Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Benedikto Leišio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje Ž. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), našlys, gyvenantis (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, teistas Anykščių rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalį 10 MGL dydžio bauda (Anykščių rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutartimi bauda pakeista į 5 paras arešto) bei Vilniaus mieto apylinkės teismo 2016 m. liepos 19 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 6 mėnesiams, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. T. sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, o būtent: jis, 2018 m. rugpjūčio 11 d. apie 22.00 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, dešinės rankos delnu sudavė per veidą ir kairę ranką savo sugyventinei R. B., tuo sukeldamas nukentėjusiajai R. B. fizinį skausmą.

Šiais savo veiksmais Ž. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Be to, Ž. T. sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, o būtent: jis, 2018 m. rugpjūčio 12 d. apie 18.00 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, priėjo prie gulinčios lovoje sugyventinės R. B. ir suėmęs už rūbų tempė ją iš lovos, tokiu būdu sukeldamas nukentėjusiajai R. B. fizinį skausmą bei suplėšydamas drabužius.

Šiais savo veiksmais Ž. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

K. Ž. T. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaip įtariamasis kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad yra sveikas, tačiau po šių įvykių buvo gydytas psichiatrinėje ligoninėje, dėl to kad norėjo nusižudyti. Su R. B. gyvena kartu jau 10 metų. Jie gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Kartu su jais gyvena R. dukra A.. Paskutiniu metu tarp jų dažnai kyla žodiniai konfliktai ir barniai, nes jie abu kartais vartoja alkoholį. Kaip supranta, visos problemos tarp jų ir prasidėjo dėl to, kad pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu. Tiksliai dienos jau net neatsimena ir nurodyti šiuo metu negali, tačiau atsimena, kad prieš tai, kada jį sulaikė policijos pareigūnai ir nuvežė į psichiatrinę ligoninę, tarp jo ir sugyventinės buvo kilęs eilinis konfliktas. Šio konflikto metu priėjo prie lovoje gulinčios (neblaivios) savo sugyventinės ir bandė ją pakelti, nes norėjo su ja pakalbėti. Jis tuo metu buvo labai piktas, nes ji su savo draugais pragėrė pinigus. Kadangi ji nesikėlė ir nenorėjo kalbėti, tai ją pradėjo tempti iš lovos už drabužių. Tempdamas už drabužių juos pradėjo plėšyti ir mano, kad tokiais savo veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą. Kas vyko po to pasakyti negali, nes tuo metu tiesiog aptemo akyse. Jis atsimena, kad dar buvo paėmęs ar tai kirvį ar tai plaktuką į rankas ir su juo buvo išėjęs į gatvę. Kodėl su juo išėjo pasakyti negali, tačiau tikrai nenorėjo nieko mušti ir niekam grasinti. Kas vyko po to, nelabai atsimena ir pasakyti negali. Jis tik atsimena, kad atvažiavo policijos pareigūnai ir jį nuvežė į psichiatrinę ligoninę, nes tuo metu labai blogai jautėsi. Ligoninėje pragulėjo savaitę, kur buvo skirti raminamieji ir jis buvo paleistas į namus. Taip pat dieną prieš tai (2018 m. spalio 11 d.) tarp jo ir sugyventinės buvo kilęs žodinis konfliktas, o tiksliau tos dienos vakarą, kokiu tiksliai laiku neatsimena, jis su R. eilinį kartą pradėjo bartis ir aiškinti tarpusavio santykius ir jis šio konflikto metu priėjo prie R. ir norėdamas ją apraminti, vieną kartą sudavė jai delnu per veidą. Kur tiksliai pataikė nežino, neatsimena. Savo veiksmais gal ir galėjo sukelti R. fizinį skausmą. Jis labai gailisi, kad taip pasielgė ir du kartus R. savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą. Jam dėl to labai gėda ir negera. Grįžęs iš ligoninės R. atsiprašė ir jie susitaikė. Kol vyks ikiteisminis tyrimas gali pagyventi savo darbo vietoje autoservise adresu (duomenys neskelbtini). Norėtų, kad ikiteisminis tyrimas būtų pabaigtas be teismo ir jam už tokius veiksmus būtų skirta bausmė kaip tai numato įstatymai (b. l. 43-44, 48).

