- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-14
- Bylos Nr.
- 2A-609-210/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vytautas Kursevicius (pirm.), Danute Burbuliene, Birute Simonaitiene
- Atsakovas
- G. S.
- Ieškovas
- A. V., U. V.
- Advokatai
- Deividas Gagys
- Kategorijos
- 44.5.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Teiseja D. Kregždiene Procesinio sprendimo kategorija 44.5.2.4, 44.8
2010 m. gruodžio 14 d.
Šiauliu apygardos teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo civiline byla pagal ieškoviu A. V. ir U. V. apeliacini skunda del Raseiniu rajono apylinkes teismo 2010 m. birželio 16 d. sprendimo byloje, iškeltoje pagal ieškoviu A. V. ir U. V. ieškini atsakovui G. S. del 17972 Lt žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustate:
Žemesnės instancijos teismas
Raseiniu rajono apylinkes teismas 2007-11-29 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) G. S. pripažino kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. ir nubaude ji 10 MGL (1300 Lt) bauda, iš dalies patenkino nukentejusiuju (ieškoviu) A. V. ir U. V. civilini ieškini del neturtines žalos atlyginimo, priteisdamas A. V. 862 Lt iš ADB „Baltikums draudimas“ ir 9138 Lt iš G. S., U. V. – 172 Lt iš ADB „Baltikums draudimas“ ir 1828 Lt iš G. S., bei pripažino nukentejusiosioms A. V. ir U. V. teise i civiliniu ieškiniu dalyse del turtines žalos atlyginimo patenkinima, o ieškiniu dydžio klausima perdave nagrineti civilinio proceso tvarka. Šis nuosprendis isiteisejo 2008-04-17 Šiauliu apygardos teismo nutartimi atmetus nukentejusiuju (ieškoviu) A. V. ir U. V. ir nuteistojo (atsakovo) G. S. apeliacinius skundus.
Šalies argumentai
Ieškoves A. V. ir U. V. su ieškiniu iš baudžiamosios bylos kreipesi i Raseiniu rajono apylinkes teisma ir praše priteisti iš atsakovo G. S. ieškovei A. V. 16494 Lt, ieškovei U. V. – 1478 Lt turtinei žalai atlyginti. Ieškoves nurode, kad autoivykio metu del atsakovo kaltes joms padaryta turtine žala: sugadintas ju turtas, ieškove A. V. turejo transporto, vaistu isigijimo išlaidu, neteko su darbu susijusiu pajamu, o ieškove U. V. – išlaidu vaistams.
2010 m. kovo 3 d. protokoline nutartimi dalyvauti atsakovu byloje patrauktas Lietuvos Respublikos transporto priemoniu draudiku biuras (b. l. 38).
Atsiliepimas
Atsakovas G. S. su ieškiniu nesutiko ir atsiliepime i ieškini nurode, kad eismo ivykio metu savo civiline atsakomybe jis buvo apsidraudes privalomuoju civilines atsakomybes draudimu ADB „Baltikums draudimas“, todel ieškinys turejo buti pareikštas draudikui.
Atsakovas Lietuvos Respublikos transporto priemoniu draudiku biuras atsiliepimu i ieškini ieškinio nepripažino ir nurode, kad biuras negali buti traukiamas atsakovu vietoj bankrutuojancio draudiko ADB „Baltikums draudimas“ (LR transporto priemoniu valdytoju civilines atsakomybes privalomojo draudimo istatymo 20 str. 3 d.). Ieškoves turejo teise per vienerius metus pareikšti biurui ieškini del žalos atlyginimo, taciau ieškoves i biura nesikreipe. Be to, ieškoviu reikalavimai atlyginti žala nepagristi irodymais, todel netenkintini.
Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo argumentai
Žemesnės instancijos teismas
Raseiniu rajono apylinkes teismas 2010 m. birželio 16 d. sprendimu A. V. ir U. V. ieškini del 16494 Lt turtines žalos A. V. ir 1478 Lt U. V. priteisimo iš G. S. netenkino; ieškini Lietuvos Respublikos transporto priemoniu draudiku biurui paliko nenagrinetu; priteise iš ieškoviu A. V. ir U. V. atsakovui G. S. 1350 Lt išlaidu advokato pagalbai apmoketi.
