Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

2010-12-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1-186-287/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2010-12-14
Bylos Nr.
1-186-287/2010
Teisminio proceso Nr.
1-06-1-03060-2009-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rima Razumienė
Kaltinamasis
L. P.
Baudžiamoji byla Nr.1-186-287/2010m.Proceso Nr. 1-06-1-03060-2009-8Procesinio sprendimo kategorija 1; 1.1.7; 1.1.7.2; 1.1.7.2.4; 1.1.8; 1.1.8.1; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6; 1.1.8.6.2; 1.2; 1.2.18.11; 2; 2.10; 2.10.1; 2.10.1.3; 2.10.1.4. (S)
PAKRUOJO RAJONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gruodžio 14 d.Pakruojis

Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėja Rima Razumienė, išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorės Dianos Voskoboinikovos pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje

L. P., gimęs (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, individualios įmonės „L.“ savininkas, vedęs, neteistas, kardomoji priemonė nepaskirta,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d.;

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis L. P., būdamas individualios įmonės „L.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), savininku, ir pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, o pagal 2001-11-06 LR Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 28 str. 2 d.(2003-12-18 LR įstatymo Nr. IX-1915 redakcija) už įmonės finansinės atskaitomybės sudarymą ir pateikimą laiku, laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2009-09-17, pažeisdamas 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 str. 1 d. ir 4 d. nuostatas, kur nurodyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus ir apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, 13 str. 3 d. nuostatas, kuriose nurodyta, kad įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus, tai yra: darbo užmokesčio 282,96 Lt išmokėjimo darbuotojui R. J. nepagrindė apskaitos dokumentais (kasos išlaidų orderiais ar atlyginimų išmokėjimo žiniaraščiais) ir neįrašė į 2009 metų buhalterinės apskaitos registrus, tai yra įmonės tvarkytuose darbo užmokesčio priskaičiavimo žiniaraščiuose už 2009 m. kovo-balandžio mėn. įrašyti darbuotojui R. J. iš viso priskaičiuoti 412,87 Lt ir išmokėtini 375,70 Lt darbo užmokesčio, o darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraštyje už 2009 m. kovo ir balandžio mėn. išmokėti 92,74 Lt, dėl nustatytų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti įmonės „L.“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2009 veiklos metų kovo mėn.; ūkinių operacijų registravimo žurnale už 2008 m. rugsėjo ir spalio mėn. kasos likutį sumažino 76,83 Lt be ūkinę operaciją pagrindžiančių dokumentų, o būtent iš kasos 2008 m. rugpjūčio, rugsėjo mėn. atlyginimams išmokėti išdavė iš viso 2985,59 Lt, nors 2008 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėn. darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščiuose apskaičiuota mokėtino atlyginimo suma iš viso 3062,42 Lt. Kadangi darbuotojui A. J. neišmokėjo iš viso 76,83 Lt atlyginimo, todėl iš kasos atlyginimams mokėti 2008 m. rugsėjo 12 d. ir spalio 7 d. išduota 76,83 Lt mažiau negu įrašė darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščiuose, dėl ko iš dalies negalima nustatyti įmonės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2008 veiklos metus; ūkinių operacijų registravimo žurnale už 2009 metų sausio – rugpjūčio mėn. neužfiksavo įrašų apie darbo užmokesčio išmokėjimą darbuotojams: R. V. mokėtinas ir išmokėtas 2009 m. sausio mėn. 60,80 Lt, vasario mėn. 60,80 Lt, kovo mėn. 60,80 Lt, balandžio mėn. 60,80 Lt, gegužės mėn. 60,80 Lt, birželio mėn. 60,80 Lt, liepos mėn. 60,80 Lt; P. S. sausio mėn. - 147,21 Lt; A. Z. sausio mėn. - 364,00 Lt, vasario mėn. 364,00 Lt, kovo mėn. 364,00 Lt, ba1andžio mėn. 364,00 Lt, gegužės mėn. 364,00 Lt, birželio mėn. 364,00 Lt, liepos mėn. 364,00 Lt; V. K. sausio mėn. - 117,65 Lt; I. U. sausio mėn. - 117 ,84 Lt; J. A. - sausio mėn. 117,84 Lt; V. L. vasario mėn. - 44,13 Lt, kovo mėn. 47,74 Lt; A. L. vasario mėn. - 44,13 Lt, kovo mėn. 44,13 Lt, balandžio mėn. 44,13 Lt, gegužės mėn. 44,13 Lt, birželio mėn. 45,76 Lt; A. B. mokėtinas ir išmokėtas vasario mėn. 44,13 Lt, kovo mėn. mokėtinas 49,55 Lt; E. J. kovo mėn. mokėtinas 329,33 Lt, gegužės mėn. mokėtinas 364,00 Lt, birželio mėn. mokėtinas 167,60 Lt; R. Z. mokėtinas ir išmokėtas kovo mėn. 44,13 Lt, balandžio mėn. 44,13 Lt, gegužės mėn. 44,13 Lt, birželio mėn. 44,13 Lt, liepos mėn. 44,13 Lt; R. J. kovo mėn. mokėtinas 329,33 Lt ir išmokėtas 46,37 Lt, balandžio mėn. mokėtinas ir išmokėtas 46,37 Lt; A. J. išmokėtas vasario mėn. 105,93 Lt, kovo mėn. mokėtinas 105,93 Lt; A. A. mokėtinas birželio mėn. 172,13 Lt; G. S. mokėtinas birželio mėn. 198,60 Lt; R. B. mokėtinas birželio mėn. 198,60 Lt, viso neužfiksavo darbuotojams sumokėtų 4213,02 Lt, dėl ko iš dalies negalima nustatyti įmonės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2009 veiklos metų sausio-rugpjūčio mėn.

Tokiais savo veiksmais L. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 str. 1 d.

Kaltinimas L. P., įvykdžius šią nusikalstamą veiką, yra grindžiamas šiais duomenimis.

L. P., apklaustas įtariamuoju, kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino iš dalies ir parodė, kad dėl jam pareikšto įtarimo savo kaltę pripažįsta iš dalies, nes jis visus jam inkriminuotus pažeidimus padarė dėl aplaidumo. Būtent visi įtarime nurodyti pažeidimai padaryti dėl jo klaidos, kadangi mokėdamas darbo užmokestį darbuotojams, jis laiku nesurinkdavo darbuotojų, gavusių darbo užmokestį parašų ir darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščių laiku neatiduodavo buhalterei, kad ji galėtų sutvarkyti apskaitą. Dėl to jis nesiekė nuslėpti mokesčių valstybei, tiesiog dėl laiko stokos arba dėl užmaršumo klydo ir tai padarė ne tyčia. Dėl to labai nuoširdžiai gailisi ir prašo jo atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti, kadangi jo padaryti pažeidimai atitinka administracinį teisės pažeidimą (2 t., b.l. 19).

Iš 2010 m. sausio 29 d. specia1isto išvados Nr. 5-4/11, 2010 m. birželio 19 d. specialisto išvados Nr. 5-4/67, 2010 m. spalio 11 d. specialisto išvados Nr. 5-4/91 matyti, kad atliekant įmonės veiklos patikrinimą, pateikus daugiau dokumentų ir atlikus papildomus tyrimus nustatyta, jog individualios įmonės „L.“ skola R. J. 2009 m. balandžio 15 d. buvo 282,96 Lt. Tyrimui pateiktas FNTT prie LR VRM Šiaulių apskrities skyriaus 2009-12-07 surašytas liudytojo apklausos protokolas, kuriame fizinis asmuo R. J. parodė, kad už darbą įmonėje „L.“ gavo 370,00 Lt. Jeigu darbuotojui R. J. darbo užmokesčio priskaičiavimo žiniaraštyje už 2009 rn. kovo mėnesį apskaičiuoto mokėtino darbo užmokesčio iš viso 282,96 Lt buvo išmokėti, tai įmonė „L.“ darbo užmokesčio 282,96 Lt išmokėjimo nepagrindė apskaitos dokumentais (kasos išlaidų orderiais ar atlyginimų išmokėjimo žiniaraščiais) ir neįrašė į 2009 rn. apskaitos registrus ir todėl įmonė „L.“

pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr.IX-574) 12 str. 1 dalį ir 4 dalį, kuriose nurodyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais (darbo užmokestis - atlyginimo priskaičiavimo žiniaraščiu, pinigų išmokėjimas- kasos išlaidų orderiu), apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, ir 2000-02-17 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr.179 patvirtintų „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo" 4 punktą, pagal kurį pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kitus dokumentus), išrašius kasos išlaidų orderį kurį pasirašo ūkio subjekto vadovas, vyriausiasis buhalteris (buhalteris) ir kasininkas. Jeigu darbuotojui R. J. darbo užmokesčio priskaičiavimo žiniaraštyje už 2009 rn. kovo mėnesį apskaičiuoto mokėtino darbo užmokesčio buvo išmokėti 282,96 Lt nepagrįsti dokumentais ir neįrašyti į apskaitą, tai tyrimo metu negalima iš dalies nustatyti įmonės „L.“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2009 veiklos metų kovo mėn. FNTT prie LR VRM Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Šiaulių skyriaus 2010 m. sausio 29 d. surašyta specialisto išvada Nr.5-4/11 dėl IĮ „L.“ 2009 metų veiklos įvertinimo nesikeičia dėl šių LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str. 1 ir 4 dalių nuostatų pažeidimo. Tyrimui papildomai pateiktas FNTT prie LR VRM Šiaulių apskrities skyriaus 2010-08-03 surašytas akistatos protokolas, kuriame fizinis asmuo L. M. parodė, kad dirbdamas įmonėje „L.“ iš L. P. negaudavo per mėnesį 1 000,00 Lt, o per visą darbo laikotarpį įmonėje jam buvo išmokėti apie 700,00 Lt. IĮ „L.“ buhalterinėje apskaitoje užfiksuoti darbuotojui L. M. už darbą laikotarpiu nuo 2008 m. kovo 31 d. iki liepos 3 d. iš viso priskaityti 784,34 Lt ir išmokėti 669,89 Lt. Įvertinus pasikeitusius šio liudytojo L. M. parodymus, 2010 m. sausio 29 d. surašyta specialisto išvada Nr.5-4/11 keičiasi. Liudytojo L. M. parodymams dėl gauto darbo užmokesčio sutapus su tiriamosios įmonės 2008 m. apskaitoje užfiksuotu mokėtu L. M. darbo užmokesčiu, šio tyrimo metu galima nustatyti įmonės „L.“ turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą už 2008 metus ir tyrimo metu nebeskaičiuojami papildomi mokėtini į biudžetą mokesčiai iš viso 1253,86 Lt, iš jų: mokėtinas gyventojų pajamų mokestis 512,92 Lt, įmokų į Valstybinio socialinio draudimo fondą - 736,62 Lt ir įmokų į garantinį - 4,32 Lt. Šio tyrimo metu pagal papildomai pateiktus dokumentus nustatyta kad tyrimo metu negalima nustatyti iš kokių lėšų įmonės darbuotojams buvo išmokėti darbo užmokesčio 4213,02 Lt, nes IĮ „L.“ pildytame Ūkinių operacijų registravimo žurnale už 2009 m. sausio-rugpjūčio mėn. neužfiksavo įrašų apie darbo užmokesčio išmokėjimą 16 darbuotojų pagal tyrimui papildomai pateiktus 8 darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščius. Duomenys apie darbuotojams sumokėtą darbo užmokestį parodyti 1 priedo lentelėje. Įmonė "L.", neužfiksavusi darbuotojams sumokėtų 4213,02 Lt Žurnale, pažeidė LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr.lX-574) 12 str. 4 dalį, kurioje nurodyta, jog apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti. Dėl įmonės pildytame Ūkinių operacijų registravimo žurnale už 2009 m. sausio-rugpjūčio mėn. neužfiksuotų darbuotojams sumokėtų 4213, 02 Lt, tyrimo metu negalima iš dalies nustatyti įmonės „L.“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2009 veiklos metų sausio-rugpjūčio mėn. (1 t., b.l. 31-41, 167-169, 2 t., b.l. 8-14).

