, ˛uve medynai, miško aikštes, medelynai, daigynai, miško seklines plantacijos ir ˛aliaviniai krumynai bei plantacijos) plotas, priskiriami miško plote esantys miško keliai, kvartalai, , medienos sandeliu bei kitu su mišku susijusiu irenginiu u˛imti plotai, poilsio aikšteles, ˛veriu pašaru aikšteles, taip pat ˛eme, skirta miškui iveisti.

Taigi Mišku istatyme ir ˇemes istatyme nera kitu nuostatu (išskyrus Mišku istatymo 2 straipsnio 3 dali ir ˇemes istatymo 26 straipsnio 1 dalies 3 punkta), kurios apibre˛tu, kokie statiniai (pastatai) gali buti ant miško (mišku ukio paskirties) ˛emes. Todel teismas daro išvada, kad kiti statiniai, nei medienos sandeliai, bei kiti su mišku susije irenginiai miško ukio paskirties ˛emeje negalimi.

Vadovaujantis Saugomu teritoriju istatymo (ˇin., 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr. 108-3902) 8 straipsnio 3 dalies 3 punktu, hidrografiniai draustiniai priskiriami prie gamtiniu draustiniu. Taigi Gra˛utes regioninio parko Antalieptes mariu hidrografinis draustinis laikytinas gamtiniu draustiniu. Remiantis Saugomu teritoriju istatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punktu, gamtiniuose draustiniuose draud˛iama statyti su draustinio tikslais nesusijusius statinius, išskyrus pastatus esamose ir buvusiose sodybose (kai yra išlike buvusiu statiniu ir (ar) sodu liekanu arba kai sodybos yra pa˛ymetos vietoves ar kituose planuose, taip pat nustatant juridini fakta), taip pat vietas, nustatytas draustiniu tvarkymo planuose ar projektuose ir bendrojo planavimo dokumentuose, statyti pastatus ar didinti ju turius šlaituose, kuriu nuolydis didesnis kaip 50 laipsniu, taip pat arciau kaip 50 metru nuo šiu šlaitu viršutines bei apatines briaunos. Taciau ˇemes istatymas ir Mišku istatymas tokiu išimciu, kurios numatytos Saugomu teritoriju istatyme nenumato.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008-10-13 nutartyje administracineje byloje A63-1721/2008 yra konstataves, kad Saugomu teritoriju istatymas negali buti aiškinamas ir taikomas, kaip leid˛iantis netaikyti Mišku istatymo ir ˇemes istatymo draudimu.

Kadangi ginco ˛emes sklypas yra mišku ukio paskirties, kuriame pagal ˇemes istatyma ir Mišku istatyma galima tik medienos sandeliu bei kitu su mišku susijusiu irenginiu, poilsio aikšteliu, ˛veriu pašaru aikšteliu statyba, šiame sklype negali buti statomi pastatai esamose ir buvusiose sodybose (kai yra išlike buvusiu statiniu ir (ar) sodu liekanu arba kai sodybos yra pa˛ymetos vietoves ar kituose planuose, taip pat nustatant juridini fakta).

Konstitucinis Teismas 2006-03-14 nutarime konstatavo, kad miškai yra ypatingi nuosavybes teises objektai, kad miškams, palyginti su kitais objektais, istatymu gali buti nustatytas specialus, ypatingas teisinis re˛imas, kad ypatinga ekologine, socialine ir ekonomine miško reikšme aplinkai lemia miško savininku nuosavybes teises tam tikrus apribojimus ir suvar˛ymus, kad tokie apribojimai, suvar˛ymai turi buti proporcingi siekiamam konstituciškai pagristam tikslui. Konstitucinis Teismas padare išvada kad LR Vyriausybes 1995-12-22 nutarimu Nr. 1608 „Del Statybu privacioje ˛emeje reglamento patvirtinimo“ patvirtinto Statybu privacioje ˛emeje reglamento 2 punkto nuostata „Mišku ukio paskirties ˛emeje pastatu statyba leid˛iama, kai tokiu pastatu reikia mišku ukio veiklai“ ta apimtimi, kuria mišku ukio paskirties ˛emeje leid˛iama statyti ne tik medienos sandelius bei kitus su mišku susijusius irenginius, bet ir kitus pastatus, prieštarauja Mišku istatymo 2 straipsnio (2001-04-10 redakcija su velesniais pakeitimais ir papildymais) 3 daliai ir ˇemes istatymo (2004-01-27 redakcija su velesniais pakeitimais ir papildymais) 26 straipsnio 1 dalies 3 punktui. Šiame nutarime Konstitucinis Teismas pa˛ymejo, kad tiek Mišku istatyme, tiek ˇemes istatyme nebuvo ir nera kitu nuostatu (išskyrus Mišku istatymo 2 straipsnio 3 dali ir ˇemes istatymo 26 straipsnio 1 dalies 3 punkta), kurios apibre˛tu, kokie statiniai (pastatai) gali buti ant miško (mišku ukio paskirties) ˛emes.

