- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-04
- Bylos Nr.
- e2S-3037-852/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-02460-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Verikas
- Ieškovas
- D. G.
- Atsakovas
- J. G.
- Kategorijos
- 3.1.18.2.13pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Verikas, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės (apeliantės) J. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. spalio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo D. G. ieškinį atsakovei J. G., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities Elektrėnų vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos su vaiku nustatyto, nepilnamečių vaikų išlaikymo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas D. G. (toliau - ieškovas) kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus su ieškiniu atsakovei J. G. (toliau - atsakovė) dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo, nepilnamečių vaikų išlaikymo priteisimo. Nurodė, kad 2015-10-06 Trakų r. apylinkės teismo sprendimu ieškovas ir atsakovė nutraukė santuoką, teismas patvirtino šalių sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią šalys susitarė, jog po santuokos nutraukimo nepilnametis sūnus D. G. gyvens kartu su ieškovu, o nepilnametis sūnus D. G. gyvens kartu su atsakove. Nors nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove, tačiau atsakovė paskambinusi ieškovui pranešė, kad neturi kur gyventi, neturi kur dėti sūnaus, nes sugyventinis ją iškraustė iš namų ir prašo, kad sūnus kurį laiką pagyventų pas ieškovą. Dėl atsakovės gyvenimo būdo vaikas neturėjo savo pastovios gyvenamosios vietos, pasikeitė jo elgesys, jis tapo nervingas, baikštus, pradėjo bijoti tamsos, bijo miegoti vienas savo kambaryje. Siekdamas užtikrinti vaiko interesus ieškovas prašė laikinai nustatyti nepilnamečio vaiko D. G. gyvenamąją vietą su tėvu D. G. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Nurodo, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, bus pilnai užtikrinti vaiko interesai, vaikas lankys (duomenys neskelbtini). progimnaziją, ieškovas turi pastovią gyvenamąją vietą, nuolatines pajamas - nuo 2002 metų dirba gamybos vyriausiuoju planuotoju.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018-10-23 nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino, iki bus priimtas teismo sprendimas byloje nustatė laikiną nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą kartu su tėvu (ieškovu).
Šalies argumentai
3. Teismas nurodė, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėtinas atsakovei nepranešus (CPK 147 straipsnio 1 dalis). 2018-10-23 atsakovė pateikė teismui rašytinį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo, nurodydama, kad 2018-10-12 bendru sutarimu su vaiko tėvu sutarė, jog jis paims sūnų savaitgaliui, kol ji kraustysis į motinos butą Žiežmariuose, ji persikraustė į motinos butą, kur gyvens kartu su vaiku, sūnus yra užrašytas į mokyklą Žiežmariuose ir privalėjo eiti į mokyklą, tačiau vaiko tėvas ignoruoja jos prašymą grąžinti vaiką ir jai nurodė, kad sūnus gyvens su juo, kol vyks teisminis procesas.
Žemesnės instancijos teismas
4. Tenkindamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai kaip vaikų gyvenamosios vietos ir tėvų bendravimo su vaikais nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas ir panašiai, siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų tiek asmeniniai neturtiniai, tiek ir turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo, todėl teismas vadovaujasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principu bei šalių lygiateisiškumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertinęs ieškovo nurodytas aplinkybes, šalių nepilnamečio sūnaus amžių, vaiko pareikštą norą gyventi Elektrėnuose kartu su tėčiu, kur kartu gyvena ir jo broliukas D. G., kuriuos sieja glaudus emocinis ryšys, jie puikiai sutaria ir nori gyventi kartu, o pas mamą nuvažiuoti tik į svečius, į tai, kad ieškovo sūnus D. G. mokysis nuo 2018-10-22 pirmoje klasėje, teismas padarė išvadą, jog tarp šalių kilo ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, dėl to gali nukentėti vaikas, kuris jau apsigyveno pas ieškovą ir pradėjo lankyti mokyklą, todėl taikytina prašoma laikinoji apsaugos priemonė – nustatytina laikina nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta kartu ieškovu iki bus priimtas teismo sprendimas byloje.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Atsakovė 2018-10-26 pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti 2018-10-23 Vilniaus regiono apylinkės teismo taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
6. Atskirajame skunde nurodė, kad ieškovas kerštauja atsakovei ieškinyje pateikdamas melagingus duomenis be jokių įrodymų. Atsakovė po santuokos nutraukimo su vaiku persikėlė gyventi į Klaipėdą, įgijo profesinį išsilavinimą, gaunamų pajamų užteko būsto nuomai ir vaiko bei jos poreikiams patenkinti, tačiau pastaruoju metu gaunamas atlyginimas, Klaipėdoje esančios butų nuomos kainos, pragyvenimas, vaikui ir sau skiriamos išlaidos neleido jai vienai išlaikyti savęs ir vaiko. Esant tokioms aplinkybėms atsakovė nusprendė persikelti gyventi pas savo tėvus į Žiežmarius, kur vaiko poreikiai bus pilnai patenkinti, ji pati galės rasti darbo aplinkiniuose miestuose.
