- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-02
- Bylos Nr.
- ATP-98-116/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 4-12-3-00174-2011-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vaclovas Iždonas
- Kategorijos
- 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Iždonas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracine tvarka nubaustos A. J. apeliacinį skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutarimo, kuriuo A. J. pripažinta kalta padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 130² straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir, pritaikius ATPK 30¹ straipsnį, jai paskirta administracinė nuobauda 4000 litų bauda bei konfiskuota transporto priemonė „Mazda 3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausanti A. J., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. J. nubausta už tai, kad ji 2011 m. kovo 4 d., apie 19.40 val., Akmenės r., kelyje (duomenys neskelbtini) 17 km, būdama neblaivi, nustatytas vidutinis 1,89 promilių neblaivumo laipsnis, vairavo transporto priemonę „Mazda 3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančią A. J., neturėdama teisės vairuoti transporto priemones, kai metų bėgyje jai buvo paskirta administracinė nuobauda už ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punktą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu A. J. prašo pakeisti Akmenės rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutarimą ir netaikyti automobilio konfiskavimo.
A. J. apeliaciniame skunde dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo nurodo, kad 2011 m. kovo 4 d., apie 19.40 val., važiavo jai priklausančiu lengvuoju automobiliu „Mazda 3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keliu (duomenys neskelbtini) ir 17 kilometre ją sustabdė policijos pareigūnai. Jie patikrino, ar ji blaivi ir alkoholio matuokliu jai buvo nustatytas 1,89 promilių neblaivumo laipsnis. Apeliantė teigia, kad apie 15.30 val., grįžusi namo iš darbo, buvo išgėrusi modifikuoto veikimo vaistų „Xanaks" ir apie 250 g vermuto. Apie 18.30 val. jai pranešė, kad Akmenės rajone, (duomenys neskelbtini) kaime esančioje jos sodyboje suveikė signalizacija. Apeliantė bandė prisiskambinti sodybą prižiūrintiems V. Ž. ir A. D., tačiau V. Ž. nieko negalėjo paaiškinti, o A. D. neatsakė į skambutį, todėl apeliantė nusprendė nuvažiuoti pati ir išsiaiškinti vietoje. Nurodo, kad signalizacija sodyboje suveikia dažnai, tą patvirtina teismui pateikta saugos tarnybos informacija, tačiau beveik visada viską išsiaiškina minėti asmenys.
Apeliantė nurodo, kad ATPK 30¹ straipsnis numato, kad asmeniui gali būti paskirta mažesnė nei sankcijoje numatyta nuobauda. A. J. nuomone, Akmenės rajono apylinkės teismas netinkamai taikė šią teisės normą, neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagristą nutarimą. ATPK 30¹ straipsnyje įtvirtinta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatytą sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuobauda gali būti švelninama tik ypatingais, išimtinais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų bylojančio asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (administracinių teisės pažeidimų bylos Nr. N1-1396/2007 ir N17-103/2007). Apeliantės manymu, nagrinėjant klausimą dėl jos patraukimo administracinėn atsakomybėn ir administracinės nuobaudos paskyrimo Akmenės rajono apylinkės teisme turėjo būti atsižvelgiama į tai, kad yra visas kompleksas faktinių aplinkybių ir duomenų, leidžiančių pritaikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.
