Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. J., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas :

1). 2016-05-05 Panevėžio rajono apylinkės teismo Kupiškio rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 140 straipsnio 1 dalį-6 mėn. laisvės apribojimu. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta bausmė-laisvės apribojimas 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, kiekvieną dieną nuo 22 val. iki 06 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar sveikatos priežiūra, tęsti mokslą ir darbą;

2). 2019-11-13 Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų pagal BK 178 straipsnio 2 dalį-laisvės apribojimu 8 mėn. Bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. J. 2020-03-01 apie 12.20 val., vairuodamas automobilį „Audi A4“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 127 punkto reikalavimus tuo, kad būdamas eismo dalyviu nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, privalėjo nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, važiuodamas nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, kelio būklę, meteorologines sąlygas, eismo intensyvumą dėl ko transporto priemonės nesuvaldė, nuvažiavo nuo kelio į dešinę pusę, užvažiavo ant šaligatvio ir pabloškė šaligatvių ėjusią pėsčiąją I. R., padarydamas jai kūno sužalojimus, sukėlusius nesunkų sveikatos sutrikdymą, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.

Kadangi kaltinamasis A. J. kaltu prisipažino visiškai, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, todėl baudžiamoji byla nagrinėjama, sutrumpinus įrodymų tyrimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau-BPK) 273 straipsniu, 291 straipsniu.

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

Specialisto išvada nustatyta, kad nukentėjusiajai I. R. įvykio metu buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Teismas konstatuoja, kad priežastis, sukėlusi jos sveikatos sutrikdymą, buvo kaltinamojo A. J. padarytas Kelių eismo taisyklių 127 punkto pažeidimas.

Taigi šioje baudžiamojoje byloje teisiamojo posėdžio metu tiesiogiai ištyrus ir teismui įvertinus įrodymų visumą, darytina išvada, jog A. J. veika atitinka BK 281 straipsnio 1 dalies numatyto nusikaltimo sudėties objektyviuosius požymius, todėl veika kvalifikuota tinkamai.

Kaltinamasis A. J. kaltas ir baustinas.

Kaltinamojo A. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 straipsnis, 60 straipsnis).

Dėl bausmės skyrimo

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. BK 41 str. įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 str. Šio straipsnio 2 d. nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Spręsdamas klausimą dėl bausmės kaltinamajam A. J. skyrimo, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, nusikaltimo stadiją, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis LR BK 54 str. - 61 str. nuostatomis.

Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė neatsargią nusikalstamą veiką (BK 281 straipsnio 1 dalis), kaltu visiškai prisipažino, anksčiau teistas du kartus (b.l. 59-63), baustas administracine tvarka, už KET pažeidimus baustas 18 kartų, nuobaudos galiojančios (b. l. 66-84), VšĮ Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro Panevėžio skyriuje duomenų apie A. J. nėra (b.l. 58)

Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad A. J. šiuo nusprendžiu aptariamą nusikalstamą veiką padarė per ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės atlikimo laiką, t.y. 2019-11-13 Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų nuosprendžiu paskirtos bausmės-8 mėnesių laisvės apribojimo atlikimo laikas baigėsi 2020-08-10, o šiuo nuosprendžiu aptariama nusikalstama veika padaryta 2020-03-01.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismo nuomone, bausmės tikslams pasiekti–sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti galimybę daryti naujas veikas bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis), kaltinamajam A. J. skirtina BK 281 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė– bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir kaltinamajam A. J. pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė yra sumažintina vienu trečdaliu.

Ikiteisminio tyrimo metu A. J. paskirta kardomoji priemonė-rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 94-95) iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Dėl BK 68 straipsnio taikymo

BK 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-421/2014).

