Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. Š. įmonės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. kovo mėn. 07 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1516-602/2007 pagal ieškovo G. S. ieškinį atsakovui A. Š. įmonei dėl nelegalaus darbo fakto nustatymo ir darbo užmokesčio priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas G. S. pateikė 2006-03-15 ieškinį ir 2007-01-22 patikslintą ieškinį, prašydamas:

1) Priteisti iš atsakovo 4080 Lt darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2005-10-24 iki 2005-12-16 ir 992,70 Lt delspinigių už pavėluotą darbo užmokesčio išmokėjimą pagal faktinę darbo sutartį su atsakovu nuo 2005-10-24 ir bylinėjimosi išlaidas;

2) Įpareigoti atsakovą grąžinti ieškovui pasą, socialinio draudimo pažymėjimą ir medicininę pažymą. Nurodė, kad 2005-10-20 Darbo birža Paberžės seniūnijoje jį informavo apie ekskavatorininko darbą A. Š. įmonėje. 2005-10-21 ieškovui nuvykus pokalbiui, atsakovas nurodė atvykti dirbti 2005-10-24 ir atsivežti dokumentus. Nuo minėtos datos ieškovas pateikė atsakovui savo pasą, socialinio draudimo pažymėjimą ir medicininę pažymą, pradėjo dirbti, tačiau darbo sutarties su atsakovu nepasirašė, prašymo dėl priėmimo į darbą taip pat nerašė. 2006 m. sausio mėnesį nuvykęs į Darbo biržą bei Sodrą, ieškovas sužinojo, jog darbdavys neįdarbino jo oficialiai. Atsakovas negrąžino ieškovui jo pateiktų dokumentų bei nesumokėjo už atidirbtą darbą – beveik du mėnesius. Su atsakovo savininku A. Š. žodžiu buvo susitarę, jog ieškovui bus mokamas valandinis 12 Lt darbo užmokestis, jis dirbs 8 val. per dieną, 5 dienas per savaitę, atlyginimas bus mokamas du kartus per mėnesį: 5 d. ir 20 d. Faktiškai ieškovas dirbo: spalio mėnesį – 5 dienas, lapkritį – 24 dienas, tarp jų – 2 šeštadienius, gruodžio mėnesį – 12 dienų (iki gruodžio 16 dienos). Per visą darbo laikotarpį, dirbdamas ekskavatorininku, dirbo įvairiuose atsakovo savininko nurodytuose objektuose (Nemenčinės plente, miške (9 korpusas), Zujūnuose (4 dienas), Molėtų rajone, Dubingiuose (4 dienas ir kt.). Už visą paminėtą darbo laikotarpį negavo darbo užmokesčio, kuris sudaro 4320,55 Lt ir su juo susijusių delspinigių. Ieškovas, vairuodamas atsakovo suteiktą ekskavatorių CJB 3CX-4T, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pylė kurą „Lukoil“ degalinėse už atsakovo duotus pinigus bei pasinaudodamas atsakovo jam patikėta „Lukoil“ nuolaidų kortele Nr. (duomenys neskelbtini), išduota atsakovui. Ta aplinkybė, kad jis su atsakovo jam priskirta transporto priemone du mėnesius nurodytame objekte dirbo ekskavatorininko darbą, sudaro pagrindą konstatuoti, jog tarp ieškovo ir atsakovo susiklostę santykiai atitinka DK 93 str. numatytus darbo sutarties požymius. Šalys susitarė dėl būtinųjų darbo sąlygų ir ieškovas pradėjo dirbti pagal darbdavio nurodymą, todėl darbo sutartis laikoma sudaryta ir turėjo būti nedelsiant įforminta. Šiuo atveju atsakovas patikėjo ieškovui darbinę transporto priemonę, pinigines lėšas kurui, degalinės nuolaidų kortelę, nurodė objektą (darbo vietą). Tai liudija apie atsakovo duotą leidimą dirbti. Ieškovui atlikus pavestas darbo funkcijas nustatytoje darbo vietoje, o atsakovui nemokėjus atlyginimo už atliktą darbą ir neapdraudus ieškovo privalomuoju socialiniu draudimu, ieškovui buvo padaryta žala. Pažymėjo, kad 2006-01-17 ieškovas kreipėsi į LR Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyrių su prašymu nustatyti, kad jis dirbo atsakovo įmonėje. Minėtos inspekcijos darbuotojams nepavykus nustatyti, kad ieškovas dirbo A. Š. įmonėje, ieškovui buvo pasiūlyta kreiptis į teismą dėl nelegalaus darbo fakto nustatymo bei darbo užmokesčio priteisimo (LR Konstitucijos 48 str., DK 2 str., 35 str., 36 str., 93 str., 95 str., 98 str., 99 str., 186 str., 194 str., 207 str., 295 str.).