Remdamasis baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga, teismas nustate, kad 2006-01-02 apie 17.05 val. Raseiniu rajone, automagistraleje (duomenys neskelbtini) ivykusio autoivykio metu nukentejusiajai A. V. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, o nukentejusiajai U. V. – nežymus sveikatos sutrikdymas. Kaltu del autoivykio pripažintas atsakovas G. S., kurio, kaip transporto priemones valdytojo, civiline atsakomybe buvo apdrausta ADB „Baltikums draudimas“. Teismo nuomone, kadangi atsakovas G. S. buvo apsidraudes savo civiline atsakomybe, todel nukentejusioms padaryta turtine žala turetu atlyginti draudikas ir tik, jeigu draudimo atlyginimo nepakaktu žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktines žalos dydžio skirtuma privaletu atlyginti apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padaryma. Teismas pažymejo, kad ieškoviu prašomos atlyginti žalos sumos, jeigu jos ir butu irodytos pilnai, yra mažesnes už istatymo numatytas sumas, todel neatsiranda pareiga šias sumas atlyginti atsakovui G. S., nes kitaip, teismo nuomone, nebutu igyvendinta draudimo funkcija ir nebutu apsaugoti asmens, sudariusio draudimo sutarti, turtiniai interesai nuo padarytos žalos, tai yra, draudimo sutartis netektu prasmes. Teismas nurode, kad nuosprendyje, kuriuo A. S. pripažintas kaltu, yra aiškiai pasisakyta, kad jis atlygins turtine žala tik tuo atveju, jei nepakaks draudimo atlyginimo, o tokiu irodymu nagrinejant ieškini civilinio proceso tvarka ieškoves nepateike. Todel teismas sprende, kad G. S. yra netinkamas atsakovas nagrinejant ieškinio dydžio klausima, nesant irodymu, kad ieškovems padaryta didesne, nei ja galejo (galetu) atlyginti draudikas turtine žala. Teismas pažymejo, kad atsakova pakeisti ieškoves nesutiko. Atsižvelges i tai, kad ieškoves proceso metu savo ieškininio reikalavimo nepakeite ir jokiu reikalavimu teismo iniciatyva i ieškinio nagrinejima vietoje 2008-03-27 bankrutavusios ADB „Baltikums draudimas“ itrauktam Lietuvos Respublikos transporto priemoniu draudiku biurui nepareiške, teismas ieškini šio atsakovo atžvilgiu paliko nenagrinetu (CPK 296 str. 1 d. 1 p.)
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo i ji argumentu esme
Apeliaciniu skundu ieškoves A. V. ir U. V. prašo panaikinti Raseiniu rajono apylinkes teismo 2010 m. birželio 16 d. sprendima ir priimti nauja sprendima – ieškini tenkinti.
Atsakovas G. S. yra nuteistas baudžiamojoje byloje, pripažintas kaltu ivykdes nusikaltima ir padares žala, todel jis privalo atlyginti žala ieškovems. BPK 109 straipsnis suteikia ieškovems teise reikalauti žalos atlyginimo arba iš nuteistojo, arba iš draudimo biuro, taciau niekas negali nurodyti ieškovems atlyginimo reikalauti iš draudimo biuro.Teismas priimdamas sprendima netenkinti ieškinio, vadovavosi CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nors šis punktas numato pareiškimo palikima nenagrinetu.Ieškoves neprivalo ieškoti galimu civiliniu atsakovu baudžiamojoje byloje. Savo teise pareikšti ieškini jos pasinaudojo ir ieškinius pareiške kaltininkui ir nuteistajam G. S., kurio kalte yra nustatyta baudžiamojoje byloje, todel teismas privalejo tik ivertinti žalos dydi ir ji priteisti ieškovems.
