Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Vanago (kolegijos pirmininkas), Sigito Bagdonavičiaus ir Bronės Vidzėnienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Ž. K. ir Biržų rajono apylinkės prokuratūros l. e. vyriausiojo prokuroro pareigas Raimundo Binkio apeliacinius skundus dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2011-05-09 nuosprendžio, kuriuo Ž. K. pripažintas kaltu pagal LR BK 178 str. 1 d. ir nubaustas laisvės atėmimu vieneriems metams. LR BK 63 str. 4, 9 d. pagrindu paskirta bausmė subendrinta su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-04-01 d. nuosprendžiu paskirta penkerių metų laisvės atėmimo bausme iš dalies jas sudedant ir nustatyta galutinė penkerių metų ir vieno mėnesio laisvės atėmimo bausmė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. K. nuteistas už tai, kad 2010 m. spalio mėn. nenustatytą dieną bei valandą Biržų m., (duomenys neskelbtini) namo kieme, būdamas A. Ž. priklausančiame automobilyje VW Golf, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) slaptai pagrobė svetimą turtą – A. Ž. priklausantį dujinį pistoletą E. A. C., Nr. (duomenys neskelbtini) 270 Lt vertės bei 600 Lt grynųjų pinigų, tuo padarydamas nukentėjusiajam 870 Lt turtinę žalą.

Nuteistasis skundžia Biržų rajono apylinkės teismo 2011-05-09 nuosprendį ir prašo švelninti jam paskirtą bausmę. Apeliantas nurodo, kad skirta per griežta bausmė. Prašo atsižvelgti į jo motinos sveikatą - jai yra atlikta stuburo operacija, turi būti atlikta dar viena. Ji sunkiai gyvena, negali dirbti, jis nori padėti savo motinai. Taip pat prašo švelninti paskirtą bausmę, nes nori atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą.

Biržų rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras skundžia Biržų rajono apylinkės teismo 2011-05-09 nuosprendį ir prašo nuosprendį panaikinti ir priimti nutartį perduoti baudžiamąją bylą, kurioje Ž. K. pakeitus kaltinimą kaltinamas pagal LR BK 178 str. 1 d. ir 254 str. 1 d. padarymu, nagrinėti pirmąja instancija apygardos teismui.

Prokuroras skunde nurodo, kad apkaltinamasis teismo nuosprendis Ž. K. atžvilgiu naikintinas ir priimtina nutartis perduoti bylą iš naujo nagrinėti teismui.

Nurodo, kad Ž. K. buvo pateiktas kaltinimas pagal LR BK 178 str. 1 d., tačiau teismas nepagrįstai Ž. K. pripažino kaltu tik pagal šį straipsnį. Išnagrinėjęs bylą, teismas nustatė, kad iš A. Ž. automobilio buvo slaptai pagrobtas dujinis pistoletas. Pagal šiuo metu galiojantį LR Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą, dujiniai pistoletai yra priskiriami „D“ kategorijos šaunamiesiems ginklams. LR Baudžiamasis įstatymas už šaunamoji ginklo pagrobimą bet kuriuo būdu numato baudžiamąją atsakomybę pagal atskirą LR BK 254 str.

Vadovaudamasis LR BPK 256 str. 1 d., prokuroras apeliaciniame skunde parašo kaltinime nurodytas veikos aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis, jog Ž. K. kaltinamas tuo, kad jis, 2010 m. spalio mėnesį ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną bei valandą, Biržų mieste, (duomenys neskelbtini) namo kieme, būdamas A. Ž. priklausančiame automobilyje „ VWGolf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) slaptai pagrobė svetimą turtą - A. Ž. priklausančius pinigus - 600 litų tuo padarydamas nukentėjusiajam A. Ž. 600 litų turtinę žalą. Šiais veiksmais Ž. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuve Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d. Taip pat jis, toje pačioje vietoje ir tuo pačiu metu, būdamas A. Ž. priklausančiame automobilyje „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) slaptai pagrobė A. Ž. priklausanti šaunamąjį ginklą - dujinį pistoletą „E. A. C.“, Nr. (duomenys neskelbtini), 270 litų vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam A. Ž. 270 litų vertės turtinę žalą. Šiais veiksmais Ž. K. padarė nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublika baudžiamojo kodekso 254str. 1 d.

Nurodo, kad Ž. K. yra kaltinamas nusikaltimo, numatyto LR B 254 str. 1 d., padarymu. Kadangi ši nusikalstama veika priskiriama prie sunkių nusikaltimų, byla yra teisminga apygardos teismui.

Teismo posėdyje prokurorė ir nuteistasis bei jo gynėja prašė apeliacinius skundus tenkinti.

Prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Tenkinti prokuroro skundą ir panaikinus pirmos instancijos nuosprendį, bylą perduoti nagrinėti apygardos teismui pirma instancija nėra galimybės, kadangi toks reikalavimas prieštarauja BPK normoms. Iš tikrųjų BPK 256 str. numato galimybę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pakeisti kaltinimą. Tačiau iš viso šio straipsnio turinio matyti, kad įstatymas numato galimybę būtent keisti kaltinimą, t.y. vietoj kaltinamajame akte nurodyto vieno BK straipsnio taikyti kitą ar kelis kitus straipsnius, jei iš esmės nesikeičia faktinės aplinkybės. Šiuo atveju prašoma ne keisti kaltinimą (ne perkvalifikuoti veiką), o reiškiamas naujas kaltinimas pagal dar vieną BK straipsnį, kuris iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte suformuluoto kaltinimo. Tai nurodo ir pats prokuroras. O įstatymas nenumato galimybės pildyti kaltinimą pagal naujus BK straipsnius po to kai byla perduodama nagrinėti teisme.

BPK 166 str. numato, kad nustačius nusikalstamos veikos požymius atliekamas ikiteisminis tyrimas. Atvejai kada ikiteisminis tyrimas neatliekamas numatyti BPK 407 str. Atliekant ikiteisminį tyrimą įtariamasis turi teises, numatytas BPK 21 str., tame tarpe ir žinoti kuo yra įtariamas, teikti įrodymus, reikšti prašymus ir t.t. Šiuo atveju Ž. K. nebuvo pareikštas įtarimas dėl šaunamojo ginklo grobimo ir jis negalėjo ikiteisminio tyrimo stadijoje gintis nuo šio kaltinimo. Tik kai ikiteisminio tyrimo metu surenkama pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo (BPK 218 str.) prokuroras surašo kaltinamąjį aktą. BPK 255 str. 1 d. numato, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinimų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Visa tai leidžia daryti išvadą, kad dėl kiekvienos nusikalstamos veikos turi būti atliktas ikiteisminis tyrimas (išskyrus BPK 407 str. numatytus atvejus). Šiuo atveju naują, ikiteisminio tyrimo metu netirtą veiką, prašoma inkriminuoti nuteistajam netgi ne pirmos, o apeliacinės instancijos teisme.

Tačiau skundžiamą nuosprendį pripažinti teisėtu ir pagrįstu taip pat negalima.

BPK 219 straipsnis reglamentuoja kaltinamojo akto turiniui keliamus reikalavimus. Šio straipsnio 3 punkte nustatyta, kad kaltinamajame akte turi būti nurodoma nusikalstamos veikos aprašymas, t. y. padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Šio straipsnio 5 punkte reikalaujama, kad kaltinamajame akte būtų nurodyta BK straipsnis (jo dalis ir punktas), numatantis atsakomybę už padarytą veiką. Kaltinamajame akte neturi būti esminių trūkumų ar nesutapimų su bylos medžiaga, kurie sudarytų kliūtį teisingo sprendimo priėmimui. Kaltinamasis aktas pirmosios instancijos teismui iš esmės nustato sprendimo ribas, todėl privalo atitikti byloje faktiškai nustatytas aplinkybes.

Skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, kad Ž. K. slapta pagrobė svetimą turtą – A. Ž. priklausantį dujinį pistoletą E. A. C. 270 Lt vertės bei 600 Lt pinigų. Analogiškos Ž. K. inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybės nurodytos ir kaltinamajame akte, o veika kvalifikuota pagal BK 178 str. 1 d. Tačiau, kaip pagrįstai nurodoma ir prokuroro apeliaciniame skunde, pagal LR Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą dujiniai pistoletai yra priskiriami „D“ kategorijos šaunamiesiems ginklams, o baudžiamasis įstatymas už šaunamojo ginklo pagrobimą numato baudžiamąją atsakomybę pagal atskirą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 254 straipsnį. Tokiu būdu kaltinamajame akte nurodytas BK straipsnis neatitinka šiame kaltinamajame akte nurodomų faktiškai nustatytų aplinkybių ir tai yra esminis kaltinamojo akto trūkumas. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjimo teisme metu nustatęs, kad surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą, ją privalėjo perduoti prokurorui (BPK 254 str. 3 d.). Teismas šio baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo nevykdė, todėl priimtą nuosprendį pripažinti teisėtu ir pagrįstu nėra pagrindo. Nuosprendis naikintinas, o byla perduotina prokurorui, nes ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis aktas buvo surašytas iš esmės pažeidžiant BPK 219 straipsnio reikalavimus, šio pažeidimo negalima ištaisyti teisme ir tai trukdo visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą (BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nutartis panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį ir perduoti bylą prokurorui nuteistojo teisinės padėties nepablogina daugiau nei to prašoma prokuroro apeliaciniame skunde, o paties nuteistojo apeliacinis skundas, nuosprendį pripažinus neteisėtu ir nepagrįstu, paliekamas nenagrinėtu.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Biržų rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 9 d. nuosprendį panaikinti ir baudžiamąją bylą perduoti Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiajam prokurorui.