- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-04-26
- Bylos Nr.
- 1-50-1095/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-16777-2020-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Neringa Girnytė
- Kaltinamasis
- R. K.
- Nukentėjusysis
- G. L.
- Advokatai
- Vytautas Kupcikevičius
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.10.3Bausmių bendrinimas jas iš dalies sudedant (BK 63 str. 1, 4 d.)
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 1.2.5.4.1Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą (BK 145 str. 1 d.)
dalyvaujant prokurorams Reginai Tamelienei, Rimai Matulionienei, Sigitai Bieliauskaitei, Tomui Dzikui,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenis neskelbtini) Jonavoje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, neteistas, dirbantis žemės ūkio bendrovėje (duomenis neskelbtini), gyvenantis (duomenis neskelbtini), Panevėžyje,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį (2 veikos).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. K. 2020 m. gegužės 1 d. apie 16 val. (duomenis neskelbtini), Panevėžyje, jėga įsiveržęs į G. L. namus grasino ją nužudyti, t. y. nukentėjusiajai atidarius buto duris, laikydamas dešinėje rankoje peilį pasakė, kad „ją nužudys“, o nukentėjusiajai bandant uždaryti duris, jėga jas atidarė ir įsiveržęs į kambarį, peilį pridėjo nukentėjusiajai G. L. prie kaklo sakydamas, kad „ją pribaigs“, „nužudys“, tokiu būdu sudarė nukentėjusiajai pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas nužudyti gali būti įvykdytas.
Be to, R. K. 2020 m. birželio 6 d. apie 14 val. priėjęs prie buto, esančio (duomenis neskelbtini), Panevėžyje, kuriame gyvena nukentėjusioji G. L., durų, jai būnant namuose, jas daužė kumščiu šaukdamas, kad jis G. L. „nužudys, papjaus, išmes pro langą, jai bus aleliuja“, tokiu būdu grasindamas pakartotinai po 2020 m. gegužės 1 d. išpuolio, sudarė nukentėjusiajai pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas nužudyti gali būti įvykdytas.
Kaltinamasis R. K. kaltę pripažino ir parodė, kad sunkiai serga, 6 metus vaikšto pas psichiatrus, vartoja vaistus, bet įvykių metu vaistų neturėjo. Dėl 2020 m. gegužės 1 d. įvykio gali paaiškinti, kad tą dieną buvo neblaivus ir išgirdo pas kaimynę (G. L.) tris balsus, kurie jį norėjo nužudyti, dėl to ėjo ieškoti tų žmonių, bet ten buvo tik kaimynė (G. L.). Kas vyko pas kaimynę, nepamena. 2020 m. gegužės 3 d. nuėjo pas kaimyną, kuris pasakė, kad niekas jo nesekioja, paskolino pinigų degtinei, galvojo, kad bus geriau, bet jam (R. K.) pasidarė dar blogiau, paskambino greitajai, jį nuvežė į ligoninę, išrašė vaistų ir paleido. Po savaitės vėl jį išvežė į ligoninę, nes vis tiek persekiojo tie žmonės, palaikė 8 dienas, išleido, bet neturėjo vaistų ir vėl pradėjo tie žmonės vaidentis. Tada jis pradėjo su alkoholiu savo baimę malšinti, buvo labai girtas, dėl to pats neatsimena, kas vyko 2020 m. birželio 6 d., bet jam pasakojo kaimynai. Nesuvokia, kas galėjo tada „pasišviesti“, bet po to gydėsi ligoninės Psichiatrijos skyriuje. Prašo skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, nes dirba, alkoholio nebevartoja, kiekvieną mėnesį eina pas gydytoją ir vartoja vaistus, su kaimynais nesipyksta, niekada neturėjo pykčių ir su nukentėjusiąja. Nuoširdžiai atsiprašo nukentėjusiosios, gailisi, nejaučia jokio pykčio nukentėjusiajai. Nežada nieko blogo daryti ateityje.
Teisme buvo perskaityti kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai.
2020 m. gegužės 2 d. R. K. parodė, kad serga depresija, dėl kurios vaikšto pas gydytoją. 2020 m. gegužės 1 d., tiksliai negali atsakyti kelintą valandą, bet buvo šviesus paros metas, pas jį į (duomenis neskelbtini), Panevėžyje, atėjo draugas R. T., ar tikrai gerai pasakė draugo vardą ir pavardę, nėra užtikrintas. Jo minėtas draugas atsivežė 200 gramų degtinės ir 1 l vyno, jis turėjo namuose 1 l degtinės butelį 37,5 laipsnių stiprumo. Su minėtu draugu pradėjo gerti alkoholinius gėrimus, pirmiausia išgėrė jam priklausantį 1 l degtinės, po to 1 l vyno, po išgertuvių R. T. išėjo namo, dar buvo šviesus paros metas. Kas įvyko vėliau, neprisimena, galimai neprisimena, nes buvo išgėręs daug alkoholinių gėrimų. Atsimena tik, kad policija jį vežė į policijos įstaigą. Galimai, tarp jo ir jo kaimynės įvyko žodinis konfliktas, kurio jis neprisimena, bet visko galėjo būti. Su įtarime nurodytomis aplinkybėmis sutinka, nes jis galėjo taip pasielgti, kad rankoje turėjo peilį, neprisimena, galimai norėjo tik pajuokauti, daugiau apie įvykį neturi, ką pasakyti (2 t., b. l. 65–68).
Po šių ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų perskaitymo kaltinamasis R. K. parodė, kad tada apklausiamas sakė tiesą.
2020 m. birželio 7 d. kaltinamasis parodė, kad serga depresija, nuolat vartoja raminamuosius vaistus, tačiau pastaruoju metu jų nevartojo, nes nebeturėjo. Su įtarimu sutinka, savo kaltę pripažįsta, dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi. Gali paaiškinti, kad jis gyvena (duomenis neskelbtini), Panevėžyje, šalia, t. y. (duomenis neskelbtini), Panevėžyje, gyvena I. Č. kartu su savo dukra G. L., jos gyvena dviese. Jis su kaimyne I. Č. šiuo metu sutaria normaliai, nekonfliktuoja, tačiau su jos dukra G. L. nebendrauja, stengiasi nekonfliktuoti, tik pasisveikina ir viskas. G. L. ant jo prieš maždaug mėnesį laiko parašė pareiškimą dėl grasinimų, su tais grasinimais jis taip pat sutiko, nes ir praeito įvykio metu jis taip pat buvo neblaivus, įvykio tikslių aplinkybių nepamena, tačiau G. L. gera mergaitė ir tikrai niekada nemeluoja. 2020 m. birželio 6 d. metu vėl vartojo alkoholį, buvo labai neblaivus, visų įvykio aplinkybių tiksliai nepamena, tačiau neneigia to, kad galėjo priėjęs prie G. L. durų, esančių (duomenis neskelbtini), Panevėžyje, jas daužyti ir sakyti, kad išmes ją pro langą, tačiau tikslių įvykio aplinkybių tiksliai nepamena, nes buvo labai neblaivus. Kodėl taip elgėsi, nurodyti negali, nes nežino, nepamena, daugiau apie įvykį nieko negali pasakyti (2 t., b. l. 89–92).
Po šių ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų perskaitymo kaltinamasis R. K. parodė, kad tada apklausiamas sakė tiesą.
2020 m. liepos 16 d. kaltinamasis parodė, kad su jam įteiktu pranešimu apie įtarimą susipažino, kuo įtariamas suprato, savo kaltę pripažįsta. Dėl 2020 m. gegužės 1 d. įvykio nori pasakyti, kad datos neatsimena, bet gali būti, kad tokia, kokia nurodyta pranešime apie įtarimą. Būdamas neblaivus nuėjo pas kaimynę G. L., kuri gyvena šalia. Pamena, kad eidamas pas G. su savimi turėjo peilį. Tikėtina, kad buvo dėl kažko supykęs ant G. ir dėl to peiliu jai grasino, buvo prikišęs peilį prie kaklo. Pastebėtas telefonas pas G. rankoje jį išgąsdino, dėl šios priežasties peilį atitraukė nuo kaklo, tačiau iš jos namų neišėjo ir kalbėjo su G.. Dėl įvykio 2020 m. birželio 6 d. gali paaiškinti, kad vėl nuėjo pas G. į namus pasikalbėti, tačiau jai neatidarius durų jas daužė kumščių ir grasino jai. Kokius konkrečiai pasakė grasinimus ir dėl kokios priežasties, paaiškinti negali, nes per visą tą laikotarpį nuo pirmo įvykio jis kiekvieną dieną gėrė alkoholį ir kartu su juo raminamuosius vaistus, todėl įvykio smulkmenų paaiškinti negali. Dėl savo veiksmų kaltę pripažįsta, labai gailisi, esant galimybei ketina atsiprašyti kaimynės G. ir norėtų, kad byla būtų baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, kai prokuroras pasiūlo bausmę ir nereikia dalyvauti teisme.
Po šių ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų perskaitymo kaltinamasis R. K. parodė, kad baigiant ikiteisminį tyrimą pas jį į ligoninę buvo atėjusi tyrėja, liepė kuo greičiau pasirašyti, bet jis buvo apsvaigintas, nes jam buvo duodami tokie stiprūs medikamentai, kad vos paeiti galėjo, todėl tokios būklės būtų pasirašęs bet ką.
Nukentėjusioji G. L. parodė, kad gyvena bendrabučio tipo bute su mama, naudojasi bendra kriaukle ir tualetu su kaimynu R. K.. 2020 m. gegužės 1 d. buvo prie kompiuterio tyloje, žiūrėjo filmą, tuo metu buvo viena, išgirdo švelnų pabeldimą, atidarė duris, pamatė K. stovintį su peiliu dešinėje rankoje, o su kaire bandantį atidaryti jos duris, tada bandė uždaryti duris, beveik buvo pavykę, bet jis išplėšė visu svoriu ir įsiveržė į kambarį, tuo metu nefilmavo. Greitai pasiėmė telefoną, galvojo išsikviesti pagalbą, nežino kodėl, bet įsijungė kamerą, jis pamatė telefoną, atsitraukė nuo jos, ji pradėjo filmuoti, o K. paėmė jos ranką ir laikė peilį prie kaklo, jai telefonas iškrito iš rankų, įrašas nutrūko, tada vėl pasiėmė telefoną ir vėl pradėjo filmuoti. Įsiveržęs į kambarį sakė, kad nužudys, žodiniai jo išsireiškimai buvo „aš nužudysiu tave“, sakė, kad pribaigs, kai peilis buvo prie gerklės. Jai susidarė įspūdis, kad jis gali jai pakenkti, nes peilis buvo prie jos gerklės. Įraše matosi kaip jis ėjo nuo jos, tris kartus pavadino ją I., bet kai atidarė duris, jis jos nevadino I., jos vardu vadino. Nežino, kodėl jis ją painiojo su kitu asmeniu. Kaltinamasis buvo labai apsvaigęs, ji suprato, kad tai vaistai ir alkoholis veikia, užuodė alkoholio kvapą ir jis nekoordinavo savo veiksmų. Bijojo, kad jis ją nužudys, bet jis apsiramino ir ji bandė maloniai elgtis, atsakinėjo į klausimus, kad jis išeitų. R. sėdėjo ant sofos ir šnekėjo, ji sakė, kad jis išeitų, tada jis vėl pasiėmė peilį, vėl liepė jam išeiti, K. vėl padėjo peilį. Nesuprato, kodėl jis atėjo pas ją ir ką šnekėjo, viskas truko 15–20 min. Išeidamas išsinešė peilį su savimi, vėliau policija jį rado. Paskambino draugei, pasakė, kad iškviestų policiją, ir laukė, kol atvažiavo policija ir išsivežė į komisariatą. Komisariate sakė, kad skauda ranką, bet niekas nereagavo. Kai R. geria, supranta tai, nes visokie draugai ateina. Tam. kad jis pradėtų kabinėtis, jam reikia vaistus maišyti su alkoholiu. Balandžio mėnesį matė jį vartojantį alkoholį, anksčiau ji neturėjo konfliktų su kaltinamuoju, bet su kitais žmonėmis jis turėjo konfliktų. Tai buvo puolimas iš K., tik ji nežino, kodėl jis įsiveržė pas ją į namus, nes konfliktų ji su juo neturėjo. Kaltinamasis nelaikė jos vyru, apie jokius vyrus nešnekėjo, kreipėsi į ją G. ir I. vardais. Jos mama buvo nukentėjusi nuo K., bet jos mama nenori turėti su policija reikalų. Anksčiau buvo byla, nes kažkada seniai R. K. šoko ant jos (G. L.) su peiliu. Kaltinamasis siūlė 50 Eur po savaitės ar dviejų nuo pirmojo grasinimo, pasakė, kad nori susitaikyti, bet ji neėmė, nes jai pinigų nereikia. Dėl įvykio 2020 m. birželio 6 d. gali paaiškinti, kad buvo viena namuose ir išgirdo ne beldimą į duris, o jų daužymą. Buvo grėsmė, kad gali išlaužti duris, todėl jautėsi nesaugiai. Bandė vėl padaryti įrašą, viskas girdisi tame įraše, ką jis nori padaryti, sakė, kad jeigu neatsiims pareiškimo „išmes pro langą, pribaigs, nužudys, papjaus, bus aleliuja“, vadino žiurke. Neatidarė durų, girdėjo durų daužymą, girdėjo tik balsą, bet atpažino, kad tai kaltinamasis, kiek trūko beldimas, nežino. Mamai paskambino, kad grįžtų, mama iškvietė policiją. Kodėl pati neskambino policijai, negali paaiškinti. Atvykus pareigūnams K. slėpėsi pas save namuose ir nedarė durų, policijos pareigūnai galvojo laužti duris, bet tada jis pats atidarė. Po birželio 6 d. įvykio ji išvažiavo į Kauną, kur mokosi, ir nebematė kaltinamojo.
Liudytoja Solveiga Driskuvienė parodė, kad yra vyresnioji tyrėja, kuriai teko bendrauti su kaltinamuoju. Iki važiuojant į ligoninę su kaltinamuoju bendravo telefonu, o po to vyko pas jį į ligoninę, kaltinamasis jai sakė, kad dėl alkoholio guli Psichiatrijos skyriuje, ligoninėje ji klausė, ar galima apklausti asmenį, ir jai leido. Gynėjo dalyvavimas būtinas, jeigu asmuo pats negali gintis. Galbūt asmuo, gulintis ligoninėje, gali turėti trūkumų gintis pats, bet ji turėjo išvadą, kad jis visiškai suvokia savo veiksmus, todėl papildomai į gydytoją nesikreipė, neklausė, kokie vaistai jam skiriami. Išaiškino kaltinamajam teisę turėti gynėją, bet jis pasakė, kad jam nereikia. Anksčiau buvo skirtas gynėjas, nes jis buvo sulaikytas. Ji nežinojo, kokiu momentu buvo skirtas gynėjas, neatsimena, ar žinojo, kad gynėjas nuo liepos 10 d. buvo paskirtas. Jeigu žmogus pasakė, kad jam nereikia gynėjo, ji neklausinėjo, ar jam buvo paskirtas gynėjas, ar jis kreipėsi. Jai su juo bendraujant nebuvo abejonių, kad jis kažko nesupranta, nes jis bendravo adekvačiai. Jos atlikta apklausa buvo paskutinė prieš baigiant bylą. Jie telefonu susiderino viską, ji pasiruošė viską, nes labai trumpam ją įleido ligoninėje, protokolą surašė iš jo žodžių telefonu, ligoninėje viską perskaitė, galėjo išbraukti, pataisyti, prirašyti kažką, bet kaltinamasis pasižiūrėjo ir su viskuo sutiko. Jis sakė, kad tikrai galėjo taip pasielgti su ta mergaite, labai gailėjosi, sutiko su arešto bausme, jai nekėlė jokių abejonių kaltinamojo bendravimas, išvaizda, atrodė, kad jis suprato, kokia bausmė gresia. Tiksliai neatsimena, bet mano, kad pirmos apklausos buvo atliktos ne jos. Jai jo psichikos sveikata nesukėlė įtarimų, jam reikėjo pagalbos dėl alkoholio vartojimo. Šiandien prieš posėdį kaltinamasis pasakė, kad įvykdė pažadą ir nebegeria. Matė kaltinamojo ranka rašytą paaiškinimą, tik neatsimena, prieš ar po apklausos jį matė.
Liudytoja I. V. parodė, kad iš G. motinos sužinojo, jog K. su peiliu puolė, bet ji pati nematė įvykio. G. L. gyvena su motina, buvo užėjusi pas Č. ir matė, kad G. parėjo su policininkais verkdama birželio mėnesį, nieko neklausinėjo, daugiau jokių detalių nežino. Neatsimena, ar gegužės – birželio mėnesiais kaltinamasis vartojo alkoholį. Su peiliu jo niekada nematė, ikiteisminio tyrimo metu nesakė nieko apie peilį, pati nėra turėjusi konfliktų su K.. K. kelis mėnesius geria, kai pradeda, kai išgėręs, negeras žmogus, visko būna, tranko duris, bet kai jis negeria, tada būna geras žmogus. Mato jį prieš darbą ir vakare, išgėręs ne vieną kartą „baladojo“ jai į duris, bet nebijo ji jo. Dabar tokius pat parodymus duoda, kaip davė ir ikiteisminio tyrimo metu.
