Kauno apygardos teismo nutartis

2015-03-10 · Byla Nr. ATP-206-785/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-03-10
Bylos Nr.
ATP-206-785/2015
Teisminio proceso Nr.
4-22-3-00858-2014-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ramūnas Antanavičius
Kategorijos
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-206-785/2015;Proceso Nr. 4-22-3-00858-2014-9;Procesinio sprendimo kategorija: 79.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. kovo 10 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ramūnas Antanavičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos viršininko Dano Česnausko apeliacinį skundą (toliau – Institucija) dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 14 d. nutarimo A. V. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2014-10-10, 23.10 val., būdamas neblaivus (nustatytas 0,43 prom. ± 0,02 prom. girtumas), S. Dariaus ir S. Girėno g., Kėdainiuose, vairavo automobilį VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Žemesnės instancijos teismas

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 14 d. nutarimu A. V. administracinio teisės pažeidimo byla, kurioje jis buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 1 d., nutraukta.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde Institucija prašo panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 14 d. nutarimą ir bylą dėl pažeidimo, numatyto ATPK 126 str. 1 d., perduoti nagrinėti iš naujo. Institucija nesutinka su teismo argumentais ir mano, kad teismas bylos nagrinėjimo metu joje esančius duomenis įvertino selektyviai, ne visapusiškai ir išvadą, kad A. V. kraujyje, jo patikrinimo metu 2014-10-10 apie 23.36 val., galėjo būti ne daugiau, nei 0,27 promilių etilo alkoholio, padarė remdamasis išskirtinai ekspertizės aktu. Aplinkybė, kad A. V. nepripažino savo kaltės ir neigė vairavęs automobilį, būdamas neblaivas įvykio metu, vertintina kaip jo gynybinė pozicija. Atkreiptinas dėmesys, kad sustabdytas pareigūnų A. V. nurodė gėręs stiklinę alaus, o apie jo stiprumą (alkoholinis tai ar ne) net neminėjo. Teismo posėdžio metu nurodė vartojęs nealkoholinį alų ir jo kiekis, anot pažeidėjo, buvo kelis kartus didesnis, nei nurodytas pareigūnams, kai buvo sustabdytas. Apie tai, kad A. V. vartojo gydytojo odontologo paskirtus vaistus prieš sustabdant pareigūnams, neminėjo, o turėdamas galimybę iškart ir betarpiškai pasinaudoti savo teise gintis, paaiškinime nepateikė, jokių argumentų dėl tariamo neblaivumo.

Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, jog byloje kilus neaiškumams dėl asmens kaltės, pažeidimo įvykio ir sudėties buvimo, versijų tikrinimui nepakanka vien formalaus išvadų vertinimo. Institucija mano, kad byloje turi būti imamasi priemonių kilusioms abejonėms išsklaidyti, t.y. kyla būtinybė rinkti papildomus įrodymus ir spręsti dėl liudytojų apklausų, versijų tikrumo patikrinimo. Sprendžiant asmens patraukimo administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, ko teismas nepadarė. Institucija mano, jog teismas visapusiškai neištyrė ir neįvertino visų bylai svarbių aplinkybių ir įrodymų viseto bei nesiėmė būtinų veiksmų, patvirtinti ar paneigti A. V. iškeltai versijai.

Be to, bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyti ir apklausti asmenys, kurių parodymai reikšmingi, šalinant iškilusius neaiškumus. Teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, vadovavosi ekspertizės aktu, kuriame nurodoma, kad A. V. neblaivumo patikrinimo alkotesteriu metu kraujyje alkoholio galėjo visai nebūti, ar jame galėjo būti 0,11 – 0,27 promilės etilo alkoholio ir kad tokia alkoholio koncentracija kraujyje rodo alkoholio pavartojimo faktą, tačiau neblaivumu nevertinama. Ekspertizės akte nurodoma, kad paprastai žmogaus organizmas per valandą pašalina 0,1 – 0,25 proc. alkoholio. Todėl teismas, atsižvelgdamas į šį teiginį, padarė išvadą, jog per vieną valandą A. V. kraujyje alkoholio turėjo būti, nes girtumą nustatant alkotesteriu, rodikliai buvo 0,43 promilės (be paklaidos). Teismų praktikoje ekspertizės akte nurodyta, kad alkoholio koncentracija kraujyje mažėja vidutiniškai 0,3 – 0,4 promilių per vieną valandą (LAT 2013-12-17 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-41-2013).