A. J. teigia, kad su padarytu pažeidimu sutinka visiškai. Teismo posėdžio metu ji paaiškino pažeidimo padarymo aplinkybes, jos parodymus patvirtino apklausti liudytojai. Nurodo, kad teismui pateikta ją charakterizuojanti medžiaga, kurioje nurodyta, kad ji darbe charakterizuojama tik gerai, turi labai didelį darbo krūvį, dirba su labai daug pacientų, nuolat tobulina ir kelia kvalifikaciją, be to, skaito paskaitas kitiems gydytojams, ruošia pranešimus apie kardiologijos srityje atsirandančias naujoves. Taip pat teismui pateikti duomenys dėl jos pačios sveikatos būklės, buvusios sunkios traumos ir jos pasekmių sveikatai. Nurodo, kad 2006 metų vasarą įvyko autoavarija, kurios metu žuvo jos vyras ir vaikas, o ji pati buvo sužalota ir ilgą laiką intensyviai gydėsi, susirgo depresija. Apeliantė teigia, kad Akmenės rajono apylinkės teismas, įvertinęs šias aplinkybes, nusprendė pritaikyti ATPK 30¹ straipsnį. S. J. nuomone, teismas pagrįstai atsižvelgė ne tik į jos, bet ir į jos pacientų interesus ir, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, šias aplinkybes laikė išimtinėmis ir ypatingomis ir jai neskyrė administracinio arešto bausmės. Be to, apeliantė nurodo, kad arešto ji negalėtų atlikti ir dėl to, kad šiuo metu yra nėščia (tai pavirtina 2011 m. balandžio 21 d. pažyma Nr. 27), apie savo nėštumą sužinojo jau jai paskyrus nuobaudą, nėštumas buvo neplanuotas ir jai pačiai netikėtas.
Apeliantė skunde teigia, kad prašė teismo neskirti jai automobilio, kuriuo padarytas pažeidimas, konfiskavimo ir nurodė, jog automobilio konfiskavimas labai apribotų jos galimybes nuvykti į darbą, į paskaitas, pas pacientus. Be to, automobilio konfiskavimas jai būtų itin skaudus finansinis smūgis. Nurodo, kad po vaiko ir vyro žūties gyvena viena, turėjo viena atiduoti paimtas iš bankų paskolas, šiuo metu turi finansinių įsipareigojimų giminaičiams, kurie ją parėmė sunkiu metu. Teigia, kad anksti neteko tėvų, buvo remiama močiutės ir tetos. Nurodo, kad teismas atmetė jos prašymą, nurodydamas kad dėl transporto priemonės konfiskavimo atsiradusios neigiamos pasekmės – apsunkintas vykimas į darbą, paskaitas, pas pacientus ar materialinės padėties pablogėjimas ir pan. nėra ypatingos ar išimtinės gyvenimo situacijos, kurioms esant galima taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir nekonfiskuoti transporto priemonės. Tačiau apeliantė atkreipia dėmesį, kad teismas, neskirdamas jai arešto, nurodė, jog yra visas kompleksas faktinių aplinkybių, kurios ypatingos ir išimtinės, leidžiančios pritaikyti ATPK 30¹ straipsnį, tačiau teismas spręsdamas klausimą dėl automobilio konfiskavimo, nors tas kompleksas faktinių duomenų nepasikeitė, šių aplinkybių nebelaikė ypatingomis ir išimtinėmis ir nebetaikė ATPK 30¹ straipsnio.
A. J. nesutinka su teismo išvada, kad transporto priemonės konfiskavimas jos atžvilgiu pripažintinas proporcinga administracine nuobauda, atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti. Teigia, kad ATPK 20 straipsnyje nurodyta, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. To paties kodekso 30 straipsnio 2 dalyje pažymėta, kad skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Apeliantė nurodo, kad savo kaltę padarius administracinį pažeidimą visiškai suprato, permąstė buvusį elgesį ir atsakingai įvertino. Savo iniciatyva išklausė paskaitas apie alkoholio žalą bei įtaką vairavimui, pati papildomai domėjosi šiuo klausimu ir įstatymuose numatyta atsakomybe už vairavimą esant neblaiviam. Ateityje žada laikytis įstatymų, nedaryti naujų teisės pažeidimų. Pati labai pergyvena dėl padaryto pažeidimo, visiškai suvokia, kokias pasekmes jis galėjo sukelti, jei dėl jos kaltės būtų įvykęs eismo įvykis. Mano, kad visa tai rodo, kad ji nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo, o tai yra jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Be to, mano, kad jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe yra ir tai, kad ji pažeidimą padarė pažeisdama būtinojo reikalingumo sąlygas.
Apeliantė prašo Šiaulių apygardos teismo įvertinti jos asmenybę, visas pažeidimo padarymo aplinkybes, jos elgesį po jo padarymo ir vadovautis ne tik formaliais įstatymo reikalavimais, bet ir teisingumo ir protingumo kriterijais, proporcingumo principu.
Nurodo, kad administracinis pažeidimas yra lengvesnis už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamajame kodekse ir kad už baudžiamąjį nusižengimą galima paskirti iki 50 MGL dydžio baudą, tai yra maksimaliai 6500 Lt. Jai paskirta administracinė nuobauda pinigine išraiška ženkliai viršija už sunkesnį įstatymo pažeidimą galimą atsakomybę. Teigia, kad ji automobilį pirko 2008 metais, dabartinė jo vertė, nustatyta turto vertintojo, yra beveik 27000 litų ir ši suma apeliantei yra labai didelė, ją susitaupyti būtų itin sunku. Teigia, kad jei automobilis jai būtų gražintas, ji galėtų juo naudotis vairuojant kitam asmeniui ir taip važinėti darbo reikalais, aplankyti žuvusių jai artimiausių žmonių kapus, arba galėtų automobilį parduoti ir išspręsti bent dalį savo finansinių problemų.
A. J. nurodo, kad Akmenės rajono apylinkės teismo paskirta itin griežta nuobauda jai sukėlė ne tik didelių materialinių problemų, bet ir sutrikdė jos sveikatą, atsinaujino depresija ir tai labai susiję su jos sugebėjimu dirbti, ji pati turi ne tik gydyti sunkiai sergančius pacientus, bet ir gydytis pati.
Apeliantė nurodo, kad šiuo metu jos automobilis laikomas (duomenys neskelbtini) g. 2, (duomenys neskelbtini), tačiau ten jis yra nesaugus. Tą patvirtina antstolio surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo faktas, kuriame nurodyta, jog po automobilio paėmimo iš manęs, jis buvo apgadintas, prapjauta priekinio rato padanga ir ratas pakeistas. S. J. teigia, kad už tokį automobilio „saugojimą“ ji dar privalo mokėti, taip patirdama ir papildomas išlaidas. Todėl prašo teismo iki galutinio sprendimo byloje priėmimo perduoti automobilį saugoti jai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariatas (toliau – Šiaulių AVPK Akmenės r. PK) prašo palikti Akmenės rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutarimą nepakeistą.
Atsiliepime Šiaulių AVPK Akmenės r. PK nurodo, kad su pateiktu apeliaciniu skundu nesutinka, nes administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu nuobauda buvo paskirta adekvačiai padarytam teisės pažeidimui, vadovaujantis administracinės teisės normomis. Šiaulių AVPK Akmenės r. PK nuomone, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. A. J. padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas yra vienas pavojingiausių, todėl vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Bylos duomenys, t. y. administracinio teisės pažeidimo protokolas (1 b. l.), kuriame užfiksuota, kad A. J. vairavo automobilį būdama neblaivi, kai jai jau buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, A. J. paaiškinimai, užfiksuoti administracinio teisės pažeidimo protokole (1 b. l.), pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (5 b. l.), alkotesterio parodymai – nustatytas 1,89 promilių girtumas (7 b. l.), policijos pareigūno tarnybinis pranešimas (7 b. l.), transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas (14 b. l.) ir pačios apeliantės paaiškinimai teismo posėdžio metu patvirtina, kad ji 2011 m. kovo 4 d. apie 19.40 val. Akmenės r., kelyje (duomenys neskelbtini) 17 km, vairavo automobilį būdama neblaivi (nustatytas vidutinis 1,89 promilių neblaivumo laipsnis), neturėdama teisės vairuoti transporto priemones, kai jai buvo paskirta administracinė nuobauda už ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, laiko, kad padarytas pažeidimas įrodytas, pažeidėjos A. J. veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota kaip ATPK 130² straipsnio pažeidimas.