Remdamasis išdestytais argumentais, teismas daro išvada, kad Zarasu rajono savivaldybes administracija, 2006-11-02 išduodama projektavimo salygu savada Nr. (duomenys neskelbtini), kai Konstitucinis Teismas 2006-03-14 jau buvo priemes nutarima, kuriame buvo aiškiai pasisakyta del kitu pastatu statybos negalimumo miško ukio paskirties ˛emeje, 2007-07-27 išduodama statybos leidima Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat 2007-09-17 išduodama statybos leidima Nr. (duomenys neskelbtini), pa˛eide Mišku istatymo 2 straipsnio 3 dali, ˇemes istatymo 21 straipsnio 1, 2 punktus, 26 straipsnio 1 dalies nuostatas. Todel šie administraciniai aktai yra naikintini. Panaikinus gincijamus statybos leidimus, naikintinos ir tokiu statybos leidimu pagrindu atsiradusios teisines pasekmes, t. y. Utenos apskrities viršininko administracijos Teritoriju planavimo ir statybos valstybines prie˛iuros departamento 2008-09-19 pa˛yma Nr. (duomenys neskelbtini).

Tretieji suinteresuoti asmenys A. B. ir I. J.-B. nurode, kad šioje byloje turetu buti atsi˛velgta i ju sa˛ininguma ir teisetus lukescius, investicijas ir vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 21 d. nutartimi administracineje byloje Nr. A556-782/2009 pareiškejo prašymas atmestas.

Teismas daro išvada, kad treciuju suinteresuotu asmenu argumentai del galimu nuostoliu, pasiimtu paskolu, padarytu investiciju yra nesusije su gincijamu aktu teisetumo klausimu nagrinejamojo byloje, kadangi tu aktu priemimui nurodytos aplinkybes nera nei teisinis, nei faktinis pagrindas. Šioje byloje teismas teikia prioriteta viešajam interesui, nes prokuroras siekia apsaugoti vertybes, kurios yra itvirtintos Konstitucijoje t.y. naturalia gamtine aplinka, gyvunija ir augalija (Konstitucijos 54 straipsnis).

Neteisetu pasekmiu nepašalinimas t. y. nurodytu aktu nepanaikinimas turetu ilgalaiki poveiki ir u˛kirstu kelia visai visuomenei naudotis Konstitucijos ginamomis vertybemis. Asmens teises ir istatymu saugomi interesai (šiuo atveju – viešasis interesas) visiškai ir realiai apginami tik tada, kai panaikinus administracini akta, atkuriama iki neteiseto administracinio akto priemimo buvusi padetis, pašalinamos panaikintu administraciniu aktu sukeltos neigiamos pasekmes, atlyginama padaryta ˛ala. Pagal pareiškejo, ginancio viešaji interesa, atstoves teismo posedyje pateikta paaiškinima, šiuo konkreciu atveju visiško viešojo intereso apgynimo (kilusiu pasekmiu pašalinimo) bus siekiama kitame procese. Pareiškejas, gindamas viešaji interesa, del materialiniu padariniu likvidavimo šiuo konkreciu atveju turi teisines galimybes siekti visiško viešojo intereso apgynimo istatymais nustatyta tvarka ir budu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 21 d. nutartis, administracine byla Nr. A146-88/2009).

Teismas, atsi˛velgdamas i tai, kas išdestyta daro išvada, kad yra teisinis pagrindas skund˛iamus aktus pripa˛inti neteisetais, todel pareiškejo prašyma tenkintina.

Remdamasis tuo, kas išdestyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos istatymo 85–87 str., 88 str. 2 p. ir 127 str., teismas

nusprend ˛ i a

patenkinti Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro prašyma.

Panaikinti Zarasu rajono savivaldybes administracijos vyr. architektes patvirtinta ir išduota 2006-11-02 projektavimo salygu savada Nr. (duomenys neskelbtini);

Panaikinti Zarasu rajono savivaldybes administracijos direktoriaus išduota 2007-07-27 statybos leidima Nr. (duomenys neskelbtini);

Panaikinti Zarasu rajono savivaldybes administracijos direktoriaus išduota 2007-09-17 statybos leidima Nr. (duomenys neskelbtini);

Panaikinti Utenos apskrities viršininko administracijos Teritoriju planavimo ir statybos valstybines prie˛iuros departamento inspektoriaus 2008-09-19 pa˛yma Nr. (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 14 dienu nuo sprendimo paskelbimo gali buti skund˛iamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacini skunda tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracini teisma.

Teisejai Irena PaulauskieneJura Marija StrumskieneHalina Zaikauskaite