Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Lino Pauliukėno ir Zigmo Pociaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios M. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendžio, kuriuo M. M. pripažinta kalta ir nubausta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį vienerių metų laisvės apribojimo bausme, uždraudžiant per laisvės apribojimo laikotarpį vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, kartu su bausme paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausmė, uždraudžiant per laisvės apribojimo laikotarpį vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, kartu su bausme paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas per visą bausmės laiką dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Į bausmės laiką įskaitytas M. M. sulaikymo laikas, t. y. nuo 2018 m. balandžio 1 d. 16.20 val. iki 2018 m. balandžio 2 d. 16.55 val. (2 paros), šį laiką prilyginant keturioms laisvės apribojimo dienoms.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. M. M. nuteista už tai, kad smurtaudama padarė nežymų sveikatos sutrikdymą šeimos nariui, o būtent už tai, kad: 2018 m. balandžio 1 d., apie 16.20 val., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, namuose, bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kilusio žodinio konflikto metu, mėgindama iš sūnaus F. Z. atimti mobiliojo ryšio telefoną, gnaibė ir rankų nagais braižė F. Z. kūną, taip padarydama šiam nukentėjusiajam odos įdrėskimus krūtinės dešinėje ir dešinėje čiurnoje, intradermalines kraujosruvas nugaros dešinėje ir kairiame dilbyje, poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimais kairiame žaste, poodines kraujosruvas kairiame žaste, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

4. Apeliantė skundu siekia, jog ji BK 38 straipsnio nuostatų pagrindu būtų atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, motyvuodama tuo, jog ji susitaikė su nukentėjusiu asmeniu – sūnumi F. Z. (gim. (duomenys neskelbtini) m.). Tačiau apygardos teismas, patikrinęs bylos medžiagą, pritaria apylinkės teismo nuosprendžio motyvams, kad nėra pagrindo manyti, kad apeliantė ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl nėra pagrindo ją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu.

5. Apeliantė, išvardydama teisiškai reikšmingas aplinkybes kvestionuojamo susitaikymo instituto taikymui – prisipažino padariusi inkriminuotą nusikalstamą veiką – nesunkų tyčinį kvalifikuotą nusikaltimą prieš pilnametį šeimos narį, susitaikė su sūnumi, nėra pavojinga recidyvistė, anksčiau nebuvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikiusi su nukentėjusiu asmeniu, kritiškai nevertina BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte reglamentuotos, susitaikymo institutui taikyti privalomai teismo vertintinos sąlygos – asmuo, padaręs nesunkų tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

5.1. Pagal BK 38 straipsnio nuostatas asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

5.2. Teismas turi teisę, o ne pareigą atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės, kai jis ir nukentėjęs asmuo susitaiko. Tokią teisę jis gali realizuoti tik tada, kai yra visos anksčiau išvardytos sąlygos ir nėra aplinkybių, numatytų BK 38 straipsnio 2 dalyje (negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės šiuo pagrindu pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai). Šioje baudžiamojoje byloje BK 38 straipsnio 2 dalyje numatytų pagrindų nenustatyta, todėl vertintinos šio straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, kurios turi būti įvykdytos pačios kaltininkės.

5.3. Susitaikymo instituto taikymui imperatyvios nuostatos numatytos minėtuose BK 38 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose. Ginčo dėl 1–3 punktų pagrįstumo nėra. Apeliantė kaltės dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos neneigė, prisipažino ir gailisi, nusikalstamais veiksmais turtinė žala nebuvo padaryta, nukentėjusysis civilinio ieškinio nereiškė, su kaltininke susitaikė. Taigi išpildytos visos trys pirmosios sąlygos. Vertinamojo pobūdžio sąlyga taikyti susitaikymą yra pagrindas manyti, kad apeliantė nedarys naujų nusikalstamų veikų. Apylinkės teismas šios sąlygos buvimą motyvavo tuo, kad nors M. M. nėra anksčiau BK 38 straipsnio pagrindu atleista nuo baudžiamosios atsakomybės ir pripažinta pavojinga recidyviste, tačiau yra anksčiau teista, turi neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, yra nuteista ir už analogiško pobūdžio veiką (nuosprendis neįsiteisėjęs) ir visas nusikalstamas veikas padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio.