Skundžiamu nutarimu A. J. už pažeidimo, numatyto ATPK 130² straipsnyje, padarymą buvo paskirta administracinė nuobauda – 4000 litų bauda su transporto priemonės „Mazda 3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu. Kaip matyti iš apeliacinio skundo argumentų, apeliantė neneigia, padariusi jai inkriminuojamą pažeidimą, tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtosios administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, teigiama, kad paskirtoji nuobauda – jai nuosavybės teise priklausančio automobilio „Mazda 3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas, yra per griežta. Apeliantė mano, kad šiuo atveju buvo pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.
Atkreiptinas dėmesys, jog 2005 m. lapkričio 3 d. nutarime Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad „įstatymuose nustatytos nuobaudos ir jų sistema turi būti tokios, kad teismas, skirdamas nuobaudas, galėtų įvykdyti teisingumą“, ir kad pagal Konstituciją įstatymų leidėjas negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kad teismas, pagal įstatymą priimantis sprendimą dėl nuobaudos už teisės pažeidimą skyrimo, apskritai negalėtų, atsižvelgdamas į pažeidimo pobūdį, pavojingumą (sunkumą), mastą, kitus požymius, atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, individualizuoti įstatyme įtvirtintos nuobaudos, dydžio ir skirti švelnesnės nuobaudos nei įstatyme įtvirtinta sankcijos žemutinė riba, o jeigu toks teisinis reguliavimas būtų nustatytas, „būtų suvaržytos teismo galios – apriboti Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti teismo išimtiniai įgaliojimai vykdyti teisingumą, taip pat sudarytos prielaidos pažeisti subjektų konstitucines teises, inter alia asmens konstitucinę teisę į teisingą teismą“. Iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies teismams kyla pareiga teisingai ir objektyviai išnagrinėti bylas, priimti motyvuotus ir pagrįstus sprendimus (Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 15 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimai). Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne tik formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne tik išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet ir – svarbiausia – tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimai). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalimi bei konstituciniais teisingumo ir teisinės valstybės principais, turi teisę paskirti padarytai veikai proporcingą nuobaudą (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas, 2005 m. lapkričio 3 d. nutarimas ir kt.).
A. J. paskirta administracinė nuobauda pagal ATPK 130² straipsnį, kuriame įtvirtinta, kad transporto priemonių vairavimas neblaivių arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 126 straipsnio pirmojoje, ketvirtojoje ir penktojoje dalyse, 127 straipsnio trečiojoje dalyje, 129 straipsnyje numatytus pažeidimus, užtraukia vairuotojams teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki ketverių metų su transporto priemonės konfiskavimu, teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims – administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu, o teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims, kuriems administracinis areštas negali būti skiriamas, – baudą nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių penkių šimtų litų su transporto priemonės konfiskavimu. Taigi ATPK 130² straipsnio sankcijoje transporto priemonės konfiskavimas nustatytas kaip privaloma papildoma administracinė nuobauda.
Pagal ATPK 30 straipsnio 1 dalį, nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. ATPK leidžia nukrypti nuo šios bendros taisyklės, tačiau tai gali būti daroma esant įstatymo nustatytiems pagrindams bei tokį sprendimą tinkamai motyvuojant, tai yra vadovaujantis ATPK 30¹ straipsniu. Minėto straipsnio 1 dalis numato, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos švelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N1‑1396/2007, N17‑103/2007). Teismas, įvertinęs šios bylos medžiagą, daro išvadą, kad tokių aplinkybių šioje byloje yra.
