Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-05-13 · Civilinė byla Nr. 2S-580-302/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-05-13
Bylos Nr.
2S-580-302/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Romualda Janovičienė, Algirdas Auruškevičius, Virginija Volskienė
Suinteresuotas asmuo
V. R., L. R., uždaroji akcinė bendrovė „Šnipiškių ūkis“
Kategorijos
  • 116.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-580-302/2010 Procesinio sprendimo kategorijos 116.7, 122.4
(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. gegužės 13 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro

kolegijos pirmininkė ir pranešėja Romualda Janovičienė,kolegijos teisėjai Algirdas Auruškevičius ir Virginija Volskienė,

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo antstolio Andriaus Bublio atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 23 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo antstolio Andriaus Bublio pareiškimas dėl sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo, suinteresuoti asmenys V. R. , L. R. , uždaroji akcinė bendrovė „Šnipiškių ūkis“.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas antstolis Andrius Bublys kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl sprendimo ir vykdymo tvarkos išaiškinimo, prašydamas nustatyti prievolės pobūdį ir išieškojimo iš bendro sutuoktinių turto galimybes vykdomosiose bylose Nr. 0042/02/02728; Nr. 0042/06/02466; Nr. 0042/08/00862 ir Nr. 0042/09/03375.

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 23 d. nutartimi antstolio prašymą atmetė. Teismas nutartį motyvavo tuo, kad antstolis vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 667 straipsnio nuostatomis turi teisę pasiūlyti išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.

Šalies argumentai

Pareiškėjas antstolis Andrius Bublys atskiruoju skundu prašo skundžiamą teismo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti sprendimą dėl sprendimo ir vykdymo tvarkos išaiškinimo, nustatyti prievolės pobūdį ir išieškojimo iš bendro sutuoktinių turto galimybes vykdomosiose bylose Nr. 0042/02/02728; Nr. 0042/06/02466; Nr. 0042/08/00862 ir Nr. 0042/09/03375. Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad teismas nepagrįstai taikė Civilinio proceso kodekso 667 str., nes antstolis neprašo nustatinėti skolininko turto dalies esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybės, taip pat nesiūlo išieškotojui ar bendrosios dalinės nuosavybės dalyviams kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo, toks procesinis veiksmas netikslingas. Antstolis pateikė teismui prašymą tik dėl galimybės įvykdyti teismo sprendimą, siekdamas nustatyti prievolės pobūdį ir išieškojimo iš bendro turto galimybes.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Kolegija, įvertinusi atskirojo skundo, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, byloje esančią medžiagą, sprendžia, jog skundžiama teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant procesinės teisės normų, reglamentuojančių sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimą, laikantis bendrųjų vykdymo proceso principų, todėl tokia teismo nutartis paliktina nepakeista.

Vykdymo procese išieškojimą iš skolininkui priklausančio turto atlieka specialus viešosios teisės subjektas – antstolis. Antstolis, atlikdamas savo funkcijas, skolininko ir kreditoriaus interesų pusiausvyrai užtikrinti privalo vadovautis teisėtumo principu (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis), taigi jis vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus. Antstolio veiklos ribas visų pirma apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas, be vykdomojo dokumento atlikti vykdymo veiksmus draudžiama (Civilinio proceso kodekso 586 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju, antstolis, pasinaudodamas sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo norma, įtvirtinta Civilinio proceso kodekso 589 straipsnyje, nutarė kreiptis į teismą, siekdamas, kad teismas nustatytų prievolės pobūdį ir išieškojimo iš bendro sutuoktinių turto galimybes. Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai šį jo pareiškimą atmetė.

Vykdomosios bylos medžiaga nustatyta, kad antstolis Andrius Bublys vykdomosiose bylose Nr. 0042/02/02728; Nr. 0042/06/02466; Nr. 0042/08/00862 ir Nr. 0042/09/03375, kuriose vykdomas skolų išieškojimas iš skolininkės V. R. kelių išieškotojų UAB „Šnipiškių ūkis“, UAB „Žirmūnų valda“, UAB „Vilniaus energija“ naudai. Vykdomuosiuose dokumentuose, kurių pagrindu užvestos nurodytos vykdomosios bylos, skolininke aiškiai nurodyta V. R. .

Civilinio proceso kodekso 278 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu teismo sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti, nekeisdamas jo turinio. Įstatymo dalies nuostata, kad, aiškinant neturi būti keičiamas sprendimo turinys, be kita ko, reiškia, kad aiškindamas savo sprendimą teismas negali jo turinio aiškinti taip, kad būtų pakeista jo prasmė, inter alia prasminė elementų, sudarančių nutarimo turinį, visuma, argumentai, motyvai, kuriais priimtas sprendimas, taip pat kad jį priėmęs teismas negali aiškinti to, ko jis toje civilinėje byloje netyrė ir nekonstatavo.

Civilinio proceso kodekso 589 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarka yra neaiški, antstolis kreipiasi į procesinį sprendimą priėmusį teismą, kad išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką. Pažymėtina, jog procesinės teisės normos, reglamentuojančios sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimą, skirtos teismo sprendimo trūkumams pašalinti, taip pat tais atvejais, kai sprendimas yra vykdytinas ir kai iškyla teismo sprendimo vykdymo neaiškumų. Pirmosios instancijos teismui nebuvo jokio pagrindo išaiškinti sprendimo ir jo vykdymo tvarkos nurodant koks yra prievolės pobūdis, nes tai neatitiks sprendimo ir jo vykdymo tvarkos išaiškinimo instituto paskirties.

Pažymėtina, kad pasisakydamas dėl antstolio veiksmų išieškant pagal sutuoktinių prievoles, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad antstolio veiklos ribas visų pirma apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Vienas iš vykdomųjų dokumentų yra vykdomasis raštas, išduotas teismo sprendimo pagrindu. Nesant teismo sprendimo dėl antrojo sutuoktinio, antstolis negali priimti patvarkymo išieškoti iš bendro turto, nes tai reikštų teismo sprendimo pakeitimą ir Civilinio proceso kodekso 586 straipsnio pažeidimą, t. y. vykdymo veiksmai būtų atlikti be vykdomojo dokumento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB bankas Hansabankas v. antstolis A. B., bylos Nr. 3K-7-114/2008; 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. B.-H., N. M. H. v. antstolis D. Š., bylos Nr. 3K-3-567/2009). Tuo pačiu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad išieškojimui iš bendro sutuoktinių turto netaikytini teismo sprendimo aiškinimo (Civilinio proceso kodekso 278 straipsnis) ar procesinių sprendimų vykdymo tvarkos išaiškinimo (Civilinio proceso kodekso 589 straipsnis) institutai, nes naujo skolininko (kito sutuoktinio) įtraukimas taikant šiuos institutus reikštų procesinio sprendimo pakeitimą nustatant teises bei pareigas byloje nedalyvavusiam asmeniui (2010 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2010). Kitam sutuoktiniui, kurio atžvilgiu nėra išduotas vykdomasis dokumentas, remiantis proceso dispozityvumo ir lygiateisiškumo principu turi būti suteikta procesinė galimybė šią prezumpciją paneigti, o tokia teise toks asmuo gali pasinaudoti tik tuo atveju, jeigu byla nagrinėjama ginčo teisenos tvarka kreditoriui pateikus ieškinį abiem sutuoktiniams kaip atsakovams bei įrodinėjant Civilinio kodekso 3.109 straipsnio taikymo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2010). Tokiu būdu kolegija daro išvadą, kad antstolis, atlikdamas vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose dėl skolų iš V. R. išieškojimo, nepagrįstai siekė pasinaudoti sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo institutu, nes atlikdamas vykdymo veiksmus, jis privalo vadovautis vykdymo procesą reglamentuojančiomis teisės normomis. Vienas tokių vykdymo veiksmų vykdant išieškojimą iš skolininko turto, nustačius, kad skolininkas asmeninės nuosavybės teise turto neturi, yra numatytas Civilinio proceso kodekso 667 straipsnyje, pasiūlyti išieškotojui ar bendrosios nuosavybės dalyviams kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, todėl nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentu, kad teismas nepagrįstai vadovavosi šia procesinės teisės norma.

Dėl nurodyto skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismas turėjo 11,20 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu byloje dalyvaujantiems asmenims, todėl atmetus atskirąjį skundą šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš apelianto į valstybės biudžetą (Civilinio proceso kodekso 79, 88 straipsnio 1 dalies 3 p.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 308, 321, 325, 336, 329, 331, 337, 339 str., kolegija

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš antstolio Andriaus Bublio 11,20 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme į valstybės biudžetą.

Kolegijos pirmininkė Romualda JanovičienėKolegijos teisėjai Algirdas AuruškevičiusVirginija Volskienė