Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Laima Šeputienė, sekretoriaujant Justinai Antanaitienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. D., protokolą administracinio teisės pažeidimo byloje surašiusios institucijos įgaliotam atstovui - Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus Statybos valstybinės priežiūros poskyrio vyriausiajam specialistui R. Š., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 159 straipsnio 7 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. gruodžio 23 d., 10 val. 00 min., (duomenys neskelbtini), nustatyta, jog R. D. gyvenamasis namas, kurio išorės matmenys – 11,12 m pločio ir 14,03 m ilgio, aukščiausia vieta nuo žemės paviršiaus – 8,80 m aukščio, adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), statomas savavališkai. Tokiais veiksmais R. D. pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punkto reikalavimus, 12 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktų reikalavimus, 20 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, 23 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalį, Statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2010 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 23 punktą.

Apklaustas teismo posėdžio metu R. D. pripažino padaręs teisės pažeidimą, dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailėjosi.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 159 straipsnio 7 dalyje numatyta atsakomybė už naujo neypatingo statinio savavališką statybą kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, konservacinės apsaugos prioriteto teritorijoje, kompleksinėje saugomoje teritorijoje ar pajūrio juostoje.

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktai numato, kad statytojo teisė įgyvendinama, kai: 1) statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; šis reikalavimas netaikomas Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais, kai nėra suformuoti žemės sklypai (atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą ir pan.); 2) statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas).

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktai numato, kad statytojas (užsakovas) privalo: turėti nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio projektą, organizuoti statinio projekto ekspertizę, kai ji privaloma arba savo iniciatyva; šio Įstatymo nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą.

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad statinio projektas rengiamas: statybos projektas – naujo ypatingo ir neypatingo statinio statybai.

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad statybą leidžiantys dokumentai yra: naujo ypatingo ir neypatingo statinio statybos atveju – leidimas statyti naują statinį.

Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalis numato, kad 1. Inspekcijos pareigūnas, nustatęs, kad statyba yra savavališka, surašo savavališkos statybos aktą. Aktas įteikiamas pasirašytinai, registruotu laišku arba kitu tinkamu būdu teisės aktų nustatyta tvarka statytojui, o jeigu jo nėra, – vienam iš šių asmenų: statinio ar jo dalies savininkui, valdytojui ar naudotojui; žemės sklypo ar jo dalies, kurioje nustatyta savavališka statyba, savininkui, valdytojui ar naudotojui.

Statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2010 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 23 punktas numato, kad inspekcijos įgaliotas pareigūnas, gavęs informacijos apie galimą savavališką statybą ir (ar) pats nustatęs galbūt savavališkos statybos atvejį, informuoja Statytoją, jeigu jo nėra, – statinio (jo dalies) savininką, valdytoją ar naudotoją, žemės sklypo ar jo dalies, kurioje savavališkai pastatytas ar statomas statinys (jo dalis), savininką, valdytoją ar naudotoją (toliau – Statinio ar žemės sklypo naudotojas) apie numatomą statybos patikrinimą Statybos (ūkio subjektų veiklos) patikrinimo tvarkos aprašo V skyriaus „Neplaniniai statybos (ūkio subjektų veiklos) patikrinimai“ nustatyta tvarka ir ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo informacijos gavimo ar galbūt savavališkos statybos atvejo nustatymo dienos patikrina statybą; jei patikrinus statybą pasitvirtina, kad ji yra savavališka, Inspekcijos įgaliotas pareigūnas privalo: esant galimybei, tą pačią dieną, bet ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo savavališkos statybos nustatymo dienos: nufotografuoti savavališką statybą. jpg,. gif,. tif arba. png formatu; nuotraukos arba kelių nuotraukų dydis neturi viršyti 10 MB; dviem egzemplioriais surašyti Savavališkos statybos aktą; Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka surašyti Statytojui arba Statinio ar žemės sklypo naudotojui administracinio teisės pažeidimo protokolą.

Iš administracinio teisės pažeidimo medžiagoje esančio R. D. pasiaiškinimo matyti, kad jis kaltę dėl padaryto pažeidimo pripažino, nuoširdžiai gailėjosi (23 b.l.).

R. D. kaltė, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 159 straipsnio 7 dalyje, be jo paties prisipažinimo įrodyta byloje surinkta rašytine medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu, kuriame užfiksuotas teisės pažeidimo padarymo faktas (22 b.l.), 2015 m. gruodžio 1 d. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno skyriaus raštu Nr. (1.29.-K)2K-1544 „Dėl statybų (duomenys neskelbtini)“ su fotonuotraukomis (3-4 b.l.), statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktu (kontroliniu klausimynu) (5-8 b.l.), VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašu (9-10 b.l.), fotonuotraukomis (11 b.l.), leidimu (11 b.l.), pažyma (12 b.l.), aiškinamuoju raštu (12-14 b.l.), planais (15-17 b.l.), savavališkos statybos aktu (18-20 b.l.), privalomuoju nurodymu pašalinti savavališkos statybos padarinius (21 b.l.).

Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad 2015 m. gruodžio 23 d., 10 val. 00 min., (duomenys neskelbtini), nustatyta, jog R. D. gyvenamasis namas, kurio išorės matmenys – 11,12 m pločio ir 14,03 m ilgio, aukščiausia vieta nuo žemės paviršiaus – 8,80 m aukščio, adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), statomas savavališkai. Tokiais veiksmais R. D. pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punkto reikalavimus, 12 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktų reikalavimus, 20 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, 23 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalį, Statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2010 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 23 punktą ir jo veiksmai atitinka teisės pažeidimo, numatyto ATPK 159 straipsnio 7 dalyje, sudėtį. R. D. kaltas dėl šio pažeidimo padarymo, todėl baustinas administracine nuobauda.

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

R. D. administracine tvarka nebaustas (remiantis viešais Lietuvos teismų sistemos LITEKO duomenimis), jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog jis pripažino teisės pažeidimo padarymą ir nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, jam skirtina administracinė nuobauda - bauda, numatyta ATPK 159 straipsnio 7 dalies sankcijos ribose. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 159 straipsnio 7 dalimi, 284 straipsnio 1 dalimi, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 288 straipsniu, 302⁴ straipsniu,

nutaria:

R. D. pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 159 straipsnio 7 dalyje, ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 1 448 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų) baudą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, kad paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK: 16057753291. Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ATPK 314 str. 1 d., 3 d.).

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.