- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-02-13
- Bylos Nr.
- 2-436-802/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-03853-2011-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eridana Paltanavičienė
- Ieškovas
- R. K.
- Atsakovas
- E. B.
- Išvadą teikia
- Marijampolės savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus, Marijampolės savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui
- Trečiasis asmuo
- A. V.
- Advokatai
- Vilija Jurčikonienė
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Eridana Paltanavičienė, sekretoriaujant Jolitai Šilinskienei, dalyvaujant ieškovei R. K., jos atstovei adv. V.Jurčikonienei, atsakovui E. B., institucijos teikiančios išvadą byloje Marijampolės savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui G.Pajaujui, viešame teismo posėdyje iš esmės išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės R. K. ieškinį atsakovui E. B., trečiajam asmeniui A. V., institucijai teikiančiai išvadą byloje Marijampolės savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl išlaikymo vaikui priteisimo, ir atsakovo priešieškinį ieškovei dėl išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos su šalių sūnumi nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė ieškiniu, kurio reikalavimus paskutinį kartą patikslino bylą nagrinėjant iš esmės, prašo priteisti iš atsakovo materialinį išlaikymą sūnui A., nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, t.y. 2010-09-15 iki sūnaus pilnametystės, periodinėmis išmokomis, mokamomis kiekvieną mėnesį, po 250 Lt, ieškovei suteikiant teisę valdyti pinigines lėšas uzufrukto teise bei priteisti iš atsakovo jos turėtas bylinėjimosi išlaidas (b.l.2-4,56,88).
Ieškovė patikslintą reikalavimą palaikė, prašė ieškinį tenkinti ir paaiškino, kad santuokos ji nėra sudariusi, šalių vaiką išlaiko pati viena. Asmenų, kurie galėtų padėti tai daryti, nėra. Ieškovės pajamos per mėnesį sudaro 800 Lt skaičiuojant su išmoka vaikui. Turto neturi, gyvena savo tėvų namuose. Nurodo, kad vaikas ypatingų spec. poreikių neturi, tik dažniau serga ir yra alergiškas vabzdžių įkandimams, todėl reikalingos papildomos išlaidos šiems vaistams, nes ne visi jie yra kompensuojami. Nurodo, kad 800-900 Lt užtektų visiems vaiko poreikiams patenkinti, minimaliems pakaktų 700 Lt. Paaiškino, kad išlaidų ji taip pat turi vaiko užklasinei veiklai ir ugdymo įstaigoje vykstantiems renginiams. Atsakovas išlaikymo vaikui neteikė nuo to laiko, kai jie nebegyvena kartu. Visa atsakovo per šį laiką duota suma gali būti apie 190 Lt. 50Lt vaikui yra davusi jo močiutė, atsakovo mama. Ieškovė yra sveika, dirbti gali. Įgijusi aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą. Specialybė - siuvimo technologė. Teismo taip pat prašo tvirtinti šalių pateiktą taikos sutartį dėl priešieškinio reikalavimo nustatyti šalių sūnaus bendravimo tvarką su tėčiu ir šioje dalyje bylą nutraukti. Taikos sutarties patvirtinimo ir bylos nutraukimo teisinės pasekmės ieškovei aiškios ir suprantamos.
Ieškovės atstovė, adv. V.Jurčikonienė ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Teismui nurodė, kad atsakovas tik nesutinka mokėti išlaikymo įsiskolinimą, kitoje dalyje tarp šalių ginčo nebėra. Įstatymas numato, kad išlaikymas gali būti priteistas už 3 metus iki ieškinio padavimo dienos ir šie 3 metai dar nepraėję. Ieškinys yra pagrįstas pačių šalių paaiškinimais, liudytojų parodymais. Yra nustatytos aplinkybės, kad sūnui tėvas išlaikymo neteikė nuo šalių išsiskyrimo, t.y. nuo 2010-08-15. Tačiau rašytiniais įrodymais ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad 120 Lt atsakovas yra davęs, 50 Lt yra davusi močiutė ir 70 Lt ieškovės akivaizdoje atsakovas davė prieš išvykdamas į užsienį. Tuo pagrindu yra sumažintas reikalavimas, prašant priteisti įsiskolinimą nuo 2010-09-15. Atsakovas du kartus dirbo užsienyje, turėjo pajamas. Dirbdamas Švedijoje, jis uždirbo 9000 kronų, litais tai sudarytų maždaug 3330 Lt. Škotijoje dirbdamas per vieną dieną vidutiniškai uždirbdavo 60 svarų, tai 240 Lt per dieną. Per 20 dienų jis uždirbo ne mažiau kaip 4800Lt. Šios aplinkybės rodo, kad pagal savo finansinę padėti jis galėjo teikti išlaikymą, pagal įstatymą privalėjo tai daryti. Tenkinus ieškinį prašo išspręsti išlaidų paskirstymo klausimą, atsižvelgiant į CPK 93 str., 96 str. ir priteisti valstybės naudai išlaidas iš atsakovo. Taikos sutartį dalyje dėl bendravimo tvarkos tvirtinti ir šioje dalyje bylą nutraukti. VTAS atstovas pasisakė, kad atitinka vaiko interesus, į jo nurodytas pastabas sudarant sutartį atsižvelgta, ji atitinkamai pakoreguota. Taikos sutartis sudaryta abiejų šalių gera valia.