Versija, kad atitinkamus alkotesterio rodmenis galėjo lemti A. V. vartojami vaistai, Institucijos manymu, atmestina. Nors byloje ir yra duomenys apie pažeidėjui paskirtų vaistų vartojimą, tačiau šie nepatvirtina, jog jie galėjo kaip nors paveikti neblaivumo nustatymo testo rezultatus. Informaciniame vaisto lapelyje nėra nurodyta, kad jis gali sustiprinti alkoholio poveikį, t.y. pakinta reakcijos ir aplinkybių įvertinimo laikas, ir dėl to gali sutrikti gebėjimas vairuoti ir valdyti mechanizmus.

Apeliaciniame skunde taip pat pažymėtina, kad įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai paprastai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu, o medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis neparodo to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra taip pat pasisakęs, kad asmens neblaivumo laipsnis svarbus jo vairavimo metu, todėl pažeidėjo iniciatyva atlikto tyrimo ir kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia asmens blaivumo tikrinimo techninėmis priemonėmis rezultatų. Pastarieji teismui yra neprivalomi ir vertinami pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N444-344/2008, N444-1452/2009, N261-3165/2009).

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą A. V. prašo apeliacinio skundo netenkinti. A. V. teigimu, teismas administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėjo nepažeisdamas įstatymo ir procesinių reikalavimų, įrodymus surinko, juos išanalizavo ir aptarė bei padarė teisingas, įstatymo reikalavimams ir suformuotai teismų praktikai atitinkančias išvadas. Atsiliepime nurodoma, kad A. V. atvažiavo pas sūnų į pirtį, kur išgėrė stiklinę alaus. Po to gėrė tik arbatą. Po pirties praskalavo burną propolio tirpalu ir įsistatęs dantų protezą išvažiavo. Po kelių minučių jį sustabdė policijos pareigūnai ir pareikalavo pūsti į alkotesterį. Jis parodė 0,43 promilės. A. V. pasakė, jog gėrė stiklinę alaus, parodė dantų protezą ir prašė leisti pūsti į alkotesterį pakartotinai. Su alkotesterio parodymas A. V. nesutiko, tačiau pareigūnai vilkino laiką ir nesuforminę įvykio neleido A. V. vykti pasitikrinti girtumo į polikliniką. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuo automobilio vairavimo A. V. nušalintas tik 0 val. 00 min., tai yra net po 50 minučių, kas patvirtina neteisėtą pareigūnų elgesį. Nuvykus į gydymo įstaigą A. V. kraujyje, kuris paimtas 2014-10-11, 00.30 val., etilo alkoholio nebuvo. Esant skirtingiems duomenims dėl A. V. blaivumo (neblaivumo), teismas paskyrė teismo medicinos ekspertizę. Atlikus ekspertizę nustatyta, kad remiantis specialisto išvados Nr. TA-8988/14(01) duomenimis bei atliktais skaičiavimais, neblaivumo patikrinimo alkotesteriu metu, kraujyje alkoholio galėjo visai nebūti, ar jame galėjo būti 0,11 – 0.27 promilės etilo alkoholio.

Aplinkybė, jog praėjus daugiau nei valandai po to, kai atlikus kraujo tyrimą etilo alkoholio nenustatyta visiškai, rodo, kad pirminio patikrinimo rezultatai nepatikimi ir negali būti laikomi įrodymu nustatant administracinio teisės pažeidimo sudėties požymį. Tai konstatuodamas teismas rėmėsi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 14 d. nutarties Nr. 2AT-12-2013 išaiškinimais. Teismas padarė išvadą, kad nustačius, jog E. V. kraujyje, jo patikrinimo metu – 2014-10-10, 23.26 val. galėjo būti ne daugiau nei 0,27 promilės etilo alkoholio, nesant nusižengimo, numatyto ATPK 126 str. 1 d. sudėties, bylą pagal ATPK 126 str. 1 d. pagrįstai nutraukta.

Motyvuojamoji dalis

Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos viršininko Dano Česnausko apeliacinis skundas atmetamas.

Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 302¹¹ str. 1 d.).

ATPK 126 str. 1 d. numatyta, jog transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), – užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki keturių šimtų trisdešimt keturių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių.

Apeliaciniame skunde nesutinkama su atliktu įrodymų vertinimu ir teigiama, kad Kėdainių rajono apylinkės teismas byloje esančius duomenis vertino selektyviai ir nevisapusiškai, nepašalino esančių neaiškumų, todėl prašoma panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 14 d. nutarimą ir bylą dėl pažeidimo, numatyto ATPK 126 str. 1 d., perduoti nagrinėti iš naujo.

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai tarp jų, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aplinkybė, jog apylinkės teismas nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą joje esančius įrodymus vertino ne taip, kaip norėtų apeliacinį skundą pateikusi Institucija, nesudaro pagrindo teigti, jog teismas įrodymus vertimo selektyviai ir nevisapusiškai.

Apeliaciniame skunde nurodoma, jog sprendžiant asmens patraukimo administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu. Aukštesnysis teismas nepritaria apeliacinio skundo motyvui, jog apylinkės teismas pažeidė minėtą principą, kadangi visapusiškai neištyrė ir neįvertino visų bylai svarbių aplinkybių ir įrodymų viseto bei nesiėmė būtinų veiksmų, patvirtinti ar paneigti A. V. iškeltai versijai. Iš bylos duomenų matyti, jog teismas ėmėsi visų būtinų veiksmų, kad būtų patvirtinta ar paneigta A. V. versija, jog minėtą dieną alkoholio jis nevartojo, būdamas pirtyje išgėrė stilinę nealkoholinio alaus, o prieš važiuodamas pasitepė dantis propolio tirpalu. Pirmos instancijos teismas įvertino 2014 m. spalio 10 d. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 20P-19801609-14, kuriame užfiksuotas A. V. 0,43 prom. ± 0,02 prom. girtumas. Taip pat įvertino ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM toksikologijos laboratorijos specialisto išvadą Nr. TA-8988/14(01), kurioje nurodoma, kad A. V. kraujyje, kuris paimtas 2014-10-11, 00.30 val., etilo alkoholio nėra. Esant skirtingiems duomenims dėl A. V. neblaivumo, byloje buvo paskirta teismo medicinos ekspertizė. Ekspertizės akte Nr. EKG 66/14(02) nurodyta, kad remiantis specialisto išvados Nr. TA-8988/14(01) duomenimis bei atliktais skaičiavimais pagal E. Widmark II formulę, A. V. neblaivumo patikrinimo alkotesteriu „Alcotest 6810“ Nr. ARZH-0077 metu (2014 m. spalio 10 d. 23 val. 26 min.) jo kraujyje alkoholio galėjo visai nebūti, ar jame galėjo būti 0,11 – 0,27 promilės etilo alkoholio. Vertindamas ekspertizės akte nurodytus duomenis ir konstatuodamas, jog alkoholio kiekio koncentracija A. V. kraujyje neviršijo leistinos 0,40 prom. ribos, pirmos instancijos teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013 m. gegužės 14 d. nutarties Nr. 2AT-12-2013 išaiškinimais.

Be to, nekaltumo prezumpcijos principas ir iš jo išplaukiantis in dubio pro reo principas nereiškia vien tik to, jog teismas privalo imtis visų būtinų veiksmų, patvirtinti ar paneigti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iškeltai versijai. Pažymima, kad nekaltumo prezumpcijos ir iš jo išplaukiantis in dubio pro reo principai nustato, jog visos abejonės ir neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, yra vertinami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Nagrinėjamu atveju minėtų principų pirmos instancijos teismas nepažeidė, kadangi paskirdamas teismo medicinos ekspertizę siekė pašalinti byloje esančius tarpusavyje skirtingus duomenis, o visas abejones ir neaiškumus vertino administracinėn atsakomybėn traukiamo A. V. naudai.

Apeliaciniame skunde Institucija nesutinka, kad atitinkamus alkotesterio rodmenis galėjo lemti A. V. vartojami vaistai. Tačiau iš bylos duomenų matyti, jog UAB (duomenys neskelbtini) 2014-11-04 antspauduotame ir pasirašytame pranešime patvirtinta, kad A. V. nuo 2014-03-04 yra gydomas ir protezuojamas UAB (duomenys neskelbtini), kur jam 2014-09-17 buvo nušlifuoti viršutinio žandikaulio dantys, bei paskirtas Propolio MDF 300 mg/ml tirpalas, kurio sudėtyje yra 65 tūrio proc. etanolio (alkoholio).

Atsižvelgiant į tai, įvertinęs Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM toksikologijos laboratorijos specialisto išvadą Nr. TA-8988/14(01) bei ekspertizės aktą Nr. EKG 66/14(02), aukštesnysis teismas neturi pagrindo abejoti A. V. nepaneigtais parodymais bei nesivadovauti minėtomis specialisto ir eksperto išvadomis.

Įvertinus visas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, panaikinti jį ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos viršininko Dano Česnausko apeliacinio skundo netenkinti ir Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 14 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Ramūnas Antanavičius