Kauno apygardos teismo nutartis

2021-06-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-346-966/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-06-03
Bylos Nr.
1S-346-966/2021
Teisminio proceso Nr.
1-10-1-01125-2013-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Aušra Vingilė, Jurga Vasiliauskienė, Algirdas Giedraitis
Nuteistasis
M. T.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-346-966/2021Teisminio proceso Nr. 1-10-1-01125-2013-8Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 3 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aušros Vingilės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. T. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. balandžio 29 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. M. T. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 11 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu skirta bausme ir paskirta subendrinta bausmė – 11 metų laisvės atėmimo. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2013 m. spalio 24 d., laisvės atėmimo bausmės pabaiga – 2024 m. spalio 21 d.

2. Laisvės atėmimo vietų ligoninės Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2021 m. kovo 22 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta netaikyti nuteistajam M. T. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Nutarime nurodyta, kad nuteistojo pokytis mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra matomas. Tačiau tai, kad asmuo nesielgia nepriekaištingai ir nesilaiko įstaigoje nustatytos tvarkos, neabejotinai didina jo pavojingumą visuomenei, atskleidžia jo neigiamą požiūrį į priežiūrą bei ribojimus ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo efektyvumu. Taip pat atkreiptas dėmesys į vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, dinaminių balų skaičių.

Žemesnės instancijos teismas

3. Kauno apylinkės teismas 2021 m. balandžio 29 d. nutartimi nuteistojo M. T. skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti lygtinio paleidimo atmetė. Teismas vertino tai, kad nuteistasis bausmę atlieka už labai sunkaus ir negrįžtamas pasekmes sukėlusio nusikaltimo padarymą, praeityje ne kartą teistas, atsakomybę už savo veiksmus prisiima iš dalies, nevengia su nusikalstamumu susijusių situacijų, yra impulsyvus. Nutartyje atsižvelgta ir į nuteistojo vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, dinaminių balų skaičių, kriminogeninius veiksnius, elgesį viso bausmės atlikimo metu, neatliktos bausmės dalį. Įvertinęs visumą aplinkybių teismas sprendė, kad pažanga ir pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos.

Šalies argumentai

4. Nuteistasis M. T. skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 29 d. nutartį ir taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

4.1. Skunde nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad Komisijos nutarime akcentuojant baustumus drausmine tvarka yra nutylėta aplinkybė, jog nuobaudos buvo skirtos iki 2017 metų, kol nuteistasis vartojo narkotikus. Nuo 2017 m. rugsėjo 6 d. iki 2018 m. rugsėjo 5 d. nuteistasis dalyvavo priklausomų nuo psichiką veikiančių medžiagų asmenų reabilitacijos programoje ir sėkmingai ją užbaigė. Nuo to laiko nebuvo baustas, buvo skatintas, susirado darbą, kurį vertina. Dirba sąžiningai, moka išmokas pagal antstolių vykdomuosius raštus. Vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dėsto paskaitas apie alkoholio ir narkotikų žalą, yra anoniminių alkoholikų grupės pirmininkas, organizuoja renginius ir anoniminių alkoholikų susirinkimus pataisos įstaigoje ir už jos ribų.

4.2. Nuteistasis pažymi, kad teismas, vertindamas jo padaryto nusikaltimo sunkumą ir ankstesnius teistumus, nevertino to, kad jis yra atlikęs didžiąją dalį bausmės – 7 metus ir 5 mėnesius laisvės atėmimo. Per šį laiką visiškai pakeitė požiūrį į visuomenėje priimtas moralės ir elgesio normas, nori ir yra pasiruošęs gyventi visuomenėje laikydamasis visų įstatymų ir moralės reikalavimų principų. Jau beveik 4 metus nevartoja narkotikų, gyvena vadovaudamasis dvasiniais principais, nori padėti priklausomybę turintiems žmonėms. Dėl to vyksta gyventi į reabilitacijos centrą, kur bus sudarytos sąlygos dalyvauti VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ psichologinėje-socialinėje sveikimo programoje priklausomybės ligų reabilitacijos bendruomenėje. Ši programa padės tinkamai adaptuotis visuomenėje, bus taikoma intensyvi priežiūra.

4.3. Skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas buvo atliktas tik prieš lygtinio paleidimo komisiją, t. y. 2021 m. sausio mėnesį. Jeigu toks vertinimas būtų atliktas bausmės atlikimo pradžioje, šiuo metu neabejotinai matytųsi akivaizdi rizikos mažėjimo tendencija. Nuteistasis taip pat pažymi, kad taikant lygtinį paleidimą taikoma priežiūra gali būti vykdoma remiantis racionalia pusiausvyra tarp visuomenės saugumo užtikrinimo ir resocializacijos interesų, užtikrinant lengvesnę ir efektyvesnę adaptaciją visuomenėje po bausmės atlikimo.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. T. skundas atmetamas.

5. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Sprendžiant, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama lygtinio paleidimo taikymui, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

6. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą, aplinkybių, sudarančių pagrindą naikinti skundžiamą nutartį ir priimti naują sprendimą, nenustatė. Nutartis yra pakankamai argumentuota, teisingai įvertintos visos tiek teigiamai, tiek neigiamai nuteistąjį charakterizuojančios ir lygtinio paleidimo taikymui reikšmingos aplinkybės, skundas dėl Komisijos priimto nutarimo išnagrinėtas laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nustatytos tvarkos.

7. Bylos duomenimis nustatyta, kad M. T. yra atlikęs būtiną bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Taip pat pateiktoje medžiagoje yra nemažai teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių duomenų – dirba, nuostata į darbą teigiama, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja pataisos įstaigoje vykdomose programose, diskriminacinių nuostatų neturi, yra skatintas. Tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui nepakanka. Kaip minėta, lygtinai gali būti paleidžiami nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba kurie daro akivaizdžią pažangą mažindami nusikalstamo elgesio riziką. Vertinamu atveju iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad M. T. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką yra 60 balų, t. y. rizika priskiriama ne žemai, o vidutinei grupei, todėl dėl nuteistojo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, jo teigiamų elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčių, jų stabilumo, neturi kilti jokių pagrįstų abejonių.

8. Analizuojamu atveju tiek Komisija, tiek apylinkės teismas sprendė, kad M. T. daroma pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką dar nėra pakankama lygtinio paleidimo taikymui ir nesutikti su šia išvada teisėjų kolegija neturi pagrindo. Nors Socialinio tyrimo išvadoje fiksuotas nusikalstamo elgesio rizikos balo mažėjimas – rizika nuo 2020 m. gruodžio 8 d. atlikto vertinimo metu nustatytų 67 balų sumažėjo iki 60 balų, apylinkės teismas, vertindamas nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad nuteistajam, šiuo metu jau atlikusiam nemažą paskirtos bausmės dalį, vis dar išlieka pakankamai reikšmingi, riziką nusikalsti pakartotinai didinantys, kriminogeniniai veiksniai: ankstesni teistumai; alkoholio ir narkotikų vartojimas; mąstymas ir elgesys. Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Vertinamu atveju Socialinio tyrimo išvadoje nuteistajam M. T. nustatyti riziką nusikalsti pakartotinai didinantys kriminogeniniai veiksniai teikia pagrindą išvadai, kad bausmės vykdymo metu kriminogeniniai veiksnių efektyviam valdymui (mažinimui) vis tik nėra skiriama pakankamai dėmesio, su galimu pakartotiniu nuteistojo M. T. nusikalstamu elgesiu susijusios probleminės sritys bausmės atlikimo metu nėra rezultatyviai koreguojamos. Šią išvadą patvirtina ir nuteistajam nustatytą pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balą sudarančių statinių ir dinaminių balų santykis – iš 60 balų net 40 balai yra dinaminiai, juos nuteistasis, aktyviai dalyvaudamas pataisos procese, nepriekaištingai elgdamasis, stengdamasis koreguoti Socialinio tyrimo išvadoje nustatytas problemines sritis (lankydamas tikslines programas mąstymo ir elgesio korekcijai, tęsdamas dalyvavimą alkoholio ir narkotikų vartojimo problemų sprendimui skirtose programose), taip pat dėdamas pastangas civilinių ieškinių, kurių suma pagal bylos duomenis yra 50 000 Lt, atlyginimui, gali ženkliai sumažinti. Nors skunde teigiama, kad nusikalstamo elgesio rizika buvo vertinta tik prieš pat Komisijos posėdį, tačiau iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad vertinimas buvo atliktas ir 2020 m. gruodžio 8 d., o asmens bylos duomenimis pats nuteistasis 2015 m. kovo 20 d. dalyvauti nusikalstamo elgesio rizikos tyrime naudojant OASys metodiką atsisakė (asmens bylos 2 dalis, b. l. 17).

9. Skundžiamoje nutartyje vertinant lygtinio paleidimo taikymo galimybę pagrįstai atkreiptas dėmesys į tai, kad M. T. nusikalto ne pirmą kartą – praeityje nuteistasis teistas 7 kartus už plėšimus, vagystes, nusikalstamu būdu gauto turto įgijimą ar legalizavimą, neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo platinti, papirkimą. Nuteistajam ankstesniais nuosprendžiais skirtos baudos, arešto, laisvės atėmimo bausmės, tačiau taikytos bausmės nuo nusikalstamo elgesio nuteistojo nesulaikė, nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo – nužudymo, padarymą. Šios aplinkybės rodo didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, taip pat sudaro pagrindą manymui, kad jo nusikalstamas elgesys nėra atsitiktinis ir tai taip pat kelia pagrįstas abejones dėl to, kad jau šiuo metu taikant lygtinio paleidimo institutą nuteistasis vykdys probacijos sąlygas, laikysis įstatymų ir nenusikals, ir tinkamą, nenusikalstamą elgesį sugebės išlaikyti ilgesnį laiką. Nors ankstesni teistumai, kaip ir padarytų nusikaltimų sunkumas, neatliktos bausmės dalis, negali būti savarankišku pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau vis tik šios aplinkybės, tiek, kiek jos atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, neturi būti sumenkinamos ir jų vertinimas nėra draudžiamas. Tuo labiau, kad analizuojamu atveju, remiantis Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistajam nors ir nėra būdingas nusikaltimų modelis, ankstesni teistumai yra išskirti kaip riziką nusikalsti pakartotinai didinantis kriminogeninis veiksnys, stebimas aukštas impulsyvumas, silpna emocijų kontrolė bei tų pačių klaidų kartojimas, nuteistasis nors savo nusikalstamus veiksmus vertina neigiamai, vis tik tuo pačiu atsakomybę suteikia ir susiklosčiusioms aplinkybėms. Visa tai kelia pagrįstas abejones dėl to, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai nuteistojo elgesio, požiūrio, mąstymo pokyčiams turėjo reikšmingą poveikį ir teikia pagrindą manymui, kad nuteistojo daroma pažanga mažinant vidutinę nusikalstamo elgesio riziką vis tik dar nėra pakankama lygtinio paleidimo taikymui.

10. Abejones dėl nuteistojo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką kelia ir tai, kad bausmės atlikimo metu M. T. išimtinai tik pavyzdingu elgesiu taip pat nepasižymėjo. 2021 m. kovo 15 d. pažymoje Nr. 19-117 apie nuteistojo paskatinimus ir nuobaudas fiksuota, kad M. T. yra ne tik skatintas (iki 2021 m. kovo 22 d. Komisijos posėdžio 5 kartus, iš jų paskutinį kartą 2020 m. balandžio 28 d.), bet ir 15 kartų baustas už įvairius vidaus tvarkos taisyklių ir reikalavimų pažeidimus (tame tarpe už narkotikų, opiatų vartojimą, nurodymų nevykdymą, konfliktinę situaciją). Paskutinį kartą baustas 2017 m. birželio 15 d. už lokalizacijos pažeidimą. Be to, iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad 2020 m. gegužės 22 d. su nuteistuoju pravestas pokalbis dėl galimos atsakomybės jam pažeidus BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus (asmens bylos 2 dalis, b. l. 190). Taigi nuteistasis, net ir atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, ne visada sugebėjo paklusti pataisos įtaigoje nustatytiems ribojimams, laikytis nustatytų reikalavimų, per visą bausmės atlikimo laiką buvo ir baustas, ir skatintas. Nors paskirtos nuobaudos šiuo metu negalioja, 2018 m., 2019 m., 2020 m. nuteistasis buvo skatintas už gerą elgesį, aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose ir stropų darbą, tačiau 2020 m. gegužės 22 d. fiksuotas pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymo atvejis, kartu vertinant ir kitus nuteistojo padarytus pažeidimus, vis tik neleidžia konstatuoti išimtinai tik teigiamą ir stabilią nuteistojo elgesio korekciją, kuri yra būtina sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą.

11. Teisėjų kolegija pažymi, kad laisvės atėmimo bausme taikomų suvaržymų ir ribojimų teigiamas poveikis nuteistojo elgesio korekcijai neturi kelti jokių abejonių, tačiau aptartos aplinkybės ir faktai kelia pagrįstas abejones dėl laisvės atėmimo bausme taikomų suvaržymų pakankamo ir ilgalaikio poveikio nuteistojo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčiams bei nuteistojo pasiruošimo laikytis įstatymų reikalavimų ir daugiau nebenusikalsti. Abejonių dėl pakankamos nuteistojo elgesio korekcijos analizuojamu atveju kilo ir Komisijai, kurios 3 nariai (iš dalyvavusių 4), balsavo prieš M. T. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

12. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes spręsti, kad apylinkės teismas neįvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualią M. T. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant vidutinę nusikalstamo elgesio riziką. Kaip minėta, taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Vertinamu atveju byloje esančių ir skunde akcentuojamų teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, rodančių nuteistojo siekį keisti savo elgesį (dalyvauja alkoholio vartojimo prevencijai skirtuose užsiėmimuose, ketina priklausomybės problemas spręsti ir išėjęs iš pataisos įstaigos), nepakanka daryti išvadai, kad M. T. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo M. T. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. balandžio 29 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjai Algirdas GiedraitisJurga VasiliauskienėAušra Vingilė