Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-02-27 · Byla Nr. ATP-39-487/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-02-27
Bylos Nr.
ATP-39-487/2014
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Jolanta Čepukėnienė
Advokatai
Kęstutis Stungys
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Nuorašas
Administracinė byla Nr. ATP-278-487/2014Teisminio proceso Nr. 4-68-3-07109-2013-4Procesinio sprendimo kategorija: 39.2., 45.4.5.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. vasario 27 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. M. atstovo advokato Kęstučio Stungio apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutarimo, kuriuo A. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d. ir jam paskirta 100 Lt bauda, pagal ATPK 130 str. 1 d. ir jam paskirta 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Vadovaujantis ATPK 33 str., A. M. paskirta galutinė subendrinta nuobauda - 3200 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. nubaustas už tai, kad 2013-03-26 apie 1.,21 val., Dariaus ir Girėno gatvėje, Vilniuje, vairuodamas automobilį Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir persirikiuodamas nedavė kelio automobiliui Renault Megane, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuojančiam gretima eismo juosta, ta pačia kryptimi, susidūrė ir apgadino abu automobilius. Iš eismo įvykio vietos išvažiavo, pažeisdamas KET reikalavimus. Taip padarė ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde A. M. atstovas advokatas K.Stungys prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutarimą.

Nurodo, kad apylinkės teismas nevisapusiškai ištyrė byloje esančius įrodymus, nepašalino prieštaravimų bei nepagrįstai A. M. pripažino kaltu, padarius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.

Apelianto teigimu, priimdamas nutarimą, teismas neobjektyviai vertino byloje esančius įrodymus. Pažymi, kad teismas, pripažindamas A. M. kaltu, nepagrįstai rėmėsi vien tik O. R. bei patrulio R. K. parodymais, nevertindamas O. R. pirminių paaiškinimų, specialisto V.Mitunevičiaus išvados bei jo paaiškinimų teisme, A. M. automobilio apžiūros aktų. Teigia, jog tokiu būdu apylinkės teismas pažeidė (duomenys neskelbtini) str. nuostatas.

Nurodo, kad pagrindinis klausimas šioje byloje, ar buvo kontaktas tarp A. M. ir O. R. automobilių. Pažymi, kad teismas, neišsiaiškinęs A. M. ir O. R. pokalbio įvykio vietoje turinio, neįvertinęs situacijos ir kitų duomenų, patvirtinančių A. M. aiškinimą apie automobilių kontakto išgalvojimą, nepagrįstą kabinėjimąsi prie jo sankryžoje pavojingame Vilniaus miesto rajone, padarė nepagrįstą išvadą, kad jo atstovaujamasis, nors ir nepajuto susidūrimo, o apie tai jam pranešė O. R., privalėjo sustoti, laukti policijos.

Atkreipia dėmesį į tai, kad 2013-04-10, praėjus 16 dienų po tariamo įvykio, atlikus A. M. transporto priemonės apžiūrą, buvo konstatuota, kad ji techniškai tvarkinga. Tą pačią dieną A. M. gavo nurodymą atvykti į VPK pakartotinei automobilio apžiūrai, kur vėlgi automobilio apgadinimų nebuvo nustatyta. Abiejų apžiūrų rezultatai patvirtinti fotonuotraukomis. Teigia, kad tai vienareikšmiškai patvirtina, jog A. M. įvykio metu nekliudė O. R. automobilio. Be to, pažymi, kad po tariamo įvykio vėliau - 2013-05-31, atlikus A. M. automobilio apžiūrą, jau konstatuojama, jog įbrėžtas galinio bamperio kairys šonas, kairės pusės sparnas. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad teismui buvo pateikta pažyma apie tai, jog lako nubrėžimai ant A. M. automobilio galėjo atsirasti, jam važinėjant mišku pas giminaičius, ką patvirtinta ir specialisto V.Mitunevičiaus išvada.