Atsiliepimas
Atsiliepimu i apeliacini skunda atsakovas G. S. prašo apeliacini skunda atmesti, o teismo sprendima palikti nepakeista ir priteisti iš ieškoviu bylinejimosi išlaidas. Atsiliepime nurodoma, kad teismo nuosprendyje pagristai akcentuota, kad esant civilines atsakomybes draudimui butent draudikui kyla pareiga atlyginti žala, o vadovaujantis CK 6.254 straipsnio 2 dalimi apdraustojo asmens, t.y. G. S., atsakomybe yra ribota, t.y., jis privalo atlyginti žala tik ta apimtimi, kurios vadovaujantis LR transporto priemoniu valdytoju civilines atsakomybes privalomojo draudimo istatymu neatlygina draudikas; apeliaciniame skunde pateikiamas iš esmes neteisingas civilines atsakomybes draudimo instituto aiškinimas; žalos atlyginimo pareiga ir proceduros civilines atsakomybes draudimo atveju yra imperatyviai reglamentuotos istatymu, todel formalus apelianciu siekis perkelti bankrutavusio draudiko pareigas G. S. neturi jokio teisinio pagrindo.
Atsiliepimu i apeliacini skunda Lietuvos Respublikos transporto draudiku biuras prašo apeliacini skunda atmesti, o teismo sprendima palikti nepakeista. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apeliantes, nesilaikydamos LR Transporto priemoniu valdytoju civilines atsakomybes privalomojo draudimo istatymo nuostatose itvirtintu reikalavimu, prarado teise eismo ivykio metu patirtos žalos atlyginimo reikalauti iš biuro, todel ju apsisprendimas žalos atlyginimo reikalauti iš eismo ivykio kaltininko G. S. yra visiškai pagristas, ieškoviu reikalavimas del žalos atlyginimo nepagristas irodymais.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Del bylos esmes ir ieškovu (nukentejusiuju baudžiamojoje byloje) ieškinio reikalavimu ištyrimo ir ivertinimo
Teiseju kolegija primena, kad šioje byloje keliamas reikalavimas iš priteisti patirta turtine žala del atsakovo nusikalstamu veiksmu, kai ieškovems nuosprendžiu pripažinta teise i ieškinio patenkinima, bet ieškinio dydžio klausimas perduotas nagrineti civilinio proceso tvarka. Nagrinejant byla pirmosios instancijos teisme buvo susikoncentruota iš esmes tik i tai, kas yra tinkamas atsakovas pagal ieškoviu, nukentejusiu eismo ivykio metu, ieškini, pareikšta baudžiamojoje byloje, kai asmuo, pripažintas kaltu del eismo ivykio, kurio metu padaryta žala nukentejusiosioms, buvo sudares transporto priemoniu valdytoju civilines atsakomybes privalomojo draudimo sutarti, taciau jo draudikui iškelta bankroto byla ir visiškai nespresta pareikšto reikalavimo esme.
Kaip jau buvo mineta, baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) teismas iš dalies patenkino nukentejusiuju (ieškoviu) A. V. ir U. V. civilini ieškini del neturtines žalos atlyginimo ir priteise A. V. 862 Lt iš ADB „Baltikums draudimas“ ir 9138 Lt iš G. S., U. V. – 172 Lt iš ADB „Baltikums draudimas“ ir 1828 Lt iš G. S., bei pripažino nukentejusiosioms ieškovems teise i civiliniu ieškiniu dalyse del turtines žalos atlyginimo patenkinima.
Ieškoves, nagrinejant ieškini del turtines žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka, praše priteisti 17972 Lt turtine žala tik iš vieno atsakovo – iš atsakingo ir nuosprendžiu pripažinto kaltu del eismo ivykio asmens – G. S.. Ieškoviu atstovas nurode, jog priteisti turtine žala iš atsakove civilineje byloje teismo iniciatyva pripažinto Lietuvos Respublikos transporto priemoniu draudiku biuro neprašo, bet prašo nurodytas ieškinyje sumas priteisti iš autoivykio kaltininko, nes ADB „Baltikums draudimas“, su kuria atsakovas G. S. buvo sudares transporto priemoniu valdytoju civilines atsakomybes privalomojo draudimo sutarti, nera (b. l. 78). Pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva atsakovu šioje byloje itrauke Lietuvos Respublikos transporto priemoniu draudiku biura (b. l. 38).