Atsakovas su patikslintu ieškiniu sutinka iš dalies, t.y. sutinka, kad iš jo būtų priteistas išlaikymas sūnui po 250 Lt nuo kreipimosi į teismą dienos, tačiau nesutinka, kad būtų priteistas išlaikymo įsiskolinimas. Atsakovo nuomone, ieškovė turėjo anksčiau kreiptis į teismą, kadangi to nepadarė, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo neturėtų būti tenkinamas. Dėl tų pačių priežasčių nesutinka, kad bylinėjimosi išlaidos būtų priteistos iš jo vieno. Nurodo, jog neskaičiavo ir nežino, kiek vaikui per mėnesį reikia pinigų išlaikymui, tačiau mano, kad ieškovės pateikta skaičiuotė aiškiai per didelė. Nurodo, kad šiuo metu jis dirba pusę etato, ,,į rankas“ gauna 400 Lt. Jam padeda ir jį materialiai remia jo draugė, su kuria kartu gyvena atsakovo močiutei priklausančiuose namuose, kurie, pasak atsakovo, paveldėjimu turėtų atitekti jam. Draugė neprieštarauja, kad jo ir ieškovės sūnus lankytųsi jų namuose, atvirkščiai, tokius lankymus ji ir skatina. Teigia, jog kito darbo neieško, jam pakanka kiek gauna atlygio iš šio. Sūnaus ir jo draugės santykiai geri, vaikas prie jos jau priprato. Nurodo, kad turto neturi, apart šalių sūnaus turi sūnų E. B. iš pirmos santuokos. Atsakovo teigimu išlaikymą šiam vaikui moka, kai turi pinigų. Išsilavinimas – 9 klasės, turi įgijęs automechaniko specialybę. Yra sveikas, dirbti gali. Teigia, jog jo manymu yra daugiau pinigų davęs vaiko išlaikymui,- kai apsilankydavo pas vaiką darželyje, šiam palikdavo, tai 10, tai 20 ar 50 Lt. Tačiau kiek iš viso galėjo būti davęs, nežino. Prieš išvažiuodamas į užsienį yra davęs 70 Lt. Užsienyje dirbo 2 kartus, pirmą kartą Škotijoje, paskui Švedijoje. Nežino ar davė pinigų išlaikymui, kai grįžo iš užsienio. Nurodo, kad už Švedijoje uždirbtus 9000 kronų ten pirko automobilį, kurį parsivarė į Lietuvą. Iš pradžių galvojo parduoti, paskui sau pasilikti. Automobilį turi, tačiau jis nėra registruotas jo vardu. Nurodo, kad 250 Lt vaikui skiriamo išlaikymo suma, kurią jis gali mokėti geruoju, jo paskaičiuota įvertinus tą aplinkybę, jog abu jo sūnūs turi teisę į vienodo dydžio išlaikymo iš jo gavimą (b.l.89). Teismo taip pat prašo tvirtinti jų pateiktą taikos sutartį dėl priešieškinio reikalavimo nustatyti šalių sūnaus bendravimo tvarką su tėčiu ir šioje dalyje bylą nutraukti. Taikos sutarties patvirtinimo ir bylos nutraukimo teisinės pasekmės atsakovui aiškios ir suprantamos.
Atsiliepimas
Tretysis asmuo A. V. į bylos nagrinėjimą neatvyko. Apie posėdį jai žinoma (b.l.68), teisė teikti savarankišką reikalavimą byloje išaiškinta (b.l.47). Savarankiško reikalavimo šioje byloje tretysis asmuo nereiškė. Teikdama atsiliepimą nurodė, kad jos nuomone vaikams išlaikymas turėtų būti teikiamas vienodo dydžio (b.l.46).
Institucijos teikiančios išvadą byloje Marijampolės savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovas teikdamas galutinę išvadą patikslintą ieškinį siūlė tenkinti visiškai. Nurodė, kad taikos sutartimi buvo praplėsta galimybė atsakovui bendrauti su sūnumi, buvo įtrauktos ir šventės, ir vasaros atostogos. Tokios sąlygos labiau atitinka maksimalų bendravimą ir ši taikos sutartis neprieštarauja vaiko interesams bei gali būti teismo tvirtinama. Atsakovo argumentai dėl išlaikymo įsiskolinimo nepriteisimo nemotyvuoti ir nepagrįsti. Reikalauti išlaikymo įsiskolinimo galima už tris metus atgal, todėl ieškinys šioje dalyje turi būti tenkinamas. Atsakovui yra priteistas išlaikymas dar vienam vaikui. Todėl iš atsakovo turi būti priteistas išlaikymas, kad būtų patenkinti minimalūs vaiko poreikiai. Minimaliam poreikių patenkinimui turėtų užtekti 600 Lt. Padalinus per pusę, abiems tėvams tektų po 300 Lt. Ieškovė turi aukštąjį išsilavinimą, galėtų ieškoti geresnio darbo, geriau apmokamo. Atsakovo turtinė padėtis kelia abejonių. Atsakovas dirba 0,5 etato ir jam užtenka 400 Lt. LAT praktika pasisako, kad minimali alga negali būti vertinama kaip realybė ir būti pagrindu sprendžiant vaikui priteistino išlaikymo dydį. Visgi atsižvelgiant į kitas reikšmingas aplinkybes mano, jog iš atsakovo turtėtų būti priteista 250 Lt suma. Tokia išvada seka iš to, jog mamos pajamos kiek didesnės didesnei išlaikymo dalia teikti, be to, jei atsakovas bendraus su sūnumi, tai irgi kainuoja, reikės maitinti, pirks daiktus ir dovanėles, todėl 250 Lt teiktina mėnesinė suma yra normali.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys (pagal patikslintą galutinį reikalavimą) tenkintinas visiškai.
Dėl priešieškinio reikalavimų nustatyti bendravimo su šalių sūnumi tvarką tvirtinta šalių pateikta taikos sutartis ir byla šioje dalyje nutrauktina.
Tėvai turi abipusę pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai (LR CK 3.192 str.). Tėvo ar motinos atsisakymas nuo teisių ir pareigų savo nepilnamečiams vaikams negalioja (LR CK 3.159 str. 1 d.). Abu tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai priimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams.
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė R. K. ir atsakovas E. B. yra A. B., gim.2006-04-12, tėvai (b.l.7). Šalys santuokos niekada sudarę nebuvo, išlaikymas sūnui A. atsakovo faktiškai neteikiamas nuo 2010-09-15 (b.l.88). Atsakovas pripažino ieškinį dalyje dėl išlaikymo iš jo priteisimo jo sūnui A., priteisiant išlaikymą po 250 Lt per mėnesį, nuo kreipimosi į teismą dienos iki sūnaus pilnametystės. Nurodo, kad šią sumą sutinka mokėti įvertinęs tą aplinkybę, jog vienodo dydžio išlaikymą turi teisę gauti abu jo sūnūs, tame tarpe ir jo sūnus E., atsakovui gimęs jo santuokoje su trečiuoju asmeniu. T.y. teismui jis nurodė, kad supranta, jog tretysis asmuo bet kada gali kreiptis į teismą, prašydama pakeisti sūnui E. priteisto išlaikymo dydį (b.l.89, atsakovo paaiškinimai teismui posėdžio metu). Atsakovo ieškinio dalies pripažinimas neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ar viešajam interesui, nepažeidžia šalių (atsakovas patvirtino, kad tiek sutinka mokėti įvertinęs savo galimybes ir vaikų skaičių), trečiųjų asmenų ar vaiko teisių (pritariant VTAS išvadai, jog įvertinus tėvo papildomą indėlį bendraujant su sūnumi, tokio dydžio išlaikymas tenkins vaiko poreikius), todėl ieškinio dalies pripažinimas priimtinas iš šioje dalyje surašytini sutrumpinti motyvai, papildomai dėl to neanalizuojant byloje ištirtos šalių turtinės padėties, galimybių bei vaiko poreikių. Šalių sūnui priteistina iš atsakovo materialinis išlaikymas po 250 Lt kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos (LR CPK 42 str., 140 str. 2 d., 268 str. 5d.).
