Šiaulių apygardos teismo nutartis

2011-09-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-327-300-2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-09-22
Bylos Nr.
1A-327-300-2011
Teisminio proceso Nr.
1-40-1-00384-2010-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Vidmantas Mylė (pirm.), Zigmas Kavaliauskas, Raimundas Jurgaitis
Nuteistasis
T. L., Ž. T.
Advokatai
Edmundas Jankaitis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-327-300/2011Teisminio proceso Nr. 1-40-1-00384-2010-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.4.5., 1.2.23.1., 1.2.23.2., 2.4.7. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. rugsėjo 22 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vidmanto Mylės,

teisėjų Raimundo Jurgaičio, Zigmo Kavaliausko,sekretoriaujant Vilmai Armalytei,dalyvaujant prokurorui Egidijui Keriui,gynėjams advokatams Edmundui Jankaičiui, Stanislavai Šulcaitei,nuteistiesiems T. L., Ž. T.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų T. L. ir Ž. T. apeliacinius skundus dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 19 d. nuosprendžio, kuriuo:

T. L. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl neteisėto disponavimo heroinu) laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams 3 (trims) mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl neteisėto klonazepamo platinimo) laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmės subendrintos iš dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį, ir galutinė bausmė T. L. skirta terminuotas laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Ž. T. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 2 dalį 20 (dvidešimties) parų areštu;

pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį ir 259 straipsnio 1 dalį 40 (keturiasdešimties) parų areštu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir galutinė bausmė Ž. T. skirta 50 (penkiasdešimties) parų areštas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

T. L. nuteistas už tai, kad turėdamas tikslą platinti neteisėtai įgijo, gabeno ir Ž. T. padedant laikė narkotinę medžiagą, t. y. 2010 metų spalio mėnesį, nenustatytą dieną ir valandą, nenustatytoje vietoje neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, įgijo maišelį su gelsvos spalvos birią medžiagą, kurios sudėtyje yra narkotinė medžiaga heroinas, kurio masė 1,225 g, kurią nuo įgijimo vietos neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, gabeno iki buto, (duomenys neskelbtini), kur šį plastikinį maišelį su gelsvos spalvos biria medžiaga, kurios sudėtyje yra narkotinė medžiaga – heroinas, kurio masė 1,225 g, padedant Ž. T., suteikusiam vietą bute, (duomenys neskelbtini), šiai narkotinei medžiagai laikyti, neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, ją laikė minėtame bute iki 2010-10-24 15.30 val. kol ją kratos metu surado ir paėmė policijos pareigūnai.

Be to, T. L. nuteistas už tai, kad neteisėtai platino psichotropinę medžiagą ją parduodamas, t. y. 2010-10-24 apie 15.30 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, prieš pastatą, pažymėtą Nr. (duomenys neskelbtini), už 140 Lt perdavė anoniminiam liudytojui Nr. 1 plastikinį maišelį su baltos spalvos biria medžiaga, kurios sudėtyje yra psichotropinė medžiaga klonazepamas, kurios masė yra 0,006 g, tokiu būdu platino šią psichotropinę medžiagą.

Ž. T. nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo nedideliu kiekiu psichotropinės bei narkotinės medžiagos, neturėdamas tikslo jų platinti, t. y. 2010 metų spalio mėnesį, nenustatytą dieną ir valandą, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) rajone, tiksliai nenustatytoje vietoje iš nenustatyto asmens už 100 Lt nusipirko ir tokiu būdu neteisėtai, neturėdamas tikslo platinti, įgijo nedidelį kiekį narkotinės medžiagos kanapių ir jų dalių, kurios masė yra 2,37 g, po to šį nedidelį kiekį narkotinės medžiagos nuo įgijimo vietos neteisėtai, neturėdamas tikslo platinti, gabeno iki savo gyvenamosios vietos – buto, (duomenys neskelbtini), kur šias narkotines medžiagas, kanapes ir jų dalis, kurių masė yra 2,37 g, bei anksčiau nenustatytomis aplinkybėmis įgytas dvi tabletes su įspaustais „Mitsubishi“ prekinio ženklo simboliais, kurių sudėtyje yra nedidelis kiekis psichotropinės medžiagos – 1-(3-chlorofenil)piperazino (mCPP), kurio bendroji masė yra 0,053 g, neteisėtai, neturėdamas tikslo jų platinti, laikė iki 2010-10-24 15.30 val., kol šias narkotinę bei psichotropinę medžiagas kratos metu surado ir paėmė policijos pareigūnai.