Teisme buvo perskaityti liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad gyvena (duomenis neskelbtini), Panevėžyje. Jos kaimynystėje gyvena jauna mergaitė G. L. su mama I. Č., šalia jų gyvena kaimynas R. K.. Šiuos visus asmenys žino jau daug metų, nes kaimynystėje gyvena jau apie 20 m. ar daugiau. Nori pasakyti, kad tikslios datos neatsimena, bet tai buvo birželio mėnuo, ji buvo svečiuose pas I. Č. ir į namus grįžo G. kartu su policijos pareigūnais, tuo metu pamatė, kad G. yra apsiverkusi ir išsigandusi. K. G. atėjo su policijos pareigūnais ji nieko neklaususi išėjo iš I. Č. namų į savo namus, jei gerai atsimena, sekančią dieną ji nuėjo pas I. Č. į namus, paklausė, kas nutiko, kad G. buvo apsiverkusi ir dar policija atėjo kartu. I. Č. jai paaiškino, kad šalia jų gyvenantis kaimynas R. K. grasino jos dukrai G., ją išgąsdino. Apie tai pačios G. nieko neklausė, nes žino, kad G. labai jautri mergaitė. Nori pasakyti, kad pačio įvykio nematė ir nieko negirdėjo, bet gali pasakyti, kad kai R. K. nevartoja alkoholio, jis būna labai geras kaimynas, su visais sveikinasi, sportuoja ir nebūna jokių konfliktų, tačiau kai jis pradeda vartoti alkoholį, visiškai pasikeičia. Kai R. K. pradeda gerti, alkoholį vartoja ilgai, geria apie 3 mėnesius be sustojimo ir tada pasidaro konfliktiškas, eina pas kaimynus, „baladoja“ į duris ir ieško visokių priekabiavimų, po bendrojo naudojimo patalpas dažnai vaikšto rankoje laikydamas peilį. R. K. yra „baladojęs“ ir į jos namų duris, tačiau neina prie durų, jo neįsileidžia ir neklauso, ką kalba. Dėl kokių priežasčių R. K. grasino G., pasakyti negali, nes nežino, bet mano, kad gal jis pyksta ant G. mamos I. Č. (1 t., b. l. 158–161).
Po ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų perskaitymo liudytoja I. V. parodė, kad ji nematė peilio, nes ji jo neįsileidžia, apie peilį žino tik iš kaimynės pasakojimų. Ji gal 10 min. buvo pas Č., kai grįžo G. apsiverkusi, niekas jai nieko nesakė, kad konfliktuoja su R., tik Č.. Nežino, dėl ko K. pyksta ant G. mamos, kartais pykstasi R. su I., bet nepasakojo, dėl ko pykstasi.
Liudytoja I. Č. parodė, kad G. L. yra jos dukra, jos gyvena kartu, bet dabar dukra mokosi Kaune. K. yra jos kaimynas, jų butai šalia, jokių ryšių nepalaiko, bet kaimynas konfliktiškas, dukra su K. neturėdavo jokių konfliktų. Dėl 2020 m. gegužės 1 d. įvykio gali pasakyti, kad tą kartą jos nebuvo namuose, ji nežino, dėl ko kaltinamasis puola ant jos ir kodėl braunasi į namus. Dukra apsiverkusi paskambino gegužės mėnesį, kad iškvietė policiją, kai grįžo namo, ji (G. L.) verkė, o birželį ji (I. Č.) taip pat buvo išėjusi iš namų ir nieko nematė. Nežino, kada dukra filmavo. Prieš kažkiek metų K. puolė G. su peiliu, buvo inicijuoti procesai dėl dukros, ji buvo nepilnametė, paskui visus metus buvo ramu. K. ir ant jos (I. Č.) puldinėdavo su peiliu ankstesniais metais. Dėl 2020 m. birželio 6 d. įvykio gali pasakyti, kad ji pati iškvietė policiją, nes dukra pasakė, kad K. pradėjo vėl durniuoti, daužyti duris ir veržėsi į kambarį, dukra verkė, sakė, kad grasino. Jis neįsileido į kambarį policijos. Iškvietusi pagalbą grįžo namo už 10 min. Žinojo, kad kaltinamasis vėl geria, nebuvo nustojęs gerti porą mėnesių, jeigu ne daugiau, o kai K. geria, visada būna konfliktas, nors tam nėra konkrečios priežasties.
Teisme buvo perskaityti liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2020 m. birželio 6 d. apie 14 val. išėjo į parduotuvę, o pilnametę dukrą G. L. paliko namuose vieną, ji pati užrakino buto duris. Praėjus maždaug 6–10 min. jai paskambino dukra, kuri verkė jai į telefono ragelį ir sakė „mama, skambink policijai, aš įrašinėju, K. vėl daužosi, laužia duris ir sako, kad ją papjaus ir padės į vietą“, ji dukros nieko nebeklausė, o iš karto skambino į Bendrąjį pagalbos centrą (toliau – BPC) ir paprašė, kad atvyktų policija. Su BPC operatore kalbėjo būdama lauke netoli namų, po skambučio ji skubėjo į namus, bet į namus nėjo, o laukė policijos laiptinės bendrojo naudojimo koridoriuje prie durų, už kurių yra jų ir R. K. bendras koridorius ir vienos šalia kitų namų durys. Laukdama policijos prie durų ji jokio triukšmo negirdėjo, gal R. K. jau buvo savo namuose, kai atvyko policija, jie kartu įėjo į jos namus, namuose rado verkiančią savo dukrą, ji buvo labai išsigandusi. Policijos pareigūnai beldė į R. K. duris, tačiau jis buto durų nedarė, tik paskui kaimynas iš kito buto atėjo pabeldė į R. K. duris ir jis tada jas atidarė, tada policijos pareigūnai sulaikė R. K.. Nori pasakyti, kad ji nežino, kodėl R. K. vis puola ant jos dukros, gali tik pasakyti, kad jam tikrai kažkas negerai su psichika, nes jis beveik visada vaikšto su peiliu, tai su žirklėmis, tai pas vieną kaimyną nueina, „baladojasi“, tai pas kitą, ant visų šaukia. R. K. su peiliais ir žirklėmis vaikšto tada, kai vartoja alkoholį apie 3 dienas ir jam tada kažkas pasidaro (1 t., b. l. 151–154).
Po ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų perskaitymo liudytoja I. Č. parodė, kad jai atrodo, jog gegužės mėnesį policiją iškvietė M.. Kai K. būna girtas, visada būna konfliktai, jis nori dabar pasidaryti psichiškai nesveikas, sakė, kad nori „balto bilieto“. Daro prielaidą, kad jis psichiškai nesveikas, nes ar sveikas žmogus gali taip elgtis. Kai K. būna blaivus, nereikia nei „koliotis“, nei kabinėtis, daug metų yra kaimynai, jos vyras jau 9 metai kaip miręs, irgi konfliktavo su juo. Žmonės su juo nebendrauja, jis daužo duris, rėkia „aš tave žiurke papjausiu“, ne kiekvieną kartą kvietė policiją. Matė, kad vaikšto po bendrojo naudojimo patalpas su peiliu, ir ant jos prieš 3 metus puolė su peiliu, šiais metais nepuolė, mažai matydavo jį, nes darbe būna. Jų nėra nuskriaudęs, tik kai jos dukra buvo apie 10–11 metų, įvykis buvo tualete. K. daužė duris ir pas V., vijosi ją iki namų. Laiptinėje V. matė G. su policininkais apsiverkusią, mano, kad gegužės mėnesį, nes tada jos buvo mieste kartu su V., ji (I. V.) pirma parėjo, o ji (I. Č.) vėliau, kai G. paskambino būdama policijoje gegužės mėnesį, tada ji sužinojo. Kaimynė M. dukros metų, jos mokosi kartu, M. irgi nieko nematė, nebendrauja su K., ji tik policiją iškvietė. Dukra nuolat jo bijo, K. ne vieną savo draugą yra pripjovęs, draugai yra pasakę, kad saugotis reikia jo. 2020 m. birželio 6 d. dukrą paliko namuose ir išėjo į parduotuvę, tą kartą V. negalėjo matyti įvykio, nebent galėjo matyti, kaip policija laukė, kol K. duris atidarys. Nežino, kodėl dukra pati neskambino policijai, gal kad įrašinėjo. Po birželio mėnesio K. negeria, būdamas blaivus K. siūlė pinigų dukrai, norėjo atlyginti moralinę žalą, paaiškino, kad nežino, kas jam „užėjo“.