Teismas pabrėžia, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). A. J. padarytas administracinis teisės pažeidimas neabejotinai yra vienas iš pavojingiausių, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei ir sveikatai, tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, kad A. J. dirba gydytoja kardiologe, jos darbo specifika susijusi su būtinybe teikti pacientų sveikatai ir gyvybei būtinas medicinines paslaugas (112 b. l.), darbe charakterizuojama teigiamai kaip atsakinga ir sąžininga, drausminių nuobaudų neturi (31–33 b. l.), baigė papildomą vairuotojų mokymą (54 b. l.), įvairiose Lietuvos vietose skaito paskaitas bendrosios praktikos gydytojams (38–53 b. l.), dalyvauja įvairiose mokslinėse konferencijose ir seminaruose (57, 66–105, 107–110 b. l.), nuolat tobulina savo kvalifikaciją (59–65 b. l.), turi daug pacientų (113–130 b. l.), į tai, kad 2006 metų vasarą įvyko autoavarija, kurios metu žuvo jos vyras ir vaikas, o ji pati buvo sužalota (25 b. l.) ir ilgą laiką intensyviai gydėsi, susirgo depresija (26–28, 202 b. l.), šiuo metu yra nėščia (203 b. l.), į tai, kad ji pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo, ir tai pripažinta jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe, taip pat atsižvelgdamas į A. J. apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, kad ji savo kaltę padarius administracinį pažeidimą visiškai suprato, permąstė buvusį elgesį ir atsakingai įvertino, labai pergyvena dėl padaryto pažeidimo, visiškai suvokia, kokias pasekmes jis galėjo sukelti, jei dėl jos kaltės būtų įvykęs eismo įvykis, savo iniciatyva išklausė paskaitas apie alkoholio žalą bei įtaką vairavimui, ateityje žada laikytis įstatymų, nedaryti naujų teisės pažeidimų, taip pat, kad automobilis jai yra reikalinga atliekant gydytojos pareigas, automobilio konfiskavimas apribotų jos galimybes nuvykti į darbą, į paskaitas, pas pacientus, be to, automobilio netektis stipriai paveiktų finansinę apeliantės padėtį, nes automobilio vertė nurodyta šios transporto priemonės vertinimo ataskaitoje yra 26400 litų, o apeliantė šiuo metu turi finansinių įsipareigojimų giminaičiams, kurie ją parėmė sunkiu metu, ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti skyrus A. J. švelnesnę nuobaudą nei ATPK 130² straipsnio sankcijoje numatyta minimali nuobauda (ATPK 30¹ str. 1 d.), t. y. nekonfiskuojant jai priklausančios transporto priemonės „Mazda 3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
Be to, atmestinas kaip nepagrįstas atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentas, kad švelnesnės nuobaudos nei numatyta ATPK 130² straipsnio sankcijoje paskyrimas A. J. akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Teismas pažymi, kad atsižvelgiant į šalies ekonominę padėtį, pragyvenimo lygį, A. J. paskirta 4000 litų bauda tikrai nėra simbolinė, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinanti nuobauda.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismo A. J. paskirta nuobauda neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo teisminės praktikos aiškinant ir taikant teisės normas, todėl yra teisinis pagrindas tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais ir keisti skundžiamą nutarimą.
Apeliaciniame skunde A. J. prašo perduoti jai saugoti jos automobilį „Mazda 3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iki galutinio sprendimo byloje priėmimo. Tačiau teismas pažymi, kad remiantis ATPK 269 straipsnio 1 dalimi, paimti daiktai iki administracinio teisės pažeidimo bylos išnagrinėjimo saugomi organų (pareigūnų), kuriems suteikta teisė paimti daiktus, nustatytose vietose, o išnagrinėjus bylą, remiantis priimtu nutarimu (sprendimu), jie nustatyta tvarka konfiskuojami arba grąžinami teisėtam valdytojui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnio 1 dalimi, 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu,
nutaria:
Akmenės rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutarimą pakeisti:
taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnio 1 dalį ir A. J. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130² straipsnyje numatytą pažeidimą nuobaudą sušvelninti paliekant 4000 (keturių tūkstančių) litų baudą, tačiau netaikyti transporto priemonės automobilio „Mazda 3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.