Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė–Raizgienė, sekretoriaujant Valentinai Solovejienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. Z., jo atstovui advokatui T. Z., nukentėjusiajam P. V., išnagrinėjusi D. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracinių nusižengimų bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. Z. 2016 m. lapkričio 12 d., apie 12.50 val., Ozo – Kernavės g. sankryžoje, Vilniuje, vairuodamas automobilį „BMW X Reihe“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rikiuodamasis iš antros eismo juostos į pirmą, kliudė pirmoje eismo juostoje važiavusį automobilį „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir abu automobilius apgadino, po ko iš eismo įvykio vietos pasišalino. Šiais veiksmais D. Z. pažeidė Kelių eismo taisyklių 101, 126, 220 punktų reikalavimus ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdyje apklausiamas administracinėn atsakomybėn traukiamas D. Z. kaltę pripažino iš dalies, t. y. iš neneigė, kad savo veiksmais galėjo padaryti automobiliui „Ford Galaxy“ žalą, jį nežymiai apgadindamas, tačiau kategoriškai neigė tyčia pasišalinęs iš eismo įvykio vietos. Protokole nurodytu laiku važiavo Ozo gatve, rikiavosi į 1 eismo juostą, nepastebėjo „Ford Galaxy“ automobilio ir jį, kaip paaiškėjo vėliau, nežymiai kliudė bei apgadino. Tuo metu net nesuprato, kad kilo eismo įvykis, jis pajuto kažkokį krestelėjimą, bet iš karto nepagalvojo, kad kliudė taksi automobilį. Pavažiavęs 20-25 metrus į priekį trumpam sustojo (daugmaž ties licėjumi), pasižiūrėjo į galinio vaizdo veidrodėlį, tačiau iš karto jam iš galo privažiavo visureigis, jis taksi automobilio nebematė, buvo įsitikinęs, kad pastarasis pasuko į kairę ir nuvažiavo. Suprato, jog jis pasišalino. Esant tokiai situacijai, galvodamas, jog taksistas išvažiavo, jis paskambino policijai, pranešė apie įvykį. Daugmaž po valandos jam paskambino pareigūnas, pasakė, jog padarytas eismo įvykis, siūlė jį užfiksuoti. Nurodymo jam atvykti į policiją nebuvo, jis tuo metu to padaryti ir nebūtų galėjęs, kadangi buvo namuose su vaikais. Vėliau pareigūnas paskambino dar kartą, pasiūlė, kad galbūt pareigūnai atvyks į namus, jis tam neprieštaravo, tačiau pareigūnai nepasirodė. Kategoriškai neigia, jog jis su pareigūnu kalbėjo nemandagiai, vengė atvykti ar nesutiko, kad pas jį atvažiuotų pareigūnai. Pats pareigūnas jam išsakė įvairiausių prielaidų (neva jis galbūt buvo neblaivus, kažką draudžiamo vežė ir pan.). Neturėjo jokio tikslo pasišalinti – alkoholio nevartoja, visi automobilio dokumentai tvarkingi, automobilis apdraustas KASKO draudimu. Įvykio metu jo vairuotas automobilis priklauso sutuoktinės darbovietei (b. l. 38-41).

Rašytiniame paaiškinime administracinėn atsakomybėn traukiamas D. Z. nurodė, kad 2016-11-12, apie 12.50 val., važiavo Ozo gatve automobiliu „BMW X“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo intensyvus eismas, rikiavosi į pirmą juostą, mano, kad turėjo būti praleistas, bet taksi automobiliui nepristabdžius, įvyko susilietimas – taksi automobilis priekiu lietė jo vairuojamo automobilio galą. Jis sustojo, pažiūrėjo pro galinio vaizdo veidrodėlį, bet taksi automobilio nebematė. Jo įsitikinimu, taksi automobilis stengėsi pasišalinti iš įvykio vietos, po ko jis nusprendė automobilių sraute rasti taksi automobilį ir užfiksuoti jo numerį. Tuo pačiu metu paskambino trumpuoju Nr. 112, kur jam pasiūlė užregistruoti įvykį portale epolicija.lt, apie 13.20 val. užfiksavęs automobilio apgadinimus pradėjo pildyti pranešimą apie eismo įvykį minėtame portale. 2016-12-02 atvyko į Kelių policiją, susipažino su filmuota medžiaga, davė papildomus paaiškinimus (b. l. 23).

Analogiškai aplinkybės išdėstytos ir D. Z. teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose, detaliai nurodant eismo įvykio situaciją (b. l. 31-33).

Teismo posėdyje apklausiamas nukentėjusysis P. V. parodė, jog jam taksi automobiliu vykdant užsakymą ir vežant klientę, važiuojant Ozo g., pirma eismo juosta, ties išsišakojimu su Geležinio Vilko gatve, iš šalutinės juostos važiavo „BMW“ markės automobilis, kuris norėjo užlįsti, nors neturėjo teisės, nes važiavo šalutiniu keliu. Tuomet „BMW“ automobilis, įvažiavęs į pirmą eismo juostą, jį staigiai aplenkė iš galo, norėjo įlįsti į 1 eismo juostą. Rikiavosi pavojingai, lindo, nors tarp taksi automobilio ir priekyje važiuojančio automobilio buvo visai nedidelis atstumas. Vienu momentu „BMW“ markės automobilis staigiai rikiavosi į 1 eismo juostą, tačiau neapskaičiavo atstumo ir kliudė jo automobilio priekinę vairuotojo pusės dalį. Tarp automobilių įvyko kontaktas, klientė išsigando. Po eismo įvykio jis iš karto sustojo, įjungė avarinį signalą ir liko stovėti eismo įvykio vietoje (nukentėjusysis kategoriškai paneigė, jog iš eismo įvykio išvažiavo, buvo bent kiek pasitraukęs). Tuo tarpu kaltininko automobilis nesustodamas nuvažiavo link licėjaus šviesoforo, pristabdė prieš užsidegant žaliai šviesai, persirikiavo į antrą eismo juostą ir nuvažiavo tolyn (link Kuro aparatūros). Nukentėjusysis parodė, jog eismo įvykio metu taksi automobiliui buvo apgadintas priekinis vairuotojo pusės bamperis ir sparnas. Draudimas paskaičiavo 130-140 Eur sumą (b. l. 55-59).

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas J. P. parodė, jog kolegos įformino eismo įvykį. Aiškinantis jo aplinkybes, jis skambino galimam kaltininkui (D. Z.), prašė, kad šis tą pačią dieną atvyktų į Kelių policijos valdybą, tačiau asmuo to daryti nesutiko, sakė, jog neturi jokio noro bendrauti. Jis pastarajam paskambino dar kartą, siūlė, kad pareigūnai atvyktų į namus, tačiau D. Z. su tuo taip pat nesutiko. Iš kur gavo D. Z. telefono numerį, tiksliai neatsimena, greičiausiai numerį jam pasakė budėtojas (pagal užfiksuotą pranešimą epolicija.lt portale) (b. l. 55-59).

Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas, kurio 426 straipsnis numato atsakomybę už tyčinį pasitraukimą iš eismo įvykio vietos. ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 (toliau – ir ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymas) 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Vadovaujantis ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, D. Z. veika dėl pasišalinimo, įvertinus teismo posėdyje nukentėjusiojo P. V. nurodytą žalos dydį transporto priemonei, perkvalifikuotina pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, nes šis straipsnis ne tik numato švelnesnę baudos sankciją, bet ir galimybę, o ne būtinumą taikyti administracinio poveikio priemonę - specialios teisės atėmimą. Be to, nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas panaikino atsakomybę už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (galiojusio iki 2017 m. sausio 1 d.) 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą. Dėl šios priežasties nustačius D. Z. padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus dėl sukelto eismo įvykio, jo veika, vadovaujantis ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punktu, perkvalifikuotina pagal naujo ANK 417 straipsnio 8 dalį. Tuo pačiu pažymėtina, jog dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų, kurie sukėlė eismo įvykį, nėra pagrindo padarytos veikos pripažinti mažareikšme taikant ANK 12 straipsnį.

D. Z. kaltė padarius ANK 417 straipsnio 8 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus yra pilnai įrodyta byloje surinktais ir teismo ištirtais duomenimis, teismo pripažintinais įrodymais. Iš D. Z. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti jog jame užfiksuotos visos esminės padarytų nusižengimų aplinkybės (b. l. 1). Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2 kuopos 2 būrio vyr. patrulio S. B. 2016-11-12 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2016-11-12, apie 14.04 val., gautas pranešimas, jog Ozo – Kernavės g. sankryžoje, Vilniuje, įvyko eismo įvykis; atvykus nurodytu adresu, rado automobilį „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo P. V., paaiškinęs, kad važiavo link Kalvarijų g., kai automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvažiuodamas nuo Geležinio Vilko g., iš šalutinio kelio bandė įžūliai užlįsti prieš jo automobilį, bet to padaryti nepavyko, todėl vėliau, aplenkdamas jo automobilį, „BMW“ vairuotojas chuliganiškai rikiavosi į kraštinę eismo juostą, kuria jis važiavo, norėdamas vis tik atsidurti priekyje jo, tačiau „BMW“ vairuotojas neįvertino atstumo bei greičio ir trenkėsi į automobilio „Ford“ priekinį kairį sparną bei bamperio kairę pusę, po ko „BMW“ vairuotojas iš įvykio vietos pasišalino (b. l. 9). Iš Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Tarnybos organizavimo skyriaus specialisto J. P. 2016-11-12 tarnybinio pranešimo matyti, kad 2016 m. lapkričio 12 d., apie 17.10 val., VPK OVS budėtojas telefonu pranešė, kad portale „EPOLICIJA“ gautas pranešimas apie eismo įvykį, kuris įvyko 2016-10-12, 12.58 val., Ozo g., Vilniuje. 2016-11-12, apie 12.58, BPC užregistravo pranešimą (ROIK 0116000634241), kuriame nurodoma kad „Ozo g., ties „Compensa“, prieš kelias min. buvo apgadintas taksi automobilis „Ford Galaxy“ (duomenys neskelbtini). Kaltininkas - džipas „BMW“ (X3,X5?), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) baltos spalvos su raudonomis juostomis ant šono - pasišalino link Kalvarijų g. Taksi vairuotojas laukia vietoje.“ Apie 17.10 val., VPK OVS budėtojas telefonu pranešė, kad iš portalo „EPOLICIJA“ gautas pasišalinusio BMW vairuotojo pranešimas. Siekiant kuo operatyviau išsiaiškinti visas eismo įvykio aplinkybes, buvo paskambinta, „BMW“ vairuotojui, kuris prisistatė kaip D. Z. (tarnybiniame pranešime klaidingai nurodyta Linkevičius), ir paprašė papasakoti apie įvykį. Pokalbio metu paklausė, kodėl vairuotojas neliko įvykio vietoje ir nesulaukė pareigūnų, į ką pašnekovas sureagavo neigiamai, pareiškė, kad kažkuo kaltinamas ir nenori su pareigūnu (J. P.) bendrauti. Bandė paaiškinti vairuotojui, kad dėl nieko jo nekaltina ir kad, jo manymu, pastarasis pats turi būti suinteresuotas kuo greičiau išsiaiškinti visas eismo įvykio aplinkybes bei atvykti automobiliu į KPV, į ką pastarasis atsakė jau esantis namuose ir nenori niekur vykti. Tuomet jis D. Z. pasiūlė atsiųsti policijos pareigūnus į namus, tačiau šis taip pat atsakė neigiamai, nurodė nematantis reikalo vakare aiškintis su pareigūnais. Pokalbio metu vairuotojas teigė 12.57 val. telefonu apie įvykį pranešęs BPC, taip pat nurodė kelioms dienoms išvykstantis į užsienį, 2016-11-16 pats susisieks su paieškos poskyrio pareigūnais ir susitars dėl atvykimo (b. l. 10). Nukentėjusysis P. V. 2016-11-12 rašytiniame paaiškinime nurodė, jog 2016-11-12, apie 12.50 val., vairavo automobilį „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo link Kalvarijų g. Ozo gatve pirma eismo juosta. Pravažiavus viaduką nuo Geležinio Vilko g. iš dešinės pusės (šalutinio kelio) važiavo automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris, norėdamas įvažiuoti į Ozo g., vos neįvažiavo į jo vairuojamą automobilį. Automobilio „BMW“ vairuotojas važiavo jam iš paskos, paskui persirikiavo į antrą eismo juostą, bandė manevruoti į jo automobilį, vėliau įlindo į pirmą juostą iš priekio, darė staigų posūkį į jo pusę ir užkabino jo automobilį. Iš eismo įvykio vietos pabėgo (b. l. 16). Teisme tiesiogiai buvo apklausti tiek liudytojas J. P., tiek nukentėjusysis P. V., kurie nurodė analogiškas aplinkybes, išdėstytas atitinkamai tarnybiniame pranešime bei rašytiniame paaiškinime. Liudytojas J. P. teismui patvirtino pats skambinęs ir bendravęs su administracinėn atsakomybėn traukiamu D. Z., siūlė pastarajam atvykti į policijos įstaigą, tačiau asmuo nesutiko. Taip pat siūlė atsiųsti pareigūnų ekipažą į namus, tačiau D. Z. nesutiko priimti pareigūnus, reagavo neigiamai (b. l. 55-59). Tuo tarpu nukentėjusysis P. V. kategoriškai paneigė, jog po eismo įvykio išvažiavo iš jo vietos, priešingai – jis iš karto sustojo, įjungė avarinį signalą, po kelių minučių paskambino policijai. Kaltininkas elgėsi priešingai – kliudęs jo automobilį nesustojo, įvykio aplinkybių nesiaiškino, nesustodamas nuvažiavo tolyn, pristojo prie šviesoforo ir užsidegus žaliam signalui judėjo toliau, persirikiavo į antrą eismo juostą ir nuvažiavo link Kuro aparatūros. Nukentėjusysis nurodė, kad jo vairuojamam taksi automobiliui buvo apgadintas priekinis bamperis ir sparnas (iš vairuotojo pusės), draudimas paskaičiavo apie 130-140 Eur žalą (b. l. 55-59).

Iš eismo įvykio vietos schemos ir papildomų duomenų apie eismo įvykį matyti, jog eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilio „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinis bamperis ir priekinis kairės pusės sparnas bei automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinis bamperis (b. l. 13-15). Automobilių apgadinimai taip pat užfiksuoti fotolentelėse bei transporto priemonių techninės apžiūros akte, iš kurio matyti, kad automobiliui „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nežymiai nubrozdintas galinis bamperis dešinėje pusėje, apgadinimų aukštis 0,54-0,6 m (b. l. 24-27). Byloje esančiame vaizdo įraše (iš vaizdo registratoriaus) užfiksuotos su eismo įvykiu susijusios aplinkybės (b. l. 17).

Įrodinėjant D. Z. kaltę dėl ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo, būtina nustatyti, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, suvokdamas, jog įvyko eismo įvykis, su kuriuo jis yra susijęs, tyčia pasišalino iš įvykio vietos. Apklausiamas teismo posėdyje D. Z. bandė tikinti neva jis iš karto nesuprato, jog kilo eismo įvykis, nesuvokė, jog rikiuodamasis kliudė taksi automobilį, pavažiavęs toliau sustojo, pamatė, kad taksi šalinasi (bent jau jam taip pasirodė), jam begalvojant iš galo privažiavo didelis juodas visureigis, užstojo vaizdą, dėl ko jis (D. Z.), būdamas įsitikinęs, kad taksi automobilis pasišalino, pavažiavęs dar toliau iš karto paskambino policijai (b. l. 38-41). Teismas tokius D. Z. parodymus vertina kritiškai, kaip siekį išvengti administracinės atsakomybės ar bent jau sušvelninti ją. Grįsdamas pažeidėjo kaltę, teismas remiasi nukentėjusiojo P. V. parodymais bei pastarojo rašytiniu paaiškinimu. Iš nukentėjusiojo parodymų matyti, kad eismo įvykis kilo D. Z. rikiuojantis į pirmą eismo juostą, kuria važiavo P. V. vairuojamas „Ford Galaxy“ automobilis. Nukentėjusysis teigė, jog įvykus kontaktui automobilis sujudėjo, kontaktą aiškiai pajuto tiek jis, tiek jo vežama klientė, kuri labai išsigando. P. V. kategoriškai paneigė administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens išsakytus teiginius neva po įvykio taksi pasuko į kairę pusę ir nuvažiavo. Nukentėjusysis pabrėžė, kad jis liko eismo įvykio vietoje, įjungė avarinį signalą ir niekur nebuvo pajudėjęs. Paskambino policijai ir laukė atvykstančių pareigūnų. Tuo tarpu kaltininko automobilis nesustodamas nuvažiavo tolyn, prie šviesoforo trumpam stabtelėjo, po ko persirikiavo į antrą eismo juostą ir nuvažiavo link Kuro aparatūros (b. l. 55-59). Teismas neturi pagrindo netikėti tokiais nukentėjusiojo parodymais, juo labiau, kad juos patvirtina objektyvus įrodymas – vaizdo registratoriaus įrašas. Štai šiame įraše, kuris teismo posėdyje buvo peržiūrėtas tiesiogiai, kaip tik ir yra užfiksuotos esminės aplinkybės, aiškiai paneigiančios administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymus. Iš vaizdo įrašo matyti, kaip po kontakto „BMW“ automobilis nesustoja, vairuotojas iš jo neišlipa, užfiksuotas vos kelių sekundžių stabtelėjimas prie šviesoforo, po ko vairuotojas persirikiuoja į antrą eismo juostą ir nuvažiuoja tolyn (b. l. 17). Nors D. Z. teigė iš pradžių nesupratęs, kad įvyko kontaktas, vėliau visgi tokią prielaidą