Liudytoja D. M. parodė, kad gali būti, jog įvykis buvo 2020 m. gegužės 1 d. Jos draugė G. L. jai paskambino ir pasakė, kad ją puola kaimynas, paprašė iškviesti policiją, nes pati bijo. G. prašė iškviesti policiją šių metų vasarą, tai buvo vienintelis kartas, kai ji prašė iškviesti policiją, prašė telefonu. Kai G. skambino, ji buvo sunerimusi, verkė, buvo išsigandusi, jokių garsų fone negirdėjo, ji sakė, kad prieš kelias minutes ją K. puolė, šiuo metu truputį aprimęs, sakė, kad šiuo metu jis yra savo kambaryje, o ji užsidariusi, laikė duris, kad jis neįeitų. Sakė, kad R. K. buvo labai agresyvus ir norėjo įeiti į jos kambarį. Ji (D. M.) tuo metu buvo su sese, jos sesė iškvietė policiją, kai grįžo namo, jau buvo atvykusi policija. Kitą dieną susitiko su G., ji sakė, kad viską buvo nufilmavusi, aptarė viską, bet detaliai nieko nežino, filmuotos medžiagos G. jai nerodė, žino tik tiek, kad ją puolė, nenorėjo jos tardyti, nes buvo šoke. K. žinojo kaip kaimyną, pasisveikindavo, apie jį daugiau nieko nežinojo, po to laiko jo vengia, jai baisu, nežino, kas jam gali „užeiti“, ir jai gali grėsti pavojus, dėl to rečiau būna namuose. K. buvo prieš keletą metų užpuolęs G., tuo metu ji buvo dar nepilnametė, apie senesnius įvykius pasakojo pati G..
Teisme buvo perskaityti liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2020 m. gegužės 1 d. ji buvo mieste kartu su savo sese G. P. ir į jos telefono numerį 863840014 paskambino jos draugė G. L., kuri verkė be perstojo ir sunkiai galėjo suprasti, ką G. kalba, bet vis klausdama, kas atsitiko, išgirdo, kad kaimynas K. lindo prie jos, t. y. gąsdino peiliu. Kalbėdama su G. girdėjo triukšmą telefone, iš kurio suprato, jog tas kaimynas K. gal vis dar daužo jos namų duris. G. jos klausė, ką daryti, nes ji labai bijojo, tada G. pasakė, jog iškvies policiją ir G. sutiko. Kodėl G. pati neskambino policijai, nežino, bet mano, kad ji buvo labai išsigandusi ir sunkiai kalbėjo, net ji sunkiai suprato, ką ji kalba verkdama. Pakalbėjusi su G. ji pasakė kartu su ja buvusiai sesei G. P., kad reikia kviesti policiją, nes kaimynas gąsdino jos draugę G., ir ji paėmusi jos mobiliojo ryšio telefoną paskambino į BPC, kodėl pati nekalbėjo telefonu, nepamena. Ji pati kaimyną R. K. žino kaip kaimyną, kuris dažnai vartoja alkoholį, kelia triukšmą, pas jį renkasi visokie draugai. Pati R. K. nėra mačiusi, kad vaikščiotų su peiliu rankose, bet yra girdėjusi, kaip jis daužo buto, kur gyvena G., duris, bet niekada nėjo pasižiūrėti, kadangi bijo R. K.. Kodėl R. K. braunasi pas G. į namus ir jai grasina, nežino, niekada G. neklausė to, o pati G. jai niekada nepasakojo, net apie šį įvykį ji tik trumpai pasakė, kad buvo įsiveržęs R. K. į jos namus ir grasino peiliu. Taip pat G. jai yra skambinusi birželio mėnesį ir sakė, kad kaimynas R. K. vėl prie jos kabinėjasi, ji tada sakė jai, kad pati skambintų į policiją, kodėl ji tada nepadėjo, nepamena, gal buvo kur išvažiavusi. Apie šį įvyki birželio mėnesį daugiau nieko nežino, tik žino, kad G. abu šiuos įvykius filmavo ar darė garso įrašą, bet įrašų jai nerodė (1 t., b. l. 71–74).
Po ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų perskaitymo liudytoja D. M. parodė, kad prisimena, jog G. sakė, kad kaimynas K. vėl kabinėjasi, bet ji sakė, kad šį kartą pati išsikviestų policiją, nesakė G., kas vyksta, bet suprato, kad vėl tas pats, vėliau G. jai nieko nepasakojo, nes nors jos kalbasi, bet ji jos apie tai daug nekalbina.
Specialistė Silva Gruzdienė parodė, kad K. serga psichikos sutrikimais. Tai psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas, rezidualinis arba vėlai atsirandantis psichozinis sutrikimas, mišrus nerimo ir depresinis sutrikimas, asmenybės sutrikimas. Papildomai gautoje dokumentacijoje yra paskutinio stacionarinio gydymo metu diagnozuotas rezidualinis arba vėlai atsirandantis psichozinis sutrikimas dėl alkoholio vartojimo. Skaitant ambulatorinės asmens sveikatos istorijos apsilankymus pas psichiatrą po stacionarinio gydymo, pacientas išsako savo nusiskundimus ir čia yra neatitikimai. Stacionarinio gydymo metu sakė, kad jau seniai jį vargina vyriški balsai, kurie grasina nužudyti, o po stacionarinio gydymo skundų apie balsus nėra, yra tik skundai dėl nerimo, baimės. Visada pradžioje skiriami leidžiami vaistai į raumenis, haloperidolis šalina haliucinacijas, kliedesius, psichozinius sutrikimus, diazepamas skiriamas kaip pagalbinė priemonė nuimti nerimą, įtampą, baimę. Jie laikomi psichotropiniais vaistais, haloperidolis netrukdo veiksmus suvokti, diazepamas, jeigu jis yra suleistas, po 15–30 min. gali būti slopinantis mąstymą, migdantis, bet K. labai seniai vartoja šiuos vaistus, jis pripratęs, jam toks poveikis nepasireikštų. Hospitalizuotas buvo dėl to, kad girdėjo balsus, kurie grasino jį nužudyti, dėl to jam kilo nerimas, įtampa, baimė. Nerimas stebimas liepos 13, 15 d., o paskui 17 d. išnyksta. Netęsiami vaistai, kurie buvo skiriami stacionarinio gydymo metu, kelia daug abejonių. TikslI. atlikti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę, įtariu simuliaciją pagal naujai pateiktus dokumentus, keitėsi diagnozės ir yra prieštaravimai. Ekspertizei pakaktų dokumentų, kurie yra. Šiuo metu negali pasakyti, kokia yra būklė K., nes yra prieštaringi duomenys.
Iš 2021 m. vasario 10–24 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 87TPK-12/2021 matyti, kad tiriamų veikų metu R. K. konstatuojami psichikos sutrikimai: psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas; psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant raminamąsias ir migdomąsias medžiagas, priklausomybės sindromas, jis galėjo suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. R. K. dėl nustatyto psichikos sutrikimo ir psichinės būsenos galėjo visiškai suvokti pavojingą nusikalstamos veikų pobūdį, valdyti savo veiksmus (kaip išdėstyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 18 straipsnio 1 dalyje). 2020 m. liepos 16 d. R. K. gydėsi Respublikinės Panevėžio ligoninės Psichiatrijos skyriuje, kur jam buvo diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, rezidualinis arba vėlai atsirandantis psichozinis sutrikimas, jis negalėjo suvokti su juo atliekamų procesinių veiksmų esmės. Šiuo metu R. K. konstatuojami psichikos sutrikimai: psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas; psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant raminamąsias ir migdomąsias medžiagas, priklausomybės sindromas, jis gali suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. R. K. elgesyje yra psichikos sutrikimų simptomus simuliuojančių požymių (teigia, kad nuolat girdi klausos haliucinacijas). Kokią įtaką R. K. psichikos būklei, veiksmų suvokimui bei valdymui tiriamų įvykių metu galėjo turėti apsvaigimas nuo alkoholio, – ambulatorinė teismo psichiatrijos ekspertizė atsakyti negali. R. K. dėl savo psichikos būklės gali suprasti aplinkybes, turinčias reikšmės bylos nagrinėjimui teisme, duoti parodymus ir dalyvauti teismo procese. R. K. nereikalinga skirti priverčiamąsias medicinines priemones (3 t., b. l. 31–36).
Iš 2020 m. gegužės 1 d. įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra Panevėžyje, (duomenis neskelbtini), vieno kambario bute. Norint patekti į butą reikia pirmiausiai patekti pro medines duris į bendrojo naudojimo koridorių, kuriuo naudojasi tik (duomenis neskelbtini) ir (duomenis neskelbtini) buto gyventojai. Patekus į minėta koridorių po dešine puse yra (duomenis neskelbtini) butas, o kairėję pusėje yra (duomenis neskelbtini) butas. (duomenis neskelbtini) duris yra metalinės rudos spalvos, be akutės. Patekus į (duomenis neskelbtini) kambarį matosi po dešine puse šaldytuvas spintelės ant kurių įvairus apyvokos daiktai. Kambario kairėje pusėje matome raudonos spalvos sofą, rudos spalvos spintelę, tris knygų lentynas, fotelį, TV staliuką, kompiuterio staliuką, ant kurio padėtas nešiojamas kompiuteris (1 t., b. l. 14–20).