Nagrinejamoje byloje atsakovas savo civiline atsakomybe buvo apdraudes ADB „Baltikums draudimas“. Šiam draudikui Vilniaus apygardos teismo 2008 m. kovo 12 d. nutartimi iškelta bankroto byla, o 2009 m. vasario 24 d. nutartimi ADB „Baltikums draudimas“ pripažintas bankrutavusiu bei nutarta likviduoti imone del bankroto. Pagal Lietuvos Aukšciausiojo Teismo formuojama praktika (žr., pvz., Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2009 m. liepos 28 d. nutarti, priimta civilineje byloje pagal bankrutuojancios II V. ir S. M. prekybos centro bankroto administratoriaus UAB „Audersima“ prašyma, bylos Nr. 3K-3-249/2009) iki teismo sprendimo del imones pabaigos arba nutarties del bankroto bylos nutraukimo priemimo galimas kreditoriu sarašo ir ju reikalavimu patikslinimas (Imoniu bankroto istatymo 26 str. 1 d.). Juridiniu asmenu registro ir Teismu informacines sistemos „Liteko“ duomenimis, nutartis del šios imones pabaigos bankroto byloje dar nepriimta. Šios aplinkybes patvirtina, kad žala padariusio asmens draudikas tebeegzistuoja. Taigi teismas, svarstydamas klausima del civilinio ieškinio, kuris kildinamas iš baudžiamosios bylos, turejo spresti del asmenu, kurie Raseiniu rajono apylinkes teismo nuosprendžiu pripažinti civiliniais atsakovais ir kuriu atžvilgiu pripažinta nukentejusioms teise i ieškinio patenkinima atsakomybes ir jos salygu esant naujai situacijai.
Teiseju kolegija atkreipia demesi, kad nors ieškinio pareiškime, kuris nagrinejamas civilinio proceso tvarka, ieškoves nenurode atsisakancios arba atsiimancios reikalavimus bankrutuojancio juridinio asmens atžvilgiu, tai, kad jos nebereiškia jokiu reikalavimu draudimo bendrovei, reiškia, jog ieškoves turtiniu reikalavimu bankrutuojancio juridinio asmens atžvilgiu arba atsisako, arba juos atsiima. Tokia ieškovu pozicija turejo buti aiški ir tiksli, nekeliant pagristu abejoniu, kodel atsisakoma reikalavimo teises, jeigu jos iš tiesu atsisakoma. Kartu primintina, kad dispozityvumo principas, kuris galioja tiek civilineje (materialiojoje), tiek civilinio proceso teiseje, reiškia asmens autonomija; galimybe savo nuožiura, neperžengiant tam tikru ribu, pasirinkti atitinkama elgesio modeli. Asmuo, kaip savo teisiu šeimininkas, gali jam priklausanciomis teisemis naudotis arba nesinaudoti, perleisti jas kitiems asmenims ir t. t. Tik teises turetojas gali nuspresti, kokios gynybos reikalauti esant teises pažeidimui. Todel negincytina apelianciu teise nebereikšti (atsisakyti, atsiimti) reikalavimu vieno, keliu ar visu bendraatsakoviu atžvilgiu (CPK 13 str., 42 str. 1 d.).
Teiseju kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas privalejo ivertinti ieškoviu valia šioje byloje žalos atlyginimo reikalauti tik iš eismo ivykio kaltininko ir neturejo teisinio pagrindo imtis procesiniu priemoniu ir dalyvauti atsakovu byloje itraukti Lietuvos Respublikos transporto priemoniu draudiku biura. Tokia apeliacinio teismo išvada suponuoja ne tik jau mineta aplinkybe, kad žala padariusio asmens draudikas tebeegzistuoja, bet ir civilinio proceso tikslai bei procesiniai dispozytivumo, ekonomiškumo ir koncentruotumo imperatyvai, kuriu taikymas atitinka ieškoviu interesus šioje byloje siekti žalos atlyginimo tik iš eismo ivykio kaltininko.
