Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, registruotas Užimtumo tarnyboje, anksčiau teistas 7 kartus, paskutinį kartą nuteistas 2025-01-16 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso – (toliau – BK) 178 straipsnio 1dalį, 64¹ straipsnį laisvės apribojimu 1 metams, netaikant intensyvios priežiūros. Vietoj intensyvios priežiūros bausmės vykdymo laikotarpiu skirti įpareigojimai: 1) per 9 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą; 2) tęsti gydymąsi nuo alkoholizmo ir narkomanijos; 3) pabaigus gydymąsi nuo alkoholizmo ir narkomanijos, pradėti dirbti arba būti registruotam be pažeidimų Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 4) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, probuojamas nuo 2025-03-25, kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 5 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. K. pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą: 2024 m. spalio mėnesį, tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, iš nukentėjusiojo A. J. piniginės, kuri buvo laikoma (duomenys neskelbtini) seife, adresu (duomenys neskelbtini) pavogė 200 eurų, tokiu būdu nukentėjusiajam A. J. padarė 200 eurų turtinę žalą.

Apklaustas kaltinamuoju, A. K. kaltu prisipažino pilnai ir paaiškino, kad apie metus laiko gyveno (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), nes turi priklausomybę narkotinėms medžiagoms. Pabaigęs minėtos įstaigos gydymo programą, ir toliau liko joje savanoriauti, todėl įgijęs įstaigos vadovų ir kitų savanorių pasitikėjimą, turėjo nuo ten esančios patalpos – vadinamo ofiso – raktus. Toje patalpoje buvo seifas, kuriame buvo laikomi (duomenys neskelbtini), gyvenančių asmenų dokumentai, piniginės ir kiti asmeniniai daiktai. Ten taip pat galėjo patekti. Nors baigė gydymo programą, tačiau atkrito ir vėl pradėjo vartoti kvaišalus. Tai, kad vartoja, nuo vadovų, savanorių ir kitų gyventojų slėpė. Kadangi vartojo narkotines medžiagas, tam reikėjo pinigų. 2024 m., tačiau tikslaus laikotarpio nurodyti negali, bet galimai spalio mėnesį, sugalvojo pavogti pinigus iš jau minėto seifo. Seife rado piniginę. Jos priklausomybės nežinojo. Iš jos paėmė 200 eurų bei niekam nieko nesakęs iš centro pasišalino. Supranta, kad padarė nusikalstamą veiką, dėl ko nuoširdžiai gailisi. Šiuo metu jis gyvena ir taip pat gydosi priklausomybių ligas asociacijoje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini). Yra probuojamas pagal ankstesnį nuosprendį. Laikosi visų draudimų, tame tarpe ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Įrodymų tyrimas teisme nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, nes A. K. nėra kaltinamas labai sunkių nusikaltimų padarymu, visiškai pripažino savo kaltę ir sutiko, jog kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėjas ir teisiamajame posėdyje dalyvavęs prokuroras.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltę įrodo ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei teisme ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais: 2024-12-06 A. J. pareiškimas, kad 2024 m. spalio mėn., tikslaus laiko nurodyti negali, iš jo piniginės, kuri buvo laikoma (duomenys neskelbtini) seife, adresu (duomenys neskelbtini), buvo pavogti 200 Eur. Dėl įvykio jam padaryta 200 Eur turtinė žala. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (b.l. 11);