5.4. Apygardos teismas 5.3. punkte paminėtus apylinkės teismo motyvus vertina kaip pagrįstus ir šiuo konkrečiu atveju faktiškai ir juridiškai pakankamus spręsti, jog BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkto sąlyga išlieka neišpildyta – nėra pagrindo manyti, kad apeliantė nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tokį vidinį teismo įsitikinimą sustiprina ir tai, kad apeliantė tiek teisiama pirmą kartą – 2017-06-27 teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, tiek už analogišką veiką prieš sūnų 2018-06-04 apylinkės teismo nuosprendžiu, tiek už dabar padarytą nusikaltimą, visas šias nusikalstamas veikas padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio. Be to, apeliantė 2016-06-25, būdama girta (2,16 promilių), Klaipėdoje, naktiniame bare, keikėsi necenzūriniais žodžiais ir pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį bei už tai nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 straipsnį 70 Eur bauda (baudą sumokėjo) (b. l. 59). Įvertinusi šių aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad priešingas teisei, pavojingas apeliantės elgesys kartojasi, o tai vienareikšmiškai neigiamai apibūdina jos asmenybę ir jos kaip brandaus amžiaus moters susiformavusių gyvenimiškų nuostatų turinį. Todėl dabar patikėti tuo, kad apeliantė nevartos alkoholio, laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikalstamų veikų, pagrindo nėra.

6. Apeliantės prašymas sujungti šią baudžiamąją bylą su kita apygardos teisme nagrinėjama baudžiamąja byla Nr. 1A-254-462/2018 yra nepagrįstas. Pažymėtina, jog Klaipėdos apygardos teismas išnagrinėjo baudžiamąją bylą Nr. 1A-254-462/2018 pagal nuteistosios M. M. ir nukentėjusiojo F. Z. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-06-04 nuosprendžio ir 2018-09-20 nutartimi apeliantų skundus atmetė. Taigi ankstesnis apylinkės teismo nuosprendis, kuriuo apeliantė nuteista pagal BK 140 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2018-03-18, apie 19.30 val., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, tyčia sudavė kumščiu keturis smūgius sūnui F. Z. į nosį, ją praskėlė ir taip sukėlė jam fizinį skausmą, įsiteisėjo 2018-09-20. Nors nagrinėjamo (2018-04-01) ir ankstesnio (2018-03-18) apeliantės nusikalstamo smurto prieš sūnų atvejai padaryti gana per trumpą laikotarpį, tačiau šių veikų bendra tyčia nejungia. Taigi tai yra pavienės nusikalstamos veikos ir todėl nėra teisinio pagrindo jų vertinti kaip padarytų idealiąja sutaptimi ar kaip tęstinės veikos ir pan.

7. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas M. M. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, tinkamai įvertino padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (nesunkus tyčinis nusikaltimas), nuteistosios kaltės formą ir rūšį, atsižvelgė į padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, jos asmenybę, atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) – ir sunkinančios – veiką padarė apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, veiką padarė būdama recidyvistė (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai), vadovavosi BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskirties ir paskyrė tinkamos rūšies ir dydžio bausmę, kurią pagrįstai sumažino vienu trečdaliu, pritaikęs BK 64¹ straipsnyje įtvirtintą procesinę taisyklę, bei paskyrė derančią su bausmės paskirtimi ir tikslais draudimą ir baudžiamojo poveikio priemonę.

8. Apeliantė ir vėl sąmoningai pasirinko pavojingą ir priešingą teisei elgesį, todėl turi atsakyti pagal baudžiamąjį įstatymą. Veiksmingiausiai bausmės tikslai bus pasiekti jai atlikus proporcingą jos neigiamai charakterizuojamai asmenybei ir veikos pavojingumui laisvės apribojimo bausmę bei kartu įvykdžius skirtą draudimą ir įpareigojimą. Iš ankstesnio nusikalstamo elgesio apeliantė išvadų nepadarė, skirtos bausmės nuo nusikalstamo elgesio jos neatgrasė ir į socialiai atsakingą, dorą gyvenimo kelią neatvedė.

9. Esant nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, jog nuteistajai už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikalstamo padarymą paskirta ir vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinta iki aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausmė, uždraudžiant per laisvės apribojimo laikotarpį vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas ir įpareigojant per visą bausmės laiką dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nėra per griežta ar aiškiai neteisinga.

10. Apeliantės skundo argumentai nesudaro pagrindo skirtą bausmę sumažinti ar švelninti. Jokių naujų, reikšmingų, išskirtinių aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs teismas ir kuriomis remiantis būtų galima švelninti nuteistosios teisinę padėtį, nėra pateikta ir apygardos teismas tokių aplinkybių nenustatė. Todėl skundas atmetamas, o skundžiamas nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistosios M. M. apeliacinį skundą atmesti.