Iš 2020 m. gegužės 5 d. vyriausiojo patrulio Giedriaus Radzevičiaus tarnybinio pranešimo matyti, kad 2020 m. gegužės 1 d. dirbant ekipaže „1909“ su specialistu Sigitu Ranoniu apie 16.19 val. iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenis neskelbtini), Panevėžyje, girtas kaimynas iš 508 buto grasina kitiems kaimynams su peiliu sužaloti. Pranešėja ne vietoje, prašė iškviesti kiti kaimynai, kaimynai laukia. Atvykus nurodytu adresu juos pasitiko G. L., gimusi (duomenis neskelbtini), gyvenanti (duomenis neskelbtini), kuri nurodė, kad kaimynas, kuris gyvena (duomenis neskelbtini), Panevėžyje, atėjo prie jos durų, pasibeldė į jas. Merginai atidarius duris pamatė, kad kaimynas stovi neblaivus ir su peiliu rankoje. Mergina bandė užsidaryti duris, bet jis jas traukė į save ir įėjo į vidų. Merginai asmuo grasino peiliu, reiškė grasinančius žodžius, kurių mergina iš jaudulio negalėjo atkartoti. Vyras įėjęs į merginos butą atsisakė iš jo išeiti. Atvykus jiems vyriškį rado savo bute. Asmuo sėdėjo ir gėrė alkoholinį gėrimą, alų. Peilis, su kuriuo grasino merginai, buvo padėtas ant stalo šalia piliečio. Paprašius asmens dokumentų, jis pateikė asmens tapatybės kortelę, iš kurios nustatyta, kad tai buvo R. K., gimęs 1953 m. lapkričio 20 d., asmuo buvo stipriai neblaivus, sunkiai orientavosi aplinkoje, nesugebėjo savarankiškai pastovėti ant kojų. Pasitikrinti girtumą kategoriškai atsisakė. G. L. teigė, kad nori rašyti pareiškimą. Asmuo buvo sulaikytas 16.40 val. ir pristatytas į laikino sulaikymo patalpas (1 t., b. l. 21).
Iš 2020 m. birželio 5 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas peilis, paimtas iš R. K.. Popierinis vokas su paaiškinamaisiais užrašais „Ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-16777-20, Peilis, paimtas iš įtariamojo R. K., tyrėjas J. Barauskas“ užklijuotas ir antspauduotas. Atidarius voką jame randamas peilis, kuris įdėtas į baltos spalvos guminę pirštinę. Išėmus peilį iš pirštinės matome, kad peilio rankena yra juodo, spalvos, galimai plastmasinė, jos ilgis yra apie 11 cm, peilio kriaunos baltos spalvos, galimai keramikos, apie 7,5 cm ilgio, ant peilio ašmenų yra juodos spalvos dvigubo ovalo spaudas su avies galvos atvaizdu viduryje ir užrašu tarp dviejų ovalų „BALDASSARE AGNELLI“. Apžiūrimas peilis nufotografuojamas ir įpakuojamas atgal į baltos spalvos pirštinę ir popierinį voką su paaiškinamaisiais užrašais (1 t., b. l. 22–28).
Iš 2020 m. gegužės 25 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad pateiktas BPC garso įrašas Nr. 2020_05_01_16-19-25_25.00.mp3, garso įrašo trukmė 1.06 minutės. Garso įraše girdimas operatoriaus ir moters balsas. BPC: 112. Moteriškas balsas: laba diena. BPC: laba diena, klausom jūsų. Moteriškas balsas: Aa... nu žinokit mūsų kaimynas su peiliu laksto nori padurti kaimynę. Nežinau, čia... BPC: (neaiškiai kalba). Moteriškas balsas: ne, ne, čia kaimynas yra, jis išgėręs yra, laksto, mums skambina, nu kaimynas, girtas laksto. BPC: gatvė?! Kur važiuot? Moteriškas balsas: Aaaa... (duomenis neskelbtini), koks čia butas ... (duomenis neskelbtini). BPC: dar gatvę pasakykit? (duomenis neskelbtini)? Moteriškas balsas: (duomenis neskelbtini). BPC: tai čia tas kaimynas kur su peiliu laksto? Moteriškas balsas: aha isai, jo, jo jis. BPC: (duomenis neskelbtini), jo? Moteriškas balsas: taip. BPC: kur jis dabar yra? Moteriškas balsas: isai namuose dabar yra. Žmonės, nu telefonu paskambino, kad iškviestume policiją, nes mes esam mieste. BPC: (neaiškiai kalba). Moteriškas balsas (neraiškiai kalba). BPC: P.? Moteriškas balsas: Pulokienė. BPC: P.? Moteriškas balsas: taip. BPC: durų kodas yra ten? Moteriškas balsas: ne, nėra nieko. BPC: gerai (neaiškiai kalba). Moteriškas balsas: gerai, ačiū labai (1 t., b. l. 40–42).
2020 m. gegužės 26 d. nukentėjusios G. L. elektroniniu paštu atsiųstų vaizdo įrašų apžiūros protokolo matyti, kad pateikti du vaizdo įrašai, kurie yra spalvoti su garsu. Vaizdo įraše laikas ir data nenurodyti. VID_20200501_155933.mp4. Vaizdo įrašo trukmė 0.03 minutės. Vaizdo įraše matomas asmuo vilkintis baltos ir pilkos spalvos languotus baltinius, vaizdas uždengiamas ranka. Vaizdo įraše girdimas moters balsas: Prašau nustok, prašau! VID_20200501_155933.MP4. Vaizdo įrašo trukmė 15.07 minutės. Vaizdo įraše matomas vyriškis, kuris vilki baltos - pilkos spalvos languotus baltinius, mūvi tamsiai žalios spalvos sportines kelnes, vyriškis vyresnio amžiaus, vidutinio kūno sudėjimo, basas, trumpai (plikai) kirptais plaukais, kairėje galvos plaukuotoje dalyje už ausies matomas randas. Moteris: Prašau, R., atleisk man. Vyriškis eina nugara nuo vaizdo kameros ir atsisėda ant vaizdo kameros dešinėje pusėje matomos sofos. Vyriškis dešinėje rankoje laiko peilį. (vyriškis kalba neaiškiai, žodžiai beveik nesuprantami), šalia vyriškio ant sofos sėdi nedidelis šuo. Moteris: Prašau. Vyras: Nu ką aš darau (loja ir urzgia šuo). Moteris: Prašau, R., atleisk man. Aš labai prašau. R., atleisk, prašau. Nedaryk nesąmonių. Vyras: (Kalba neaiškiai). Moteris: Aš labai prašau. Labai prašau (vyriškis kalbina šunį, žodžiai nesuprantami) Aš atsiprašau tavęs. Aš labai atsiprašau tavęs R.. Atleisk, kad aš tau blogai pasakiau. Galim susitaikyt? Galim būt... Galim būt taikoj? Aš tavęs labai prašau. (vyras padeda ant stalo stovinčio priešais sofą peilį, kažką sako neaiškiai). Moteris: Ne, ne, prašau, duok penkis. (moteris tiesia dešinę ranką link vyriškio, vyriškis irgi tiesia ranką link moters, kažką neaiškiai pasako) Gerai viskas, viskas, padėjau telefoną. (vaizdas užtemsta, girdimas tik garsas) prašau R., galim susitaikyt? Prašau, maldauju. Aš nieko nedarysiu. Labai prašau. Aš labai bijau tavęs. Aš tavęs labai prašau. Prašau, R.. Vyras: kalba neaiškiai. Moteris: R., prašau. Aš labai prašau. Aš tavęs bijau. (verkia) Vyras: Kodėl tu man (kalba neaiškiai). Moteris: Aš labai bijau tavęs, R.. Prašau, gali išeit? Labai prašau. Labai prašau, gali išeit? Aš labai tavęs bijau? (kalba verkdama). Vyras: ..(necenzūrinis žodis) tu mani... (kalba neaiškiai). Moteris: Prašau dėl mano tetes. Gali išeit? (verkia) Gali? Prašau. Labai. R.!. Vyras: Prisėsk prisėsk. Moteris: Aš bijau tavęs. Prašau. Vyras: Nu nebijok tu manęs. I... (kalba neaiškiai). Moteris: Aš ne I.! Aš G.!. Vyras: G., G., nebijok tu manęs... (kalba neaiškiai). Moteris: Prašau. Eik iš kambario. Vyras Kalba neaiškiai. Moteris: Prašau, R.. Vyras: Nebijok manęs. Moteris: Tai prašau išeik iš kambario. Aš tavęs labai prašau. Išeik. Prašau. Labai prašau tavęs. Vyras: Ką? Kodėl tu manęs bijai?. Moteris: Nes tu su peiliu atėjai. Vyras: (Kalba neaiškiai). Moteris: Prašau R., išeik. Išeik. Duok man ramybę. Prašau. Prašau. Prašau. Prašau išeiti. Prašau R.. Vyras: (Kalba neaiškiai). Moteris: R., kodėl? Kodėl? Kodėl? Kodėl neišeini? Prašau, prašau. Maldauju, prašau. Prašau. Čika irgi bijo. Prašau. Vyras: Nu Cika, Cika. (Girdimas šuns urzgimas, lojimas). Moteris: R., prašau. Eik iš čia. Prašau, eik iš čia. (Girdimas šuns urzgimas, lojimas). Vyras: (Kalba neaiškiai). 