Atkreipia dėmesį į tai, jog užfiksuoti O. R. automobilio apgadinimai yra plėštiniai sparnų sugadinimai bei ženklūs bamperio nubrozdinimai per visą jo aukštį, t.y. kaip nurodyta specialisto išvadoje A. M. ir O. R. automobilių apgadinimai nėra tolygūs, todėl nėra pagrindo išvadai, kad tarp jų galėjo būti sąlytis. Pažymi, kad specialisto išvadoje nustatyti duomenys nepaneigti bylos medžiaga, kaip tai nepagrįstai nurodo apylinkės teismas. Anot atstovo, įvykio vietos apžiūros protokole neužfiksuota jokių automobilių susidūrimo pėdsakų: automobilių posparnių purvo, dažų liekanų ir pan.

Šalies argumentai

Apeliantas nurodo, kad pagal O. R. ir 2013-03-26 eismo įvykio schemą, A. M. O. R. automobilį kliudė automobilio kairiu šonu, tačiau po tariamo susidūrimo ant A. M. automobilio kairės pusės kliudymo žymių nerasta, o trečios automobilio apžiūros metu nustatyti tik nežymūs lako sluoksnio įbrėžiamai.

Apeliaciniame skunde pažymima, kad apylinkės teismas nevisapusiškai ištyrė galimai įvykusio įvykio aplinkybes, neįvertindamas susidūrimo mechanizmo bei O. R. automobiliui padarytų apgadinimų. Nurodo, kad byloje nėra pašalinti prieštaravimai, ar eismo įvykis įvyko Dariaus ir Girėno bei Kapsų gatvių sankryžoje ar iki sankryžos likus 30-40 metrų, kokiu automobilio šonu – kairiu ar dešiniu A. M. automobiliu trenkėsi į O. R. automobilį, koks buvo tarp jų vykusio pokalbio turinys, kokie tikslūs apgadinimai padaryti O. R. automobiliui. Pažymi, kad visi prieštaravimai turi būti vertinami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai

Šalies argumentai

Apeliantas teigia, kad, nesant A. M. kaltės padarius teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d., jis negali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn ir nubaustas pagal ATPK 130 str. 1 d.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

A. M. atstovo advokato K.Stungio apeliacinis skundas netenkinamas.

(duomenys neskelbtini) str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima, tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš (duomenys neskelbtini) str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Pirmos instancijos teismas priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, tinkamai įvertino visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai konstatavo, jog A. M. padarė jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

ATPK 127 str. 2 d. numatyta administracinė atsakomybė už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).

Nagrinėjant bylą dėl šiame straipsnyje numatyto pažeidimo, būtina nustatyti, kurio eismo dalyvio padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas buvo pagrindine priežastimi eismo įvykiui kilti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N 16 -320/2007).

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant KET. Pagal šio pažeidimo esmę kaltė dėl jo padarymo pasireiškia tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Pripažįstant asmenį kaltu minėto pažeidimo padarymu, būtina nustatyti, kad iš eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia, t.y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos.

Nors A. M. savo kaltę dėl padarytų administracinių teisės pažeidimų neigė, jo kaltė padarius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., įrodyta byloje surinktais įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l.2); patrulio R. K. tarnybiniu pranešimu (b.l.6) bei teismo posėdžio metu duotais parodymais, duomenimis apie pranešimą (b.l. 10), eismo įvykio vietos schema (b.l.7), O. R. rašytiniu paaiškinimu (b.l.9) bei parodymais, duotais teismo posėdyje, VĮ „Regitra“ duomenimis apie transporto priemones (b.l.11), transporto priemonės techninės apžiūros aktais bei foto lentelėmis (b.l.17-21, 28-32, 35-38), kita bylos medžiaga.

Kaip matyti iš teismo posėdžio protokolo, nukentėjusysis O. R. teisme nurodė, kad važiavo automobiliu Renault Megane, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš oro uosto Dariaus ir Girėno gatve link centro antra eismo juosta. Naujininkuose, neprivažiavus sankryžos, į jo automobilio dešinę pusę kairiu šonu atsitrenkė automobilis Toyota, kurį vairavo iš anksčiau nepažįstamas asmuo, kurio pavardė, kaip sužinojo bylos nagrinėjimo metu - A. M.. Iki šviesoforo tuo momentu buvo apie 40 metrų. Po smūgio O. R. iš karto sustojo. Atsitrenkusiam automobiliui užsidegė raudona šviesa. O. R. priėjo prie vairuotojo ir liepė išlipti iš automobilio, nes kvies policiją. Vairuotojas, atsakęs, kad gali skambinti policijai, jis jos nebijo, tuo momentu užsidegus žaliam šviesoforo signalui, nuvažiavo. O. R., sugrįžęs į automobilį, paskambino į policiją. Apžiūrint automobilį su policijos pareigūnais, pamatė, kad kitas automobilis jo vairuotą automobilį kliudė ne galu, o priekiu. Analogiškas įvykio aplinkybes nukentėjusysis nurodė taip pat ir pirminiame paaiškinime (b.l. 9).

Liudytoju apklaustas policijos patrulis R. K. teisme patvirtino tarnybiniame pranešime išdėstytas aplinkybes, iš kurių matyti, kad 2013-03-26 O. R. jam paaiškino, jog vairavo automobilį Renault, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo Dariaus ir Girėno gatve link Švitrigailos antra eismo juosta. Neprivažiavus Darbininkų-Švitrigailos sankryžos, prieš jį iš pirmos eismo juostos į antrą rikiavosi automobilis Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir užkliudė Renault dešinį šoną ir veidrodį. Po įvykio kliudęs automobilis pavažiavo toliau ir sustojo, užsidegus raudonam šviesoforo signalui. Tada O. R. priėjo prie jo, už vairo buvo vyras, apie 30 metų amžiaus, tamsių plaukų, jis pasiteisinęs, kad jam buvo užkirstas kelias, tačiau, jis, užsidegus žaliam signalui, nuvažiavo tolyn. O. R. įtarė, kad Toyota vairuotojas buvo neblaivus. Teisme liudytojas pridūrė, kad apgadintas automobilis stovėjo maždaug 30 metrų iki sankryžos.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai rėmėsi nukentėjusiojo bei liudytojo nuosekliais parodymais, kurie papildo vieni kitus. Byloje nėra duomenų, kad nukentėjusysis ar liudytojas policijos pareigūnas siekė apkalbėti apeliantą bei buvo suinteresuoti bylos baigtimi.

Kaip matyti iš teismo posėdžio protokolo, teisme A. M. kaltės dėl pažeidimų padarymo nepripažino ir parodė, kad automobiliu Toyota važiavo iš darbo Eišiškių plentu. Automobilyje buvo vienas. Važiavo antra eismo juosta, kolonoje. Pirma eismo juosta taip pat buvo užimta. Iš šalutinio kelio išlindo automobilis Renault, sudarė avarinę situaciją, stabdė, pirmoje eismo juostoje aplenkė automobilį, vėl grįžo į antrą eismo juostą, po to sustojo prie šviesoforo. Kažkas priėjo prie jo automobilio, pradėjo rėkti apie policiją, A. M. pagalvojo, kad taboro rajone pavojinga, vyriškis galėjo būti prisigėręs ar apsvaigęs nuo narkotikų, todėl jis nuvažiavo. Jokios mašinos neužkliudė. Policijoje mašina buvo apžiūrėta mažiausiai 5-7 kartus. Subraižymus rado tik paskutinį kartą.

A. M. parodymus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai atmetė, kaip prieštaraujančius nukentėjusiojo bei liudytojo nuosekliems ir patikimais pripažintiems parodymams bei rašytinei bylos medžiagai, ir įvertino juos kaip siekį išvengti administracinės atsakomybės.

Kaip matyti iš byloje esančios BIRT ataskaitų žiūrylės, 2013-03-26 17.21 val. užfiksuotas privataus fizinio asmens O. R. pranešimas apie tai, kad Dariaus ir Girėno gatvėje, važiuojant link centro, į jo automobilį Renault įvažiavo automobilis v.n. (duomenys neskelbtini) ir nuvažiavo, pranešėjas laukia pareigūnų vietoje (b.l.10).

Eismo įvykio vietos schemoje bei papildomuose duomenyse apie eismo įvykį pažymėta, kad 2013-03-26 eismo įvykio metu apgadintos transporto priemonės: Renault Megane v.n. (duomenys neskelbtini) priekinis bamperis, priekinis dešinės pusės sparnas, dešinės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlis (b.l.7,8).

Byloje esančiose foto lentelėse užfiksuoti apžiūrėtų automobilių Tyota Avensis v.n. (duomenys neskelbtini), galinio bamperio kairio šono, galinio kairės pusės sparno apgadinimai (b.l.35) bei automobilio Renault Megane, v.n. (duomenys neskelbtini), priekinis dešinės pusės šonas (b.l.38). Iš foto lentelės taip pat matyti, jog, sugretinus autoįvykyje dalyvavusius automobilius Renault ir Toyota bei atkūrus eismo įvykio mechanizmą, nustatyta, kad automobilis Toyota atsitrenkė į automobilį Renault kaire galine dalimi, apgadindamas automobilio Renault priekinę dešinę pusę.

Šalies argumentai

Nors apeliantas skunde nurodo, kad pirmųjų A. M. priklausančio automobilio apžiūrų metu nebuvo nustatyti nubrozdinimai, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas, konstatuodamas buvusį minėtų automobilių kontaktą, pagrįstai pasirėmė 2013-05-31 transporto priemonės techninės apžiūros aktu. Pažymėtina, jog apžiūrą atliko policijos pareigūnas, jis surašė aktą, todėl netikėti akte nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis nėra pagrindo. Be to, kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos (b.l.18-21), pirmajai apžiūrai automobilis Toyota buvo pateiktas purvinas, aptaškytas purvu, todėl vertintina, kad tai galėjo apsunkinti jo apžiūrą ir sąlygoti gautą rezultatą.

A. M. pozicija, kad kontakto tarp automobilių nebuvo, susidūrimo nepajuto, pirmos instancijos teismo pagrįstai atmesta, kaip paneigta byloje esančiais įrodymais. Pagal O. R. pranešimą policijos pareigūnai atliko visapusišką patikrinimą, t.y. nustatė eismo įvykyje dalyvavusį automobilį, kurio apgadinimai atitiko nukentėjusiojo automobilio apgadinimus, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens automobilio buvimo vietą, savininką bei asmenį, vairavusį automobilį eismo įvykio metu. Buvo apžiūrėti ir įvertinti abiejų automobilių apgadinimai ir palyginimo metu konstatuota, kad tarp jų buvo kontaktas tokio pobūdžio, kaip nurodė O. R.. Nors pirmos instancijos teisme A. M. teigė, kad automobilio Renault, v.n. (duomenys neskelbtini) nekliudė, tokia pozicija paneigta byloje ištirtais įrodymais. Abiejų automobilių apgadinimų analizė rodo, kad kontaktas tarp automobilių buvo O. R. nurodyta įvykių seka. Gi A. M. nurodytų eismo įvykio aplinkybių nepatvirtina abiejų automobilių apgadinimų lokalizacija ir pobūdis. Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, A. M. kaltė be nukentėjusiojo O. R. parodymų, yra įrodyta kita bylos medžiaga - rašytiniais paaiškinimais, tarnybiniais pranešimais, eismo įvykio vietos schema, transporto priemonių techninės apžiūros aktu bei fotonuotraukomis, darytomis transporto priemonių apžiūros metu.

Šalies argumentai

Apeliantas skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai nevertino specialisto V.Mitunevičiaus išvados. A. M. atstovo advokato K.Stungio prašymu atliktas transporto priemonės trasologinis tyrimas, pateikiant byloje specialisto išvadą (b.l.45-55), bei specialisto V.Mitunevičiaus parodymai (b. l. 78) nepaneigia A. M. kaltės dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d., kadangi šiuos duomenis paneigia kiti byloje esantys ir aptarti įrodymai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė šiuos duomenis, apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo argumentacijai, todėl jos nekartoja.

Apelianto argumentas, kad byloje nebuvo nustatytos reikšmingos aplinkybės - kuria - kaire ar dešine puse administracinėn atsakomybėn patraukto asmens vairuotas automobilis galėjo kliudyti O. R. automobilį, neišsiaiškintas pokalbio tarp šių asmenų turinys, taip pat nepašalintas prieštaravimas dėl eismo įvykio vietos, atmestinas. Pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo byloje nekilo prieštaravimų dėl eismo įvykio vietos - kaip nurodė O. R. - kontaktas tarp automobilių įvyko Dariaus ir Girėno gatvėje, neprivažiavus sankryžos, administracinio teisės pažeidimo protokole pažeidimo padarymo vieta nurodyta - Dariaus ir Girėno g., gi administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ir jo atstovas teismo posėdyje šio klausimo nekėlė. Dėl nenustatymo, kuria puse A. M. vairuotas automobilis galėjo kliudyti O. R. automobilį, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, O. R. nuosekliai teigė, kad kontaktas tarp abiejų automobilių įvyko, kaltininkui siekiant iš pirmos juostos persirikiuoti į antrąją, t.y. kairiu automobilio šonu kliudant jo vairuoto automobilio dešinį šoną. Todėl nesuprantama, kokių duomenų pagrindu klausimas dėl prieštaravimų šiuo aspektu yra keliamas. Pirmos instancijos teismas taip pat išsiaiškino aplinkybes, susijusias su O. R. veiksmais po automobilių kontakto, ir jas įvertino.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas laiko, kad pirmos instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog A. M. padaryti pažeidimai įrodyti byloje surinktais rašytiniais įrodymais, jo veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.- jis, vairuodamas transporto priemonę, padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį svetimo turto apgadinimus, ir nuvažiavo iš įvykio vietos. Surinktų įrodymų visuma leidžia teigti, kad A. M. suprato priešingą teisei savo veikimo pobūdį. Apelianto paaiškinimus apie tai, kad jis nepajuto susidūrimo, apylinkės teismas pagrįstai atmetė, kadangi automobilių apžiūros metu nustatyti transporto priemonių apgadinimai yra akivaizdūs. Be to, pažymėtina, jog nukentėjusysis patvirtino, kad po kontakto su apelianto automobiliu metu, jis (O. R.) iš karto sustojo. Atsitrenkusiam automobiliui užsidegus draudžiamam šviesoforo signalui, jis priėjo prie vairuotojo ir perspėjo, kadangi kvies policiją, tačiau pastarasis, užsidegus leistinam šviesoforo signalui, nuvažiavo. Šios aplinkybės papildomai patvirtina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo buvo informuotas apie įvykusį eismo įvykį, tačiau iš jo vietos išvažiavo. Pirmos instancijos teismo išvada dėl A. M. administracinių teisės pažeidimų, numatytų LR ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., padarymo pagrįsta byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visetu. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo manyti, kad pirmos instancijos teismas pažeidė ATPK 248 str., 257 str., 284 str. 1 d. numatytas nuostatas.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutarimą palikti nepakeistą ir A. M. atstovo advokato Kęstučio Stungio apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja (parašas) Jolanta ČepukėnienėNuorašas tikras:Teisėja Jolanta Čepukėnienė