- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-15
- Bylos Nr.
- AS-143-509-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Anatolijus Baranovas (pran.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
- Pareiškėjas
- J. J., D. J.
- Atsakovas
- Raseinių rajono savivaldybės administracijai, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui
- Kategorijos
- 63.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 63.3.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės – Maculevičienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų J. J. ir D. J. skundą atsakovams Raseinių rajono savivaldybės administracijai, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjai J. J. ir D. J. (toliau – ir pareiškėjai) 2010 m. birželio 19 d. skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydami panaikinti atsakovų Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus (toliau – Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius) 2010 m. gegužės 26 d. sprendimą Nr. (15.2)-2D-5895 ir Raseinių rajono savivaldybės administracijos 2010 m. birželio 3 d. sprendimą Nr. (12.1)R₁-153, kuriais atsisakyta leisti jiems tęsti žemės sklypo, adresu: (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), detaliojo plano rengimo ir derinimo procedūras, ir įpareigoti atsakovus leisti jiems tęsti šias procedūras.
Pareiškėjai nurodė, kad atsakovai nepagrįstai atsisako leisti tęsti detaliojo plano rengimo ir derinimo procedūras. Būdami žemės sklypo savininkai, negali juo visapusiškai naudotis, kol nėra parengtas ir nustatyta tvarka patvirtintas detalusis planas.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2010 m. birželio 23 d. nutartimi pareiškėjų skundą atsisakė priimti (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 37 str. 2 d. 3 p., 42 str. 1 d. 3 p.).
Teismas nustatė, kad ginčijami aktai yra susiję ir kylantys iš Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Statybos valstybinės priežiūros skyriaus (toliau – Statybos valstybinės priežiūros skyrius) 2009 m. spalio 5 d. rašto Nr. IS-107, kuriuo buvo nuspręsta nedelsiant sustabdyti sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detaliojo plano rengimą, pareikalaujant rengėjo nedelsiant sutvarkyti šio žemės sklypo dokumentus, nurodant specialiąsias naudojimo sąlygas; tik sutvarkius dokumentaciją, detaliojo plano rengimo procedūra turės būti pradėta iš naujo. Teismas atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS17-505/2007 dėl specialios ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos. Pažymėjo, jog skundžiami sprendimai priimti teritorijos planavimo procedūrų metu ir užkerta kelią tolesniems veiksmams. Teismas vadovavosi Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 7 dalimi. Pabrėžė, jog ginčas byloje kilęs dėl detaliojo teritorijų planavimo teisinių santykių, ginčijami sprendimai priimti detaliojo teritorijų planavimo derinimo stadijoje. Nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, jog teritorijų planavimo procese dalyvaujantys asmenys privalo kreiptis į ikiteismines ginčų nagrinėjimo institucijas dėl sprendimų, priimtų teritorijų planavimo proceso stadijose, t. y. nuo planavimo sąlygų išdavimo momento iki valstybinę teritorijų priežiūrą atliekančių institucijų išvados apie parengtą detalųjį planą teikimo momento. Ginčijami aktai priimti detaliojo plano derinimo stadijoje, kuri patenka į teritorijų planavimo proceso stadiją, numatančią privalomą ikiteisminį ginčų nagrinėjimą. Teismas nustatė, kad pareiškėjai skundu kreipėsi į Raseinių rajono savivaldybės administraciją (savivaldybėje registruota 2010 m. balandžio 12 d., Nr. (12.1)R₁-153) ir Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių, prašydami leisti tęsti sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detaliojo plano rengimo ir derinimo procedūras. Pastebėjo, kad Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius, vykstant Kauno apskrities viršininko administracijos pertvarkymui, yra perėmęs tam tikras funkcijas. Pažymėjo, jog paminėtame skunde pareiškėjai akcentavo Statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2009 m. spalio 5 d. rašto Nr. IS-107 neteisėtumą, bei iš jo turinio galima spręsti, kad pareiškėjai, kreipdamiesi į Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių, naudojosi ikiteismine apskundimo tvarka, tačiau ja pasinaudojo ne iki galo, kaip reglamentuota įstatyme. Vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 5 punktu, asmuo su prašymu teritorijų planavimo klausimais pirmiausia turi kreiptis į apskrities viršininką, kai jo priimtas sprendimas netenkina, – į Aplinkos ministerijos įgaliotą instituciją, t. y. į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos (toliau – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija) (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 349 patvirtinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos nuostatai (toliau – Nuostatai)), o tik po to į teismą. Teismas padarė išvadą, jog Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2010 m. gegužės 26 d. sprendimą Nr. (15.2)-2D-5895 pareiškėjai turi teisę skųsti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai įstatyme numatytais terminais ir tik pastarajai priėmus pareiškėjų interesams prieštaraujantį sprendimą galėtų skųsti teismui. Šiuo atveju pareiškėjai Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2010 m. gegužės 26 d. sprendimo Nr. (15.2)-2D-5895 neskundė, t. y. jie nepasinaudojo visa Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta išankstine ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka, todėl jų skundo dalis dėl Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2010 m. gegužės 26 d. sprendimo Nr. (15.2)-2D-5895 atsisakytina priimti. Teismas taip pat vadovavosi ABTĮ 2 straipsnio 14, 15 dalimis, kuriose pateiktos individualaus ir administracinio teisės aktų sąvokos. Išskyrė tokius teisės akto požymius: 1) teisės akto priėmimas vykdant viešojo administravimo funkcijas; 2) toks aktas yra oficialus sprendimas, kurį priima viešojo administravimo subjektas dėl vieno ar kito viešojo administravimo srityje kylančio klausimo; 3) sukelia teisines pasekmes (sukuria, pakeičia ar nutraukia teisinius santykius). Pastebėjo, jog pareiškėjų skundžiamas Raseinių rajono savivaldybės administracijos 2010 m. birželio 3 d. dokumentas Nr. (12.1)R₁-153 yra tik informacinis raštas, kuris jiems nesukuria teisių ir pareigų bei negali būti laikomas teisės aktu pagal ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies nuostatų prasmę. Šiuo raštu Raseinių rajono savivaldybės administracija atsisakė komentuoti Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento sprendimus, nes tai yra ne jų kompetencija. Atsižvelgęs į tai, teismas paminėtu pagrindu atsisakė priimti skundo dalį dėl Raseinių rajono savivaldybės administracijos 2010 m. birželio 3 d. rašto Nr. (12.1)R₁-153 panaikinimo. Teismas išaiškino pareiškėjams, kad dėl Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2010 m. gegužės 26 d. sprendimo Nr. (15.2)-2D-5895 jie turi teisę kreiptis į ikiteisminę instituciją – Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją.