3.59 įrašo minutę moteris paima telefoną ir pakelia kad būtų filmuojamas vaizdas. Vyras: G., G..... (kalba neaiškiai). Moteris: Ką? Vyras: (Kalba neaiškiai). Moteris: Kaip tau diena šiandien buvo?. Vyras: Ką? Moteris: Šiandien bloga diena man yra. Žinai dėl ko man bloga diena yra? Nes Čika labai serga. Vyras: (kalba neaiškiai, į dešinę ranką nuo stalo paima peilį) reikėjo nepagaut (kalba neaiškiai, padeda peilį atgal ant stalo, kalba neaiškiai). Moteris: Man už savaitės bus egzaminai. Vyras: Ką? Moteris: Man už savaitės bus egzaminai. Vyras: Ką? Moteris: Man už savaitės bus egzaminai. Aš mokausi Kauno kolegijoj. Vyras: (Kalba neaiškiai) I.,... (kalba neaiškiai) Moteris: Aš G.. Vyras: G., G.! Tą butą perrašysi, perrašysiu butą. Moteris: Atsiprašau aš tavęs. Vyras: (kalba neaiškiai) jei nori perrašysiu. Moteris: Gerai. Aš labai atsiprašau tavęs. Vyras: (kalba neaiškiai) kažkaip tą butą (kalba neaiškiai) tą butą (kalba neaiškiai) Moteris: Uhum. Dėl to aš tavęs ir bijau. Nes tu man... aš noriu gyvent. Vyras: Tik, kad (kalba neaiškiai) G., G. (kalba neaiškiai) Moteris: Aš noriu gyvent, R.. Prašau. Vyras: G., G., G., G.... (kalba neaiškiai) ai tu....G., kačiuk tu mano (kalba neaiškiai), G., G.! Atsisėsk čia, šalia manęs. Moteris: Ką? (verkia) Prašau, ne. Prašau ne. Prašau, ne. Prašau, ne. Vyras: (juokiasi, kalba neaiškiai) Zeks, Zeks (kalba neaiškiai) Moteris: R., ar galim išsiskirstyt? Vyras: G., atsisėsk... (rodo pirštu į sofą šalia savęs) Moteris: Aš noriu darbus pasidaryt. Man reikia parašyt darbus kolegijai. Vyras: (keliasi nuo sofos). Moteris: Ne, R.. Vyras: (prieina prie vaizdo kameros) Aš tai neliesiu (kalba neaiškiai). Moteris: Aha. Vyras: Neliesiu (kažką daro pasilenkęs, kalba neaiškiai). Moteris: Gerai. Vyras atsitraukia nuo kameros ir atsisėda ant sofos. Moteris: Prašau, galit išeit?. Vyras: G. atsisėsk šalia manęs. Moteris: Ne, aš labai užsiėmus. Aš turiu darbą daryt. Aš noriu pabaigt darbus daryt. Vyras: G., atsisėsk šalia manęs. Moteris: Ne, aš noriu pasibaigt darbus daryt. Prašau. Vyras: (kalba neaiškiai)... prisėsk, prisėsk...(pirštu rodo į sofą šalia savęs) Moteris: Ne. Aš pasiilgau irgi tetes. Vyras: Ką? Moteris: Aš pasiilgau irgi tetes. Vyras: (kalba neaiškiai)... nebegaliu sako, nebegaliu, vsio aš viskas (kalba neaiškiai)... Bleeet, man tai negaliu... ai... (kalba neaiškiai) G., G., G., G.... (kalba neaiškiai) G.... (kalba neaiškiai) G., G.... Moteris: Ką? Vyras: (kalba neaiškiai) įpilk. Moteris: Neturiu. Aš taupau. Vyras: G.. Moteris: Ką? Vyras atsistoja nuo sofos ir nueiną į vaido kameros karę pusę kur nefilmuoja. Moteris: R., prašau, eik iš čia. Vyras: (kalba neaiškiai) Moteris: R., prašau. Vyras: G.. Moteris: Prašau, R.. Aš tavęs prašau. Vyras: (grįžta iš kairės vaido kameros pusės ir juokiasi) Nu man laiks jau laiks (kalba neaiškiai). Moteris: Prašau. Vyras kalba su moterimi neaiškiai. Vyras: Ką? Moteris: (kalba neaiškiai) Ne, ne, R. baik. (vyras eina į dešinę vaizdo kameros pusę kur galimai yra nukentėjusioji, apsisuka ir eina atgal ir nueina link kairės vaido kameros pusės kur kamera nebefilmuoja jam iš paskos eina nukentėjusioji, kuri mūvi tamsiai mėlynos spalvos džinsines kelnes ir vilki rudos spalvos megztinį). Moteris: Gerai, ate. Vyras: (kalba neaiškiai) I.. Moteris ir vyras kalba, balsai girdimi toli ir tik pavieniai, urzgia šuo. 15.02 įrašo minutę girdima kaip trenkiasi durys ir balsu pradeda verkti moteris, kuri prieina prie telefono ir išjungia filmavimą (1 t., b. l. 43–50).
Iš 2020 m. birželio 6 d. įvykio apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra Panevėžyje, (duomenis neskelbtini)raudonų plytų, penkių aukštų daugiabučiame name. Įėjimas į laiptinę yra iš vidinės kiemo pusės, vakarinės namo dalies. Pro rudos spalvos šarvuotas duris patenkama į laiptinę. Namo penktame aukšte koridoriaus kairėje pusėje yra medinės durys, kurios yra nepaženklintos skaičiumi, minėtos durys yra priešais (duomenis neskelbtini) numeriu paženklintomis durimis. Pro medines duris, kurios yra priešais (duomenis neskelbtini) numeriu paženklintomis durimis, patenkama į bendro naudojimo prieškambarį, kuriame yra dvejos durys. Durys priešais įėjimą yra baltos spalvos medinės, o durys dešinėje yra rudos spalvos šarvo. Prie šių dviejų durų yra įvykio vieta. Tyrimui reikšmingų pėdsakų nerasta, niekas nepaimta (1 t., b. l. 93–99).
Iš 2020 m. birželio 10 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad pateiktas BPC garso įrašas, jame girdisi operatorės ir moters balsas, fone pašalinių garsų nesigirdi, moteris kalba ramiai. Garso įrašo trukmė – 1,02 minutės. Garso įrašo pradžioje vienu metu kalba paskambinusi moteris ir operatorė, žodžiai neaiškus. BPC: 112. Moteris: laba diena. BPC: laba diena. Moteris: Panevėžys jus trukdo. BPS: kokia pagalba reikalI.s? Moteris: policijos. BPC: gatvė? Moteris: (duomenis neskelbtini). BPC: (duomenis neskelbtini)? Moteris: Taip. BPC: butas? Moteris: (duomenis neskelbtini). BPC: durų kodas? Moteris: nėra. BPC: kas atsitiko? Moteris: žodžiu, dabar dukra... aš išėjau į parduotuvę, dukrą palikau vieną namuose, kaimynas girtas, daužė duris, žodžiu nužudys, jau yra byla užvesta prieš tą kaimyną. Nužudys, dukra spėjo viską įrašyti. BPC: tai jūs ne namie? Moteris: aš dabar ne, aš iškviečiau policiją aš grįžtų atgal iš parduotuvės. BPC: tai pagrasino, kad nužudys? Moteris: taip, taip. BPC: iš kurio buto kaimynas? Moteris: jisai šalia gyvena. BPC: jūsų vardas, pavardė? Moteris: I. Č.. BPC: jūsų dukra pilnametė? Moteris: pilnametė. BPC: supratau, gerai, informuojame, laukite. Moteris: taip, ačiū (1 t., b. l. 108–110).
Iš 2020 m. birželio 16 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad pateikti trys garso įrašai, kuriuose girdimi G. L. ir R. K. balsai. VID_20200501_155834.MP4 vaizdo įrašo trukmė 0,25 minutės. R. K.: tau aleliuja bus jeigu tu šitaip. G. L.: Isia sakė jei neatsiimsiu pareiškimo man bus aleliula. (G. L. garsiai kvėpuoja, trūkčiojančiu balsu – išssigandusi). R. K.: jei neatsiimsi pareiškimo, tau šakės bus, tau tiek tiek manai. Neatsiimsi pareiškimo, tau šakės. Antrą kartą jau abi nudėsiu (kalba neaiškiai) avžbidvi, abidvi nudėsiu. G. L.: sakė abidvi. R. K.: G. yra G. yra man kurva. Nu G. prisiekiu, ateisiu išlaušiu duris, nudėsiu jus. (neaiškiai kalba) jūs senos kurvos. VID_20200606_140946.MP4 garso įrašo trukmė 1,11 minutės. R. K.: (kalba neaiškiai) tur visą gyvenimą žiurkė esi. G. L.: jis katik pasakė kad užužmuš žmogų ir jau pasodint nėra sukur. R. K.: (kalba neaiškiai). VID-20200606_140741 garso įrašas 1,45 minutės. R. K.: neatsiimsi pareiškimo, tau šakės bus, tiek jai tiek tau. Neatsiimsi pareiškimo tau viskas. Antrą kartą dėsiu į vieta, abidvi žiurkės. Abi štikro bėda. G. L.: sakė abi padės į vietą. R. K.: Nu G., G. (kalba neaiškiai). Prisiekiu išlaušiu duris sir abi. G. L.: (verkia) (1 t., b. l. 113–116).