Atsakovas A. Š. įmonė atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad įmonė ieškojo ekskavatorininko. 2005-12-16 ieškovas atvyko tartis dėl darbo. Jam buvo duotas ekskavatorius, kad parodytų kaip moka juo naudotis, t.y. ieškovui buvo leista įlipti į ekskavatoriaus kabiną ir parodyti, ką sugeba. Kadangi atsakovui nepatiko, kaip ieškovas vairuoja ekskavatorių, į darbą jis priimtas nebuvo, darbo sutarties su juo nesudarė ir dėl atlyginimo nesitarė. Po ieškovo apsilankymo buvo pastebėta, jog dingo ekskavatoriaus techninis talonas, civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimas ir „Lukoil“ nuolaidų kortelė.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2007-03-07 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Teismas nusprendė:

1) Priteisti ieškovo naudai iš atsakovo 1128,32 Lt darbo užmokesčio ir 8779,65 Lt už uždelstą atsiskaityti laiką ir 200 Lt bylinėjimosi išlaidų. Sprendimo dalį dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio išieškojimo – 589,05 Lt vykdyti skubiai.

2) Kitoje dalyje ieškinį atmesti ir išieškoti iš atsakovo 397,24 Lt žyminio mokesčio valstybės naudai. Teismas nustatė, jog 2005-10-24 – 2005-12-16 laikotarpiu atsakovas ieškojo darbuotojo, galinčio dirbti ekskavatorininku. Pagal 2006-01-17 ieškovo prašymą buvo atliktas atsakovo patikrinimas, kurio metu iš pateiktų dokumentų Valstybinei darbo inspekcijai nepavyko nustatyti, kad ieškovas dirbo atsakovo įmonėje. Atsakovui buvo iškelta administracinio teisės pažeidimo byla, kurią Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2006-12-17 nutarimu nutraukė, kadangi buvo pasibaigęs administracinės nuobaudos skyrimo terminas. Minėtu nutarimu buvo panaikintas Vilniaus m. l apylinkės teismo 2006-06-30 nutarimas. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino tinkamai, taigi iš esmės pripažino buvus nelegalaus darbo faktą. Teismas pabrėžė, kad nustatant nelegalaus darbo faktą, turi būti įvertinamos tokios aplinkybės kaip konkretaus darbdavio buvimas, ar buvo dirbamas konkretus darbas darbdavio naudai, ar darbas dirbtas atlygintinai, ar darbuotojas pakluso nustatytai tvarkai. Teismas pažymėjo, jog atsakovas neginčijo, kad su ieškovu yra taręsis dėl darbo sutarties sąlygų, darbo užmokesčio dydžio. Teismas konstatavo, kad ieškovas į bylą pateikė daiktinius įrodymus – ekskavatoriaus raktą, techninį taloną, civilinės atsakomybės draudimo liudijimą, „Lukoil“ nuolaidų kortelę, išduotą atsakovui, kuriuos ieškovas gavo, dirbdamas pas atsakovą. Teismas padarė išvadą, atsakovo paaiškinimai, jog dokumentus ieškovas paėmė savavališkai iš traktoriaus, demonstruodamas savo kvalifikaciją dirbti su ekskavatoriumi, o šių dokumentų dingimą atsakovas pastebėjo vėliau, yra prieštaringi ir nenuoseklūs. Atsakovas nepaaiškino, kokiu būdu ieškovas gavo ekskavatoriaus - krautuvo raktą, kodėl šis raktas nebuvo iš karto pareikalautas iš ieškovo, baigusio rodyti sugebėjimus naudotis ekskavatoriumi. Teismas nustatė, kad liudytojai V. V. , V. U. , J. K. , A. M. patvirtino, kad ieškovas 2005-10-24 vyko darbintis pas atsakovą, nurodė apytikslį adresą, kur ieškovas važiavo, paaiškino, kad matė jį dirbantį atsakovo ekskavatoriumi, kitų liudytojų J. Š. ir R. K. parodymai vertintini kritiškai, nes prieštarauja minėtų liudytojų parodymams bei daiktiniams įrodymams. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas dirbo pas atsakovą ieškovo nurodytu terminu nuo 2005-10-24 iki 2005-12-16, nors rašytinė darbo sutartis sudaryta nebuvo. Teismas konstatavo, kad iš ieškovo paaiškinimų matyti, jog su atsakovu buvo susitarta dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų - darbovietės ir darbo funkcijų. Šalys neginčijo, kad buvo aptartas darbo užmokesčio klausimas, o atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovas būtų atsisakęs paklusti nustatytai tvarkai. Atsižvelgdamas į tai, jog šalių paaiškinimai dėl darbo užmokesčio dydžio prieštarauja vienas kitam, o jokių rašytinių įrodymų, galinčių pagrįsti sulygto darbo užmokesčio dydžio, nėra, teismas padarė išvadą, kad priteistinas Vyriausybės nustatytas minimalus darbo užmokesčio dydis, t.y. 2005-04-04 LR Vyriausybės nutarimo Nr. 361 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ l p. nuo 2005-07-01 nustatytas 550 Lt minimalus darbo užmokestis darbuotojams, dirbantiems įmonėse, įstaigose ar organizacijose, išskyrus šio nutarimo 2 punkte nurodytus asmenis. Teismas, atsižvelgdamas į ieškovo paaiškinimus, jog ieškovas faktiškai išdirbo spalio mėnesį 5 dienas, lapkričio mėnesį - 24 dienas, iš jų du šeštadienius, gruodžio mėnesį - 12 darbo dienų, konstatavo, kad už darbą spalio mėnesį atsakovas turėjo sumokėti 131,20 Lt (3,28 Lt/val. x 8 darbo val. x 5 darbo dienos). Ieškovas 2005 m. lapkričio mėnesį dirbo du šeštadienius, tai pagal DK 194 str. l d. už darbą poilsio dienomis turėjo būti mokama dvigubai. Taigi už darbą lapkričio mėnesį ieškovui teismas priteisė 682,24 Lt (( 3,28 Lt/val. x 8 darbo val. x 2 darbo dienos x 2 )+ ( 3,28 Lt/val. x 8 darbo val. x 22 darbo dienos)), o už darbą 2005 gruodžio mėnesį ieškovui priteisė 314,88 Lt ( 3,28 Lt/val. x 8 darbo vai. x 12 darbo dienų). Teismas padarė išvadą, jog iš viso pagal DK 93 str. l d., 186 str. 1 d. iš atsakovo ieškovui priteistina 1128,32 Lt darbo užmokesčio. Teismas konstatavo, kad neįmanoma nustatyti, kokiomis mėnesio dienomis turėjo būti mokamas darbo užmokestis, todėl apskaičiuoti mokėtinų delspinigių nėra galimybės ir dėl šios aplinkybės ieškovo reikalavimą dėl delspinigių priteisimo atmetė. Teismas pažymėjo, kad įstatymas teismui suteikia teisę darbo bylose viršyti pareikštus reikalavimus, t.y. gali patenkinti reikalavimus daugiau nei buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl tų reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu. Teismas konstatavo, jog įstatymas numato, kad tuo atveju, kai ne dėl darbuotojo kaltės uždelsiama atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju, darbuotojui mokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelstą atsiskaityti laiką. Teismas konstatavo, kad ieškovo vidutinis darbo užmokestis apskaičiuotinas LR Vyriausybės 2003-05-27 Nutarimo Nr. 650 „Dėl darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos patvirtinimo“, kurios 6.1. p. nustato, kad apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį, skaičiuojamas laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį mokamas vidutinis darbo užmokestis, o 6.2 p. nurodo, jog nustatant darbuotojo vidutinį dienos darbo užmokestį, turi būti atsižvelgiama į faktiškai išdirbtų darbo dienų skaičių. Teismas nustatė, kad ieškovo vidutinis darbo dienos užmokestis yra 28,05 Lt (813,44 Lt / 29 d.d.). Teismas, atsižvelgdamas į 2004-12-23 LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. Al-286 „Dėl metinių darbo dienų koeficientų bei metinių vidutinio mėnesio darbo dienų ir valandų skaičiaus 2005 metais patvirtinimo“, kurio 2.1.1 p. nurodyta, kad esant penkių darbo dienų savaitei 2005 metais vidutiniškai mėnesį sudaro 21 darbo diena, nustatė, kad ieškovo vidutinis mėnesio darbo užmokestis yra 589,05 Lt, todėl ieškovui turi būti išmokėta 8779,65 Lt vidutinio darbo užmokesčio suma nuo atleidimo iš darbo dienos (2005-12-16) iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Teismas netenkino ieškovo reikalavimo įpareigoti atsakovą grąžinti ieškovui pasą, socialinio draudimo pažymėjimą bei medicininę pažymą, kadangi ieškovas nepateikė ir byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas perdavė atsakovui nurodytus dokumentus, todėl nėra pagrindo įpareigoti atsakovą grąžinti dokumentus ieškovui (LR DK 93 str., 98 str. 1 d. 1 p., 141 str. 3 d., 186 str. 1 d., 194 str. 1 d., CPK 96 str. 1 d., 98 str. 1 d., 417 str., LR delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymo 2 str. l d. ).