Be to, Ž. T. nuteistas už tai, kad padėjo neteisėtai disponuoti narkotine medžiaga, neturėdamas tikslo ją platinti, t. y. nuo 2010 metų spalio mėnesio, tyrimo metu nenustatytos dienos ir valandos, neteisėtai, neturėdamas tikslo platinti, padėjo T. L. laikyti jo įgytą plastikinį maišelį su gelsvos spalvos biria medžiaga, kurios sudėtyje yra narkotinė medžiaga heroinas, kurio masė 1,225 g, suteikdamas priemones: vietą bute, (duomenys neskelbtini), ir leisdamas T. L. minėtą narkotinę medžiagą neteisėtai laikyti šiame bute iki 2010-10-24 15.30 val., kol ją kratos metu surado ir paėmė policijos pareigūnai.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis T. L. prašo jį išteisinti, atlikti įrodymų tyrimą. Taip pat prašo pakeisti jam skirtą kardomąją priemonę į švelnesnę bei apklausti liudytojus – A. J., A. M., kurie, apelianto teigimu, patvirtintų jo nekaltumą.

Skunde nurodo, kad teismas buvo vienašališkas, nesirėmė jo pateiktais faktais, kurie įrodo jo nekaltumą, kad buvo nuteistas nesant įrodymų. Teigia, kad liudytojui Nr. 1 pardavė paketėlį su paracetamoliu, o liudytojas Nr. 1 pareigūnams padavė kitą paketėlį. Taip pat nurodo, kad atlikus DNR tyrimą būtų galima nustatyti, ar jis turėjo sąlytį su paketėliu, kuris buvo paimtas iš įslaptinto liudytojo. Nurodo, kad buvo Ž. T. skolingas, todėl nunešė jam pažymėtus pinigus. Taip pat nurodo, kad Ž. T. jo prašė, kad jis prisiimtų kaltę, jis bijojo susidorojimo, ir prisiėmė. Kad įrodytų savo nekaltumą, prašo atlikti DNR tyrimą, jog nustatytų, ar jis turėjo sąlytį su svarstyklėmis.

Apeliaciniu skundu nuteistasis Ž. T. prašo pripažinti jo prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi kaip jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę; pakeisti Šiaulių m. apylinkės teismo 2011-05-19 nuosprendį, paskiriant jam galutinę bausmę – baudą arba trumpesnio termino arešto bausmę, nustatant ją atlikti poilsio dienomis.

Skunde nurodo, kad su nuosprendžiu nesutinka iš dalies, mano, kad teismas skyrė per griežtą bausmę. Nurodo, kad jam buvo skirta straipsnių sankcijose numatyta griežčiausia (BK 259 str. 2 d.) bei antra pagal griežtumą bausmė (BK 259 str. 1 d.) – areštas, taigi teigia, jog teismas parinkdamas bausmę neįvertino šių aplinkybių: nusikalstamų veikų darymo metu galiojančio teistumo nebeturėjo, galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Taip pat nurodo, kad epizode dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo platinti (BK 259 str. 1 d.) jo vaidmuo buvo antraeilis, veikė tik kaip padėjėjas, tai rodo mažesnį jo pavojingumą, be to, apelianto nuomone, rastos draudžiamos medžiagos santykinai yra nedidelio kiekio. Nuteistasis, atsižvelgdamas į tai, kad pripažino kaltę, nuoširdžiai gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų, prašo tai pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Taip pat nurodo, kad turi nuolatinę gyvenamąją vietą: (duomenys neskelbtini), jo elgesiu niekas pagal gyvenamąją vietą nesiskundė, dėl sveikatos sutrikimų (kairės kojos ir stuburo trauma) jam buvo nustatytas 40 procentų darbingumo lygis, (duomenys neskelbtini) teritorinės darbo biržos siuntimu nuo 2011-06-03 pradėjo dirbti UAB (duomenys neskelbtini) vairuotoju po 2 val. per dieną.