Teiseju kolegijos nuomone, nagrinejamu atveju, kai ieškoves nereiškia (arba atsisako) reikalavimo vienam iš atsakovu – atsakingam draudikui (jeigu tokia ieškovu valia yra tikra), svarstytinas klausimas del ieškinio (kuris pareikštas baudžiamojoje byloje) šiam atsakovui atsisakymo ar atsiemimo ir bylos šio atsakovo atžvilgiu nutraukimo ar ieškinio palikimo nenagrinetu, taip pat del šio atsakovo procesines padeties pakeitimo.
Teiseju kolegija primena, kad teismu praktikoje pripažistama, kad kilus gincui ir žala patyrusiam nukentejusiam treciajam asmeniui kreipusis i teisma del žalos atlyginimo, atsakovas nustatomas pagal TPVCAPDI 13 straipsnio nuostatas. Lietuvos Aukšciausiojo Teismo yra išaiškinta, kad šio istatymo 13 straipsnio 1 dalies nuostatos „nukentejes treciasis asmuo pretenzija del padarytos žalos gali pateikti atsakingam už padaryta žala asmeniui (toliau – kaltininkas)“ savoka „pretenzija“ aiškintina kaip nukentejusio asmens teise pasirinkti Istatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodyta subjekta, kuris turi atlyginti žala. Istatyme itvirtinta ieškovo teise negali buti paneigta ar pakeista remiantis tuo, kad jis yra apdraudes savo automobili transporto priemoniu valdytoju civilines atsakomybes privalomuoju draudimu, ar tuo, kad žala padares asmuo nenori jos atlyginti (žr., pvz., Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutarti, priimta civilineje byloje L. M., J. M. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-155/2009).
Del apeliacines instancijos teismo teises byla gražinti pirmosios instancijos teismui.
Pirmosios instancijos teismas atmesdamas ieškini nurode, kad eismo ivykio kaltininkas yra netinkamas atsakovas, kadangi ieškoviu prašomos atlyginti žalos sumos, jeigu jos ir butu irodytos pilnai, yra mažesnes už istatymo numatytas draudimo atlyginimo sumas. Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas sprende tik atsakovo tinkamumo klausima, o eismo ivykio metu padarytos turtines žalos dydžio visiškai nenustatinejo. Sprendime šiuo klausimu išsamios faktiniu bylos aplinkybiu analizes nera. Apeliacines instancijos teismas konstataves tokia situacija, turetu del tirtinu aplinkybiu apimties ir pobudžio nagrineti byla visa apimtimi naujais aspektais, todel yra pagrindas išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinedamas ši ginca, jo iš esmes nenagrinejo, nesprende del irodymu, patvirtinanciu žalos dydi, ju neanalizavo, t.y. visiškai neatskleide bylos esmes. Kartu pažymetina ir tai, kad pirmosios instancijos teisme nebuvo tinkamo proceso, todel byla turi buti perduota pirmosios instancijos teismui nagrineti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p.). Nors civiliniame procese ribojama apeliacines instancijos teismo teise panaikinti apskustaji pirmosios instancijos teismo sprendima perduoti byla nagrineti iš naujo pirmosios instancijos teismui, siekiant užtikrinti žmogaus teise i bylos išnagrinejima per protinga laika, taciau kartu butina užtikrinti, kad procesas visose teisminese instancijose butu tinkamas. Nesant tinkamo proceso pirmosios instancijos teisme, neužtikrinama šaliu teise i instancini teismini bylos nagrinejima. Apeliacines instancijos teismo teises ribojamos CPK 327 straipsnio. Jis negali visa apimtimi pakeisti pirmosios instancijos teismo, nagrinedamas byla apeliacine tvarka. Todel šuo atveju taikoma išimtis ir byla gražinama pirmosios instancijos teismui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teiseju kolegija
nutare:
Raseiniu rajono apylinkes teismo 2010 m. birželio 16 d. sprendima panaikinti ir perduoti byla pirmosios instancijos teismui nagrineti iš naujo.