Atsakovas A. Š. įmonė pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2007-03-07 sprendimą ir priimti naują sprendimą, atmetant ieškinį dalyje, kurioje jis buvo patenkintas, ir priteisiant iš ieškovo atsakovo naudai apeliacinėje instancijoje turėtas bylinėjimosi išlaidas. Teismo sprendime padarytos išvados ir jų motyvai yra teisiškai nepagrįsti, nes teismas rėmėsi tik liudytojų prieštaringais parodymais. Teismas, priimdamas sprendimą, neteisingai kvalifikavo ginčo santykį, todėl teismo sprendimo dalis, kuria ieškovui priteista 539,27 Lt dalis darbo užmokesčio ir 8779,65 Lt už uždelstą atsiskaityti laiką, iš viso 9318,92 Lt yra neteisėta ir turi būti panaikinta. Apeliacinio skundo argumentai:

1) Teismas neatkreipė dėmesio į atsakovo atsiliepime į ieškinį nurodytą aplinkybę, jog ieškovui atvykus tartis dėl darbo į A. Š. įmonę, atsakovo savininkas A. Š. pagrįstai nusprendė išbandyti, kaip ieškovas sugeba naudotis ekskavatoriumi. Įvertinus ieškovo atlikto darbo kokybę, atsakovas padarė išvadą, kad per išbandymo laikotarpį ieškovas netinkamai atliko jam pavestą darbą – nepakankamai gerai dirbo jam patikėta technika. Kadangi ieškovas dėl savo dalykinių ir asmeninių savybių nesugebėjo per išbandymo laikotarpį gerai atlikti jam pavesto darbo – nesugebėjo įvykdyti išdirbio normų, atsakovas nusprendė nepriimti ieškovo į darbą ir nesudaryti su juo darbo sutarties. Tokia atsakovo išvada pagrįsta ir teisėta, kadangi vertinti būsimo darbuotojo išbandymo rezultatus yra darbdavio prerogatyva. Tai reiškia, jog teismas negalėjo pripažinti, kad ieškovas tiko pavestam darbui išbandymo metu, tą darbą deramai atliko, dėl ko turėjo būti sudaryta darbo sutartis, ir traktuoti tai kaip nelegalų darbą.

2) Teismo sprendimas priteisti 8779,65 Lt vidutinio darbo užmokesčio sumą nuo ieškovo atleidimo iš darbo dienos (2005-12-16) iki teismo sprendimo priėmimo dienos yra nepagrįstas, nes įstatymas gina pažeistą darbuotojo teisę, bet negali ginti daugiau, nei leidžia pažeistos teisės ribos. Ieškovas, žinodamas, kad atsakovo inicijuotas išbandymo laikotarpis nebuvo įteisintas darbo sutartimi, sutiko su atsakovo sąlyga parodyti savo sugebėjimus naudotis ekskavatoriumi A. Š. įmonėje, bet, nesugebėjęs įvykdyti numatytų išdirbio normų, tęsė pradėtą darbą, nesuderinęs to su įmonės vadovu. Tokiu būdu pagal DK 200 str. 2 d. ieškovas, neįvykdęs išdirbio normų dėl savo kaltės, turi gauti darbo užmokestį tik už faktiškai atliktą darbą.

3) Pirmosios instancijos teismo išvada priteisti ieškovui Vyriausybės nustatytą minimalaus darbo užmokesčio dydį yra teisiškai nepagrįsta, kadangi šalių paaiškinimai dėl darbo užmokesčio dydžio prieštarauja vienas kitam, o jokių rašytinių įrodymų, galinčių pagrįsti sulygto darbo užmokesčio, nenustatyta. Byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kad per visą laikotarpį ieškovas būtų kreipęsis į atsakovą dėl jo teisių pažeidimo, jog apie tokį darbą būtų užfiksuota žiniaraštyje, o apie susidariusią skolą darbuotojui – buhalteriniuose dokumentuose. Be to, pats ieškovas taip pat netvirtina, jog tokius reikalavimus reiškė atsakovo vadovui. Teismas, nagrinėdamas bylą, nepagrįstai padarė išvadą, jog atlyginimas už atliktą ieškovo darbą nebuvo sumokėtas dėl darbdavio kaltės ir priteisė 8779,65 Lt sumą už uždelstą atsiskaityti laiką. Tai reiškia, jog ieškovui kompensuojama daugiau, nei ieškovas būtų uždirbęs. Teismui nustačius, jog ieškovas atliko konkretų darbą, atsakovas privalo sumokėti, o ieškovas turi teisę gauti tik jo realiai negautas pajamas, t.y. 589,05 Lt.

Ieškovas G. S. atsiliepime į apeliacinį skundą prašė palikti Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2007-03-07 sprendimą galioti, o apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas savo apeliaciniame skunde pripažino, kad priėmė ieškovą dirbti išbandydamas ir tikrindamas jo kvalifikaciją bei tinkamumą ekskavatorininko darbui. Kadangi atsakovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, jog šie teisiniai darbo santykiai buvo įforminti įstatymo nustatyta tvarka, bei nebuvo atspindėti atsakovo buhalteriniuose dokumentuose, teismas teisingai vertino, kad ieškovas dirbo nelegaliai. Kadangi dėl darbo santykių tarp šalių buvo sulygta žodine forma, darbo sutarties su ieškovu pareiga tenka darbdaviui ir nenurodžius, kad ieškovas priimamas į darbą bandomajam laikotarpiui, tokia sutartis laikoma sudaryta be bandomojo laikotarpio. Taigi iš tokios sutarties atsiranda ir teisinės pasekmės tarp šalių ją vykdant. Sudaryta sutartis turėjo būti nutraukta įstatymo nustatyta tvarka, nes jos nenutraukus, ji liko galiojanti, ieškovas toliau dirbo ekskavatorininku atsakovui priklausančia technika, dėl ko jis per visą darbo laikotarpį jokių pretenzijų ieškovui nereiškė, tačiau už jo atliekamus darbus su juo nebuvo atsiskaityta.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Kolegija nagrinėja bylą, neperžengdama apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino tarp šalių susiklosčiusius faktinius santykius dėl nelegalaus darbo, nes tarp šalių buvo susiklostę darbo teisiniai santykiai, kuriuos reikėjo įforminti darbo sutartimi. Šiuo atveju pats apeliantas pripažįsta, kad ieškovas buvo priimtas dirbti ir turi gauti darbo užmokestį už faktiškai atliktą darbą. Tai, kad atsakovas neįformino darbo sutarties ir laiku neatsiskaitė su iš darbo atleidžiamu darbuotoju, sukūrė teisines pasekmes ir prievolę darbdaviui atsiskaityti su darbuotoju pagal pirmosios instancijos teismo nustatytą darbo užmokesčio dydį.

Kolegija kritiškai vertina apelianto argumentą, kad ieškovui per išbandymo laikotarpį nesugebėjus įvykdyti išdirbio normų, atsakovas nusprendė nepriimti ieškovo į darbą ir nesudaryti su juo darbo sutarties. Įstatymų leidėjas numatė, kad priėmus į darbą darbuotoją su išbandomuoju laikotarpiu, turi būti sudaryta rašytinė darbo sutartis, aptariant išbandymo sąlygas. Tai, kad darbdavys nesudarė rašytinės darbo sutarties su išbandymo sąlyga, sukūrė teisines pasekmes: tarp šalių susiklostę darbo teisiniai santykiai buvo tęstinio pobūdžio, sudarant neterminuotą darbo sutartį. Aplinkybės dėl ieškovo tinkamumo atlikti jam pavestą darbą ir jo sugebėjimų įvykdyti išdirbio normas neturi teisinės reikšmės darbdavio pareigai sumokėti darbo užmokestį ir laiku atsiskaityti su darbuotoju. Byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą taikyti DK 200 str. 2 d., nes darbdavys neįrodė aplinkybių, kad ieškovas neįvykdė išdirbio normų dėl darbuotojo kaltės.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir jų nekartoja. Ieškovo pateikti daiktiniai įrodymai - ekskavatoriaus raktas, techninis talonas, civilinės atsakomybės draudimo liudijimas, atsakovo „Lukoil“ nuolaidų kortelė, akivaizdžiai patvirtina, kad ieškovas dirbo pas atsakovą darbdavio pavedimu. Dėl šios priežasties kolegija kritiškai vertina apelianto argumentą, kad ieškovas tęsė pradėtą darbą, nesuderinęs to su darbdaviu. Visuotinai suprantama aplinkybė, kad kiekvienas rūpestingas ir apdairus darbdavys, dingus ekskavatoriaus raktui, techniniam talonui, civilinės atsakomybės draudimo liudijimui, degalinės nuolaidų kortelei, kreiptųsi į teisėsaugos institucijas, siekdamas apginti savo teisėtus interesus. Tai, kad šiuo atveju darbdavys nesikreipė į teisėsaugos institucijas, tik patvirtina tą aplinkybę, kad ieškovo pateikti daiktiniai įrodymai buvo jam išduoti paties darbdavio.

Kolegija nevertina apelianto argumentų dėl to, kad įmonės buhalteriniuose dokumentuose nebuvo užfiksuoti ieškovo darbo užmokesčio duomenys, nes tai yra mokestinės teisės dalykas, teisiškai nereikšmingas šios bylos nagrinėjimo dalykui.

Kolegija nevertina kitų argumentų kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, nes byla išspręsta teisingai (LR CPK 5 str. - 8 str., 177 str.- 179 str., 182 str. 1 p., 185 str., 313 str., 320 str., 328 str., 414 str., 417 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Palikti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. kovo mėn. 07 d. sprendimą nepakeistą.