Nukentėjusiojo A. J. apklausos protokolas, iš kurio matyti, kad nuo 2024-03-26 iki 2024-11-26 gyveno (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Visi norintys ten gyventi privalėjo sutikti su taisyklėmis: su savimi negalėjo turėti mobilaus ryšio telefonų, dokumentų, grynųjų pinigų. Atvykęs gyventi, susitvarkė dokumentus, kad galėtų gauti nedarbingumo išmoką. Nedarbingumo išmoka būdavo pravedama į jo Šiaulių banko sąskaitą, tačiau dažniausiai pinigai būdavo nuimami ir pasirašius reikiamus dokumentus padedami į seifą. Kai susitvarkė minėtą išmoką, ją nusiimti pats vyko tik vieną kartą kartu su centro darbuotoju. Kitais kartais paprašydavo darbuotojo A., kad jis, pasinaudodamas jo banko kortele, nuimtų reikiamą pinigų sumą. Kiekvieną kartą nuėmęs pinigus, darbuotojas juos parodydavo, jis turėdavo pasirašyti ant reikiamų dokumentų, jog yra parvežta ir į jo pinginę įdedama konkreti pinigų sumą. 2024 m. spalio mėn. viduryje, tikslaus laiko neatsimena, jį pasikvietė darbuotojas A. ir jam pasakė, jog iš jo piniginės, kuri buvo laikoma seife, yra dingę jam priklausantys 200 Eur. Kiek pamena, jam pasakė, jog galimai juos galėjo paimti buvęs centro gyventojas A., kurio pavardės nežino. A. dar paklausė, ar jis sutinka dėl įvykio rašyti pareiškimą. Jis sutiko. A. jam yra žinomas, nes kartu ten gyveno. Kiek jam yra žinoma, A. iš pradžių pats išlaikė visą reikiamą kursą, o po jo pasiliko centre dirbti. Kokios tiksliai jo pareigos, nurodyti negali, tačiau jis prižiūrėdavo bendrą tvarką. Civilinio ieškinio nepareiškė (b.l. 38-39).

2024-12-16 įvykio vietos apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad apžiūrima įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Teritorija vaizdo stebėjimo kameromis nestebima, aptverta medine tvora su kolonomis. Patekimas į teritoriją pro medinius vartus. Apžiūros atlikimo metu vartai atidaryti. Namas dviejų aukštų, baltos spalvos. Patekimas į namą pro medines rudos spalvos duris. Apžiūros atlikimo metu durys uždarytos. Jas atidarius, patenkama į koridoriaus patalpą, kurioje yra spintelės, krosnis ir kiti įvairūs daiktai. Toliau pro pilkos spalvos duris patenkama į sekančią patalpą. Kairėje pusėje yra mediniai laiptai, dešinėje - spintelės. Pasukus į kairę pusę, koridoriumi einama tiesiai, po to pasukama į kairę pusę. Kairėje pusėje yra baltos spalvos medinės durys, pro kurias patenkama į socialinės darbuotojos kabinetą. Įėjus pro baltos spalvos duris, priešais matoma spinta, komoda, sofa, du rudos spalvos darbo stalai, ant kurių sudėti įvairūs daiktai, nešiojamasis kompiuteris, spausdintuvas. Prie kairėje pusėje esančio stalo yra pristumta mėlynos spalvos kėdė. Prie to pačio stalo yra pastatytas tamsiai pilkos spalvos rakinamas seifas. Apžiūros atlikimo metu seifas užrakintas, spynelė nepažeista. Apžiūros atlikimo metu tyrimui reikšmingų dokumentų nerasta, iš įvykio vietos niekas nepaimta (b.l. 25-34).

Liudytojo V. P. apklausos protokolas, iš kurio matyti, kad yra (duomenys neskelbtini) steigėjas. Yra individualios priežiūros specialistas. Šiame centre asmenys negali su savimi turėti asmeninių daiktų, t. y. mobilaus ryšio telefono, dokumentų, grynųjų pinigų ir t.t. Šiame centre nuo 2023 m. lapkričio mėn. gyveno A. K., gim. (duomenys neskelbtini), tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Jis gydėsi jau trečią kartą. Po praeito kurso liko stažuotis, t.y. dirbti savanoriu centre. Jo pareigos buvo įvesti naujokus į nustatytos tvarkos reikalavimų vykdymą. Šias pareigas pradėjo vykdyti nuo 2024 m. rugsėjo mėn. A. K. prastai vykdė savo pareigas, gavo pastabų dėl neatsakingo savo elgesio, todėl laukė 2024-10-21, kadangi turėjo būti sprendžiamas klausimas dėl jo tolimesnio likimo ir pareigų vykdymo centre. Tačiau 2024-10-18 jis iš centro išvyko. Išvykdamas pranešė, jog važiuoja pas sesę J. L. Pabandė susisiekti su A. K., tačiau jis jam neatsiliepė ir į jo skambučius neatsakė. Jau tai sukėlė įtarimą, kadangi anksčiau jis bent jau vėliau perskambindavo. Sekančią dieną jo žmonai J. P., kuri taip pat dirba centre, paskambino A. K. sesuo ir pasiteiravo, kaip sekasi A. K. centre. Tai sukėlė įtarimą, kadangi A. K. prieš išvykdamas buvo informavęs, jog vyksta pas ją. Po šio įvykio pabandė palaikyti ryšį su A. K. seserimi, kuri bandė su juo susisiekti, tačiau tai nepavyko. 2024-10-19 parašė A. K., norėdamas pasiteirauti, ar jis neplanuoja grįžti į centrą. Į šią žinutę jokio atsakymo negavo. Po šio įvykio, 2024-10-21 darbuotojų susirinkimo metu bei išėjus A. K. iš centro, nusprendė patikrinti seifą. Perskaičius seife buvusias lėšas buvo nustatyta, jog dingo A. J. 200 Eur ir M. Ū. 120 Eur. Todėl iškart įtarė, jog tai galimai galėjo paimti A. K. Jam parašė, jog jei iki trečiadienio neatsiras pinigai, bus kreiptasi į policiją. Į šias žinutes A. K. taip pat nieko neatsakė. Seifas yra socialinės darbuotojos kabinete. Prie seifo prieigą turi tik centro darbuotojai. Nuo seifo yra vienas raktas, kuriuo visi darbuotojai ir naudojasi. Nuo seifo raktas laikomas vis skirtingose, iš anksto sutartose vietose. Patalpoje, kur yra seifas, vaizdo stebėjimo kamerų nėra. Tuo metu naudotis seifo raktais galėjo trys asmenys: M., K. ir A. K. Minėti du darbuotojai ir šiuo metu gyvena ir dirba centre. Jų elgesiu nusiskundimų neturi. Tačiau A. K. elgesys, t.y. neatsakymas į skambučius, sukėlė įtarimų, kad jis galėjo paimti pinigus. Asmenys, kurių pinigai dingo, maždaug prieš savaitę buvo gavę pašalpas, kurių visiškai nenaudojo (b.l. 49-50).

Liudytojo M. S. apklausos protokolas, iš kurio matyti, kad gyvena (duomenys neskelbtini) nuo 2022 m. spalio mėn., o nuo 2023 m. lapkričio mėn. čia gyvena ir dirba savanoriu. Būdamas centre yra atsakingas už centro gyventojų užimtumą, t.y. priima naujus centro gyventojus, veda konsultacijas, veža pas gydytojus ir pan. Maždaug prieš metu laiko buvo suteikta galimybė, esant poreikiui, turėti prieigą prie seifo, kuriame yra laikomi centro gyventojų telefonai, asmens tapatybės dokumentai bei grynieji pinigai. Prieiga buvo suteikta todėl, kad jis dalyvauja gyventojų priėmime, kurio metu patikrina atvykstančius asmenis, priima iš jų asmeninius daiktus, kuriuos, užpildęs atitinkamus dokumentus, padeda į seifą. Apie tai, kad 2024 m. spalio mėn. iš seifo dingo A. priklausantys 200 Eur, sužinojo iš centro vadovo V. P. Tada įvyko susirinkimas, kurio metu buvo perskaičiuoti visi seife buvę pinigai. Tuo metu raktas nuo kabineto, kuriame buvo seifas, būdavo padėtas tam tikrose vietose, apie kurias žinojo jis ir kiti centro savanoriai, t.y. K. ir A. Tuo metu A. jau buvo dingęs visą savaitgalį. Taip pat tuo metu V. P. sulaukė skambučio iš Vilniaus m., moters, kuri nurodė, jog A. K. iš jos pavogė pinigus. Vertinant aplinkybes, jog A. turėjo priklausomybę bei tai, jog pinigai buvo paimti iš asmenų, kurie yra tylesni ramesni, jo nuomone, A. K. galimai galėjo paimti minėtus pinigus. Taip mano, dėl to, kad jis į SMS žinutes visai nesureagavo. Jei jam būtų taip parašę, jis iškart būtų atsakęs, jog jokių pinigų neėmė, vyktų į vietą ir aiškintųsi. Taip pat nori nurodyti, jog tą savaitgalį, kai A. išvyko iš centro ir negrįžo, tas savaitgalis turėjo būti laisvas jam, tačiau A. K. jo paprašė susikeisti. Kadangi jis neturėjo svarbių reikalų, leido A. išvykti. Tai ir įrodo, jog jis apie išvykimą iš centro ir nebegrįžimą jau galvojo ankščiau. Pats jokių pinigų neėmė, jam turint galimybę naudotis seifu prie jo, nuo 2024 m., įvykusio pinigų dingimo fakto, daugiau panašių įvykių nebuvo. Jo atliekamomis pareigomis centro vadovai ir darbuotojai jokių nusiskundimų neturi (b.l. 55-56).