LR CK 3.200 str. nustato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad atsakovas neteikė sūnui išlaikymo nuo jų išsiskyrimo dienos – 2010-08-15. Atsakovas teigė, kad išlaikymą sūnui teikė,- duodavo tai 10 Lt, tai 20 ar 50 Lt. Pinigėlius duodavo sūnui, kai šį nueidavo aplankyti į darželį. Ieškovė iš dalies šias aplinkybes pripažino, t.y. pripažino, kad atsakovas galėjo per visą laikotarpį duoti apie 190 Lt, duodamas jo nurodytomis sumomis, po 10-20 Lt, vieną kartą yra davęs 70 Lt, o 50 Lt vaikui yra davusi atsakovo mama, kai berniukas svečiavosi pas močiutę. Atsižvelgdama į tai, ieškovė sutrumpino skolos priteisimo laikotarpį, skolos susidarymo pradžią skaičiuojant nuo 2010-09-15. Ieškovės faktiškai nurodomas aplinkybes byloje patvirtino apklausti liudytojai L. K. ir J. A.. Teismui ji taip pat pateikė darželio auklėtojų pasirašytus parodymus, kurie neatitinka LR CPK 192 str. leistinumo reikalavimų, todėl teismas jais nesivadovauja. Kartu teismas sprendžia, kad ieškovės nurodytų faktinių aplinkybių ir pateiktų įrodymų visiškai pakanka nustatyti, jog iš esmės atsakovas išlaikymo vaikui nuo 2010-09-15 iki kreipimosi į teismą dienos neteikė. Tokia išvada seka išanalizavus atsakovo duotus parodymus dėl teikto išlaikymo dydžio ir tvarkos. T.y. teismo klausiamas atsakovas parodė, kad pinigines lėšas 10, 20, 50 ir 1 kartą 70 Lt sumomis jis duodavo tiesiogiai sūnui, tuomet kai jį aplankydavo vaikų darželyje. Atsakovas, apklausiamas apie 2012-01-17 pareiškime nurodytas faktines aplinkybes (b.l.76), pripažino, kad po to, kai jie su ieškove išsiskyrė 2010 metų rugpjūčio mėnesį, vaiką jis pirmą kartą aplankė tais pačiais metais apie Kalėdas. Vėliau, prieš pirmą kartą išvažiuojant į užsienį, kuomet sūnui paliko 70 Lt (2011-05-25), per mėnesį pas sūnų jis ateidavo 1 arba 2 kartus. Būtent per šį laikotarpį nuo 2010 metų gruodžio pabaigos iki 2011 metų gegužės pabaigos atsakovas palikdavo pinigų pačiam vaikui, kuriuos darželio auklėtojos vėliau perduodavo ieškovei. Ar davė pinigų kai buvo grįžęs iš Škotijos, prieš išvykstant į Švediją atsakovas nepamena, taip pat neprisimena ar davė pinigų po to, kai grįžo iš Švedijos 2011-10-02. Teismo nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad išlaikymo sūnui atsakovas per laikotarpį nuo 2010-09-15 iki kreipimosi į teismą dienos, neteikė. Kadangi atsakovas išlaikymo neteikė, iš jo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas sūnui. Ginčo dėl vaikui teiktino išlaikymo dydžio tarp šalių nekilo, 250 Lt suma, tokio pat dydžio lėšas skiriant vaiko motinai yra protinga pinigų suma, kad būtų tenkinami minimalūs ir kasdieniai vaiko poreikiai maistui, būstui, aprangai, sveikatai, lavinimui ir tobulinimui, todėl patikslintas ieškinio reikalavimas šioje dalyje taip pat tenkintinas visiškai, priteisiant atsakovo sūnui A. iš atsakovo 3000 Lt išlaikymo įsiskolinimą už vienerius metus.
Šalims paaiškintina, kad remiantis LR CK 3.201 str., jei po teismo sprendimo dėl išlaikymo vaikui priteisimo priėmimo iš esmės pasikeičia šalių turtinė padėtis ar kitos aplinkybės, turinčios reikšmės išlaikymo dydžiui, šalis gali kreiptis į teismą prašydama pakeisti (padidinti ar sumažinti) priteisto išlaikymo dydį.
Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo nukreiptina skubiai vykdyti (LR CPK 282 str. 2 d. 1 p.).