Iš 2020 m. birželio 15 d. vyresniojo tyrėjo Ramūno Grigaliaus tarnybinio pranešimo matyti, kad atliekant patikslinimą dėl 2020 m. birželio 6 d. apie 14.00 val. Panevėžio m., (duomenis neskelbtini), ir siekiant patikslinti įvykio aplinkybes bei nustatyti įvykį mačiusius liudytojus, 2020 m. birželio 15 d. apie 10.40 val. buvo nuvykta į įvykio vietą. Kalbėta su M. Š., gyv. Panevėžio m., (duomenis neskelbtini), kuris nurodė, kad įvykio metu buvo išvykęs į užsienį, butą nuomojasi ir kaimyno R. K. nepažįsta. Duomenų, galinčių padėti įvykio tyrimui, nesuteikė, pirmą kartą apie įvykį išgirdo iš policijos pareigūnų. J. K., gyv. Panevėžio m., (duomenis neskelbtini), nurodė, kad įvykio nematė, tačiau jam G. L. yra pasakojusi, kad jau ankščiau R. K. yra grasinęs prismeigti, rankose visada laiko peilį, konfliktuoja su G. L.. R. K. apibūdino kaip nuolat alkoholį vartojantį ir konfliktišką asmenį. I. V., gyv. (duomenis neskelbtini), nurodė, kad įvykio metu einant į namus matė verkiančią ir išsigandusią kaimynę G. L.. Su R. K. nebendrauja, tik žino, kad jis yra ankščiau teistas. V. N., gyv. Panevėžio m., (duomenis neskelbtini), nurodė, kad įvykio metu einant į namus girdėjo koridoriuje konfliktą, kurio metu du vyrai su kaimyne konfliktavo, girdėjo necenzūrinius žodžius. Vienas iš vyriškių grasino suduoti kaimynei „į snukį“. Jos manymu, vyriškiai buvo neblaivūs. Kaimyną R. K. mato retai, todėl apibūdinti negali. Panevėžio m., (duomenis neskelbtini) butų durų niekas nedarė, todėl minėti asmenys neapklausti (1 t., b. l. 155).
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad grasinimas – tai pavojI.s tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Įstatymas nenustato, kokiomis priemonėmis turi būti išreikštas grasinimas, taigi jis gali būti išreiškiamas įvairiomis formomis, pvz., žodžiu, raštu, pasitelkiant elektronines ryšio priemones, konkliudentiniais veiksmais. Grasinimas – tai bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas; grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos. Grasinimas turi būti realus. Sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-139-511/2020).
Teismas nepripažįsta kaltinamojo 2020 m. liepos 16 d. duotų parodymų leistinu įrodymu byloje dėl to, kad, kaip nurodyta ekspertizės akte, tuo metu R. K. gydėsi Respublikinės Panevėžio ligoninės Psichiatrijos skyriuje ir negalėjo suvokti su juo atliekamų procesinių veiksmų esmės. Gynėjas R. K. buvo paskirtas 2020 m. liepos 10 d. sprendimu, tačiau nedalyvavo su juo 2020 m. liepos 16 d. ligoninėje atliekant procesinius veiksmus. Todėl tuo metu atlikta jo apklausa laikytina niekine ir konstatuotina, kad ikiteisminis tyrimas buvo užbaigtas pažeidžiant R. K. teises, kurių jis dėl tuo metu buvusios savo psichikos būklės negalėjo tinkamai įgyvendinti be gynėjo. Teismo vertinimu, šis pažeidimas neturi lemiamos įtakos bylos baigčiai, nes viso proceso metu teisme kaltinamajam atstovavo gynėjas ir jokios kaltinamojo teisės gintis nuo pareikštų kaltinimų nebuvo suvaržytos. Kaltinamasis teisme nurodė neprisimenantis įvykių, nes buvo neblaivus, bet neneigia, kad galėjo taip pasielgti, kaip nurodyta kaltinime, dėl to pripažįsta kaltę ir gailisi.
Teismas, ištyręs ir įvertinęs visus įrodymus, daro išvadą, kad įrodymų visuma (nukentėjusiosios, liudytojų parodymai, vaizdo ir garso įrašai, tarnybiniai pranešimai ir kt.) patvirtina, jog kaltinamasis du kartus grasino nužudyti nukentėjusiąją ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą, kai nukentėjusiajai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Pažymėtina, kad nors tiesioginių liudytojų, mačiusių ar girdėjusių grasinimus, byloje nėra, tačiau abu kartus iš karto po grasinimų nukentėjusioji telefonu kreipėsi į jai artimus asmenis (vienu atveju – į mamą, o kitu – į draugę), kad jie iškviestų jai pagalbą. Po įvykių pagalbą nukentėjusiajai kvietusios liudytojos I. Č. ir D. M. papasakojo, kas joms žinoma iš pačios nukentėjusiosios apie tai, kas nutiko, apibūdino nukentėjusiosios būseną bendraujant su jomis. Aplinkybes, dėl ko buvo kviečiama pagalba, patvirtina skambučių į BPC įrašai. Iš liudytojos D. M. skambučio į BPC garso įrašo ir jo apžiūros protokolo matyti, kad pranešė apie kaimyną, kuris nori padurti kaimynę. Iš I. Č. skambučio į BPC garso įrašo ir jo apžiūros protokolo matyti, kad pranešė apie kaimyną, kuris daužo duris ir grasina nužudyti.
Pažymėtina, kad nukentėjusioji išsamiai papasakojo įvykių aplinkybes, jos parodymai buvo nuoseklūs viso proceso metu. Esmines aplinkybes nukentėjusioji nurodė ir iš karto po įvykių atvykusiems policijos pareigūnams, kurie apie tai surašė tarnybinius pranešimus. Nors nukentėjusioji ne visą laiką filmavo ar įrašinėjo garsą, todėl ne viską užfiksavo, tačiau vaizdo bei garso įrašuose, kuriuos ji padarė įvykių metu, užfiksuotos aplinkybės neabejotinai patvirtina nukentėjusiosios duotus parodymus apie tai, ką jai sakė kaltinamasis, kokia kaltinamojo ir nukentėjusiosios būklė ir elgesys buvo grasinimų metu, tai, kad 2020 m. gegužės 1 d. atveju kaltinamasis su savimi turėjo peilį. Kaltinamasis 2020 m. gegužės 1 d. buvo sulaikytas atvykus policijos pareigūnams savo bute. Atvykus policijos pareigūnams peilis buvo rastas ant stalo šalia kaltinamojo, jis užfiksuotas ir nukentėjusiosios padarytame vaizdo įraše, ši aplinkybė sudaro pagrindą tikėti nuosekliais nukentėjusiosios parodymais, kad kaltinamasis jai grasino peiliu, kad buvo jį pridėjęs jai prie gerklės.
Tarp nukentėjusiosios G. L., liudytojų parodymų ir to, kas užfiksuota vaizdo ir garso įrašuose, esminių prieštaravimų nėra, taigi netikėti nukentėjusiosios bei liudytojų parodymais teismas neturi pagrindo. Įvertinęs tai, teismas byloje surinktus įrodymus vertina kaip patikimus ir patvirtinančius, kad R. K. 2020 m. gegužės 1 d. buvo jėga įsiveržęs į butą, kuriame gyvena nukentėjusioji, ir turėdamas rankoje peilį grasino ją nužudyti, sakydamas, kad „ją nužudys“, buvo peilį pridėjęs nukentėjusiajai prie kaklo ir sakė, kad „ją pribaigs“, „nužudys“, be to, R. K. 2020 m. birželio 6 d. priėjęs prie buto, kuriame gyvena nukentėjusioji, durų, jai būnant namuose, jas daužė kumščiu šaukdamas, kad jis G. L. „nužudys, papjaus, išmes pro langą, jai bus aleliuja“.