Specialistė N. S. parodė, kad atliko individualios įmonės „L.“ veiklos patikrinimą ir 2010-01-29 pateikė specialisto išvadą Nr.5-4/11. Pagal IĮ „L.“ papildomai pateiktus kasos išlaidų orderius užfiksuota, kad P. S. išmokėti 2008 m. rugsėjo 12-31 dienomis 1520,30 Lt, L. K. 2008 m. rugsėjo 12 d. išmokėti 294,75 Lt, V. K. 2008 m. rugsėjo 12-31 dienomis išmokėti 1299,05 Lt, todėl remiantis papildomai pateiktais dokumentais 2010-01-29 specialisto išvadoje Nr.5-4/11 nepagristas apskaitos dokumentais darbo užmokestis 2370,00 Lt mažinamas 1600,00 Lt ir, tuo įmonė „L.“, jeigu 3 darbuotojams darbo užmokesčio priskaičiavimo žiniaraščiuose už 2008 m. liepos mėn. ir 2009 m. sausio, kovo ir balandžio mėn. apskaičiuoto mokėtino darbo užmokesčio 770,00 Lt buvo išmokėti, tai darbo užmokesčio 770,00 Lt išmokėjimo nepagrindė dokumentais. Įmonė „L.“ išmokėjimo nepagrindė dokumentais, tai yra darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščiais ar kasos išlaidų orderiais P. S. už 2009 m. sausio mėn. 200,00 Lt, R. J. už 2009 m. kovo-balandžio mėn. 370,00 Lt, L. K. už 2008 m. liepos mėn. 200,00 Lt (l t., b.l. 148). Be to, specialistė N. S. paaiškino, kad atlikusi individua1ios įmonės „L.“ veiklos patikrinimą, 2010-06-19 pateikė papildomą išvadą Nr. 5-4/67, kurioje nustatė, kad įmonė „L.“ išmokėjimo nepagrindė dokumentais, tai yra darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščiais ar kasos išlaidų orderiais P. S. už 2009 rn. sausio mėn. 200,00 Lt, R. J. už 2009 m. kovo-balandžio mėn. 370,00 Lt, L. K. už 2008 m. lipos mėn. 200,00 Lt ir tuo pažeidė LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-06 d. Nr. IX-574 12 str. 1 d. ir 4 d. nuostatas, kuriose nurodyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus ir apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti. Dėl aukščiau nurodytų įstatymo pažeidimų tyrimo metu iš dalies negalima nustatyti įmonės „L.“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2008 metus ir turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2009 metus sausio, kovo, balandžio mėnesius (1 t., b.l. 171).

Liudytojas R. J. parodė, kad 2009 metų pavasarį įsidarbino L. P. įmonėje „L.“. Jis buvo įdarbintas darbininko pareigose, puse etato, už LR Vyriausybės nustatytą minimalų darbo užmokestį. Į darbą jį priėmė įmonės direktorius L. P. Įmonėje jis išdirbo ne pilną mėnesį. Mėnesio pabaigoje L. P. darbo užmokesčio nemokėjo, todėl jis truputį su L. P. sukonfliktavo. Dėl šių priežasčių jis savo noru išėjo iš L. P. įmonės. Maždaug po pusantro mėnesio, po jo nevienkartinio prašymo, L. P. su juo atsiskaitė sumokėdamas jam priklausantį darbo užmokestį sumoje 370 litų. Jam nurodytą pinigų sumą išmokėjo L. P. įmonės kontoroje. Už jam išmokėtą darbo užmokestį jis niekur nepasirašė (1 t., b.l. 92).

Liudytojas A. J. parodė, kad maždaug prieš metus įsidarbino L. P. įmonėje „L.“. Jis buvo įdarbintas darbininko pareigose, puse etato, už LR Vyriausybės nustatytą minimalų darbo užmokestį. Į darbą jį priėmė įmonės direktorius L. P.. Įmonėje jis išdirbo vieną mėnesį. Jam dirbant L. P. kartais jam duodavo pinigų, tačiau ar šiuos pinigus jis duodavo kaip už dirbtus viršvalandžius, ar kaip už paprastą darbo užmokestį jis nežino. Per mėnesį L. P. per keletą kartų jam yra davęs iki 200 litų, tiksliai sumos nepamena. Už šiuos gautus pinigus jis niekur nepasirašė. Išdirbus apie mėnesį laiko iš aplinkinių jis sužinojo, kad L. P. nelabai noriai atsiskaitinėja su darbininkais, todėl jis iš įmonės išėjo savo noru. Išeinant iš įmonės jam darbo užmokestis nebuvo sumokėtas. Jis darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščiuose nepasirašė. Dėl algos sumokėjimo buvo nuėjęs pas L. P., tačiau jis jam pasakė, kad dabar neturi pinigų ir pasiūlė ateiti kitą kartą. Po šio pasiūlymo jis daugiau pas L. P. užėjęs nebuvo (1 t., b.l. 93).

Liudytojas L. M. parodė, kad 2008 metų pavasario pradžioje įsidarbino L. P. individualioje įmonėje „L.“. Buvo įdarbintas auto mechaniko pareigoms, pusei etato. Darbo sutartį pasirašė su įmonės direktoriumi L. P. Sutartyje buvo numatytas pusės minimalaus atlyginimo dydis. Jis turėjo dirbti P. priklausančiame L. mieste esančiame servise. Jis buvo pasiskolinęs iš L. P. asmeniškai 1000 litų, tai buvo dar tuo metu kai nebuvo įdarbintas jo įmonėje, vėliau tas skolas jis jam nurašydavo kai jis dirbdavo daugiau valandų nei jam buvo nustatyta. Atlyginimą P. jam mokėdavo kiekvieno mėnesio pabaigoje grynais į rankas. Jam tekdavo daug kur pasirašyti L. P. nurodymu. Ir jo užrašų knygutėje ir popieriuje, prie kokių sumų ir kada tiksliai pasirašinėdavo,- nepamena. Uždirbdavo pas jį per mėnesį 1000 litų. Papildomo darbo išskyrus servisą, jam neteko dirbti. A. P. vedamą užrašų knygutę kur buvo įrašyta jo pavardė ar vardas ir sumos bei jo parašas nieko negali pasakyti nes nepamena, tačiau ten gali būti ir jo parašai (1 t., b.l. 94).

Liudytojas E. J. parodė, kad jis 2009 m. pavasarį įsidarbino L. P. įmonėje, pagalbinio darbininko pareigoms. Su juo buvo sudaryta darbo sutartis, kurioje buvo numatyta puse minimalaus darbo užmnokesčio, nes įsidarbino pusei etato. Atlyginimą mokėdavo L. P. grynais į rankas, sumos būdavo įvairios ir po 100 ir po 200 Lt. Gaudamas pinigus jis pasirašydavo kažkokiuose dokumentuose. Atlyginimo "vokeliuose" negaudavo (1 t., b.l. 96).

Liudytojas V. B. parodė, kad jis 2008 m. pavasarį įsidarbino L. P. įmonėje „L.“, pusei etato. Sudarė darbo sutartį, kurioje buvo numatyta pusė minimalios algos. Įmonėje dirbo 3-4 mėnesius, išėjo savo noru. Atlyginimą gaudavo kartą per mėnesį grynais pinigais. Jokio papildomo darbo užmokesčio negaudavo (1 t., b.l. 99).

Liudytojas V. K. parodė, kad 2008 m. vasaros laiku įsidarbino L. P. įmonėje „L.“ pagalbinio darbininko pareigose, su juo buvo sudaryta darbo sutartis, kurioje buvo numatytas minimalus darbo užmokestis, dirbo puse etato. Dirbo įvairius darbus. Dirbo apie tris mėnesius. Uždirbdavo po 300 Lt, daugiau jokių papildomų pinigų negaudavo. Atlyginimo vokeliuose L. P. nemokėdavo. Algas mokėdavo grynais pinigais į rankas kartą per mėnesį. Gaudamas atlyginimą pasirašydavo kažkokiuose dokumentuose (l t., b.l. 102).

