- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-11-19
- Bylos Nr.
- 2-5494-394/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-04370-2013-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jarūnė Sedalienė
- Ieškovas
- J. L.
- Atsakovas
- G. K.
- Trečiasis asmuo
- J. K., E. P.
- Kategorijos
- 44.5.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. L. ieškinį atsakovei G. K. dėl žalos išieškojimo, tretieji asmenys be savarankiškų reikalavimų J. K., Šiaulių rajono savivaldybės administracija ir E. P.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas prašo priteisti 2500,00 Lt žalos bei jo sumokėtą žyminį mokestį. Nurodo, kad Genutė ir J. K. Šiaulių rajono Micaičių kapinėse, būdami gyvi, neturėdami savo šeimos kapavietės, neaiškiomis aplinkybėmis įsirengė kapavietę, pasistatė sau paminklą, tuo suniokodami šalia esančią L. kapavietę: savo kapavietės sąskaita sumažino kapavietę, nugriovė kapavietės tvorelę, dalį akmeninės tvorelės išmetė. Žala įvertinama pagal šiuo metu esančias kainas. Kreipėsi į ieškovę, kvietė atvykti į kapines išsiaiškinti aplinkybes, tačiau atsakovė neatvyko, jam paskambinus telefonu, pradėjo grasinti, šantažuoti, ignoruoti padėtį.
Atsakovė su ieškiniu nesutinka, prašo atmesti, nurodo, kad 2008 m. pradžioje susitiko su pažįstama Z. J., kuri yra ieškovo sesuo, papasakojo jai savo norą įsirengti šeimos kapavietę Micaičių kapinėse. Z. J. pasakė, kad gali sumažinti savo senelių L. kapavietę, kad atsirastų vietos jų kapavietei. Gavę L. kapavietėje palaidotų Igno ir O. L. dukters E. P., kuri prižiūri L. kapą, sutikimą bei Z. J. sumažinus L. kapavietės ribas, 2008 m. pabaigoje išsiliejo savo kapavietės ribas žyminčius pamatus, o 2009 m. pavasarį pasistatė paminklą. Darbus atliko su sutuoktiniu J. K., tačiau L. kapavietei jokios žalos nepadarė, jokios tvorelės nenugriovė, klojant kapavietės pamatus L. kapavietėje jokios tvorelės nebuvo, aplink jų kapą jau buvo sumontuoti bordiūrai. Ieškovas J. L. nėra L. kapą prižiūrintis asmuo, todėl neaišku, kodėl būtent jis reiškia pretenzijas. Ieškovo reikalavimas priteisti iš ieškovės 2500,00 Lt žalą yra nepagrįstas, nes jis realios žalos nepatyrė, L. kapavietės netvarkė ir neaišku, ar tvarkys, be to, ieškovas neįrodė kitų civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų. Ji taip pat nėra tinkama atsakovė šioje byloje, nes viską padarė L. kapavietę prižiūrintis asmuo Z. J. Prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Tretysis asmuo J. K. su ieškiniu nesutinka, prašo atmesti, pilnai palaiko savo žmonos G. K. parodymus ir sutinka su jos nurodytomis aplinkybėmis, 2008 m. pabaigoje kartu su žmona išliejo kapavietės pamatus, o 2009 m. pastatė paminklą, L. kapavietės neniokojo ir jokios žalos jai nepadarė.
Atsiliepimas
Trečiojo asmens Šiaulių rajono savivaldybės administracijos atstovas į posėdį neatvyko, pranešta tinkamai, pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad jų atstovas bylos nagrinėjime nedalyvaus, taip pat išdėstė poziciją dėl ieškovo reikalavimo atlyginti žalą, nurodydamas, kad su ieškiniu nesutinka, nes trūksta civilinės atsakomybės sąlygų argumentacijos ir pagrindimo teisės normomis, įrodymų iš ko susideda 2500,00 Lt turtinė žala. Micaičių kapines prižiūri Kuršėnų kaimiškoji seniūnija, šios kapinės nėra inventorizuotos, Šiaulių rajono savivaldybės administracija turi tik teritorijos planą, tačiau jame nėra pažymėta kapaviečių. L. kapavietė suteikta 1946 metais palaidoti I. L., o vėliau šioje kapavietėje buvo palaidoti O. L. ir jos dukra S. Kuršėnų kaimiškoji seniūnija nėra išdavusi leidimo laidoti ar įrengti kapavietę K., L. ir K. yra giminaičiai, todėl tikėtina, kad jie patys savavališkai pasidalino kapavietės plotą ir ieškovas leido K. pasinaudoti kapavietės dalimi ir esančiu laisvu plotu šalia kapavietės, o K. neteisėtai, be leidimų įsirengė kapavietę (28-29, 77 b. l.).
Šalies argumentai
Tretysis asmuo E. P. su ieškiniu sutinka, prašo tenkinti, nurodo, kad savo tėvų L. kapavietę visą laiką prižiūrėjo ji pati, jai padėjo dukterėčia Z. J.. 2008 ar 2009 metais leido Z. J. sumažinti L. kapą, kad būtų lengviau jį prižiūrėti. Z. J. jai pasakė, kad K. nori pasidaryti kapavietę. Pas ją į namus atvažiavo Z. J. su G. K., Z. surašė raštą, o ji pasirašė, kad davė sutikimą sumažinti tėvų kapą 2008 metais ir jokių pretenzijų K. neturi. Dabar ji tenori, kad tėvų kapas būtų tinkamai sutvarkytas.
Ieškinys atmestinas. LR Civilinis kodeksas numato, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (LR CK 6.246 str. 1 d.). Civilinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos ir kitos civilinės atsakomybės sąlygos: žala (LR CK 6.249 str.), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir žalos (LR CK 6.247 str.), žalą padariusio asmens kaltė (LR CK 6.248 str.). Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra ne kartą pasisakęs, kad neteisėtus atsakovo veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį turi įrodyti asmuo, reikalaujantis žalos atlyginimo (ieškovas).
Motyvuojamoji dalis
Bylos duomenimis nustatyta, kad Šiaulių rajone, Micaičių kaimo kapinėse yra L. šeimos kapavietė, kurioje 1946 m. palaidotas I. L., 1975 m. – O. L., o 1962 m. – jų dukra S. (30-32 b. l.). Iš Kuršėnų kaimiškosios seniūnijos pateiktų raštų matosi, kad šią kapavietę prižiūri L. dukra E. P., J. L. ir Z. J., o vienintelio kapo prižiūrėtojo seniūnija nustatyti negali, nes nėra išlikusio Micaičių kapinių laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnalo (30, 72 b. l.). Šalia L. kapavietės 2009 metais įrengta Jono ir G. K. kapavietė, tačiau šioje kapavietėje palaidotų asmenų nėra (16-17, 28-30 b. l.). Ieškovas teigia, kad Genutė ir J. K., įsirengdami savo šeimos kapavietę, suniokojo L. šeimos kapavietę, t.y. sumažino jos plotą, išardydami ir perkeldami betoninius bortus, kuriuos sudėjo bet kaip, jų nesutvirtino, tačiau šiuos ieškovo teiginius paneigia atsakovės G. K., trečiųjų asmenų J. K. ir E. P., liudytojų Z. J. ir K. P. A. parodymai. Visi šie asmenys aiškina, kad L. kapavietę sumažino Z. J., turėdama tetos E. P. sutikimą, nes nebebuvo kam tvarkyti L. kapo, kapavietės mažinimo darbus betarpiškai atliko pati Z. J. su savo šeimos nariais, t.y. vyru K. P. A. ir sūnumi, jie išardė ir perkėlė bortus, nugriovė šoninius stulpus, ant kurių kažkada laikėsi metalinės grandinės, kurių jau nebebuvo, kapavietę sumažino iš kiekvienos pusės gal po 10-15 cm, o K. savo kapavietę įsirengė šalia, tuščioje vietoje, o už tai, kad E. P. leido sumažinti L. kapą, K. davė Z. J. 300,00 Lt, kuriuos ši perdavusi E. P. Savo sutikimą sumažinti tėvų kapą E. P. patvirtino raštu (41 b. l.).
Kapaviečių skyrimo ir laidojimo jose, kapinių priežiūros ir kitų su kapinių tvarkymu susijusių darbų ir paslaugų atlikimo tvarką reglamentuoja LR Vyriausybės 2008-11-19 nutarimu Nr. 1207 patvirtintos Kapinių tvarkymo taisyklės. Šių taisyklių 14 p. numato, kad kapavietė skiriama žmogaus palaikams laidoti, laidojančiam asmeniui pateikus rašytinį prašymą ir mirties liudijimą, 17 p. - kad naujas kapas esamoje kapavietėje gali būti formuojamas tik tuo atveju, jei kapavietė turi aiškiai suformuotas ribas, formuojant kapą esamoje kapavietėje kapavietės ribos gali būti pakeistos, jeigu toks pakeitimas galimas pagal kapinių planą, kapavietės riboms pakeisti būtina gauti kapinių prižiūrėtojo leidimą. Iš Šiaulių rajono savivaldybės administracijos pateiktų dokumentų matosi, kad Kuršėnų kaimiškoji seniūnija nėra išdavusi leidimo laidoti ir įrengti kapavietę Kriščiūnams, apie Jono ir G. K. kapavietėje palaidotus asmenis kapinių priežiūros žurnale įrašų nėra (28-30 b. l.). G. K. veiksmai įsirengiant kapavietę Micaičių kapinėse Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Kuršėnų kaimiškosios seniūnijos įvertinti kaip neteisėti, 2013-09-26 surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodyta, kad G. K. be leidimo įsirengė kapavietę šalia J. L. kapavietės, nesilaikydama Kapinių tvarkymo taisyklių ir tuo pažeidė LR ATPK 162¹ str. 1 d., už ką administraciniu nurodymu pasiūlyta sumokėti 25,00 Lt dydžio baudą (63-65 b. l.). Šią baudą atsakovė G. K. sumokėjo 2013-09-26 (61-62 b. l.).
Nors atsakovės G. K. veiksmai, įsirengiant savo kapavietę pripažinti neteisėtais, tačiau ieškovas neįrodė, kad atsakovė šiais savo veiksmais padarė žalos L. kapavietei ir kad G. K. atžvilgiu būtų galima taikyti Kapinių tvarkymo taisyklių 20 p., kuriame kalbama apie žalos, padarytos kitai kapavietei, atlyginimą. Taigi ieškovas neįrodė priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir L. kapavietei padarytos žalos, taip pat neįrodė ir L. kapavietei padarytos žalos dydžio, nes ieškiniui pagrįsti pateikė tik fotonuotraukas ir savo padarytą paskaičiavimą (2-7, 14-17, 55 b. l.). Be to, sužinojęs apie senelių kapavietės sumažinimą 2009 metų rudenį, į teismą ieškovas kreipėsi tik 2013 m. birželio 19 d., t.y. praleidęs LR Civilinio kodekso 1.125 str. 8 d. numatytą trejų metų ieškinio senaties terminą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.
Pagal LR Civilinio proceso kodekso 98 str., šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas, tačiau šios išlaidos priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) minimalaus dydžio“ 7 p. numatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama LR Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga (MMA), 8.18 p. nurodyta, kad už vieną atstovavimo valandą teisme maksimalus dydis yra 0,15 MMA, kas sudaro 150,00 Lt, o 5 p. – kad už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų rekomendacijose nurodyto maksimalaus užmokesčio. Atsakovės atstovė, prašydama priteisti iš ieškovo išlaidas už advokato pagalbą, pateikė teismui dokumentus, iš kurių matosi, kad už atstovavimą civilinėje byloje paskaičiuota 800,00 Lt suma – 200,00 Lt už advokato padėjėjo atstovavimą parengiamajame teismo posėdyje ir 600,00 Lt už advokato atstovavimą teismo posėdyje (79-82 b. l.). Nagrinėjant civilinę bylą teisme įvyko du parengiamieji posėdžiai, kuriuose atsakovę atstovavo advokato padėjėja ir kurių bendra trukmė buvo 1 val., o teismo posėdis 2013-11-12 truko 2 val., todėl už advokato (advokato padėjėjo) dalyvavimą teismo posėdžiuose priteistini tik 420,00 Lt (2 val. x 150,00 Lt ir 1 val. x 120,00 Lt). Valstybei iš ieškovo priteistinos teismo patirtos procesinių dokumentų persiuntimo išlaidos (LR CPK 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis LR CPK 259, 260, 263 – 270 str., 301 - 307 str.,
nusprendė:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo J. L., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovei G. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 420,00 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti bei 24,50 Lt procesinių dokumentų persiuntimo išlaidų valstybei.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per sprendimą priėmusį Šiaulių apylinkės teismą.