Nukentėjusiajai 2020 m. gegužės 1 d. įvykio metu buvo grasinama žodžiais ir demonstruojamas peilis, grasinimai išreikšti kaltinamajam būnant jos bute, o 2020 m. birželio 6 d. grasinta žodžiu, kaltinamajam nepatekus į nukentėjusiosios butą ir daužant buto duris. Iš liudytojų, G. L. parodymų, vaizdo ir garso įrašų, tarnybinių pranešimų matyti, kad nukentėjusioji įvykių metu ir iš karto po jų buvo labai susijaudinusi, verkė, nes jautė realią grėsmę savo sveikatai ir net gyvybei, bijojo R. K.. Kadangi nukentėjusioji yra R. K. kaimynė, žinojo, kad jis kurį laiką vartojo alkoholį, kad apsvaigęs jis būna agresyvus, neprognozuojamas, kad jis jau yra anksčiau teistas. Taigi kaltinamojo praeitis, būklė (buvo apsvaigęs, elgėsi neadekvačiai), veiksmai (įsibrovimas į butą su peiliu, jo demonstravimas, durų daužymas), ne vieną kartą žodžiu išsakyti tiesioginiai grasinimai sužaloti ar nužudyti sudarė nukentėjusiajai pakankamą pagrindą manyti, kad kaltinamojo grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą gali būti įvykdyti. Atkreiptinas dėmesys, kad nors antrą kartą kaltinamasis nepateko į nukentėjusiosios butą, tačiau grasinimai buvo išreikšti praėjus nedaug laiko po 2020 m. gegužės 1 d. grasinimo panaudojant peilį, t. y. įrankį, kuris gali būti panaudotas žmogui sužaloti ar net atimti jam gyvybę. Visa tai sudarė nukentėjusiajai pagrindą bijoti, kad grasinimai yra realūs.
Teismas, įvertinęs 2020 m. gegužės 1 d. ir 2020 m. birželio 6 d. situacijas, kuriose buvo grasinta, įvykių eigą, grasinimo išraiškas, tai, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji įvykio vietoje buvo vieni, kaltinamasis buvo akivaizdžiai apsvaigęs, sunkiai orientavosi aplinkoje, elgėsi neadekvačiai ir neprognozuojamai, sprendžia, kad nukentėjusiajai buvo pakankamas pagrindas manyti, jog kaltinamojo konkliudentiniais veiksmais (peilio demonstravimu ir pridėjimas prie kaklo, durų daužymu) ir žodžiais išreikštas grasinimas gali būti įvykdytas. Nors kaltinamasis tvirtina, kad nenorėjo nieko blogo padaryti nukentėjusiajai, tačiau nėra abejonių, jog grasinimas buvo realus ir nukentėjusioji abiem atvejais turėjo pagrindą bijoti grasinimų įgyvendinimo.
Teismas, įvertinęs byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, jog aptarti kaltinamojo 2020 m. gegužės 1 d. ir 2020 m. birželio 6 d. atlikti veiksmai atitinka BK 145 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusikaltimo sudėtį, t. y. įrodyta, kad R. K. kaltinime nurodytais laikais (2020 m. gegužės 1 d. ir 2020 m. birželio 6 d.) ir vietoje ((duomenis neskelbtini), Panevėžyje) grasino nukentėjusiajai G. L.. Kadangi šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji, nusikaltimas laikomas baigtu nuo jo padarymo momento, nors realiai nukentėjusiosios sveikata nagrinėjamais atvejais nebuvo sutrikdyta.
R. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamajame įstatyme numatytas veikas ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). R. K. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio, ir, akivaizdu, kad tai turėjo įtakos jo elgesiui, nes blaivus jis taip nesielgia, be to, visi liudytojai ir nukentėjusioji patvirtino, kad tik neblaivus kaltinamasis yra linkęs elgtis neadekvačiai (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam R. K., atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamojo asmenybę, kitas aplinkybes. Kaltinamasis per pakankamai trumpą laiką įvykdė 2 nesunkius nusikaltimus (2020 m. gegužės 1 d. ir 2020 m. birželio 6 d.), veikė tiesiogine tyčia, nusikaltimai baigti. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis 2010 m. jau buvo teistas pagal BK 145 straipsnio 2 dalį dėl G. L. ir I. Č. sistemingo bauginimo, o 2014 m. – dėl grasinimo nužudyti I. Č., jam paskirtas laisvės atėmimo bausmes yra atlikęs, teistumas išnykęs. Tai rodo, kad šioje byloje tiriamos veikos nebuvo atsitiktinės, o yra periodiškai pasikartojantys kaltinamojo veiksmai. Nors kaltinamajam diagnozuoti tam tikri psichikos sutrikimai, tačiau, kaip nustatyta ekspertizės akte, jis ir veikų padarymo metu, ir šiuo metu yra pakaltinamas, nes galėjo ir gali suprasti bei valdyti savo veiksmus, o jo nurodytos klausos haliucinacijos (girdimi balsai) vertintini kaip psichikos sutrikimų simptomus simuliuojantys požymiai.
Pažymėtina, kad šioje byloje yra nustatytų ne tik neigiamai, bet ir teigiamai kaltinamojo asmenybę apibūdinančių aplinkybių: kaltinamasis po šių veikų padarymo gydėsi, kaip pats nurodė, veikas padarė, nes nutraukė vaistų vartojimą ir vietoj to vartojo alkoholį, nuo 2020 m. liepos 21 d. dirba, darbdavio charakterizuojamas gerai, naujų ikiteisminių tyrimų nėra pradėta, administracine tvarka nebaustas. Kaltinamojo, nukentėjusiosios, liudytojų nurodytos aplinkybės ir objektyvūs bylos duomenys leidžia teismui spręsti, kad nusikalstamas kaltinamojo elgesys yra susijęs su alkoholio vartojimu ir gydymo nutraukimu. Skiriant kaltinamajam bausmes taip pat atsižvelgtina į ikiteisminio tyrimo metu padarytą jo teisių pažeidimą.
Atsižvelgęs į visas padarytas nusikalstamas veikas apibūdinančias aplinkybes, įvertinęs kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę sunkinančią ir lengvinančią aplinkybes, teismas daro išvadą, kad labiausiai bausmės paskirtį šiuo atveju atitinka sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis už kiekvieną iš veikų nustatytinas didesnis nei jos minimali riba, bet mažesnis už vidurkį. Kadangi 2020 m. gegužės 1 d. veika yra pavojingesnė už 2020 m. birželio 6 d., nes buvo grasinta panaudojant peilį ir patekus į nukentėjusiosios gyvenamąją vietą, už ją skirtina 6 mėnesių, o už 2020 m. birželio 6 d. nusikaltimą – 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Šios bausmės subendrintinos dalinio sudėjimo būdu prie griežtesnės 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant minimalią laisvės atėmimo dalį (3 mėnesius) už kitą nusikaltimą (BK 63 straipsnio 1, 3 dalys).
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į R. K. paskirtos galutinės subendrintos bausmės laiką įskaitytinas jo sulaikyme nuo 2020 m. gegužės 1 d. 16.40 val. iki 2020 m. gegužės 3 d. 14.20 val. (2 t., b. l. 51–55) bei nuo 2020 m. birželio 6 d. 15.45 val. iki 2020 m. birželio 8 d. 11.53 val. (2 t., b. l. 75–79) išbūtas laikas – 4 paros, 1 sulaikymo parą prilyginant 1 laisvės atėmimo dienai.
Teismas, dar kartą įvertinęs visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padarytomis veikomis, tiek su kaltinamojo asmenybe, atsižvelgęs į nusikalstamo R. K. elgesio priežastis, konstatuoja, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl taikytinas BK 75 straipsnyje numatytas bausmės vykdymo atidėjimas ir bausmės vykdymas atidedamas vidutiniam 2 metų terminui. Kaltinamajam skirtinos pareigos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; dalyvauti elgesio pataisos programoje; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nesilankyti (duomenis neskelbtini), Panevėžyje, ir nebendrauti su G. L..
Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti (2 t., b. l. 97–102) – panaikintinos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, byloje esantys kompaktiniai diskai paliktini saugoti byloje, ikiteisminio tyrimo metu paimtas peilis (2020 m. birželio 10 d. kvitas Nr. 0007301) sunaikintinas, o medicininiai dokumentai grąžintini juos pateikusioms institucijoms.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais,
nusprendžia:
R. K. pripažinti kaltu padarius 2 (dvi) nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti:
– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį (2020 m. gegužės 1 d. veika) – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;
– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį (2020 m. birželio 6 d. veika) – 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir R. K. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti R. K. sulaikyme nuo 2020 m. gegužės 1 d. 16.40 val. iki 2020 m. gegužės 3 d. 14.20 val. ir nuo 2020 m. birželio 6 d. 15.45 val. iki 2020 m. birželio 8 d. 11.53 val. išbūtą laiką – 4 (keturias) paras, 1 (vieną) sulaikymo parą prilyginant 1 (vienai) laisvės atėmimo dienai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant R. K. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; dalyvauti elgesio pataisos programoje; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nesilankyti (duomenis neskelbtini), Panevėžyje, ir nebendrauti su G. L..
Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Kardomąsias priemones – rašytinius pasižadėjimus neišvykti – palikti nepakeistas iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje joje esančius kompaktinius diskus, ikiteisminio tyrimo metu paimtą peilį sunaikinti, o medicininius dokumentus grąžinti juos pateikusioms institucijoms.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismą.