- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-21
- Bylos Nr.
- e2A-707-565/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-30635-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Burdulienė, Dainius Rinkevičius, Jadvyga Mardosevič
- Atsakovas
- UAB „BIMBO VILNIUS“
- Ieškovas
- T. K.
- Trečiasis asmuo
- V. G., įmonė „Lomis Group Inc.“
- Kategorijos
- 2.6.1.4Prievolių vykdymas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jadvygos Mardosevič ir Dainiaus Rinkevičiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės UAB „BIMBO VILNIUS“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo T. K. ieškinį atsakovei UAB „BIMBO VILNIUS“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo, tretieji asmenys V. G. (V. G.) ir įmonė „Lomis Group Inc.“, bei pagal trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, įmonės „Lomis Group Inc.“ ieškinį atsakovei UAB „BIMBO VILNIUS“ dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovas T. K. (trečiojo asmens V. G. teisių perėmėjas) ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės UAB „BIMBO VILNIUS“ 25 000 Eur skolą, 1 900 Eur palūkanas, 5 proc. metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad pagal 2014 m. gruodžio 29 d. paskolos sutartį trečiasis asmuo V. G. suteikė atsakovei 25 000 Eur paskolą, o atsakovė įsipareigojo paskolą grąžinti iki 2015 m. gruodžio 29 d. bei sumokėti 2 proc. metines palūkanas (1 900 Eur). Paskola atsakovei suteikta 2015 m. vasario 3 d., 25 000 Eur sumą pervedus iš „Lomis Group Inc.“ sąskaitos į atsakovės sąskaitą. Aplinkybę, jog 25 000 Eur paskolą atsakovei suteikė V. G., patvirtina 2015 m. sausio 19 d. susitarimas, sudarytas tarp ,,Lomis Group Inc.“ ir V. G.. 2018 m. gruodžio 9 d. reikalavimo teisių pirkimo-pardavimo sutartimi V. G. perleido ieškovei reikalavimo teises į atsakovės skolą.
Atsiliepimas
3. Atsakovė UAB „BIMBO VILNIUS“ prašė ieškinį atmesti.
4. Atsakovė nurodė, kad paskolos teisiniai santykiai susiklostė tarp atsakovės ir „Lomis Group Inc.“, vadovaujamos V. G., todėl ieškovas neturi reikalavimo teisės. 2015 m. vasario 3 d. „Lomis Group Inc.“ atliktame pavedime nenurodyta, kad pinigai pervedami už kitą asmenį. Vėlesniuose V. G. ir atsakovės susirašinėjimuose V. G. nenurodė, kad paskolą jis suteikė asmeniškai ir būtent jam reikės grąžinti paskolos likutį. Be to, su V. G. buvo suderinti atsakovės ir „Lomis Group Inc.“ susitarimai dėl tarpusavio skolų ir jų įskaitymo. Nuo 2014 m. teikdama V. G. įvairias teisines-organizacines paslaugas, atsakovės teisininkė 2015 m. sausį susitarė su „Lomis Group Inc.“ direktoriaus pareigas ėjusiu V. G. dėl šios įmonės paskolos. Vėliau susitarta, kad iš šios paskolos V. G. ir jo vadovaujama „Lomis Group Inc.“ apmokės atsakovei už suteiktas paslaugas. Iš gautos paskolos atsakovė padengė V. G. ir „Lomis Group Inc.“ skolas atsakovei už suteiktas paslaugas, pateikdama pareiškimą dėl tarpusavio prievolių įskaitymo.
5. Trečiasis asmuo V. G. prašė ieškinį tenkinti.
Šalies argumentai
6. V. G. nurodė, kad 2015 m. sausį iš jo buvo prašoma paskolinti pinigų atsakovei ir buvo tariamasi, kad paskolą gali suteikti tiek jis pats, tiek „Lomis Group Inc.“ Atsakovei pageidaujant sutartį sudaryti su fiziniu asmeniu, sutartis buvo sudaryta su V. G.. Aplinkybę, jog atsakovei buvo žinoma, kad paskolą jai suteikė V. G., o ne „Lomis Group Inc.“, patvirtina į bylą pateikti atsakovės 2015 m. gruodžio 28 d. bei 2018 m. balandžio 27 d. prašymai pratęsti paskolos sutartį, adresuoti V. G..
7. Trečiasis asmuo „Lomis Group Inc.“ byloje pareiškė savarankišką reikalavimą – pripažinti niekiniu ir negaliojančiu atsakovės 2018 m. lapkričio 5 d. pareiškimu atliktą 25 200 Eur įskaitymą „Lomis Group Inc.“, o dėl ieškovo pareikštų reikalavimų prašė spręsti teismo nuožiūra.
8. „Lomis Group Inc.“ nurodė, kad nesuteike? atsakovei 25 000 Eur paskolos, o 2015 m. vasario 3 d. moke?jimo pavedimu, vykdydama 2015 m. sausio 19 d. susitarima? su V. G., pervede? i? atsakovės sa?skaita? už V. G. 25 000 Eur sumą. Atsakovės 2018 m. lapkričio 5 d. pareis?kimas apie 25 200 Eur prievole?s i?skaityma? negali sukelti jokiu? pasekmiu? „Lomis Group Inc.“. V. G. nors ir davė sutikimą, kad atsakovė paskolą grąžintų į „Lomis Group Inc.“ sąskaitą, tačiau nurodymas prievolę įvykdyti kitam asmeniui, nereiškia V. G. reikalavimo teisės perleidimo įmonei. V. G. „Lomis Group Inc.“ nepateikė jokių įmonės vardu su atsakove sudarytų sutarčių dėl teisinių ar organizacinių paslaugų teikimo ar su tokiomis paslaugomis susijusių atsakovės išlaidas patvirtinančių įrodymų. Atsakovė neturi 25 200 Eur reikalavimo teisės į „Lomis Group Inc.“, todėl atsakovės atliktas įskaitymas yra niekinis ir negaliojantis. Be to, atsakovės atliktas įskaitymas atliktas jau iškėlus šią civilinę bylą, o įstatymas draudžia įskaityti teisme ginčijamus reikalavimus.
Atsiliepimas
9. Atsakovė prašė trečiojo asmens „Lomis Group Inc.“ savarankišką reikalavimą atmesti kaip nepagrįstą.
10. Atsakovė nurodė, jog tai, kad kreditorė yra „Lomis Group Inc.“, taip pat tai, kad atsakovė suteikė V. G. ir jo valdomai įmonei paslaugas, už kurias V. G. pažadėjo atsiskaityti iš suteikto kredito (įskaitant kredito grąžinimą), patvirtina V. G. 2018 m. spalio 25 d. parengta ir pasiūlyta sudaryti taikaus susitarimo redakcija. Sa?skaitomis patvirtintos atsakovės faktine?s tiesiogine?s is?laidos sudaro 15 804,23 Eur. Uz? savo pačios uz?sienyje per keleta? me?nesiu? atliktus darbus atsakovė pateike? 3 600 Eur dydz?io sa?skaitas. Uz? 2015 m. liepos 15 d. – 2018 m. rugpjūčio 29 d. atsakovės teisininke?s R. V. darba?, vykdant V. G. kitus pavedimus, atsakovė siekia gauti 5 798 Eur sumą (446 val. x 13 Eur). Bendra atsakovės suteikta paslaugu?, kurios dengiamos (i?skaitomos) is? suteikto kredito le?s?u?, suma siekia 25 200 Eur. Atliktas įskaitymas teisėtas, nes tuo metu trečiasis asmuo dar nebuvo įtrauktas į šios civilinės bylos nagrinėjimą.
Šalies argumentai
11. V. G. prašė „Lomis Group Inc.“ pareikštus reikalavimus tenkinti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
12. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. spalio 9 d. sprendimu ieškinį ir trečiojo asmens „Lomis Group Inc.“ pareikštus savarankiškus reikalavimus tenkino. Teismas nusprendė: priteisti ieškovui iš atsakovės 25 000 Eur skolą, 1 900 Eur palūkanas ir penkių procentų metines palūkanas už priteistą 25 000 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2018 m. spalio 4 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; pripažinti negaliojančiu atsakovės 2018 m. lapkričio 5 d. pareiškimu atliktą įskaitymą.
13. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad:
13.1. 2014 m. gruodžio 29 d. paskolos sutartyje nurodyta, kad V. G. paskolina atsakovei 86 320 Lt (25 000 Eur). 2015 m. vasario 3 d. pavedimu „Lomis Group Inc.“ pervedė atsakovei 25 000 Eur. Nors atsakovė teigė, kad jai paskolą suteikė ne V. G., o „Lomis Group Inc.“, tačiau atsakovė paskolos sutartį sudarė ne su „Lomis Group Inc.,“ bet su V. G.– sutartyje nurodyti V. G., kaip fizinio asmens, ne kaip juridinio asmens atstovo duomenys, nenurodyti jokie „Lomis Group Inc.“ Rekvizitai. Aplinkybė, kad paskolos sumą atsakovei pervedė „Lomis Group Inc.“, o ne V. G., nekeičia paskolos sutarties šalių sulygtų esminių paskolos sutarties sąlygų, be kita ko, aiškiai nurodytų sutarties šalių. Norminiai teisės aktai nedraudžia kreditoriaus skolinamą pinigų sumą skolininkui suteikti iš kito asmens sąskaitos. Asmuo, veikęs kreditoriaus interesais ar prašymu, netampa skolininko kreditoriumi ir (ar) paskolos sutarties šalimi;
13.2. išvadą, kad paskolos sutartį atsakovė sudarė būtent su V. G., o ne su „Lomis Group Inc.“, patvirtina ir vėlesni (2015 m. gruodžio 28 d., 2016 m. lapkričio 8 d., 2018 m. balandžio 27 d.) atsakovės raštai, kuriuos atsakovė adresavo V. G., o ne „Lomis Group Inc.“ Nors byloje yra rašytinių įrodymų (el. laiškų), kuriuose V. G. išreiškė savo valią, kad atsakovė paskolą grąžintų į „Lomis Group Inc.“ sąskaitą, tačiau toks kreditoriaus nurodymas skolininkui, kam (į kieno sąskaitą) pervesti pinigus, negali būti vertinamas kaip kreditoriaus reikalavimo teisės į paskolos grąžinimą perleidimas ir (arba) kaip kreditoriaus pasikeitimas paskolos teisiniame santykyje. Į bylą nepateikta įrodymų, kurie patvirtintų V. G. ir „Lomis Group Inc.“ susitarimą dėl reikalavimo teisių į atsakovės skolą perleidimo;
13.3. 2018 m. lapkričio 5 d. pareiškimu atsakovė pranešė „Lomis Group Inc.“ apie priešpriešinių reikalavimų įskaitymą. Atsakovės pareiškime nurodyta, kad „Lomis Group Inc.“ 2015 m. vasario 4 d. pervedė atsakovei 25 000 Eur, o atsakovė 2016 m. - 2017 m. suteikė „Lomis Group Inc.“ teisinių, tarpininkavimo, derybinių, organizacinių ir kitokių paslaugų, tačiau nei „Lomis Group Inc.“, nei jos atstovai už tuos darbus neatsiskaitė. Nustačius, kad paskolos teisiniai santykiai susiklostė tarp atsakovės ir V. G., atsakovės pareiškimu atliktas įskaitymas pripažįstamas negaliojančiu, nes tuo metu nebuvo „Lomis Group Inc.“ priešpriešinių vienarūšių reikalavimų atsakovei;
13.4. atsakovė įrodinėjo jos darbuotojos R. V. atliktus darbus ir suteiktas paslaugas tiek „Lomis Group Inc.“, tiek V. G.. Atsakovė skirtingais laikotarpiais nurodė skirtingas tiek V. G., tiek „Lomis Group Inc.“) suteiktų paslaugų kainas, pavyzdžiui, 2018 m. spalio 23, 25, 31 d. – 6 400 Eur; 2018 m. lapkričio 16 d. – 34 200 Eur. Iš pateiktų duomenų visumos (nesant dalyvaujančių byloje asmenų konkrečių paaiškinimų bei suformuluotų procesinių reikalavimų) nėra galimybės atriboti atsakovės V. G. ar „Lomis Group Inc.“ suteiktų paslaugų nuo R. V. V. G. suteiktų paslaugų pagal atskirą įgaliojimą. Atsakovė neįrodė pagrindų mažinti priteistiną paskolos sumą atsakovės suteiktų paslaugų verte;
13.5. iš atsakovės ir trečiųjų asmenų tarpusavio susirašinėjimo akivaizdžiai matyti, kad atsakovė aiškiai skyrė du asmenis – V. G. ir „Lomis Group Inc.“, t. y. jų netapatino. Priešingai, iš atsakovės pastangų aiškiai apibrėžti banko sąskaitos, į kurią grąžintina paskolos suma, savininką – V. G. ar „Lomis Group Inc.“ – akivaizdu, kad atsakovė negali būti vertinama kaip suklydusi dėl kreditoriaus, kuriam turi būti grąžinama paskola (CK 6.44, 6.45 straipsniai). Kreditoriaus V. G. nurodymas atsakovei paskolą grąžinti pervedant pinigus į įmonės „Lomis Group Inc.“ sąskaitą negali būti vertinamas kaip kreditoriaus nurodymas / sutikimas konkrečią piniginę prievolę įvykdyti „Lomis Group Inc.“ Už suteiktas atlygintinas paslaugas (CK 6.39 straipsnio 1 dalis);
13.6. byloje esantys V. G. el. laiškai, kuriuose atsakovei siūloma už suteiktas paslaugas pateikti sąskaitą apmokėjimui „Lomis Group Inc.“, patvirtina tarp atsakovės ir „Lomis Group Inc.“ susiklosčiusius santykius, t. y. V. G., kaip „Lomis Group Inc.“ atstovas, patvirtina, jog už „Lomis Group Inc.“ atsakovės suteiktas paslaugas turėtų atsiskaityti būtent „Lomis Group Inc.“, o ne V. G.. Taigi nėra pagrindo teigti, jog atsakovė galėjo sąžiningai klysti ir manyti, kad už jos suteiktas paslaugas „Lomis Group Inc.“ bus atitinkamai mažinama atsakovės skola V. G.. Netgi po visų atsakovės nurodomų paslaugų suteikimo 2015 - 2017 metų laikotarpiu, atsakovė 2018 m. balandžio 25 d. el. laiške V. G. vis dar išreiškė savo ketinimus grąžinti paskolą, t. y. atsakovė tuo metu nesilaikė pozicijos, kad jos skola jau buvo padengta suteiktų paslaugų verte. Taigi nėra pagrindo ginčo santykiams taikyti CK 6.44, 6.45 straipsnių nuostatų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
14. Atsakovė UAB „BIMBO VILNIUS“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 9 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį ir trečiojo asmens „Lomis Group Inc.“ pareikštą savarankišką reikalavimą atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
14.1. paskolos sutartį atsakovė sudarė su „Lomis Group Inc.“, tačiau dėl ofšorinių kompanijų specifikos į paskubomis paruoštą paskolos sutartį buvo įrašyta faktinio bendrovės vadovo V. G. pavardė ir nurodytas faktinės bendrovės būstinės Šveicarijoje adresas. Kreditą atsakovei suteikė ir pinigus pervedė „Lomis Group Inc.“, bankiniame pavedime nenurodoma, jog bendrovė pinigus atsakovei pervedė už V. G.. Teismui pateiktas 2015 m. sausio 19 d. tariamas susitarimas, sudarytas V. G. su jo paties valdoma „Lomis Group Inc.“, pagal kurį „Lomis Group Inc.“ pinigus atsakovei pervedė neva už V. G., kaip fizinį asmenį, yra ne tik fiktyvus, bet ir galimai suklastotas, nes jis surašytas ankstesne data, nei su atsakove buvo susitarta dėl kredito, jį pasirašęs asmuo nėjo direktoriaus-sekretoriaus pareigų;
14.2. teismas kreditoriumi pripažino fizinį asmenį, kuris iki ieškinio teismui pateikimo nei karto nesikreipė į atsakovę dėl kredito grąžinimo jam asmeniškai. V. G. „Lomis Group Inc.“ vardu nuo pat paskolos sudarymo iki pat ieškinio teismui pateikimo be jokių išimčių nuosekliai nurodydavo kreditą pervesti į „Lomis Group Inc.“ sąskaitą. Byloje nėra nei vieno įrodymo, patvirtinančio, jog V. G. būtų prašęs pinigus pervesti jam asmeniškai;
14.3. teismas neatsižvelgė į atsakovės pateiktus rašytinius įrodymus, kurie akivaizdžiai patvirtina, kad kreditorius buvo „Lomis Group Inc.“, o ne jos vadovas V. G.. Teismas nevertino „Lomis Group Inc.“ direktoriaus ir savininkų vardu pasirašytų el. laiškų dėl paskolos sutarties pratęsimo ir likučio grąžinimo į bendrovės sąskaitą, šios bendrovės atlikto bankinio pavedimo, atsakovės pateiktų sąskaitų už jos suteiktas paslaugas, nevertino 2016 m. lapkričio 8 d. pagal susitarimą atliktos ir neginčytos dalies kredito grąžinimo užskaitos, 2018 m. šalių suderintų taikos susitarimų projektų dėl skolų įskaitymo, mažinant kredito likutį, kuriuose nurodoma, jog paskolą atsakovei suteikė „Lomis Group Inc.“. Teismas taip pat nevertino faktų, kad į atsakovės rašytinius prašymus pratęsti kredito grąžinimą atsakymai atsakovei buvo siunčiami „Lomis Group Inc.“ vardu, juos V. G. pasirašydavo kaip direktorius, nurodydamas, kokius sprendimus priėmė bendrovės savininkai. Taigi atsakovė su V. G. nesutarė ne dėl to, kad kreditorius yra „Lomis Group Inc.“, bet dėl grąžinto kredito sumos (įskaitos už atliktus darbus) dydžio;
14.4. teismas neatsižvelgė į tai, jog V. G. ir jo valdoma „Lomis Group Inc.“ veikia kaip vienas vienetas, kad šis fizinis asmuo ir jo valdomas juridinis asmuo yra tarpusavyje neatskiriamai susiję ir atsakovė neturėjo jokios fizinės galimybės atskirti, kada V. G. veikia savo asmens, o kada savo valdomos įmonės naudai. Šią aplinkybę patvirtina V. G. 2016 m. balandžio 3 d. el. laiškas, kuriuo jis prašė nekilnojamojo turto sandorius jam parengti taip, kad jo paties „nesimatytų“. Taigi atsakovė nežinojo ir negalėjo žinoti, kas yra suteiktų paslaugų galutinis naudos gavėjas – „Lomis Group Inc.“ ar asmeniškai V. G.. Mokamas paslaugas užsakinėjo V. G., pavedimuose atsakovei jis nenurodydavo, kieno – savo ar „Lomis Group Inc.“, naudai jas užsako, tačiau atsakovei pažadėdavo už jas apmokėti iš suteikto kredito. V. G. veikė kaip verslininkas komerciniu interesu. Teikdama V. G. užsakymu atliktų darbų ataskaitas, išlaidų sąmatas ir konkrečias sąskaitas, atsakovė jas siųsdavo V. G.;
14.5. už kelerių metų darbą teikiant mokamas vietines ir tarptautines paslaugas atsakovei (ar jo darbuotojams) nesumokėjo nei V. G., nei jo valdoma bendrovė. Atsakovė pateikė teismui už kreditorių tretiems asmenims apmokėtas tiesioginių išlaidų faktines sąskaitas, kurios sudaro 11 912,23 Eur, taip pat sąskaitomis patvirtintas atsakovės darbuotojų komandiruočių išlaidas, kurios siekia 3 892,0 Eur, šios tiesioginės faktinės išlaidos (be honorarų už atsakovės suteiktas paslaugas) sudaro 15 804,23 Eur. Šias atsakovės išlaidas pagal kitų paslaugų tiekėjų pateiktas faktines sąskaitas pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino kaip nepakankamai įrodytomis;
14.6. teismas neobjektyviai vertino, ką V. G. atstovauja. Tais atvejais, kai į atsakovės prašymus pratęsti kredito likučio grąžinimo terminą atsakymus V. G. pasirašydavo kaip bendrovės direktorius ir nurodydavo savo akcininkų valią, teismas susirašinėjimą vertino kaip atsakovės santykį su fiziniu asmeniu V. G.. Ir priešingai, V. G. laiškus, kuriais atsakovei jis pavesdavo darbus ar aiškindavosi dėl mokėtinų sumų, teismas vertino, kaip įmonės dokumentus. Teismas iš esmės nesiaiškino tikrosios sutarties šalių valios ir tikrųjų teisinių santykių, nesilaikė CK 6.193 straipsnio reikalavimų sutartį aiškinti sąžiningai, nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką ir šalių elgesį po sutarties sudarymo;
14.7. „Lomis Group Inc.“ su advokatu sudarytoje teisinių paslaugų sutartyje advokatui buvo draudžiama reikšti savarankiškus reikalavimus. Nepaisydamas šio draudimo, teismas priėmė ir patenkino „Lomis Group Inc.“ atstovo savarankišką ieškinį. Be kita ko, šis trečiojo asmens vardu pateiktas ieškinys dėl tarpusavio skolų įskaitos yra nelogiškas ir akivaizdžiai nereikšmingas. Dėl tokių reikalavimų (siūlymo atšaukti 2018 m. lapkričio 5 d. pareiškimą dėl atliktos tarpusavio skolų įskaitos) į atsakovę t„Lomis Group Inc.“ prieš tai nesikreipė. Jei teismas kreditoriumi pripažintų asmeniškai V. G., tai atsakovės raštas jo valdomai bendrovei dėl užskaitos automatiškai taptų niekiniu – atsakovė fiziškai negalėtų už suteiktas paslaugas savo sąskaitų padengti iš neegzistuojančio kredito. Tokio „Lomis Group Inc.“ savarankiško ieškinio nagrinėjimas teisiškai reikšmingas būtų atskiroje byloje, jei tikrąja kreditore būtų pripažinta V. G. valdoma bendrovė „Lomis Group Inc.“.
Atsiliepimas
15. Trečiasis asmuo „Lomis Group Inc.“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
15.1. paskolos sutarties šalimi buvo V. G., o ne „Lomis Group Inc.“, kuri tik vykdydama su V. G. sudarytą 2015 m. sausio 19 d. susitarimą, 2015 m. vasario 3 d. pervedė V. G. priklausančias išmokėti sumas į V. G. nurodytą atsakovės sąskaitą (CK 6.44 straipsnio 1 dalis). „Lomis Group Inc.“, kaip savarankiškas juridinis asmuo, veikdamas per vieną iš tuometinės direktorių tarybos direktorę M. d. C., kurią 2018 m. spalio 3 d. pakeitė O. L., išdavė V. G. 2014 m. spalio 29 d. įgaliojimą trejų metų terminui veikti „Lomis Group Inc.“ vardu. „Lomis Group Inc.“ su fiziniu asmeniu V. G. nei faktiškai, nei teisiškai nesitapatina;
15.2. „Lomis Group Inc.“ su atsakove jokių teisinių santykių neturėjo. R. V., kuri kartu yra ir atsakovės teisininkė, 2016 m. sausio - gegužės mėn. teikė „Lomis Group Inc.“ teisines ir organizacines paslaugas, susijusias su nekilnojamojo turto įsigijimu, kurias „Lomis Group Inc.“ vardu užsakė V. G., veikdamas 2014 m. spalio 29 d. įgaliojimo pagrindu. Atsakovė, nebūdama paslaugas teikusio asmens teisių perėmėja, nepagrįstai bando prisiimti ne jos teiktas paslaugas, galimai nesąžiningai siekdama supainioti prievolės šalis ir išvengti prievolės V. G. pagal paskolos sutartį vykdymo;
15.3. atsakovė nepateikė įrodymų, kad finansinės ir teisinės paslaugos realiai buvo suteiktos. Kita vertus, „Lomis Group Inc.“ jokių finansinių ir teisinių paslaugų nei pas atsakovę, nei pas kitus juridinius asmenis neužsakinėjo ir negavo. Atsakovės pateikti įrodymai yra prieštaringi: 2018 m. lapkričio 16 d. atsakovė išlaidų sąmatą teikė 34 200 Eur sumai, tuo tarpu R. V. 2016 m. balandžio 5 d. nurodo kitokias sumas, kurias prašo pervesti UAB „ITBA“ sąskaitą, o pati atsakovė 2018 m. spalio 15 d., praėjus daugiau nei dviem metams nuo tariamų paslaugų suteikimo, išrašo „Lomis Group Inc.“ 25 200 Eur sąskaitą, kitą dieną, 2018 m. spalio 16 d., išrašo „Lomis Group Inc.“ 25 200 Eur sąskaitą, jų iš esmės niekaip nepagrįsdama, ir 2018 m. lapkričio 5 d. pareiškimu, adresuotu „Lomis Group Inc.“, atsakovė atlieka įskaitymą. Pagal CK 6.130 straipsnio 1 dalį įskaitymas galimas, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, tuo tarpu „Lomis Group Inc.“ neturėjo reikalavimo teisės į atsakovę;
15.4. „Lomis Group Inc.“ dėl įskaitymo pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu teismui teikė prašymą, nurodydamas, kad CK 1.78 straipsnio 5 dalis numato, jog niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (savo iniciatyva), jei yra akivaizdus niekinio sandorio pagrindas. Tačiau teismas nurodė pašalinti procesinio dokumento trūkumus, todėl „Lomis Group Inc.“ pareiškė savarankišką ieškinį. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad „Lomis Group Inc.“ atstovavęs advokatas negalėjo pareikšti savarankiško ieškinio. CPK 46 straipsnyje numatyta teisė trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, savarankišką reikalavimą pareikšti. Tuo tarpu CPK 59 straipsnis numato, kad atstovas turi teisę atlikti atstovaujamojo vardu visus procesinius veiksmus, išskyrus įgaliojime nurodytas išimtis (išimtis pareikšti savarankišką ieškinį „Lomis Group Inc.“ su atstovu sudarytoje teisinių paslaugų sutartyje nenumatyta).
16. Trečiasis asmuo V. G. prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
16.1. 2014 m. pabaigoje V. G. su atsakove vedė derybas dėl paskolos suteikimo. V. G. nurodė, kad atsakovei gali suteikti 25 000 Eur paskolą, nes „Lomis Group Inc.“ būtent tokią sumą jam buvo skolinga. Atsakovė dėl mokestinių ar kitų priežasčių, kurios V. G. iš esmės nėra žinomos, apsisprendė, kad paskolą pageidauja gauti iš V. G., ir parengė 2014 m. gruodžio 29 d. paskolos sutarties tekstą, todėl V. G. su „Lomis Group Inc.“ sudarė 2015 m. sausio 19 d. susitarimą, pagal kurį V. G. grąžintiną 25 000 Eur sumą „Lomis Group Inc.“ perves ne tiesiogiai V. G., o į atsakovės sąskaitą. Tokiu būdu „Lomis Group Inc.“ grąžino skolą V. G., o V. G. suteikė paskolą atsakovei;
16.2. atsakovės argumentai, kad 2015 m. sausio 19 d. susitarimas tarp V. G. ir „Lomis Group Inc.“ yra fiktyvus, nepagrįsti. V. G. pripažįsta, kad 2014 m. gruodžio 29 d. datuota paskolos sutartis su atsakove buvo pasirašyta vėliau, po jo atsakovei siųsto 2015 m. sausio 28 d. elektroninio laiško, tačiau 2015 m. sausio 19 d. susitarimas tarp V. G. ir „Lomis Group Inc.“ buvo sudarytas atsižvelgiant į tai, kad atsakovė tuo metu buvo apsisprendusi pinigus skolintis iš V. G., o ne „Lomis Group Inc.“;
16.3. atsakovė 2014 m. gruodžio 29 d. paskolos sutarties, kurioje paskolos davėju nurodytas V. G., neginčijo ir pripažino, kad iš „Lomis Group Inc.“ jai pervesta pinigų suma yra ne „Lomis Group Inc.“, o V. G. suteikta paskola. Tai akivaizdžiai patvirtina atsakovės rašyti 2015-12-28, 2016-11-08 ir 2018-04-27 prašymai V. G., o ne „Lomis Group Inc.“ pratęsti paskolos grąžinimo terminą;
16.4. aplinkybę, kad suėjus paskolos grąžinimo terminui V. G. reikalavo iš atsakovės pinigus pervesti į „Lomis Group Inc.“ sąskaitą, sąlygojo su atsakove niekaip nesusiję V. G. ir „Lomis Group Inc.“ tarpusavio santykiai, kurių pagrindu V. G. buvo įsipareigojęs investuoti į „Lomis Group Inc.“ veiklą. Kita vertus, V. G. tikėjosi, kad reikalaudamas iš atsakovės grąžinti pinigus, motyvuojant, kad to iš jo reikalauja „Lomis Group Inc.“, paskatins atsakovę vykdyti savo įsipareigojimus;
16.5. atsakovės teisininkė R. V. (kuri yra atsakovės (duomenys neskelbtini) N. V. dukra), būdama nekilnojamojo turto pardavimo tarpininke, teikė paslaugas V. G. atstovaujamai „Lomis Group Inc.“ dėl nekilnojamojo turto įsigijimo Tenerifėje, už kurias prašė apmokėti UAB „ITBA“, tačiau dėl paslaugų apimties kilo ginčas. V. G. galutinai pareikalavus atsakovės grąžinti paskolą, atsakovės teisininkė R. V. dar kartą paskaičiavo „Lomis Group Inc.“ suteiktų paslaugų apimtis ir parengė taikos sutarties projektą, nurodydama, kas šias paslaugas „Lomis Group Inc.“ neva tai suteikė atsakovė, kuri neva tai yra suteikusi atsakovei paskolą, todėl šios sumos turėtų būti įskaitytos, kurį V. G., siekdamas išspręsti kilusius ginčus, ėmė derinti, tačiau „Lomis Group Inc.“ paprieštaravo dėl jos pasirašymo. Kadangi taikos sutartis nėra pasirašyta, faktas, kad V. G. derino atsakovės parengtą taikos sutarties tekstą, niekaip nekeičia paskolos prievolės šalių ir neįrodo, kad paskolos sutarties šalimi būtų „Lomis Group Inc.“;
16.6. nustačius, kad kreditoriumi pagal paskolos sutartį buvo V. G., atsakovės 2018 m. lapkričio 5 d. pareiškimu atliktas įskaitymas pagrįstai pripažintas negaliojančiu. Atsakovės 2016 m. lapkričio 8 d. prašyme atidėti pinigų grąžinimą pagal paskolos sutartį nurodyta užuomina apie įskaitymą nesukėlė V. G. teisinių pasekmių, nes toks teiginys ne tik neatitinka CK 6.130 straipsnio 1 dalies reikalavimų (jame nenurodyta nei įskaitymo suma, nei įskaitomas priešpriešinis reikalavimas), bet šiuo prašymu neatliekamas pats įskaitymas - nurodoma, kad jis buvo atliktas praeityje pagal atskirą susitarimą, nors joks susitarimas apie tai į bylą nepateiktas. Kita vertus, nei 2018 m. balandžio 25, 26 dienos elektroniniuose laiškuose, nei 2018 m. balandžio 27 d. prašyme pratęsti paskolos grąžinimo terminą apie jokį įskaitymą nekalbama.
Atsiliepimas
17. Ieškovas T. K. prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, jog teismas pagrįstai pripažino, kad paskolos sutarties šalimi buvo V. G., o ne „Lomis Group Inc.“, o taip pat pagrįstai pripažino negaliojančiu atsakovės 2018 m. lapkričio 5 d. pareiškimu „Lomis Group Inc.“ atliktą įskaitymą 25 200 Eur sumai, nes „Lomis Group Inc.“ nebuvo 2014 m. gruodžio 29 d. paskolos sutarties šalimi.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
19. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
20. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad trečiasis asmuo V. G. ir atsakovė pasirašė paskolos sutartį (toliau – taip pat ir Paskolos sutartis), kuria V. G. įsipareigojo suteikti atsakovei 25 000 Eur paskolą su 2 proc. metinėmis palūkanomis, o atsakovė įsipareigojo paskolą grąžinti iki 2015 m. gruodžio 29 d. Nors Paskolos sutartyje jos sudarymo data įrašyta 2014 m. gruodžio 29 d., sutartį pasirašę asmenys neginčijo aplinkybės, kad Paskolos sutartis buvo pasirašyta 2015 m. sausio 29 d.
21. 25 000 Eur suma į atsakovės sąskaitą buvo pervesta 2015 m. vasario 3 d. iš trečiojo asmens – Panamoje registruotos įmonės „Lomis Group Inc.“ (toliau – taip pat ir Lomis Group), sąskaitos.
22. 2018 m. lapkričio 5 d. pareiškimu apie prievolės įskaitymą (toliau – taip pat ir Pareiškimas dėl įskaitymo) atsakovė nurodė, kad Lomis Group 2015 m. vasario 3 d. suteikė atsakovei 25 000 Eur paskolą, o atsakovė 2016-2017 metais suteikė Lomis Group tarpininkavimo, derybines, organizacines ir kitas paslaugas ir patyrė išlaidas šioms paslaugoms suteikti bendrai 25 200 Eur sumai, todėl atsakovė įskaito šiuo priešpriešinius reikalavimus.
23. Atsakovė teigia, kad Paskolos sutartis buvo sudaryta ne su V. G., o su Lomis Group. Šie atsakovės teiginiai nėra įrodyti (CPK 178 straipsnis).
24. Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) ar tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės daiktų bei mokėti palūkanas, jei sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis).
25. Kaip jau nurodyta, Paskolos sutartyje sutarties šalimi – paskolos davėju, yra nurodytas fizinis asmuo V. G.. Tiek V. G., tiek Lomis Group teigė, kad paskolos davėjas yra V. G., o ne Lomis Group. V. G. ir Lomis Group paaiškino, kad Lomis Group buvo skolinga V. G. 25 000 Eur sumą, šią skolą Lomis Group grąžino pervesdama atsakovei už V. G. paskolos sumą pagal Paskolos sutartį. Pagal CK 6.44 straipsnio 1 dalį prievolė gali būti įvykdyta kreditoriui arba jo atstovui, taip pat kreditoriaus paskirtam asmeniui arba asmeniui, kuris įstatymų ar teismo yra įpareigotas priimti prievolės įvykdymą.
26. Paskolos sutartyje nėra duomenų, iš kurių būti galima spręsti, kad V. G., sudarydamas Paskolos sutartį, veikė Lomis Group vardu. Ta aplinkybė, kad paskolos sumą atsakovei pervedė ne V. G., o Lomis Group, savaime nepatvirtina, kad Paskolos sutartis buvo sudaryta ne su V. G., o su Lomis Group, kadangi CK 6.50 straipsnio 1 dalis numato, kad prievolę už skolininką visiškai ar iš dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo, išskyrus atvejus, kai šalių susitarimas ar prievolės esmė reikalauja, kad skolininkas ją įvykdytų asmeniškai. Paskolos sutarties atveju nurodytos išimtys nėra taikomos.
27. Kaip matyti iš 2015 m. gruodžio 28 d. atsakovės prašymo pratęsti paskolos sutartį, su 2016 m. lapkričio 8 d. lydraščiu išsiųsto atsakovės prašymo atidėti grąžinimą pagal paskolos sutartį ir 2018 m. balandžio 27 d. atsakovės prašymo pratęsti paskolos sutartį, dėl paskolos pagal Paskolos sutartį grąžinimo pratęsimo atsakovė kreipėsi į V. G., o ne į Lomis Group, taip pat šiuose prašymuose nenurodyta, kad į V. G. kreipiamasi kaip į Lomis group atstovą. Atsakovė 2019 m. kovo 28 d. el. laiške V. G. rašė, kad, atsakovės žiniomis, V. G. atsakovės paskolą yra pardavęs.
28. Byloje taip pat nėra įrodyti atsakovės teiginiai, kad atsakovė suteikė Lomis Group tarpininkavimo, derybines, organizacines ir kitas paslaugas ir turi teisę reikalauti iš Lomis Group sumokėti 25 200 Eur atlyginimą už šias paslaugas (CPK 178 straipsnis).
29. Byloje nėra įrodymų, kad Lomis Group tiesiogiai ar V. G., veikdamas Lomis Group vardu pagal 2014 m. spalio 29 d. įgaliojimą, susitarė su atsakove, kad atsakovė suteiks Lomis Group tarpininkavimo, derybines, organizacines ir kitas paslaugas Lomis Group Tenerifėje įsigyjant nekilnojamąjį turtą ir įsteigiant įmonę, ir kad atsakovė tokias paslaugas suteikė. Byloje esantys įrodymai duoda pagrindą padaryti išvadą, kad susitarimas dėl tarpininkavimo Lomis Group / V. G. Tenerifėje įsigyjant nekilnojamąjį turtą, taip pat susitarimas teikti V. G. atstovavimo paslaugas buvo sudarytas su atsakovės darbuotoja R. V. kaip su fiziniu asmeniu (CPK 185 straipsnio 1 dalis).
30. 2015 m. liepos 15 d. V. G. išdavė R. V. įgaliojimą valdyti, naudoti ir savo nuožiūra disponuoti visu V. G. priklausančiu kilnojamuoju ir nekilnojamuoju turtu, visose teismo instancijose vesti V. G. bylas, atstovauti V. G. visose institucijose, įmonėse, įstaigose ir organizacijose. V. G. ir R. V. santykius R. V. teikiant V. G. atstovavimo ir tarpininkavimo paslaugas patvirtina 2016 m. balandžio 5 d. R. V. elektroninis laiškas V. G. (pateiktas su V. G. atsiliepimu į ieškovo ieškinį, el. b. 1 t., 113 b. l.) ir 2018 m. rugsėjo 30 d. V. G. elektroninis laiškas R. V. (el. b. 1, 97 b. l.). 2016 m. balandžio 5 d. R. V. elektroniniame laiške V. G. prašo jos patirtas išlaidas įsteigiant Tenerifėje įmonę ir tarpininkaujant perkant nekilnojamąjį turtą pervesti į R. V. įmonės – UAB „ITBA“, sąskaitą, o ne į atsakovės sąskaitą. 2016 m. balandžio 5 d. R. V. elektroniniame laiške nurodoma, kad R. V. veikė V. G. vardu.
31. Byloje yra duomenys, kad buvo atliekamos įmonės „Vigor de Lomis“ steigimo procedūros Ispanijoje, tačiau liudijime Nr. 16054747 apie šios įmonės steigimą „interesuotasis“ asmuo nurodytas V. G. (e. b. 1 t., 167-168 b. l.). Šiame liudijime nėra duomenų, kad, steigiant įmonę „Vigor de Lomis“, V. G. būtų veikęs Lomis Group vardu pagal 2014 m. spalio 29 d. įgaliojimą. V. G. pagal el. b. 1 t., 121-128 b. l. duomenis nėra nurodytas kaip Lomis Group direktorių tarybos narys. Duomenų apie kitokias V. G. sąsajas su Lomis Group, išskyrus V. G. suteiktą teisę veikti šios įmonės vardu pagal 2014 m. spalio 29 d. įgaliojimą, byloje nėra.
32. Lomis Group procesiniuose dokumentuose nurodė, kad buvo suinteresuota Tenerifėje įsigyti nekilnojamąjį turtą ir per savo atstovą V. G., veikiantį pagal 2014 m. spalio 29 d. įgaliojimą, užsakė tarpininkavimo paslaugas R. V., bet ne atsakovei. Lomis Group taip pat nurodė, kad paaiškėjus, jog dėl įstatyminių nuostatų Lomis Group savo vardu įsigyti nekilnojamojo turto Tenerifėje negali, tarpininkavimo teisiniai santykiai su R. V. nutrūko.
33. Iš el. b. 2 t., 77-80 b. l. esančio elektroninio susirašinėjimo matyti, kad Panamos įmonei Ispanijoje įsigyti nekilnojamąjį turtą reikalingos tam tikros sąlygos. Įrodymų, kad šios sąlygos buvo įvykdytos ir buvo reali galimybė Ispanijoje įsigyti nekilnojamąjį turtą Lomis Group vardu, byloje nėra. Byloje nėra įrodymų, kad buvo pasiektas realus susitarimas įsigyti nekilnojamąjį turtą Tenerifėje Lomis Group vardu. Lomis Group procesiniuose dokumentuose nurodė, kad neketino nekilnojamojo turto Tenerifėje įsigyti kito asmens ar kitos įmonės vardu, ir nebuvo davusi pavedimo jos vardu įsteigti Ispanijoje įmonę.
34. Atsakovė teikė jos patirtas išlaidas vykdant pavedimus Tenerifėje patvirtinančius įrodymus (e. b. 1 t., 160-179 b.l.), tačiau tik 8 000 Eur sąskaita už biuro įmonei „Vigor de Lomis“ nuomą ir finansines / teisines / tarpininkavimo paslaugas įmonei „Lomis“ ir V. G. išrašyta atsakovei. Nors byloje nėra įrodymų nei apie tai, kad atsakovė šias paslaugas yra apmokėjusi, nei apie tai, kad atsakovė šias paslaugas yra užsakiusi. Kitose e. b. 1 t., 160-179 b. l. esančiose sąskaitose mokėtoju nurodyta R. V. arba mokėtojas nėra nurodytas. Byloje nėra įrodymų, kad R. V. patirtas išlaidas atsakovė yra kompensavusi, ar kad R. V. šias išlaidas atliko atsakovės lėšomis. Atsakovės pateikti įsakymai dėl R. V. ir atsakovės (duomenys neskelbini) N. V. (R. V. motinos) komandiruočių į Ispaniją ir Vokietiją nėra tiek informatyvūs, kad juos vienareikšmiškai būtų galima sieti su atsakovės pavedimų Lomis Group naudai vykdymu.
35. Byloje yra duomenys, kad 2018 m. spalio mėn. V. G. ir atsakovė derino taikos sutarties sąlygas, kuriose nurodyta, kad atsakovė 2016 m. suteikė Lomis Group teisines, organizacines ir tarpininkavimo paslaugas Lomis Group ruošiantis pirkti nekilnojamąjį turtą Ispanijoje bei steigiant ten įmonę, ir už šias paslaugas tretiesiems asmenims sumokėjo 6 400 Eur, ši suma yra įskaitoma į Lomis Group 2015 m. vasario 4 d. atsakovei pervestą 25 000 Eur sumą, likusią 18 600 Eur sumą atsakovė sumoka Lomis Group dalimis (el. b. 1 t., 45, 48, 50, 52-53 b. l.).
36. Ta aplinkybė, kad šiuose taikos sutarties projektuose nurodyta, jog 25 000 Eur atsakovė turi grąžinti Lomis Group, nepatvirtina, kad Paskolos sutartį atsakovė sudarė ne su V. G., o su Lomis Group. Pažymėtina, kad derybos dėl nurodytų taikos sutarties sąlygų tarp šalių prasidėjo atsakovės iniciatyva tik po to, kai V. G. 2018 m. spalio 2 d. pareiškė pareiškimą dėl teismo įsakymo dėl skolos pagal Paskolos sutartį išieškojimo V. G. naudai iš atsakovės išdavimo.
37. Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Taigi, Paskolos sutarties šalys – V. G. ir atsakovė, R. V., kuri yra atsakovės (duomenys neskelbtini) dukra, Lomis Group ir V. G., kurių užsakymu / kuriems R. V. teikė tarpininkavimo ir atstovavimo paslaugas, galėjo derėtis dėl įvairių tarpusavio įsipareigojimų įvykdymo sąlygų. Tačiau nei vienas iš taikos sutarčių projektų pasirašytas nebuvo, t. y. šalys nepatvirtino taikos sutarties nuostatų, kad 25 000 Eur atsakovė turi grąžinti Lomis Group ir kad atsakovė 2016 m. suteikė Lomis Group teisines, organizacines ir tarpininkavimo paslaugas Lomis Group ruošiantis pirkti nekilnojamąjį turtą Ispanijoje bei steigiant ten įmonę.
38. Dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų, kad elektroniniame susirašinėjime tarp V. G. ir R. V. / atsakovės V. G. ragino atsakovę skolą pagal Paskolos sutartį grąžinti Lomis Group, tiek V. G., tiek Lomis Group procesiniuose dokumentuose nurodė, kad buvo sutikę su tokiu atsakovės atsiskaitymo su V. G. pagal Paskolos sutartį būdu, nes turėjo planų dėl šių pinigų panaudojimo ir vėlesnių tarpusavio užskaitų, tačiau atsakovė paskolos sumos nepervedė nei V. G., nei Lomis Group.
39. Nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, kad pagal teisinių paslaugų sutartį Lomis Group atstovaujančiam advokatui buvo draudžiama reikšti savarankiškus reikalavimus.
40. Kaip matyti iš 2019 m. vasario 6 d. teisinių paslaugų sutarties (el. b. 1 t., 101 b. l.), Lomis Group suteikė ją atstovaujančiam advokatui teisę atstovauti įmonę nagrinėjamoje civilinėje byloje su visomis trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų (tokia buvo Lomis Group procesinė padėtis sutarties sudarymo metu), procesinėmis teisėmis, parengti ir pateikti reikalingus procesinius dokumentus, atlikti kitus procesinius veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu. Pagal CPK 59 straipsnį įgaliojimas atstovauti teisme suteikia atstovui teisę atlikti atstovaujamojo vardu visus procesinius veiksmus, išskyrus išimtis, nurodytas įgaliojime. 2019 m. vasario 6 d. teisinių paslaugų sutartyje nėra nustatyti jokie Lomis Group atstovo teisių veikti Lomis Group vardu apribojimai.
41. Vykdant pirmosios instancijos teismo nurodymus pareikšti savarankišką reikalavimą dėl Pareiškimo dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu, Lomis group atstovas tokį reikalavimą parengė ir Lomis Gruop vardu pateikė. Lomis group direktorė ir sekretorė O. L. apmokėjo advokatui už savarankiško reikalavimo parengimą (el. b. 1 t., 121-128 b. l., el. b. 2 t., 153 b. l.), taip patvirtindama advokato įgaliojimus Lomis Group vardu pateikti savarankišką reikalavimą dėl Pareiškimo dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu (CK 2,173 straipsnio 1 dalis).
42. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
43. Atsakovo apeliacinį skundą atmetus, atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme atsakovui neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovas ir tretieji asmenys nepateikė duomenų apie jų turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.