Liudytojas R. Z. parodė, kad jis nuo 2008 m. vasario mėn. įsidarbino L. P. įmonėje „L.“ pagalbiniu darbininku. Buvo sudaryta darbo sutartis, kurioje buvo numatyta, kad jis dirbs 10 valandų per mėnesį. Realiai jis gaudavo po 48,50 Lt. 2008-02-26 iki 2008-10-05 jis buvo įdarbintas pusei etato, todėl jam buvo nustatytas 300 Lt atlyginimas. 2008 metais jam L. P. mokėdavo po 250 Lt į rankas darbo vietoje. Jokių papildomų darbų pas L. P. jis nedirbdavo. Jokių papildomų pinigų taip pat negaudavo (1 t., b.l. 105).

Liudytojas P. S. parodė, kad jis 2009 m. pradžioje įsidarbino pažįstamo L. P. įmonėje „L.“. Su juo buvo sudaryta darbo sutartis, buvo priimtas pusei etato. Atlyginimą mokėdavo L. P. grynais į rankas kartą per mėnesį. Gaudamas pinigus pasirašydavo žurnale. Per mėnesį gaudavo po 200-300 Lt. Jokių papildomų pinigų negaudavo (1 t., b.l. 108).

Liudytojas L. K. parodė, kad 2008 m. vasarą įsidarbino L. P. įmonėje „L.“ pagalbinio darbininko pareigose, su juo buvo sudaryta darbo sutartis. Buvo įdarbintas pusei etato darbui L. P. servise. Įmonėje dirbo du mėnesius. Atlyginimas buvo 200 Lt per mėnesį. Gaudamas šiuos pinigus jis pasirašydavo žurnale. Jokių papildomų pinigų negaudavo (1 t., b.l. 111).

Liudytojas V. L. parodė, kad jis 2009 m. pradžioje įsidarbino L. P. įmonėje „L.“ pagalbiniu darbininku, su juo buvo sudaryta darbo sutartis, dirbo puse etato. Pinigus mokėdavo kartą per mėnesį grynais pinigais pats L. P. Gaudavo po 200-300 Lt per mėnesį, pasirašydavo žurnaluose. Jokių papildomų pinigų negaudavo, algos vokeliuose tai pat. Iš darbo išėjo po mėnesio savo noru (1 t., b.l. 114).

Liudytoja R. V. parodė, kad nuo 2007 metų spalio 1 d. ji pradėjo tvarkyti individualios įmonės „L.“ buhalterinę apskaitą. Į jos pareigas įėjo deklaracijų pildymas, ataskaitų pateikimas Sodrai, atlyginimų skaičiavimas, pavedimai. Už įmonės kasą buvo atsakingas pats įmonės savininkas L. P.. Dėl atlyginimo skaičiavimo paaiškino, kad pirmiausia pildydavo darbo laiko apskaitos žiniaraštį ir juo remiantis apskaičiuodavo darbo užmokestį. Tada surašydavo darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraštį. Dėl ūkinių operacijų registravimo žurnale už 2008 metus rugsėjo ir spalio mėn. kasos likučio sumažinimo 76,83 Lt paaiškino, kad ji nuo kasos nurašė visą atlyginimams išmokėti skirtą sumą, kurioje buvo ir atlyginimas, skirtas išmokėti darbuotojui A. J., tai yra 76,83 Lt. A. J. atlyginimas realiai buvo išmokėtas, tačiau jis sėdo į kalėjimą ir atlyginimų išmokėjimo žiniaraštyje nepasirašė. Kadangi atlyginimų išmokėjimo žiniaraštyje nėra A. J. parašo, ji turėjo nuo kasos nenurašyti šitos sumos. Kadangi atlyginimo išmokėjimo žiniaraščius su jau juose esančiais darbuotojų parašais jai L. P. perduoda vėliau, todėl ji šitos klaidos nesužiūrėjo ir nuo kasos nurašė šią sumą. Taip pat ji parodė, kad suklydo nurašydama 76,83 Lt nuo kasos ir ši klaida bus ištaisyta. Kai A. J. pasirašys atlyginimų išmokėjimo žiniaraštyje, tik tada bus pinigai nurašyti nuo kasos (1 t., b.l. 183). Be to, papildomai liudytoja R. V. parodė, kad dėl ūkinių operacijų registravimo žurnale už 2008 metus rugsėjo ir spalio mėn. kasos likutis sumažintas 76,83 Lt, nes ji nuo kasos nurašė visą atlyginimams išmokėti skirtą sumą, kurioje buvo ir atlyginimas, skirtas išmokėti darbuotojui A. J., tai yra 76,83 Lt. Kadangi atlyginimų išmokėjimo žiniaraštyje nėra A. J. parašo, ji turėjo nuo kasos nenurašyti šitos sumos. Kadangi atlyginimo išmokėjimo žiniaraščius su jau juose esančiais darbuotojų parašais jai L. P. perduoda vėliau, todėl ji šitos klaidos nesužiūrėjo ir nuo kasos nurašė šią sumą, nes jai direktorius L. P. pasakė, jog pinigus jis sumokėjo A. J. sugyventinei. Taip pat paaiškino, kad ji suklydo nurašydama 76,83 Lt nuo kasos ir ši klaida bus ištaisyta. Dėl to, kad neįrašė į PVM deklaraciją PVM sąskaitose faktūrose, išrašytose 2009 rn. rugpjūčio mėn. suteiktų paslaugų vertės už 4859,00 Lt ir dėl to sumažino mokėtiną į biudžetą PVM , gali paaiškinti, kad tuo laiku buvo paimti buhalterinės apskaitos dokumentai, todėl ji to nepadarė laiku. Taip pat bus sutvarkyta buhalterinė apskaita kai bus grąžinti buhalteriniai dokumentai (2 t., b.l. 15).

Kaltinamojo L. P. veika pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 str. 1 d. kvalifikuota teisingai. Kadangi už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 str. 1 d., gali būti skiriama bauda, prokurorė nusprendė kreiptis į teismą su pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, bylos aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis L. P. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, byloje civilinis ieškinys nepareikštas, todėl procesas užbaigtinas surašant teismo baudžiamąjį įsakymą.

Prokurorė už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 str. 1 d., kaltinamąjį L. P. prašė nubausti 10 MGL (1300 Lt) dydžio bauda. Kaltinamasis L. P. su prokurorės siūlymu užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu sutiko, su prokurorės siūlomu baudos dydžiu sutiko, tačiau prašė baudos sumokėjimą išdėstyti per 10 mėnesių (2 t., b.l. 23).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo L. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Skirdamas bausmę kaltinamajam L. P., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 ir 55 str.

Kaltinamasis L. P. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), neteistas (b.l. 137-138, I t.), baustas administracine tvarka (b.l. 126-132, I t.), psichiatro ir priklausomybių įskaitose neįrašytas (b.l. 134, 136, I t.), tiek prokurorė, tiek kaltinamasis prašė skirti baudą, todėl atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai (BK 41 str.) L. P. atžvilgiu bus pasiekti paskiriant už nusikaltimą prokurorės siūlomą 10 MGL (1300,00 Lt) dydžio baudą.

Daiktai, turintys reikšmę nusikalstamai veikai ištirti - L. P. individualios įmonės „L.“ buhalterinės apskaitos dokumentai, saugomi FNTT prie LR VRM Šiaulių skyriuje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, grąžintini individualios įmonės „L.“ savininkui L. P. (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., 422 str., teismas

nuspredžia :

L. P. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 str. 1 d., ir jį nubausti 10 MGL (1300 litų) dydžio bauda.

Išaiškinti kaltinamajam, kad 10 MGL (1300 litų) bauda turi būti sumokėta per 5 (penkis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į valstybės pajamas, sumokant ją į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 6800. Kvitas apie paskirtos baudos sumokėjimą nedelsiant turi būti pristatytas Pakruojo rajono apylinkės teismui.

Nustatytu terminu baudos nesumokėjus, jos vykdymas bus perduotas antstolių kontorai dėl priverstinio baudos išieškojimo, tokiu atveju kaltinamasis turės antstolių kontorai padengti baudos išieškojimo išlaidas.

Kaltinamasis, nesutikdamas su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis per nurodytą terminą tokio prašymo nepaduoda, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas.

L. P. individualios įmonės „L.“ buhalterinės apskaitos dokumentus, saugomus FNTT prie LR VRM Šiaulių skyriuje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, grąžintini individualios įmonės „L.“ savininkui L. P.

Teisėja Rima Razumienė