Kauno apylinkės teismo sprendimas

2017-02-09 · Civilinė byla Nr. 2-2311-896/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-02-09
Bylos Nr.
2-2311-896/2017
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-18901-2016-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Tomas Romeika
Ieškovas
S. R.
Atsakovas
G. B., D. O.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-2311-896/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-18901-2016-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.11; 3.2.6.5.1. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASPRIIMTAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. vasario 9 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėjas Tomas Romeika,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo S. R. ieškinį atsakovams G. B. ir D. O. dėl žalos atlyginimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas S. R. prašo priteisti solidariai iš atsakovų G. B. ir D. O., įstatyminių nepilnamečio A. B. atstovų, 589,40 Eur turtinės žalos ir 600 Eur neturtinės žalos, atsiradusios dėl jų sūnaus A. B., gimusio (duomenys neskelbtini), veiksmų, atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodo, kad Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūroje buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 178 straipsnio 2 dalyje. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad, įsibrovus į ieškovo motinai E. R. priklausantį namą, buvo išlaistyti alkoholinių gėrimų buteliai, sugadintos ieškovui priklausančios sodo sūpuoklės, buvusios garaže, sulaistytas alkoholiu ir taip sugadintas atsakovui priklausantis televizoriaus nuotolinio valdymo pultelis, pavogti mediniai šachmatai, išleistos dujos, buvusios dujų balione. Nepilnametis A. B., apklausiamas kaip liudytojas, prisipažino, kad jis įlindo į ieškovo motinos namą pro rūsio langelį, atidarinėjo įvairius rastus alkoholio butelius ir pilstė gėrimus namo viduje, laistė įvairius skysčius ir tepalus prie namų esančio garažo viduje, pavogė medinius šachmatus, taip elgėsi todėl, kad jam nebuvo kas veikti. (duomenys neskelbtini) ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas dėl to, kad nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui – A. B., gim. (duomenys neskelbtini), tuo metu nebuvo suėjęs toks amžius, nuo kurio atsakoma pagal baudžiamuosius įstatymus. Ikiteisminis tyrimas nutrauktas konstatavus, kad veikoje yra LR BK 178 straipsnio 2 dalies požymiai, tačiau veiką padaręs asmuo neturi amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė. Dėl mažamečio A. B. neteisėtų veiksmų ieškovas patyrė turtinę ir neturtinę žalą, kuri, ieškovo manymu, turėtų būti solidariai priteista iš nusikalstamą veiką padariusio nepilnamečio asmens įstatyminių atstovų – nepilnamečio tėvų D. O. ir G. B.. Ieškinyje nurodyto dydžio turtinę žalą ieškovas patyrė dėl išlaistytų alkoholinių gėrimų, turto sugadinimo, medinių šachmatų vagystės, neturinę žalą patyrė, nes savaitgaliui atvykęs į sodybą, rado ją visiškai nusiaubtą, todėl vietoje poilsio visą savaitgalį teko dirbti valant namą, nebuvo galima kokybiškai naudotis televizoriumi dėl sugadinto valdymo pultelio, nepatogumus teko patirti dėl išleistų iš dujų baliono dujų, kadangi negalima buvo pasigaminti valgio, namie buvo likęs dujų kvapas, garaže dėl išpilstytų tepalų ir kitokių skysčių ilgai tvyrojo nemalonus kvapas, teko plauti sūpuokles, tačiau visiškai išplauti sulaistytų vietų nepavyko, todėl visas šias aplinkybes ieškovas vertina kaip nepatogumus, patirtus dėl nepilnamečio A. B. kaltės Be to, nepilnamečio išpilstytas vienas alkoholinio gėrimo butelis buvo parsivežtas iš kelionės, brangus kaip atsiminimas, laikomas kokiai nors ypatingai progai, todėl jo netekimas ieškovui susijęs ne tik su turtine žala, bet ir su emociniais išgyvenimais. Neigiamus dvasinius išgyvenimus taip pat patyrė dėl to, kad buvo įsibrauta į namą, pamatęs, kaip yra nuniokotas turtas, ilgą laiką atsakovas ir jo šeimą jautėsi nesaugūs, atrodė nesaugu palikti daiktus namuose, nepilnamečiai vaikai A. R. ir G. R. patyrė dvasinį sukrėtimą, po įvykio apie metus laiko bijojo nakvoti šiame name dėl to, kad miegant gali įsibrauti vagys ir ką nors padaryti, taip pat bijojo žaisti lauke kur nors toliau negu prie pat namo.

Atsiliepimas

Atsakovei D. O. adresuoti teismo procesiniai dokumentai (ieškinys su priedais ir teismo pranešimas per 14 dienų pateikti atsiliepimą į ieškinį) įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka – atsakovei asmeniškai (b. l. 57). Atsakovė D. O. per teismo nustatytą 14 dienų terminą nepateikė teismui atsiliepimo į ieškinį.

Atsakovui G. B. adresuoti teismo procesiniai dokumentai (ieškinys su priedais ir teismo pranešimas per 14 dienų pateikti atsiliepimą į ieškinį) išnaudojus kitus įstatyme numatytus procesinių dokumentų įteikimo būdus, esant ieškovo prašymui, įteikti 2017-01-12 viešo paskelbimo būdu paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt (CPK 130 straipsnis, b. l. 67-68, 69). Atsakovas G. B. per teismo nustatytą 14 dienų terminą nepateikė teismui atsiliepimo į ieškinį.

Ieškovas ieškinyje nurodė, kad neprieštarauja dėl sprendimo už akių priėmimo, jei atsakovai nepateiks atsiliepimo į ieškinį ar kitų paruošiamųjų dokumentų. Atsakovams be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikus atsiliepimų į ieškinį ir esant ieškovo prašymui, yra pagrindas priimti sprendimą už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformuojant dalyvaujančių byloje asmenų apie sprendimo už akių priėmimo laiką ir vietą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnis).

CPK 285 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Teismas, atlikęs formalų ieškovo rašytinių įrodymų vertinimą, nustatė, kad (duomenys neskelbtini) Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūroje buvo pradėtas ikiteisminis turimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 178 straipsnio 2 dalyje. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad nepilnametis A. B. įlindo į S. R. motinai E. R. priklausantį namą, pavogė ir sugadino name buvusius daiktus, nusiaubė namą, apie padarytus veiksmus nepilnametis prisipažino ikiteisminio tyrimo metu atliekamos apklausos metu, ant rastų tuščių alkoholio butelių buvo rastas A. B. rankos pėdsakas. Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros (duomenys neskelbtini) nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) nustačius, kad LR BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos metu kaltininkas A. B., gim. (duomenys neskelbtini) nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, Atsakovai G. B. ir D. O. yra nepilnamečio A. B. tėvai (b. l. 10-13, 14-16, 17-34).

Atsakovams nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių jų prievolės atlyginti atsakovui žalą, patirtą dėl jų nepilnamečio sūnaus veiksmų, įvykdymą ir pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas ieškinį patenkinti (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Įstatymų numatytais atvejais asmuo privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.263 straipsnis), padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę (CK 6.251 straipsnio 1 dalyje). Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis). Kaip nustato įstatymas, viena iš žalos formų yra asmens turto netekimas arba sužalojimas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). CK 6.275 straipsnio 1 dalis nustato, kad už nepilnamečio iki keturiolikos metų padarytą žalą atsako jo tėvai ar globėjai, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės.

Atliekamo ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų pagrindu buvo nustatyta, kad mažamečio A. B. veikoje dėl vagystės yra BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai, tačiau ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nes A. B. veiklos padarymo metu nebuvo suėję 14 metų. Ieškovo patirtą turinę žalą patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog žala ieškovui atlyginta. A. B. yra mažametis, todėl jo padarytą žalą privalo atlyginti vaiko tėvai – atsakovai G. B. ir D. O., duomenų apie patirtos žalos atlyginimą byloje nėra, todėl ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas priteisiant solidariai iš atsakovų ieškovui 589,40 Eur turinės žalos atlyginimą.

CK 6.250 straipsnio 1 dalis įtvirtinta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, jog neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pažymėtina tai, kad neturtinė žala kyla dėl pažeistų neturtinių teisių. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šioje byloje ieškovas neturtinę žalą sieja su turto praradimu, turto sugadinimu, taip pat su dėl sugadinto turto patirtais nepatogumais, emociniais išgyvenimais. Turto praradimas – tai turtinė žala, kuri atlyginama priteisiant turtinės žalos atlyginimą. Galima daryti prielaidą, kad turto praradimas, sugadinimas sukėlė tam tikras pasekmes, pasireiškusias emociniais išgyvenimais. Pagal formuojamą teismų praktiką neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti. Teismo funkcija – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą ir kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovų 600,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Vertindamas byloje pateiktus, ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, atsižvelgdamas į ieškovo nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovo prašomo dydžio neturinės žalos priteisimas iš atsakovų atliktų kompensavimo funkciją dėl ieškovo patirtų emocinių išgyvenimo, todėl ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo tenkintinas priteisiant iš atsakovų ieškovo naudai 600,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Visiškai patenkinus ieškinį, iš atsakovų ieškovui lygiomis dalimis priteistinos ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos – 36,00 Eur žyminis mokestis, tai yra po 18,00 Eur iš kiekvieno atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovų valstybei nepriteistinos, nes jos, paskirstant jas tarp atsakovų, neviršija minimalios 3 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteisimos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo (TAR, 2014, Nr. 2014-12793)).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti solidariai iš atsakovų G. B., gimusio (duomenys neskelbtini) ir D. O., gimusios (duomenys neskelbtini) ieškovui S. R., gimusiam (duomenys neskelbtini) 589,40 Eur (penki šimtai aštuoniasdešimt devyni eurai 40 ct) turtinės žalos atlyginimo, 600,00 Eur (šeši šimtai eurų)

Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų G. B., gimusio (duomenys neskelbtini) ir D. O., gimusios (duomenys neskelbtini) ieškovui S. R., gimusiam (duomenys neskelbtini) 36,00 Eur (trisdešimt šeši eurai) bylinėjimosi išlaidas, tai yra po 18,00 Eur (aštuoniolika eurų) iš kiekvieno atsakovo.

Atsakovai, dėl kurių priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine tvarka, tačiau jie turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2 dalies bei 3 dalies reikalavimus, ir apmokėtą žyminiu mokesčiu, mokamu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali skųsti sprendimą apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per šį teismą.

Teisėjas Tomas Romeika