Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. S. ieškinį atsakovui G. S., dalyvaujant institucijai, teikiančiai išvadą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas per nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį.

Institucija, teikianti išvadą byloje - Vaikų teisių apsaugos skyrius, pateikė išvadą, nurodydama, kad D. S. gyvena kartu su motina nuomojamame 3 kambarių bute su visais patogumais, esančiame (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiame Vilniaus miesto savivaldybei. Vaikui yra skirtas atskiras kambarys. Vaikui yra sudarytos tinkamos sąlygos gyventi, mokytis ir ilsėtis. Vaikas mokosi darželyje-mokyklėlėje „duomenys neskelbtini“. Vaikas yra sveikas. Pasak motinos sūnus nežino, kad tėvas paliko šeimą ir gyvena atskirai. Tėvas su sūnumi bendrauja telefonu. Patikrinti atsakovo gyvenimo sąlygų nepavyko, kadangi atsakovas namie nebuvo rastas. Nepilnametį vaiką išlaikyti privalo abu tėvai proporcingai vaiko poreikiams ir jų turtinei padėčiai. Mano, kad ieškovės reikalavimas dėl 400 Lt periodinių išmokų turi būti tenkintinas pilna apimtimi, kadangi yra siejamas tik su būtinais vaiko poreikiais. Ieškovės gaunamos pajamos neleidžia jai prisidėti prie vaiko poreikių tenkinimo didesne dalimi, be to, vaiko motinai tenka rūpintis kasdiene sūnaus priežiūra, jo auklėjimu, sveikata, užimtumu, ieškovė taip pat užtikrina vieną iš pagrindinių vaiko teisių į būstą, tinkamų gyvenimo sąlygų sudarymą.

Teismo posėdžio metu ieškovė atsisakė nuo reikalavimo priteisti išlaikymo įsiskolinimą nuo 2011 metų kovo mėnesio, nurodė, kad atsakovas tuo metu išlaikymą teikė, palaikė savo reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės po 400 Lt periodinių išmokų. Nurodė, kad atsakovas bendrauja su vaiku, vaikas nežino, kad jie faktiškai išsiskyrę, ji vaikui aiškina, kad atsakovas išvyko uždarbiauti į užsienį. Ji šiuo metu yra bedarbė, gyvena iš socialinių pašalpų. Specialiųjų poreikių vaikas neturi, sveikatos problemų neturi. Ji su sūnumi gyvena nuomojamame iš savivaldybės bute, moka nuomą po 150 Lt per mėnesį bei komunalinius mokesčius.

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, teismo šaukimas jam yra įteiktas, neatvykimo priežasčių teismui nenurodė. Byla, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus, nagrinėjama nedalyvaujant atsakovui.

Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė į teismo posėdį neatvyko, yra gautas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovas G. S., a.k. (duomenys neskelbtini) yra

D. S., gim. 2004-01-19, tėvas (b.l. 5). Šalys 2004-08-26 yra sudariusios santuoką, kuri ne nutraukta (b.l. 2). Iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad šalys nuo 2011 metų kovo mėnesio kartu gyvena skyrium , tačiau nėra sudarę sutarties dėl vaiko išlaikymo, kaip kad reikalauja CK 3.193 str. Ieškovė nurodo, kad atsakovas iki ieškinio pateikimo prisidėdavo prie sūnaus išlaikymo.

Įstatymas numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (LR CK 3.192 str.). Įstatymas nustato, kad tėvo ar motinos atsisakymas nuo teisių ir pareigų savo nepilnamečiams vaikams negalioja, už vaiko priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai (LR CK 3.159 str.). Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (LR CK 3.156 str.) Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

Proceso įstatymas numato, jog teismai, taikydami teisę, vadovaujasi LR Teismų įstatymo nustatyta tvarka paskelbtose kasacine tvarka priimtose nutartyse esančius teisės taikymo išaiškinimus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimtus nutarimus (LR CPK 4 str.).

2004-04-26 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priimtoje nutartyje nurodė, jog sprendžiant išlaikymo priteisimo klausimą teismui orientaciniu kriterijumi gali būti LR CK 6.461 str. 2 dalies nuostata, jog vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, bylų kategorija 72.2, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005-06-23 nutarimas Nr. 54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje“), kuri nuo 2008-01-01 yra 800 Lt per mėnesį (LR Vyriausybės 2007-12-17 nutarimas Nr. 1368).

Nustatydamas vaiko poreikius, teismas turi paskaičiuoti tik tokias išlaidas vaiko poreikiams tenkinti, kurios yra pagrįstos ir racionalios (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2005-06-23 nutarimas Nr.54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje“, skelbta 2005 metų Teismų praktika Nr. 23). Ieškovė prašo priteisti sūnaus išlaikymui po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kas pagal suformuotą teismų praktiką laikytina suma leidžianti patenkinti vaiko būtinus poreikius. Ieškovė nurodė, kad nepilnametis sūnus specialių poreikių, sveikatos problemų neturi.

Teismo surinktais ir teismui pateiktais rašytiniais įrodymais bei šalių paaiškinimų pagrindu nustatytos šios aplinkybės – atsakovas niekur nedirba (b.l. 39). Nuosavybės teise atsakovas neturi nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, duomenų apie kitus jo išlaikytinius nėra (b.l. 40, 42). Atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį, į teismo posėdį neatvyko, ieškovės nurodytų aplinkybių dėl išlaikymo dydžio neginčijo (CPK 12, 178 str. str.).

Taip pat yra nustatyta, kad ieškovė šiuo metu yra registruota darbo biržoje (b.l. 9), gauna 875 Lt socialinę paramą (b.l. 7), ieškovė nuosavybės teise turi 0,0600 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (b.l. 10-11), transporto priemonių neturi (b.l. 8).

Tėvo ar motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti aplinkybė nustatant išlaikymo dydį, kadangi išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 str. 1 d.- prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas priimdamas sprendimą, visų pirma, turi įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t.y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Nustatant atsakovo turtinę padėtį vertinamas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančius savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog įstatymas numato, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (LR CK 3.192 str. 3 d.). Pažymėtina, jog šalių sūnus gyvena tik su ieškove, savo mama, kuri jį augina, rūpinasi jo sveikata, užtikrina vaikui teisę į gyvenamąjį būstą, teisę turėti tinkamas sąlygas augti ir vystytis, tokiu būdu nepagrįstai prisiimdama sau didesnę pareigą išlaikyti vaiką ir suteikti vaikui tokį išlaikymą, kokį turėtų teikti abu tėvai. Atsakovas ne tik nevykdė pareigos pateikti teismui visus turimus įrodymus,turinčius reikšmės bylai dėl jo turtinės padėties, tokiu būdu ignoruodamas išlaikymo vaikui priteisimo klausimo sprendimą, todėl neturint duomenų apie atsakovo neįgalumą, teismo surinktų įrodymų pagrindu, laikytina, kad jo turtinė padėtis sudaro pagrindą teikti prašomo dydžio išlaikymo, kuris orientuotas ir pagrįstas sūnui būtinų išlaidų sumomis, o duomenų, jog reikalaujamo išlaikymo atsakovas negali teikti, nėra, vaikas su juo negyvena. Todėl, nustatytų aplinkybių pagrindu, teismas konstatuoja, kad diferencijuoti išlaikymo dydį nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo (LR CPK 192 str.). Šios teismo nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika išlaikymo priteisimo bylose, priteisti ½ minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymą ir priteisti išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 400 Lt, vadovaujantis prioritetiniu nepilnamečio vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 3 str., LR CPK 4, 178 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005-06-23 nutarimas Nr. 54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje“).

Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė A. S. (LR CK 3.185 str. 1 d.).

Pažymėtina, jog iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar vaiko poreikiams kiekviena iš šalių turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (LR CK 3.201 str.).

Iš atsakovo į valstybės pajamas priteistinas žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista pagal įstatymą – 144 Lt (LR CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 1, 3 p.p., 83 str. 1 d. 2 p., 96 str., (400 x 12 x 3 proc.) bei 13,51 Lt pašto išlaidų, iš viso 157,51 Lt.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai ( CPK 282 str.1d., 2 d. 1p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 96, 98 straipsniais, 183, 185, 259-265, 268, 269,270, 279, 282, 307 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti pilnai.

Priteisti iš atsakovo G. S., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus D. S., gim. 2004-01-19, a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui išlaikymą periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį po 400 Lt (keturis šimtų litų) nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, tai yra 2012-03-26 iki sūnaus pilnametystės.

Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja paskirti ieškovę A. S., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo G. S., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 157,51 (vienas šimtas penkiasdešimt septyni litai 51 centas) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.