Atsiliepimas
7. Atsakovė pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas nutartyje nurodė tikrovės neatitinkančią esminę aplinkybę, kad teismo nutarties priėmimo metu (2018-10-23) vaikas gyveno pas ieškovą. Teismas, negavęs išvadą teikiančios institucijos atsakymo, priėmė skundžiamą nutartį, nors nuo 2018-10-22 vaikas vėl gyveno su atsakove, todėl teismas be pagrindo nurodė, jog vaikas jau gyvena su tėvu, todėl jo gyvenamosios vietos pakeitimas (grąžinimas mamai) bus vaiko teisių pažeidimas.
Šalies argumentai
8. Skunde nurodė, kad nepilnametis sūnus šiuo metu yra 6 metų, pradėjo eiti į pirmąją mokyklos klasę, paskutinius tris metus nuolat gyveno tik su mama ir retkarčiais matydavosi su tėvu. Tokio amžiaus vaikams ypač reikalingas motinos dėmesys, nenutrūkstamas ryšys su ja, juolab kad pirmoje klasėje vyksta jautrus momentas, kai atsiranda nauja tvarka (skirtinga darželiui), nauji draugai, naujas dienos režimas, todėl vadovaujantis kasacinio teismo praktika, motina, esant kitoms tėvų sąlygoms vienodoms, turi pirmenybės teisę vaiką auklėti.
9. Teismas patenkino prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kurios yra tapačios su pareiškiamu ieškinio reikalavimu, kas iš esmės neatitinka laikinųjų apsaugos priemonių prigimties. Atsakovė atkreipė dėmesį į tai, kad 2018-10-22 dalyvaujant vaiko tėvui ir vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojams vaikas buvo grąžintas jai, kas įrodo, jog vaikų teisių tarnybos specialistai neįžvelgė net mažiausios būtinybės keisti vaiko gyvenamąją vietą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo motyvai
Atskirasis skundas netenkinamas.
10. Apeliacinės bylos dalyku yra Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018-10-23 nutartis, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – iki bus priimtas teismo sprendimas byloje nustatyta laikina nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta kartu su ieškovu (vaiko tėvu).
11. Iš pateikto atskirojo skundo nustatyta, kad atsakovė pirmosios instancijos teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grindžia tuo, jog teismas nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones – nustatė vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu, nes atsakovė persikėlė gyventi pas savo tėvus, kur vaiko poreikiai bus pilnai patenkinti, ji pati galės rasti darbo aplinkiniuose miestuose, vaikui šiuo metu yra 6 metai, jis pradėjo eiti į pirmąją mokyklos klasę, paskutinius tris metus nuolat gyveno tik su mama ir retkarčiais matydavosi su tėvu, o tokio amžiaus vaikams ypač reikalingas motinos dėmesys, nenutrūkstamas ryšys su ja. Ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, dėl kurių būtų galima konstatuoti, kad vaiko gyvenimas su atsakove pažeistų vaiko teises ir interesus.
12. Pažymėtina, kad atsakovė neginčija pirmosios instancijos teismo nutartimi konstatuotų aplinkybių, susijusių su dažnu atsakovės gyvenamosios vietos keitimu, jos gyvenimo būdu (keičiamais partneriais), todėl padarė pagrįstą išvadą, jog toks gyvenamosios vietos keitimas neatitinka geriausių vaiko interesų. Tai, kad byloje nėra ginčijamos aplinkybės, susijusios su atsakovės ir vaiko aplinkos pasikeitimais (vaikas lankė 3 skirtingas ikimokyklinio ugdymo įstaigas, atsakovė ne kartą keitė gyvenamąją vietą, darbovietę, prašė ieškovo priimti vaiką pagyventi pas save, suponuoja išvadą, jog atsakovė negali užtikrinti vaikui pastovią, saugią, ramią gyvenamąją, socialinę, emocinę aplinką ir buitį, todėl pagrįstas teismo sprendimas, vadovaujantis prioritetiniais vaiko teisių ir interesų apsaugos principais, nustatyti laikiną vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu. Ieškovas pateikė įrodymus, kad jis turi pastovią darbo vietą ir pajamas, gyvenamą būstą ir gali sudaryti vaikui tinkamas, stabilias gyvenimo sąlygas bei aplinką, todėl darytina išvada, jog vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu nepažeidžia vaiko teisių ir interesų.
13. Atmestinas kaip nepagrįstas atsakovės argumentas dėl pirmosios instancijos teismo nepagrįstai konstatuotos aplinkybės, susijusios su vaiko gyvenamąja vieta skundžiamos nutarties priėmimo metu. Nutartyje teismas konstatavo, kad šiuo metu „...gyvena su tėvu ir jaunesniuoju broliuku, tarp jų jau susiklostė emociniai ryšiai, ir eilinis pakeitimas vaiko gyvenamosios vietos neigiamai atsilieps jo būsenai.“. Atsakovės nurodoma aplinkybė, kad vaikas 2018-10-22 buvo perduotas jai kartu esant vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojai, nepaneigia aplinkybių, susijusių su vaiko gyvenamąja vieta ir saugios aplinkos užtikrinimu. Byloje esantis 2018-11-15 išvadą teikiančios institucijos raštas Nr.3SD-1797 (toliau – išvada) (I t., b.l. 83-84) patvirtina, kad vaikas nori gyventi su ieškovu ir vyresniu broliu, broliai tarpusavyje gerai sutaria, kartu eina į mokyklą, džiaugiasi, kad gyvena kartu, ieškovas turi visas buities ir socialines sąlygas užtikrinti saugią ir tvarią aplinką, todėl rekomenduojama nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu. Atsakovė nepaneigė, kad ji prašė ieškovo paimti vaiką gyventi pas save, vaikas gyveno kartu su ieškovu ir vyresniu broliu ieškinio pateikimo teismui metu (2018-10-19), todėl atmestinas atsakovės argumentas, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nepagrįstai nurodė esą vaikas jau gyvena pas ieškovą. Atkreiptinas dėmesys, kad 2018-11-15 išvadoje nurodoma, jog vaikas kartu su vyresniu broliu gyvena pas ieškovą.
14. Teismas sutinka su ieškovo atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentu, kad vaiko faktinės gyvenamosios vietos keitimas nesant galutinai išspręstam šalių ginčui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nagrinėjamu atveju atitinka vaiko interesus ir nepažeidžia jo teisių į saugią ir stabilią gyvenamąją aplinką, nes pas ieškovą vaikui yra sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos. Vadovaujantis CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktu, teismas, siekdamas apsaugoti vaiko interesus, gali nustatyti jo gyvenamąją vietą kartu su vienu iš tėvų, kol šis klausimas bus išspręstas galutinai. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad šeimos bylose laikinosiomis apsaugos priemonėmis be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų tiek asmeniniai neturtiniai, tiek ir turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių neigiamą ar žalingą pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių poveikį vaikui, todėl atmestinas atsakovės argumentas dėl ginčo išsprendimo iš esmės vien tenkinus ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
15. Atmestini kaip nepagrįsti atsakovės argumentai dėl ieškovo vykdomo šmeižto jos atžvilgiu ir pirmosios instancijos teismo šališkumo. Ieškovas kreipėsi su ieškiniu į teismą įgyvendindamas savo procesines teises (CPK 5 straipsnio 1 dalis) ir siekdamas apsaugoti įstatymo ginamas vertybes – vaiko teises į tinkamas gyvenimo sąlygas, mokytis, sveikai vystytis, todėl tokie ieškovo veiksmai negali būti laikomi šmeižtu atsakovės atžvilgiu. Pažymėtina, kad atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių atsakovo piktavališką tikrovės neatitinkančių žinių apie ją skleidimą, todėl esant tokioms aplinkybėms nėra pagrindo daryti išvadą apie netinkamą ieškovo elgesį. Atmesdamas atsakovės argumentus dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CPK 66 straipsnyje nustatyta bylos šalies teisė reikšti nušalinimą teismui jeigu yra aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo nešališkumo. Atsakovė nereiškė nušalinimo teismui, nenurodė aplinkybių, kurių pagrindu ji grindžia savo motyvą dėl teismo šališkumo, todėl tokie atsakovės teiginiai atmestini kaip deklaratyvus ir neturintys jokio teisinio ar faktinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atsakovės J. G. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši nutartis neskundžiama, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.