Nukentėjusioji R. B. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji su savo sugyventiniu Ž. T. gyvena kartu adresu (duomenys neskelbtini). Jie kartu gyvena apie 10 metų. Kartu auginą mažametę dukrą A. B.. 2018 m. rugpjūčio 12 d. apie 19.00 val. jai gulint lovoje sugyventinis pradėjo jėga tempti ją iš lovos ir plėšyti viršutinius drabužius. Jis traukė ją už drabužių ir dėl šių jo veiksmų pajuto fizinį skausmą. Tada ji persirengė ir pabėgo pas dukrą. Ten, jai būnat pas dukrą, atėjo sugyventinis su kirviu rankose. Ž. pastoviai vartoja alkoholinius gėrimus. Įvyko metu dukros A. namuose nebuvo. Kada jis lakstė su kirviu prie dukros namų ji pavojaus sveikatai ir gyvybei nejuto. „Abdukcijos“ nedarys, sužalojimų jos kūne nėra (b. l. 13-14). Papildomai apklausta ji parodė, kad sugyventinis Ž. T. jos atžvilgiu smurtavo 2 kartus: 2018 m. rugpjūčio 11 d. ir 2018 m. rugpjūčio 12 d.. Tuo metu namuose buvo tik jie dviese. Įvykiai buvo namuose adresu (duomenys neskelbtini). Abiejų įvykių metu sugyventinis Ž. buvo neblaivus. Jis jau ir anksčiau yra smurtavęs jos atžvilgiu prieš kelis metus. Dėl to jau buvo pradėtas tyrimas ir jis buvo nuteistas. Po to karto Ž. buvo nustojęs smurtauti jos atžvilgiu ir tarp jų būdavo tik žodiniai konfliktai. Tačiau paskutiniu metu Ž. pradėjo labai smarkiai vartoti alkoholinius gėrimus ir dėl to pasidarė agresyvus ir neprognozuojamas. 2018 m. rugpjūčio 11 d. Ž. eilinį kartą buvo girtas ir jis visą diena kabinėjosi prie jos ir jai moralizavo. Vakare kažkur apie 22.00 val. tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas. Šio konflikto metu Ž. buvo labai agresyvus ir jos atžvilgiu vartojo daug necenzūrinių žodžių. Žodinio konflikto metu jis priėjo ir nieko nesakydamas dešinės rankos delnu trenkė per veidą. Ji šiek tiek spėjo užsidengti veidą ranka, smūgį pajuto per kairę ranką ir į galvą. Jis tada išsigando, kad ji paskambins į policiją atsitraukė nuo jos ir nuėjo parūkyti bei miegoti. Nuo jo suduoto smūgio ji pajuto fizinį skausmą. Jai skaudėjo ir galvą ir kairę ranką. Taip pat ant kairės rankos atsirado mėlynė. Tada ji Ž. pagailėjo ir dėl to nepaskambino į policiją, į medikus taip pat nesikreipė. Daugiau tą vakarą tarp jų konfliktų nebuvo. 2018 m. rugpjūčio 12 d. Ž. taip pat buvo girtas. Kažkur apie 18.00 val. ji buvo viena namuose, gulėjo lovoje ir ilsėjosi. Tuo metu į namus atėjo girtas sugyventinis Ž. ir vėl pradėjo prie jos kabinėtis ir vėl moralizuoti. Tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas. Konflikto metu jis priėjo prie jos gulinčios lovoje ir pradėjo tempti ją iš lovos ir plėšyti viršutinius drabužius, suplėšė kelnes ir marškinėlius. Smūgių nesudavė, tačiau tuo metu, kada jis plėšė drabužius, pajuto fizinį skausmą. Ant kūno atsirado paraudimai, taip pat labai tuo metu išsigando. Jį nustūmė nuo savęs ir persirengė bei išbėgo iš namų pas savo dukrą, kuri gyvena kaimynystėje. Būnat pas dukrą, pamatė, kad Ž. eina per gatvę rankoje laikydamas kirvį. Ką jis tuo metu šaukė, ji nežino. Ji tik Ž. rankoje matė kirvį, grasinimų iš jo negirdėjo. Tai pamatęs sūnus A. išėjo į lauką nuraminti Ž.. Kas vyko lauke nežino, nes nematė. Ji tada paskambino į policiją ir pranešė apie visą tai kas įvyko. Kada atvyko policijos pareigūnai, jie sulaikė Ž. ir sūnų A.. Ji tada parašė pareiškimą. Į medikus nesikreipė, pas teismo medicinos ekspertus taip pat nevyko. Greitoji taip pat atvykusi nebuvo. Po šio įvykio, kiek jai yra žinoma, Ž. buvo paguldytas į Vilniaus Respublikinę psichiatrinę ligoninę. Kada jis buvo paleistas iš ligoninės atėjo pas ją ir bandė atsiprašyti, tačiau atsiprašymu ji netiki ir jam šiuo metu tikrai neatleidžia, nes nori, kad Ž. už tokį savo elgesį būtų nubaustas taip, kaip tai numato įstatymai. Šiuo metu ji kartu su Ž. negyvena. Suplėšytus drabužius pateiks ikiteisminiam tyrimui. Ji civilinio ieškinio nereikš ir pretenzijų savo buvusiam sugyventiniui neturi. Dėl suplėšytų rūbų jai padaryta minimali žala (b. l. 17-18, 20).