iškėlė, ypač, kai pamatė sustojusį taksi automobilį (tiesa, rašytiniame paaiškinime administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo abejonių dėl to, kad kilo įvykis, nenurodė; priešingai teigė, kad taksi automobilis jo nepraleido, dėl ko įvyko kontaktas). Vadinasi, pastarasis privalėjo nedelsdamas sustoti ir išsiaiškinti visas su galimu eismo įvykiu susijusias aplinkybes. Kaip nepagrįsti atmestini D. Z. teiginiai neva taksi automobilis suko į dešinę ir šalinosi. Tokie parodymai yra aiškiai gynybinės pozicijos dalis (beje, minėti parodymai tik papildomai patvirtina, jog pažeidėjas suvokė kilus eismo įvykį). Kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusysis iš karto paskambino policijai, nurodė stovintis įvykio vietoje, atvykę pareigūnai nukentėjusįjį rado būtent įvykio vietoje (b. l. 9, 11). Tuo tarpu D. Z. aiškiai nesilaikė KET 220 punkte numatytos pareigos, t. y. nubraižyti eismo įvykio deklaraciją, aprašant jose visas įvykio aplinkybes bei pasirašant (neturint deklaracijos, galima aplinkybes išdėstyti paprastame popieriaus lape), tuo atveju jeigu eismo įvykio dalyviai sutaria dėl įvykio aplinkybių, arba kviesti policiją (jei nesusitariama). Nuvažiavimas iš eismo įvykio vietos neatlikus šių pareigų traktuojamas kaip pasišalinimas iš eismo įvykio vietos pažeidžiant KET reikalavimus. Nagrinėjamu atveju D. Z. nepasirinko nė vieno iš išvardintų variantų, t. y. pastarasis net nebandė likti eismo įvykio vietoje, prieiti prie nukentėjusiojo ir išsiaiškinti visas aplinkybes, o to nepavykus paskambinti policijai. D. Z. teismui aiškino neva jam iš galo privažiavo visureigis, kuris užstojo vaizdą, tačiau tokie teiginiai yra akivaizdus mėginimas pasiteisinti ir nepaneigia pastarojo kaltės. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo taip ir nesugebėjo logiškai paaiškinti, kas visgi jam sutrukdė sustoti ir likti eismo įvykio vietoje, netgi jei jam tuo metu dėl nežinia kokių priežasčių ir pasirodė, kad taksi automobilis išvažiuoja. Net ir tokia aplinkybė nebūtų reiškusi esant pagrindą D. Z. nelikti eismo įvykio vietoje. Iš vaizdo registratoriaus matyti, jog pastarasis turėjo galimybę sustoti šalia esančioje viešojo transporto stotelėje (jeigu to nepadarė išsyk po kontakto), tačiau jis persirikiavo į antrą eismo juostą ir nuvažiavo tolyn. Toks elgesys rodo, kad D. Z. nė nemėgino išsiaiškinti įvykio aplinkybių ir iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia. Ta aplinkybė, kad pastarasis netrukus paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė apie įvykį, nepaneigia jo kaltės ir bylos įrodymų kontekste vertintinas tik kaip siekis palengvinti savo padėtį, o ne nuoširdus noras užfiksuoti įvykį ir padėti išsiaiškinti tikrąsias jo aplinkybes. Tai, kad D. Z., pasišalinęs iš eismo įvykio vietos, nerodė jokio noro operatyviai nustatyti aplinkybes matyti iš liudytojo J. P. teisme duotų parodymų ir pastarojo paaiškinimo, kur užfiksuota, jog D. Z. nei pats sutiko atvykti į policijos įstaigą, nei teikėsi pareigūnus priimti savo namuose. Teismas neturi pagrindo netikėti J. P. nurodytomis aplinkybėmis, nenustatyta, kad pareigūnas turėjo bent kokį asmeninį suinteresuotumą apkalbėti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį.

Taigi išdėstyti ir teismo ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad D. Z., vairuodamas automobilį „BMW X Reihe“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidus, rikiuodamasis į pirmą eismo juostą, kliudė nukentėjusiojo P. V. vairuojamą taksi automobilį „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kontakto metu apgadino abu automobilius, po ko iš eismo įvykio vietos pasišalino. Teismas nesprendžia, dėl kokių priežasčių administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nevykdė KET 220 punkte numatytų pareigų, kadangi tikslas ir motyvas nėra būtinieji ANK 426 straipsnio 1 dalyje (atitinkamai ATPK 130 straipsnio 1 dalyje) numatyto nusižengimo sudėties požymiai.

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padarytų teisės pažeidimų pobūdį (padaryti administraciniai nusižengimai transporto srityje), tai, kad nėra D. Z. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, įvertinami D. Z. asmenybę charakterizuojantys duomenys (aukštojo išsilavinimo, vedęs, augina 4 vaikus, dirbantis, praeityje buvo baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi). Dėl šių aplinkybių darytina išvada, jog administracinio nubaudimo tikslai gali būti pasiekti, paskyrus D. Z. baudas, artimas straipsnio sankcijoje numatytam minimaliam baudų dydžiui. Spręsdamas klausimą dėl specialiosios teisės atėmimo tikslingumo, teismas pažymi, jog nors D. Z., kaip kelių eismo dalyvio, ir negalima charakterizuoti iš esmės teigiamai (pastarasis praeityje yra padaręs įvairių KET pažeidimų, tarp jų ir šiurkščių), tačiau nė viena administracinė nuobauda nebegalioja, paskutinis KET pažeidimas, dėl kurio pastarasis buvo pripažintas kaltu, padarytas 2012-10-18, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, eismo įvykio metu transporto priemonės apgadintos nežymiai ir, svarbiausia, negalima nevertinti to, kad šiuo metu D. Z. bylą išnagrinėjus teisme jis prarado galimybę į administracinį nurodymą, kurio šiuo atveju surašyti galimybės nėra (grąžinimas policijos įstaigai netikslingas, kadangi byla jau išnagrinėta, D. Z. pasišalinimo iš eismo įvykio vietos nepripažino, dėl ko buvo atliktas pilnas įrodymų tyrimas byloje). Teismo įsitikinimu, administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus D. Z. minimumui artimą baudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 2 straipsniu, Lietuvos Respublikos 127 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalimi, 426 straipsnio 1 dalimi, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu,

nutaria:

D. Z. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalyje (perkvalifikavus iš Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalies), ir paskirti jam 11 Eur dydžio baudą.

D. Z. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalyje (perkvalifikavus iš Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalies), ir paskirti jam 650 Eur dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, D. Z. pagal Lietuvos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalį, 426 straipsnio 1 dalį paskirtas nuobaudas subendrinti ir paskirti jam galutinę subendrintą nuobaudą – 650 (šešių šimtų penkiasdešimties) eurų dydžio baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime būtina nurodyti pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK): 16063748137. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 straipsnio 1 dalis).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.