Atsakovas priešieškiniu prašė nustatyti jo ir sūnaus A. bendravimo tvarką. Bylą nagrinėjant teismo posėdyje ir atsakovui pateikus bei teismui išreikalavimus papildomus rašytinius įrodymus, šalys priešieškinio reikalavimus dėl bendravimo tvarkos su sūnumi nustatymo išsprendė taikiai. Pateikė tvirtinti jų pasirašytą taikos sutartį. Šalių sudarytos taikos sutarties sąlygos neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ar viešam interesui, nepažeidžia šalių ar jų vaiko interesų, šalims teismo išaiškintos ir jų buvo suprastos taikos sutarties sudarymo ir bylos nutraukimo pasekmės, todėl taikos sutartis tvirtinama, o byla šioje dalyje nutraukiama (LR CK 6.985 str., LR CPK 42 str. 1d., 2 d., 140 str. 3 d., 294 str., 293 str. 1d. 5 p.).
Byloje ieškovė naudojosi advokato teisinėmis paslaugomis pagal Kauno garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – Tarnyba) 2011-05-26 sprendimą Nr.TP-2-(2.2.)-11-t-1634-2342, pagal kurį ieškovei nutarta teikti antrinę teisinę pagalbą valstybei garantuojant ir apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, skirti advokatę Viliją Jurčikonienę. Teismui taip pat pateikta Tarnybos 2011-12-14 išrašyta pažyma dėl patirtų advokato išlaidų pagal kurią už procesinių dokumentų paruošimą – 240Lt, už advokatės atstovavimą – 160 Lt, už sudarytą taikos sutartį – 80 Lt, viso 480Lt. Minėta, jog ieškovė tik iš dalies yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei, todėl, ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovo valstybei priteistina pusė (50 proc.), t.y. 240Lt valstybės patirtų išlaidų. Kitas išlaidas valstybei (kitą pusę sumos) turi pareigą sumokėti ieškovė. Kad ieškovė tokias išlaidas būtų patyrusi ji įrodymų teismui nepateikė, todėl šių išlaidų paskirstymo klausimas nespręstinas (LR CPK 98 str. 1 d.).
Ieškinį tenkinus visiškai iš atsakovo priteistina 243 Lt bylinėjimosi išlaidos valstybei: 180 Lt žyminis mokestis (250Lt x 12mėn. = 3000Lt x 3proc. + 3 proc. už išlaikymo įsiskolinimą, t.y. 3000 Lt x 3 proc., LR CPK 80 str. 1 d. 1 p.) ir 63 Lt išlaidos susiję su procesinių dokumentų įteikimu (pažyma, b.l.1, LR CPK 93 str., 85 str. 1 d. 6 p., 88 str. 1 d. 3p., 96 str. 1 d.). Šalims sudarius taikos sutartį dėl tėčio bendravimo tvarkos su sūnumi nustatymo, remiantis LR CPK 87 str. 2 d. atsakovui turėtų būti grąžinta 75 procentai žyminio mokesčio, atsakovo sumokėto paduodant priešieškinį, t.y. 104 Lt (taikant įstatyminę mokesčių apvalinimo taisyklę). Kadangi valstybė turi pareigą atsakovui ir atsakovas pagal šį teisimo sprendimą turi pareigą valstybei, vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais, proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principais, atliktinas atsakovo mokėtinų ir jam grąžintinų piniginių lėšų įskaitymas ir iš atsakovo priteistinas valstybei šių sumų skirtumas, t.y. 139Lt (243 Lt – 104 Lt). Atsakovui paaiškintina, jog aukščiau nurodytas sumas valstybei jis privalo sumokėti geruoju (sąskaitų duomenys bus pateikti sprendimo rezoliucinėje dalyje (pabaigoje) per sprendimo įsiteisėjimo laikotarpį, t.y. 30d. Atsakovui neapmokėjus šių sumų nustatytu terminu, sprendimui įsiteisėjus, nurodytų sumų išieškojimas bus vykdomas priverstine tvarka ir jis privalės taip pat sumokėti antstoliui priverstinio vykdymo išlaidas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CK 3.156 str., 3.159 str., 3.161 str. 3d., 3.175 str., 3.178 str., 3.192 str., 3.194 str. 1 d., 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.198 str., 3.200 str., 3.203 str., 3.208 str., 6.983 str., LR CPK 42 str., 140 str. 2 d., 3 d., 260 str., 270str., 282str. 2 d. 1p.,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo E. B., a.k(duomenys neskelbtini) jo nepilnamečiam sūnui A. B., a.k(duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), 3000Lt (trijų tūkstančių litų) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2010-09-15 iki 2011-09-15, nustatant vaiko mamai R. K., a.k(duomenys neskelbtini) uzufrukto teisę į šias lėšas.
Priteisti iš atsakovo E. B., a.k(duomenys neskelbtini) jo nepilnamečiam sūnui A. B., a.k(duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą po 250 Lt (du šimtus penkiasdešimt litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, pradedant skaičiuoti nuo ieškinio padavimo dienos, tai yra nuo 2011-09-16, iki sūnaus A. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nustatant vaiko mamai R. K., a.k(duomenys neskelbtini) uzufrukto teisę į šias lėšas.
Dėl priešieškinio reikalavimų nustatyti šalių sūnaus bendravimo tvarką su tėvu patvirtinti taikos sutartį šiomis sąlygomis:
Ieškovė ir atsakovas susitaria, kad tėvas E. B., a.k(duomenys neskelbtini) su nepilnamečiu sūnumi A. B., a.k(duomenys neskelbtini) bendraus sekančia tvarka:
Nuo 2012-01-23 tėvas su nepilnamečiu sūnumi bendrauja pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį nuo penktadienio 17 (septynioliktos) valandos iki sekmadienio 15 (penkioliktos) valandos.Tėvas su sūnumi bendrauja per tėvo dieną, nuo 10 (dešimtos) valandos iki 15 (penkioliktos) valandos; kas antri metai, pradedant skaičiuoti nuo 2012 m., pirmą Šv. Kalėdų dieną nuo 10 (dešimtos) valandos iki 15 (penkioliktos) valandos; kas antri metai, pradedant skaičiuoti nuo 2013 m., pirmą Šv. Velykų dieną nuo 10 (dešimtos) valandos iki 15 (penkioliktos) valandos; kas antri metai, pradedant skaičiuoti nuo 2013 m., per sūnaus A. B. gimimo dieną nuo 10 (dešimtos) valandos iki 15 (penkioliktos) valandos; vaiko vasaros atostogų metu ir atsakovo kasmetinių atostogų metu vasarą, vaikas su tėvu bendrauja 2 (dvi) savaites nepertraukiamai; rudens, žiemos ir pavasario atostogų metu tėvas su sūnumi bendrauja 3 (tris) paras nepertraukiamai, iš anksto aptartomis su ieškove, R. K., dienomis, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko ir abiejų tėvų interesus. Vaikas bendrauja su mama, R. K., a.k(duomenys neskelbtini) per Motinos dieną (tą dieną aukščiau nustatytas grafikas netaikomas).Visais atvejais vaiką iš mamos R. K. namų pasiima ir grąžina atgal atsakovas E. B., a.k(duomenys neskelbtini) savo lėšomis. Be to, jis įsipareigoja apie ketinimą bendrauti su sūnumi kiekvieną kartą pranešti skambučiu ar sms žinute ieškovei ne vėliau kaip prieš pusę paros, kad ieškovė galėtų tinkamai paruošti sūnų išvykimui pas tėvą bei planuoti savo ir nepilnamečio sūnaus laiką;
2.4. Ieškovė turi teisę atsisakyti perduoti vaiką tėvui, kai vaikas serga, o taip pat tuomet, jeigu atsakovas būtų neblaivus ar agresyviai nusiteikęs ieškoves ar nepilnamečio vaiko atžvilgiu.
Patvirtinus taikos sutartį dėl priešieškinio reikalavimų bylą šioje dalyje nutraukti.
Priteisti iš atsakovo E. B., a.k(duomenys neskelbtini) 139 Lt (vieną šimtą trisdešimt devynis litus) bylinėjimosi išlaidas valstybei (jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, į.k.188659752, sąskaitą Nr.LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank", AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).
Priteisti iš atsakovo E. B., a.k(duomenys neskelbtini) valstybei 240Lt (du šimtus keturiasdešimt litų) advokato išlaidas sumokant jas į Marijampolės apskrities VMI, surenkamąją sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini), AB "Hansabankas", b.k. 73000, įmokos kodas 5630, paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo vaikui priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.
Išaiškinti šalims, kad jei po teismo sprendimo dėl išlaikymo vaikui priteisimo priėmimo iš esmės pasikeičia šalių turtinė padėtis ar kitos aplinkybės, turinčios reikšmės išlaikymo dydžiui, šalis gali kreiptis į teismą prašydama pakeisti (padidinti ar sumažinti) priteisto išlaikymo dydį.
Sprendimas per 30 d. nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.