Nuosprendyje teismas privalo apsvarstyti baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo galimybę. A. J. šiuo nuosprendžiu aptariamą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise – teise vairuoti transporto priemonę, taigi formalus pagrindas minėtų normų taikymui neabejotinai egzistuoja. Šią nusikalstamą veiką jis padarė pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 127 punkto reikalavimus, numatančius, kad „vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas“, t.y. A. J. vairuodamas padidinto pavojaus šaltinį-automobilį, nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, kelio būklę, meteorologines sąlygas, eismo intensyvumą, dėl ko važiuodamas 2020-03-01 apie 12.20 val., vairuodamas automobilį „Audi A4“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 127 punkto reikalavimus tuo, kad būdamas eismo dalyviu nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, privalėjo nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, važiuodamas nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, kelio būklę, meteorologines sąlygas, eismo intensyvumą dėl ko transporto priemonės nesuvaldė, nuvažiavo nuo kelio į dešinę pusę, užvažiavo ant šaligatvio ir pabloškė šaligatvių ėjusią pėsčiąją I. R., padarydamas jai kūno sužalojimus, sukėlusius nesunkų sveikatos sutrikdymą, transporto priemonės nesuvaldė ir, nuvažiavęs nuo kelio bei užvažiavęs ant šaligatvio, pabloškė šaligatviu ėjusią pėsčiąją I. R.. Dėl tokių veiksmų buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata. Taigi A. J. veika, nors ir padaryta dėl neatsargumo, yra pavojinga.

Kaip matyti iš bylos medžiagos jis sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, t.y. administracine tvarka baustas 18 kartų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad net ir po šiuo nuosprendžiu aptariamos nusikalstamos veikos, susijusios su transporto eismo saugumo, padarymo jis po to du kartus buvo baustas už greičio viršijimą. Atsižvelgiant į tai, kad A. J. anksčiau teistas du kartus, baustas administracine tvarka, teismo nuomone, kaltinamasis yra linkęs nusikalsti ir nesilaikyti visuomenėje priimtų taisyklių, todėl siekiant sulaikyti kaltinamąjį nuo tolesnio įstatymų pažeidinėjimo, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė-draudimas naudotis specialiąja teise (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas, 3 dalis, 68 straipsnis) – teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metams 6 (šešiems) mėnesiams. Teismo nuomone, siekiant priversti A. J. laikytis įstatymų ir užkirsti jam kelią daryti naujas nusikalstamas veikas bei naujus administracinius pažeidimus, naudojantis teise vairuoti transporto priemones, vien bausmės-baudos paskyrimas nebus pakankamai efektyvus.

Dėl proceso išlaidų

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti ir iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Nukentėjusioji I. R. teisminio bylos nagrinėjimo metu pateikė prašymą atlyginti jai jos turėtas proceso išlaidas, susijusias su teisinės pagalbos teikimu baudžiamojoje byloje (b.l. 128-129) ir pateikė PVM sąskaitas – faktūras ir sąskaitos išrašus, iš kurių matyti, kad „Jankauskas ir partneriai“ advokatų profesinei bendrijai už teisines paslaugas: atstovavimą byloje ir civilinio ieškinio parengimą viso buvo sumokėta 948,64 EUR. Atsižvelgiant į nukentėjusiosios atstovo darbo ir laiko sąnaudas, išlaidos advokato paslaugoms apmokėti yra realios ir pagrįstos, todėl priteistinos iš kaltinamojo A. J..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

A. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti jį 60 (šešiasdešimties) MGL dydžio, t.y. 3000 (trijų tūkstančių) eurų bauda.

Paskirtąją bausmę, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę-40 (keturiasdešimties) MGL, t.y. 2000 (dviejų tūkstančių) eurų baudą.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, taikyti A. J. baudžiamojo poveikio priemonę-uždraudimą naudotis specialia teise, uždraudžiant jam vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Priteisti iš A. J. 948,64 EUR (devynis šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus 64 eurocentus) išlaidų, susijusių su teisinės pagalbos teikimu nukentėjusiosios I. R. naudai.

Ikiteisminio tyrimo metu A. J. paskirtą kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Išaiškinti nuteistajam A. J., jog baudą jis privalo sumokėti per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas įmokos kodas 6801, o dokumentus, patvirtinančius baudos įmokos sumokėjimą, kas mėnesį pateikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Baudžiamųjų bylų raštinės tarnautojui (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120). Išaiškinti, kad nustatytu terminu neįvykdžius bausmės, bauda išieškoma priverstinai per antstolį (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str.).

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.