Apeliacinio proceso metu nuteistieji ir jų gynėjai prašė nuteistųjų apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo T. L. apeliacinį skundą atmesti, nuteistojo Ž. T. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų apeliaciniai skundai atmestini.

Apylinkės teismas išsamiai, nešališkai ištyrė nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo apeliantų nusikalstamus veiksmus. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį T. L. ir Ž. T. atžvilgiu, apylinkės teismas pagrįstai nuosprendį pagrindė liudytojo Nr. 1, kuriam taikomas anonimiškumas, nuteistojo Ž. T., specialisto A. Ž. parodymais, specialisto išvada, kratos, daiktų apžiūros, asmens parodymo atpažinti protokolais ir padarė teisingą išvadą, kad T. L. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), Ž. T. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 259 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 2 dalyje.

Dėl nuteistojo T. L. apeliacinio skundo

Nuteistojo T. L. skunde nurodytais motyvais už nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), padarymą jį išteisinti nėra objektyvaus pagrindo. Vien tai, kad apeliantas nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis teismo išvadomis, kitaip interpretuodamas byloje surinktus įrodymus ir savaip juos vertindamas, nėra pagrindas tenkinti jo apeliacinį skundą.

Teisėjų kolegijos nuomone, T. L. kaltė padarius Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas (dvi veikos) įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes dėl šių veikų, įrodymus įvertino nepažeidęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimų bei prasmės ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Nuteistojo kaltė dėl Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalyje padarytų nusikaltimų (dvi veikos) įrodyta BPK nustatyta tvarka.

Dėl konkrečios baudžiamosios bylos įrodymų vertinimo paminėtina tai, kad esminė įrodymų vertinimo taisyklė yra suformuluota BPK 20 straipsnio 5 dalyje. Čia nurodoma, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Šios nuostatos esmė yra ta, kad įrodymai vertinami ne juos imant skyrium, nemotyvuotai ir be pagrindo suteikiant vienam ar kitam įrodymui arba įrodymų grupei pirmenybę prieš kitus įrodymus – jie turi būti vertinami atsižvelgiant į byloje esančių faktinių duomenų, kurie patvirtina ar paneigia nors vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti, visetą. Tik taip vertinant bylos įrodymus galima teisingai kvalifikuoti kaltininko nusikalstamą veiką, nustatyti jo kaltę bei išspręsti kitus kiekvienai bylai reikšmingus klausimus. Neabejotina ir tai, kad įrodymais yra tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duoti kaltinamųjų, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai – svarbu, jog jie būtų gauti įstatymų nustatyta tvarka, teisėtais būdais ir kad juos galima būtų patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais (BPK 20 str. 1 ir 4 d.).

Taigi, duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti teismo proceso dalyviai, tarp jų ir kaltinamasis (nuteistasis), teismui gali tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Dėl to šiuo atveju nuteistajam nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui.

Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio (neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti arba neteisėtas disponavimas labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu) 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas.

Byloje nustatyta, kad T. L. 2010 metų spalio mėnesį, nenustatytą dieną ir valandą, nenustatytoje vietoje neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, įgijo maišelį su gelsvos spalvos birią medžiagą, kurios sudėtyje yra narkotinė medžiaga heroinas, kurio masė 1,225 g, kurią nuo įgijimo vietos neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, gabeno iki buto, (duomenys neskelbtini), kur šį plastikinį maišelį su gelsvos spalvos biria medžiaga, kurios sudėtyje yra narkotinė medžiaga – heroinas, kurio masė 1,225 g, padedant Ž. T., suteikusiam vietą bute, (duomenys neskelbtini), šiai narkotinei medžiagai laikyti, neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, ją laikė minėtame bute iki 2010-10-24 d. 15.30 val., kol ją kratos metu surado ir paėmė policijos pareigūnai.

Byloje taip pat nustatyta, kad T. L. 2010-10-24, apie 15.30 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, prieš pastatą, pažymėtą Nr. (duomenys neskelbtini), už 140 Lt perdavė anoniminiam liudytojui Nr. 1 plastikinį maišelį su baltos spalvos biria medžiaga, kurios sudėtyje yra psichotropinė medžiaga klonazepamas, kurios masė yra 0,006 g, tokiu būdu platino šią psichotropinę medžiagą.

Apeliaciniu skundu nuteistasis T. L. ginčija faktines nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), padarymo aplinkybes, t. y. neigia padaręs minėtas nusikalstamas veikas, teigia, jog buvo nuteistas nesant įrodymų, kad prisiėmė Ž. T. kaltę ir skundu prašo jį išteisinti.

Tačiau apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, skundžiamą nuosprendį ir nuteistojo apeliacinį skundą, apelianto skunde nurodytus teiginius, kuriais jis neigia savo kaltę, laiko nepagrįstais ir konstatuoja, kad byloje esantieji ir teismo ištirti duomenys paneigia deklaratyvų nuteistojo kaltės neigimą. Tai: liudytojo Nr. 1, kuriam taikomas anonimiškumas parodymai (2 t., 139–140 b. l.), kur jis parodė, kad T. L. pasiūlė jam įsigyti narkotinių medžiagų, po to jis iš T. L. už 140 Lt įsigijo narkotinių medžiagų, kaip suprato, heroino; kito nuteistojo Ž. T. parodymai (2 t., 131–132 b. l.), kur jis parodė, jog T. L. laikė pas jį namuose narkotines medžiagas, kurias ateidavo pasiimti, pasisverdavo; kratos protokolas (1 t., 80–81 b. l.), kuriame užfiksuota, kad 2010-10-24 Ž. T. gyvenamojoje vietoje, bute, (duomenys neskelbtini), buvo rasta ir paimta: polietileninis paketėlis su biria medžiaga (supakuota į paketą Nr. 0051089); elektroninės pilkos spalvos svarstyklės (supakuota į paketą Nr. 0051087); elektroninės juodos spalvos svarstyklės (supakuota į paketą Nr. 0020182); bei pinigai – 10 Lt nominalo banknotai; specialisto išvada (1 t., 87–91 b. l.), kurioje užfiksuota, jog baltos spalvos birios medžiagos iš plastikinio maišelio (paketas Nr. 0051083), 2010-10-24 T. L. perduoto liudytojui Nr. 1, sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – klonazepamas, kurios masė yra 0,006 g; gelsvos spalvos birios medžiagos iš plastikinio maišelio (paketas Nr. 0051089), 2010-10-24 kratos metu rasto Ž. T. gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), sudėtyje yra narkotinė medžiaga – heroinas, kurios masė yra 1,225 g; ant plastikiniu dangteliu uždengiamų pilkos spalvos elektroninių svarstyklių (paketas Nr. 0051080), 2010-10-24 kratos metu rastų Ž. T. gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), paviršių rasti narkotinių medžiagų – kokaino ir heroino pėdsakai; ant juodos spalvos elektroninių svarstyklių su užrašu „TANITA“ (paketas Nr.0020182), 2010-10-24 kratos metu rasto Ž. T. gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), paviršių rasti narkotinės medžiagos – heroino – pėdsakai; asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, iš kurio turinio matyti, jog liudytojas Nr. 1, kuriam taikomas anonimiškumas, iš jam atpažinti pateiktų nuotraukų atpažino T. L. kaip asmenį, 2010-10-07 pasiūliusį pirkti amfetamino (1 t., 19–20 b. l.); daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, iš kurio matyti, kad 2010-10-24 liudytojas Nr. 1, kuriam taikomas anonimiškumas, vykdęs 2010-10-20 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartyje numatytus nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, policijos pareigūnams pateikė plastikinį užspaudžiamą paketėlį su biria medžiaga, kurią kaip narkotinę medžiagą (heroiną) tą pačią dieną (duomenys neskelbtini) gatvėje, prieš pastatą, pažymėtą Nr. (duomenys neskelbtini), už 140 Lt nusipirko iš T. L. (1 t., 44 b. l.).

Taigi minėtos aplinkybės patvirtina, kad 2010-10-24 kratos metu rastos narkotinės ir psichotropinės medžiagos, išskyrus Ž. T. priklausančias narkotines medžiagas – dvi tabletes su įspaustais „Mitsubishi“ prekinio ženklo simboliais, kurių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – 1-(3-chlorofenil)piperazinas (mCPP), kurios bendroji masė yra 0,053 g; sausa, susmulkinta augalinės kilmės medžiaga iš plastikinio maišelio, kurios sudėtyje yra narkotinė medžiaga – kanapės (ir jų dalys), kurios masė yra 2,37 g, priklauso nuteistajam T. L., o apelianto tikslo – šias narkotines medžiagas platinti – buvimą pagrindžia kito nuteistojo Ž. T. parodymai (2 t., 131–132 b. l.), kur jis parodė, jog T. L. laikė pas jį namuose narkotines medžiagas, jas ateidavo pasiimti, pasisverdavo; liudytojo Nr. 1, kuriam taikomas anonimiškumas parodymai (2 t., 139–140 b. l.), kur jis parodė, kad T. L. pasiūlė jam įsigyti narkotinių medžiagų, po to jis iš T. L. už 140 Lt įsigijo narkotinių medžiagų, kaip suprato, heroino; specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad baltos spalvos birios medžiagos iš plastikinio maišelio, 2010-10-24 T. L. perduoto liudytojui Nr. 1 sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – klonazepamas, kurios masė yra 0,006 g; daiktų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, jog apžiūrėtas liudytojo Nr. 1, kuriam taikomas anonimiškumas, mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 3220“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini) SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini); apžiūros protokole nurodyta, jog 2010-10-20 14:23:36 val. liudytojas Nr. 1, kuriam taikomas anonimiškumas, iš abonento, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), pavadinto (duomenys neskelbtini) vardu, kuris, kaip nustatyta, priklauso T. L. (1 t., 50, 53 b. l.) gavo SMS pranešimą: „Nu nachui išpirkau kad kazkas seka. Davai pasuksiu ryt ir pasakysiu kur padeta. Kai ryt pasiiimsi, duok zinot“ (1 t., 30–34 b. l.) – yra tie objektyvūs duomenys, kurie pagrindžia plika akimi nematomą vidinę asmens būseną, t. y. subjektyvinės pusės – tikslo platinti ar parduoti šias narkotines medžiagas – buvimą.

Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, teismas neturi jokio pagrindo netikėti aptartais ir išanalizuotais įrodymais, kadangi jie siejasi tarpusavyje ir papildo vienas kitą, ir taip susidaro nuoseklus nusikalstamos veikos vaizdas, kuris paneigia apelianto kaltės neigimą ir parodo, kad vis dėlto T. L. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos). Paminėtina tai, kad tokia apeliacinės instancijos teismo išvada yra remiama ne prielaidomis, o išplaukia iš byloje nustatytų objektyvių aplinkybių, tai patvirtina anksčiau aptarti ir išanalizuoti duomenys.

Nuteistojo T. L. skunde nurodytas teiginys, kad liudytojui Nr. 1 pardavė paketėlį su paracetamoliu, o liudytojas Nr. 1 pareigūnams padavė kitą paketėlį, atmestinas kaip nepagrįstas. Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad 2010-10-24 15 val. 45 min. liudytojas Nr. 1, kuriam taikomas anonimiškumas, vykdęs 2010-10-20 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartyje numatytus nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, policijos pareigūnams pateikė plastikinį užspaudžiamą paketėlį su biria medžiaga, kurią kaip narkotinę medžiagą (heroiną) tą pačią dieną 15 val. 30 min. (duomenys neskelbtini) gatvėje, prieš pastatą, pažymėtą Nr. (duomenys neskelbtini), už 140 Lt nusipirko iš T. L. (1 t., 44 b. l.). Iš aptartų duomenų seka, kad liudytojas Nr. 1 net negalėjo pareigūnams perduoti kito paketėlio, kadangi netrukus po to, kai T. L. liudytojui Nr. 1 perdavė paketėlį, juos sulaikė policijos pareigūnai ir jo striukės kišenėje rado ir paėmė T. L. jam perduotą maišelį. O tą aplinkybę, kad T. L. perduotame paketėlyje buvo ne paracetamolis, o narkotinė medžiaga, patvirtina specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad baltos spalvos birios medžiagos iš plastikinio maišelio, 2010-10-24 T. L. perduoto liudytojui Nr. 1 sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – klonazepamas, kurios masė yra 0,006 g (1 t., 87–91 b. l.)

Nuteistojo skunde nurodytas prašymas atlikti įrodymų tyrimą ir apklausti liudytojus A. J., A. M., atlikti DNR tyrimą, jog nustatytų ar jis turėjo sąlytį su svarstyklėmis, su paketėliu, kuris buvo paimtas iš įslaptinto liudytojo, atmestinas. Pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžiu metu apklaustas specialistas A. Ž. parodė, kad DNR yra daromas pirminio tyrimo metu, kad objektai nebūtų užkrėsti, o vėliau daryti yra netikslinga. Taigi, nesant tinkamų objektų, nėra ir pagrindo atlikti DNR tyrimą. Dėl nuteistojo prašymo apklausti liudytojus A. J., A. M., paminėtina tai, kad esant pakankamai duomenų apie nuteistojo kaltę, šių liudytojų apklausa netenka prasmės. Be to, iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad A. M. dalyvavo apylinkės teismo teisiamojo posėdžio metu ir girdėjo kitų proceso dalyvių parodymus, todėl jo apklausa būtų netikslinga, o parodymai neobjektyvūs.

Taip pat atmestinas nuteistojo T. L. skunde nurodytas prašymas pakeisti jam skirtą kardomąją priemonę į švelnesnę. Pastebėtina, kad kardomoji priemonė suėmimas apeliantui skundžiamu nuosprendžiu skirta iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o apylinkės teismo nuosprendis įsiteisėja nuo apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos, bei esant visiškai įrodytoms apelianto T. L. padarytoms nusikalstamoms veikoms, keisti jam skirtą kardomąją priemonę – nėra pagrindo.

Paskirdamas nuteistajam T. L. terminuotas laisvės atėmimo bausmes, apylinkės teismas vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str., bausmės skyrimo taisyklėmis, įtvirtintomis Lietuvos Respublikos BK 61 str. Skiriant bausmes atsižvelgta į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį – du tyčiniai sunkūs nusikaltimai, apelianto asmenybę, nuteistojo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nebuvimą.

Vertinant T. L. asmenybę – nusikalto būdamas teistas, teistumui neišnykus, Lietuvos Respublikos BK 27 straipsnio prasme – recidyvistas, nusikalto per trumpą laiką po bausmės atlikimo, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, pagal gyvenamąją vietą charakterizuojamas patenkinamai, nedirba, serga onkologine liga, yra iš dalies darbingas (nustatytas 50 procentų darbingumo lygis), todėl visiškai pagrįstai apylinkės teismas paskyrė T. L. laisvės atėmimo bausmes, jų dydį nustatydamas mažesnį nei sankcijose numatyti vidurkiai.

Dėl nuteistojo Ž. T. apeliacinio skundo

Nuteistasis savo apeliaciniame skunde kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių ir jo veikų juridinės kvalifikacijos neginčija, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neviršydamas apeliacinio skundo ribų.

Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribas, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas, skirdamas Ž. T. bausmes, Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio nuostatų nepažeidė, skirdamas nuteistajam bausmes, atsižvelgė į tai, kad pastarasis veikdamas tiesioginės tyčios forma padarė dvi nusikalstamas veikas – baudžiamąjį nusižengimą ir nesunkų nusikaltimą, jog nusikalto būdamas praeityje teistas, tačiau teistumui išnykus, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, gyvenamojoje vietoje dėl jo elgesio skundų ir pareiškimų negauta, jog iš dalies darbingas (nustatytas 40 procentų darbingumo lygis).

Nuteistojo Ž. T. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Esant aptartoms aplinkybėms, prielaidų išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmes pažeidė baudžiamojo įstatymo reikalavimus, nėra.

Nors apeliantas Ž. T. skunde nurodo, kad jam paskirta bausmė yra per griežta, tačiau apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančią medžiagą, konstatuoja, jog bausmės nuteistajam paskirtos nepažeidžiant baudžiamojo įstatymo nuostatų, savo rūšimi ir dydžiu atitinka Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje nurodytą bendrąją bausmės paskirtį.

Be to, iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad Ž. T. už padarytą nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 259 straipsnio 1 dalyje, paskirta bausmė – areštas 40 parų – savo dydžiu mažesnė negu arešto bausmės vidurkis (arešto bausmės vidurkis už nusikaltimo padarymą – 52,5 paros), už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 2 dalyje, paskirta bausmė – areštas 20 parų – savo dydžiu taip pat mažesnė negu arešto bausmės vidurkis (arešto bausmės vidurkis už baudžiamojo nusižengimo padarymą – 27,5 paros), dėl to šios bausmės nelaikytinos aiškiai per griežtomis.

Nuteistojo Ž. T. skunde nurodytas prašymas pripažinti jo prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi atsakomybę lengvinančia aplinkybe, atmestinas. Baudžiamajame įstatyme (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte) nustatyta, kad aplinkybe, lengvinančia kaltininko atsakomybę, yra esant bent vienam iš šių alternatyvių pagrindų: 1) kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi; 2) kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką; 3) kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamoje veikoje dalyvavusius asmenis. Pagal susiformavusią teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, t. y. veiką, kurią jis tiesiogiai padarė, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytas veikas. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis Ž. T. ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad T. L. prašė jo, kad jis leistų jo namuose pasidėti narkotikus (1 t., 149–151 b. l.), o pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu jau teigė, kad nežinojo, jog T. L. atneštame maišelyje yra narkotinės medžiagos (2 t., 131–132 b. l.). Iš to, kas paminėta, matyti, kad Ž. T. parodymai nebuvo iki galo nuoširdūs, todėl teismas, išnagrinėjęs byloje esančią medžiagą, sprendžia, kad tokia nuteistojo parodymų kaita laikytina jo siekiu menkinti savo kaltę. Šios aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis nebuvo pakankamai nuoširdus duodamas parodymus apie jo padaryto nusikaltimo aplinkybes, ir jo gailestis dėl padarytų nusikalstamų veikų yra tik formalus. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantui nėra pagrindo taikyti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės.

Nuteistojo skunde nurodyti teiginiai, kad epizode dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo platinti (BK 259 str. 1 d.) jo vaidmuo buvo antraeilis, kad jis veikė tik kaip padėjėjas, ir tai rodo mažesnį jo pavojingumą, jog rastos draudžiamos medžiagos santykinai yra nedidelio kiekio, kad nuo 2011-06-03 pradėjo dirbti UAB (duomenys neskelbtini) vairuotoju po 2 val. per dieną, neatsveria bausmės tikslų ir paskirties.

Kadangi nuteistajam Ž. T. nešvelninama pirmosios instancijos teismo paskirta galutinė subendrinta bausmė – areštas 50 parų, todėl nėra ir pagrindo tenkinti kito apelianto skunde nurodyto prašymo jam paskirtą arešto bausmę nustatyti atlikti poilsio dienomis, kadangi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 49 straipsnio 5 dalies nuostatomis, arešto bausmę galima nustatyti atlikti poilsio dienomis, jeigu paskirta iki 45 parų arešto.

Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas paskyrė teisingą savo rūšimi ir dydžiu bausmę, todėl švelninti ją pakeičiant iš arešto bausmės į baudą arba trumpesnio termino arešto bausmę, nustatant ją atlikti poilsio dienomis, apeliacinio skundo argumentais ir motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

Nuteistųjų T. L. ir Ž. T. apeliacinius skundus atmesti.

Kolegijos pirmininkas Vidmantas MylėTeisėjai Raimundas JurgaitisZigmas Kavaliauskas