III.
Pareiškėjas J. J. (toliau – pareiškėjas) atskiruoju skundu, kurį patikslino, prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartį ir priimti skundą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas, atsisakydamas priimti skundą, nepagrįstai užkirto kelią ginti savo teises teismine tvarka.
2. Raseinių rajono savivaldybės administracijos 2010 m. birželio 3 d. raštas Nr. (12.1)R₁-153 yra atsakymas į jų 2010 m. balandžio 12 d. prašymą leisti tęsti žemės sklypo detaliojo plano rengimo ir derinimo procedūras, todėl pagrįstai jį skundė teismui.
3. Teritorijų planavimo įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 5 punktas negalioja nuo 2010 m. sausio 1 d., todėl juo negalima remtis. 2010 m. balandžio 12 d. skundą adresavo būtent Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, tačiau 2010 m. gegužės 26 d. atsakymą gavo iš šios inspekcijos padalinio – Kauno skyriaus. Nepagrįstas teismo išaiškinimas skųsti valstybinės institucijos padalinio sprendimą tai pačiai institucijai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėjų keliamam ginčui – leisti tęsti žemės sklypo, adresu: (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), detaliojo plano rengimo ir derinimo procedūras – Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 7 dalyje (2006 m. birželio 8 d. įstatymo Nr. X-679 redakcija) nustatyta privaloma išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka. Pagal šią teisės normą, <...> derinimo ir svarstymo procedūros metu kilusius ginčus nagrinėja ir sprendimus priima teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos.
Vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 34 straipsnio 2 dalies 2 punktu (2009 m. lapkričio 19 d. įstatymo Nr. XI-500 redakcija), <...> detaliųjų planų valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atlieka Aplinkos ministerijos įgaliota institucija. Tokia institucija yra Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (Nuostatai).
Taigi galiojantys teisės aktai nustato, kad ginčus dėl detaliojo teritorijų planavimo proceso tvarkos pažeidimų nagrinėjanti vienintelė ikiteisminė institucija yra Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija. Šiai institucijai išnagrinėjus ginčą ir nesutinkant su priimtu sprendimu, suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis į teismą (ABTĮ 32 str. 1 d.).
Šiuo atveju pareiškėjai pasinaudojo įstatymo nustatyta privaloma ginčo išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka. Tai patvirtina jų skundžiamas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos padalinio Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus priimtas 2010 m. gegužės 26 d. sprendimas Nr. (15.2)-2D-5895, kuriuo pasisakyta dėl Statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2009 m. spalio 5 d. sprendimo Nr. IS-107 ir kuris yra pakankamas pagrindas kreiptis į teismą. Priešinga pirmosios instancijos teismo išvada yra nepagrįsta.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų skundo dalį, susijusią su reikalavimu panaikinti atsakovo Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2010 m. gegužės 26 d. sprendimą Nr. (15.2)-2D-5895, naikintina ir šios skundo dalies priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjų skundžiamas atsakovo Raseinių rajono savivaldybės administracijos 2010 m. birželio 3 d. raštas Nr. (12.1)R₁-153 nesukuria jiems teisių ir pareigų bei negali būti laikomas teisės aktu pagal ABTĮ nuostatų prasmę. Jei skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą atsisakytina priimti nagrinėti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.). Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes, net ir skundo patenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis.
Kauno apygardos administracinis teismas 2010 m. birželio 23 d. nutarties dalimi, atsisakydamas priimti pareiškėjų skundo dalį, susijusią su reikalavimu panaikinti atsakovo Raseinių rajono savivaldybės administracijos 2010 m. birželio 3 d. sprendimą Nr. (12.1)R₁-153, nurodė teisingus motyvus, bet nenurodė konkretaus atsisakymo priimti šį reikalavimą pagrindo, t. y. ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto. Tačiau šis pažeidimas nėra esminis panaikinti šią nutarties dalį (ABTĮ 142 str. 1 d., 148 str.).
Esant išvardintoms aplinkybėms, Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartis keistina (ABTĮ 151 str. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo J. J. atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.
Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartį pakeisti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų J. J. ir D. J. skundo dalį, susijusią su reikalavimu panaikinti atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2010 m. gegužės 26 d. sprendimą Nr. (15.2)-2D-5895, panaikinti ir šios skundo dalies priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.