Daiktų pateikimo protokoluose užfiksuota, kad ikiteisminiam tyrimui buvo pateiktas kirvis bei suplėšytos kelnės ir marškinėliai (b. l. 21-22), daiktai buvo apžiūrėti (b. l. 23-26).

Iš policijos patrulio tarnybinio pranešimo matyti, kad 2018 m. rugpjūčio 12 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos Patrulių rinktinės patrulis L. S. reagavo į pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), neblaivus sugyventinis mušasi. Atvykus adresu R. B. nurodė, kad sugyventinis Ž. T. ją įžeidinėjo ir suplėšė rūbus, jai skaudėjo. Smurtu įtariamas asmuo buvo sulaikytas ir pristatytas į policijos įstaigos patalpas (b. l. 29-30).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir motyvai

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Šie byloje surinkti ir ištirti duomenys visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas juos pripažįsta įrodymais. Šie įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis Ž. T. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, o būtent: jis, 2018 m. rugpjūčio 11 d. apie 22.00 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, dešinės rankos delnu sudavė per veidą ir kairę ranką savo sugyventinei R. B., tuo sukeldamas nukentėjusiajai R. B. fizinį skausmą, taip pat jis, 2018 m. rugpjūčio 12 d. apie 18.00 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, priėjo prie gulinčios lovoje sugyventinės ir suėmęs už rūbų tempė ją iš lovos, tokiu būdu sukeldamas nukentėjusiajai R. B. fizinį skausmą bei suplėšydamas drabužius. Kaltinamojo Ž. T. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti kaip nusikalstama veika, numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu Ž. T. pareiškė, kad pritaria tokiam prokuroro sprendimui ir sutinka su siūloma bausmės rūšimi bei dydžiu (b. l. 74-78). Nukentėjusiajai apie baudžiamojo proceso pabaigimą teismo baudžiamuoju įsakymu pranešta (b. l. 79).

Dėl Ž. T. skirtinos bausmės

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą (padaryti 2 nesunkūs tyčiniai nusikaltimai prieš šeimos narį – sugyventinę), į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį Ž. T. – administracine tvarka per pastaruosius 5 metus nebaustas (b. l. 62), teistas (b. l. 53-60), vykdo individualią veiklą (b. l. 61), aukštesniojo išsilavinimo, gydytas Respublikiniame Vilniaus psichiatrijos centre (b. l. 64, 69), VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė (b. l. 66), Respublikiniame priklausomybės ligų centro Vilniaus filiale nesigydė (b. l. 68), pakaltinamas (b. l. 72). Atsižvelgdamas į šias nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – laisvės apribojimą. Teismo vertinimu, prokuroro siūloma bausmė šiuo konkrečiu atveju yra teisinga ir proporcinga.

Prokuroro siūlomi taikyti įpareigojimai: bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val. jei tai nesusiję su darbu ar mokslu; neatlygintinai išdirbti 20 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei baudžiamojo poveikio priemonė, t. y. įpareigojimas per 6 mėnesius sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, teismo vertinimu, darys teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui, kad jis ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis Ž. T. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Ž. T. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 49-50), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kirvis, kelnės, marškinėliai, ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu perduoti saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Logistikos skyriaus daiktų saugojimo patalpas (b. l. 27-28), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

Ž. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką (2018 m. rugpjūčio 11 d. epizodas), numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam laisvės apribojimą 1 metams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val. jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, neatlygintinai išdirbti 20 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Ž. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką (2018 m. rugpjūčio 12 d. epizodas), numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam laisvės apribojimą 1 metams 3 mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val. jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, neatlygintinai išdirbti 20 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, Ž. T. paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, ir skirti jam laisvės apribojimą 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val. jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, neatlygintinai išdirbti 20 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti Ž. T. galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 metams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val. jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, neatlygintinai išdirbti 20 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, Ž. T. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šį nurodymą įvykdyti per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Ž. T. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kirvį, kelnes, marškinėlius, ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu perduotus saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Logistikos skyriaus daiktų saugojimo patalpas, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

6. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus;

4) šaukiami atvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.

7. Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.