Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro

kolegijos posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. K. atskirąjį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 15 d. nutarties atsisakyti priimti pareiškėjų N. K. ir J. K. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

Aprašomoji dalis

Kolegija n ustatė:

Vykdydamas teismo nutartį pareiškėjo J. K. atstovas advokatas Valdas Bliujus 2009-09-02 padavė teismui raštą, nurodydamas, kad teismo 2009-08-06 nutartyje nurodytas nekilnojamasis turtas J. K. priklauso asmeninės nuosavybės teise ir jis nėra bendras sutuoktinių turtas, todėl nėra dalinamas ir lieka pareiškėjui asmeninės nuosavybės teise. Jokios įstatymo normos neįpareigoja sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių nurodyti asmeninio turto statusą po santuokos nutraukimo.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjų N. K. ir J. K. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu tuo pagrindu, kad pateiktas prašymas ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių neatitinka procesiniams dokumentams keliamų formos ir turinio reikalavimų, o būtent: sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių pareiškėjai neaptarė pareiškėjo J. K. asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto nuosavybės teisės po santuokos nutraukimo (CK 3.53 str., CPK 115 str.). Pareiškėjas J. K. su tokia teismo išvada nesutinka, atskirajame skunde nurodydamas, jog nutartyje paminėtas nekilnojamasis turtas J. K. priklauso asmeninės nuosavybės teise ir tai nėra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl jis nėra dalinamas, ir jokios įstatymo normos neįpareigoja nurodyti sutartyje dėl teisinių pasekmių asmeninio turto statuso po santuokos nutraukimo. Teisėjų kolegija apeliantui iš esmės pritaria.

Kaip tvirtina bylos duomenys, pareiškėjai N. K. ir J. K. 2009-08-05 padavė teismui prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir kartu pridėjo sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (b.l. 1-3). Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių III dalyje aptarė santuokoje įgyto nekilnojamojo turto padalijimo klausimus (b.l. 2). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pateiktas prašymas ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių neatitinka procesiniams dokumentams keliamų formos ir turinio reikalavimų, kadangi sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių pareiškėjai neaptarė pareiškėjo J. K. asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto teisinio statuso po santuokos nutraukimo. Santuoka bendru sutikimu nutraukiama, kai nėra sutuoktinių ginčo nei dėl santuokos nutraukimo, nei dėl teisinių jos nutraukimo padarinių bei esant CK 3.51 straipsnio 1 dalyje nurodytoms sąlygoms. CK 3.52 straipsnis numato, jog kartu su prašymu nutraukti santuoką bendru abiejų sutuoktinių sutikimu turi būti pateikiama sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių (CK 3.51 str. 1 d. 2 p., 3.53 str.). Kitus prašymo turinio ir priedų reikalavimus nustato CPK (prašyme turi būti nurodyta sutuoktinių vardai, pavardės, adresai, santuokos sudarymo data, priežastys ir aplinkybės, patvirtinančios, jog santuoka iširo ir kt. (CPK 539 str.). Pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį teismas privalo patikrinti sutuoktinių sutarties dėl santuokos nutraukimo padarinių turinį. Taigi teismas, prieš tvirtindamas sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių, privalo patikrinti, ar jos sąlygos yra teisėtos, t.y. ar jos neprieštarauja viešajai tvarkai, nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų interesų ar iš esmės nepažeidžia vieno iš sutuoktinių interesų. Jeigu tokios aplinkybės nustatomos, teismas sutarties negali tvirtinti. Tačiau CK 3.53 straipsnis neįpareigoja pareiškėjų aptarti jiems asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto nuosavybės teises po santuokos nutraukimo, todėl pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju neturėjo pagrindo taikyti procesinio dokumento trūkumų šalinimo instituto, numatyto CPK 115 straipsnyje.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad dėl netinkamo procesinės teisės normų aiškinimo ir taikymo apskųstoji pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina (CPK 320 str., 329 str. 1 d., 338 str.), o pareiškėjų N. K. ir J. K. prašymo priėmimo klausimas perduotinas spręsti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui (CPK 137 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

n utaria:

Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 15 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjų N. K. ir J. K. prašymo priėmimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui.