Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Olegas Šibkovas rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo G. V. skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 24 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Kybartų pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau –Komisija) 2015 m. spalio 27 d. nutarimą Nr. LK-241 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. V., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas 2010-08-20 Vilniaus apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 str. 1 d., 9 metams laisvės atėmimo bausmės. Anksčiau teistas 3 kartus, pirmi trys teistumai išnykę.

Bausmės pradžia – 2009-08-20, bausmės pabaiga – 2018-08-20.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 24 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam G. V. lygtinį paleidimą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo G. V. skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 1 d. numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 str. 2 d. numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. BVK 164 str. 2 d. numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad G. V. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas leidžia svarstyti sprendimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Pagal „OASys“ metodiką, nustatyta, kad G. V. priklauso vidutinei nusikalstamo elgesio rizikos grupei – 48 balai. Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, šios aplinkybės nustatymas yra pagrindas atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą. Pažymėtina, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Aukštesniojo teismo vertinimu, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, iš kurio sprendžiama apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nesudaro pagrindo spręsti, kad lygtinis paleidimas G. V. atžvilgiu galėtų būti taikomas. Nuteistasis neturi galiojančių nuobaudų ir vykdo socialiniame reabilitacijos plane numatytas priemones. Visgi iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nustatyti kriminogeniniai veiksniai: ankstesni nusikalstami veiksniai, finansinės problemos, dėl nepadengtų ieškinių, asocialių draugų įtaka, netinkamas elgesio modelio pasirinkimas, kuris siejamas su socialinių bei prognostinių įgūdžių stoka, emocijų kontrolės problemomis. Be to, nors nuteistasis po truputį keičia požiūrį į save, tačiau nesutinka su visomis visuomenės taisyklėmis, 2013 metais baustas už narkotinių medžiagų vartojimą. Nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. pasikeitus teisiniam lygtinio paleidimo reglamentavimui vienu iš svarbiausių vertintinų kriterijų tapo nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Nagrinėjamu atveju, G. V. nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika ir nepakankama pažanga ją mažinant nesudaro pagrindo manyti, jog būdamas laisvėje nuteistasis G. V. laikysis įstatymų ir nenusikals.

Aukštesnysis teismas pažymi, kad pirmos instancijos teismas spręsdamas lygtinio paleidimo klausimą vadovavosi sena BVK redakcija ir vertino kriterijus, kurių vertinimas pagal 2015-09-01 įsigaliojusią naują įstatymo redakciją negalimas. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad naujojoje įstatymo redakcijoje numatyti lygtinio paleidimo kriterijai, taip pat neleidžia taikyti G. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 24 d. nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo G. V. skundą atmesti ir Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.