Liudytojo K. D. apklausos protokolas, iš kurio matyti, kad gyvena (duomenys neskelbtini) nuo 2023 m. kovo mėn. Apie tai, kad 2024 m. spalio mėn. iš seifo dingo apie 400 Eur, sužinojo iš A. ir V., kurie vieno susirinkimo metu pasakė, kad A. išvykdamas iš centro galimai paėmė pinigus. Pinigai dingo iš dviejų žmonių ir iš ofise buvusio seifuko. Prieigą prie ofiso kabineto, kuriame yra seifas, turėjo ir jis. Ji buvo jam suteikta, nes tuo metu centre gyveno kaip savanoris ir tam, kad galėtų paduoti bendrą centro telefoną kitiems gyventojams susisiekti su savo artimaisiais. Ten lankydavosi vidutiniškai du kartus per savaitę. Tokią pačią galimybę pateikti į kabinetą turėjo savanoriai M. ir A.. Kai buvo pranešta apie dingusius pinigus, kuriuos galimai paėmė A., tuo patikėjo. Stebint jo elgesį, buvo pastebėjęs, jog jis į ofisą eidavo anksti ryte, kai tam nėra būtinybės, t.y. nėra poreikio paimti daiktus iš seifo ir pan. Paskutinį A. centre buvimo dienos rytą 2024 spalio mėn., apie 6.45 val., matė A. ofiso pastate esančiame susirinkimų kambaryje. Jis sėdėjo ant lovos ir naudojosi mobilaus ryšio telefonu. Praeinant pro langą, jų žvilgsniai susitiko. Pamatęs pasimetimą jo veide, pagalvojo, jog jis kažką atidžiai stebi. Tą dieną apie 11-12 val. jį vežė į Marijampolės autobusų stotį. Kelionės metu A. siūlėsi grąžinti jam skolą, t.y. 40 Eur, tačiau pinigų iš jo neėmė, nurodė, jog pasiliktų juos kaip skolą. Buvo paskutinis centro gyventojas, kuris matė A. Tą kartą šis minėjo, jog vyksta pas seserį į Alytaus miestą. Pats pinigų iš seifo tikrai neėmė. (b.l. 61-62).

Liudytojo M. Ū. apklausos protokolas, iš kurio matyti, kad 2024 m. nuo sausio mėn. iki gruodžio mėn. gyveno (duomenys neskelbtini). Pagal centro taisykles pinigai ir asmens dokumentai bei mobilaus ryšio telefonas turėjo būti laikomi seife pas darbuotojus. Seifas ofiso kabinete. Apie tai, kad buvo paimti jam priklausantys 120 Eur ir A. priklausantys pinigai, sumos nurodyti negali, nes jau neatsimena, sužinojo iš centro darbuotojo A. Kada tiksliai galėjo būti paimti pinigai, nepamena, tačiau tai galėjo būti 2024 m. spalio mėn. viduryje. Pamena, kad A. pasakė, jog A. K. galimai paėmė jam ir A. priklausančius pinigus, kadangi jis tuo metu turėjo prieigą prie ofiso kabineto, kuriame buvo seifas. A. tokią prieigą turėjo, nes jau buvo baigęs programą ir centre gyveno kaip savanoris. Toks įtarimas kilo dėl to, kad būtent po pinigų dingimo A. negrįžo į centrą, t.y. savaitgaliui išvažiavo pas šeimos narius ir nebegrįžo. Buvo girdėjęs iš kitų centro darbuotojų, jog su A. buvo planuojamas griežtas pokalbis dėl jo netinkamai atliekamų pareigų, nusiskundimų jo darbu, tačiau, kiek suprato, pokalbis neįvyko, nes A. iš centro išvyko ir nebegrįžo. A. turėjo priklausomybių nuo narkotinių medžiagų, pats jam buvo pasakojęs, jog vogdavo iš šeimos narių. Kiek su juo bendravo, šis jam pasirodė griežtas, greitai susinervuodavo. Dėl įvykio kreipėsi į policijos įstaigą, yra pradėta administracinio nusižengimo teisena. Nurodo, kad nuo 2024 m. gruodžio mėn. centre negyvena. Su centro darbuotojais ir gyventojais ryšių nepalaiko (b.l. 67-68).

Byloje surinkti bei teisiamojo posėdžio metu ištirti duomenys, gauti įstatymo nustatyta tvarka, yra įrodymai, jie įtikinami, jų visuma patvirtina teismo nustatytas faktines aplinkybes, kaltinamojo kaltę, jų pakanka nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes, abejoti jais teismas neturi pagrindo.

Pagal BK 178 straipsnio 5 dalį atsako ir tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą. Pagal BK 190 straipsnį nedidelės vertės turtas, kai jo vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos. Nagrinėjamu atveju pagrobto turto vertė yra 200,00 Eur. Tiek patekti į patalpą, tiek ir į joje esantį patį seifą, kaltinamasis turėjo teisę, todėl pagrįstai neinkriminuoti veiką kvalifikuojantys požymiai.

Vagystė padaroma tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad grobdamas svetimą turtą jis veikia prieš turto savininko valią, numato, kad jis dėl to patirs materialinės žalos, ir to nori. Taigi, vagystės atveju kaltininkas suvokia, kad jam svetimą turtą paima prieš savininko ar jo valdytojo valią. Kaltinamasis neneigia, kad padarė vagystę. Neabejotina, kad A. K. baudžiamąjį nusižengimą padarė tiesiogine tyčia: jis suvokė, kad grobdamas svetimą turtą, veikia prieš šio turto savininko valią, numatė nusikalstamos veikos pasekmes ir tokių pasekmių norėjo, todėl jo veika pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 5 dalyje, kvalifikuota teisingai. Nusikalstama veika baigta, nes kaltinamasis realiai disponavo pagrobtu turtu. Veika kvalifikuota teisingai, pilnai įrodyta.

BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

A. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Jis padarė vieną baigtą baudžiamąjį nusižengimą. Praeityje teistas 7 kartus, šiuo metu atlieka laisvės apribojimo bausmę.

Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, į tai, kad jis praeityje teistas už turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų darymą, į nustatytą vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančią aplinkybių nebuvimą, į tai, kad šią veiką padarė prieš teismui paskiriant bausmę, kurią šiuo metu jis atlieka, į jo siekį gydytis priklausomybes, probacijos sąlygų vykdymą, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam dar kartą skirtina laisvės apribojimo bausmė, kuri BK 63 straipsnio 9 dalies pagrindais subendrintina su šiuo metu vykdoma laisvės apribojimo bausme. Taikant dalinį sudėjimą, prie griežtesnės iš bausmių iš dalies pridėtina didesnė nei minimali naujai paskirtos bausmės dalis, taip siekiant užtikrinti galutinės subendrintos bausmės proporcingumą už padarytų veikų visetą.

Kaltinamojo atžvilgiu taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-305 straipsniais, 307 straipsniu,

nusprendžia:

A. K. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje, ir nuteisti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, įpareigojant tęsti gydymąsi nuo alkoholizmo ir narkomanijos; pabaigus gydymąsi nuo alkoholizmo ir narkomanijos, pradėti dirbti arba būti registruotam be pažeidimų Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1,2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir paskirti laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant tęsti gydymąsi nuo alkoholizmo ir narkomanijos; pabaigus gydymąsi nuo alkoholizmo ir narkomanijos, pradėti dirbti arba būti registruotam be pažeidimų Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1,4 ir 9 dalimis, prie bausmės, paskirtos 2025-01-16 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, pridėti dalį šiuo nuosprendžius paskirtos bausmės ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams ir 4 (keturiems) mėnesiams. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi į bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą pagal 2025-01-16 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą nuo jo pradėjimo vykdyti dienos iki šio nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos.

Kardomąją priemonę (rašytinį pasižadėjimą neišvykti) iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti palikti galioti.

Nuosprendis per 20 dienų skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.