- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-06-22
- Bylos Nr.
- 2-917-302/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02306-2016-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Romualda Janovičienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Airo Catering Services Lietuva“, uždarosios akcinės bendrovės „Stop stop“
- Atsakovas
- valstybės įmonei Lietuvos
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Airo Catering Services Lietuva“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 14 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Airo Catering Services Lietuva“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Stop stop“ ieškinį atsakovei valstybės įmonei Lietuvos oro uostams dėl sprendimo nutraukti viešo nuomos konkurso procedūras panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovės UAB „Airo Catering Services Lietuva“ ir UAB „Stop stop“ kreipėsi į teismas su ieškiniu, kuriuo prašo panaikinti atsakovės VĮ Lietuvos oro uostų 2016 m. rugsėjo 28 d. sprendimą, nutraukti negyvenamųjų patalpų, kurių adresas Rodūnios kelias 2, Vilnius, unikalus Nr. 1097-0044-5205, bendras plotas 25 kv. m. (toliau – ir Ginčo patalpos) , nuomos konkursą ir pripažinti ieškovę UAB „Airo Catering Services Lietuva“ šio konkurso laimėtoja; 2) įpareigoti atsakovę tęsti konkurso procedūras; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovės prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovei vykdyti naujai paskelbtą viešą negyvenamųjų patalpų nuomos konkursą Ginčo patalpų atžvilgiu ir uždrausti atsakovei sudaryti nuomos sutartį dėl šių patikėjimo teise valdomų patalpų. Nurodė, kad atsakovė paskelbė negyvenamųjų patalpų nuomos konkursą viešojo maitinimo veiklai vykdyti, pagal kurį nuomos objektu be kita ko yra ir Ginčo patalpos. Atsakovei sudarius nuomos sutartį su naujai organizuojamo konkurso laimėtoju, ieškovių reikalavimas tęsti nutraukto nuomos konkurso procedūras būtų neįvykdomas, nes Ginčo patalpos būtų perduotos trečiajam asmeniui pagal su juo sudarytą sutartį.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2017 m. kovo 14 d. nutartimi ieškovių prašymą atmetė.Teismas sprendė, kad atsakovės vykdyto viešojo konkurso nugalėtojo klausimo išsprendimas yra ne teismo, bet konkursą organizuojančios komisijos dispozicija, todėl ieškovių reikalavimas pripažinti UAB „Airo Catering Services Lietuva“ konkurso laimėtoja nėra nagrinėtinas teisme, o taip pat ir preliminariai nepagrįstas. Taip pat teismas padarė išvadą, jog prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės prieštarauja ekonomiškumo principui. Teismas nustatė, kad 25 kv. m. ginčo patalpos yra įtrauktos į 334 kv. m. patalpų, skirtų registruoto prekės ženklo pilno aptarnavimo restoranui įrengti, sudėtį, siekiant efektyviau panaudoti (išnuomoti) 309 kv. m. patalpas. Visų 334 kv. m. patalpų nuomos konkurso sąlygose numatyta, kad pradinis nuomos mokestis yra 3 500 Eur per mėnesį (be PVM), taip pat numatytas nuomos mokesčio didinimas proporcingai nuomininko gautoms pajamoms iš paslaugų išnuomotose patalpose teikimo. Pagal 334 kv. m. patalpų nuomos konkurso sąlygų 28, 37 p. netrukus gali būti paskelbtas šio konkurso laimėtojas. Todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas sutrukdytų atsakovei efektyviai panaudoti 309 kv. m. patalpas ir gauti pajamas iš 334 kv. m. patalpų nuomos.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovė UAB „Airo Catering Services Lietuva“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 14 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Atmesdamas ieškovių prašymą teismas pasisakė tik dėl vieno iš reiškiamų reikalavimų preliminaraus nepagrįstumo, tuo tarpu kiti reikalavimai – panaikinti atsakovės sprendimą nutraukti viešojo konkurso procedūras ir įpareigoti jį tęsti, šiuo aspektu įvertinti nebuvo. Todėl teismas negalėjo spręsti ieškinį esant preliminariai nepagrįstu.Atsakovės sprendimas nutraukti viešąjį pirkimą buvo neteisėtas, todėl ieškovės ieškinys laikytinas preliminariai pagrįstu.Laikinąsias apsaugos priemones siekiama taikyti tik Ginčo patalpų atžvilgiu, todėl kita patalpų dalimi atsakovė galėtų laisvai disponuoti.Atsakovė VĮ Lietuvos oro uostai atsiliepime su atskiruoju skundu nesutinka, prašo jį atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuo pagrindinius nesutikimo su atskiruoju skundu argumentus:Skundžiamoje nutartyje teismas pagrįstai konstatavo neesant sąsajos tarp ieškinyje keliamų materialinių reikalavimų ir prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Neegzistuoja grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui, kadangi nuomos sutartis, sudaryta su sustabdyti prašomo nuomos konkurso laimėtoju, galėtų būti bet kada nutraukta dalyje dėl Ginčo patalpų. Teismas pagrįstai sprendė, kad išnuomoti atskiras patalpas yra neekonomiška. Anksčiau vykęs nuomos konkursas, kuriame buvo siekiama išnuomoti tik antrame aukšte esančias patalpas (309 kv. m.) nebuvo rezultatyvus, niekas nepanoro nuomotis šių patalpų, todėl ir buvo priimtas sprendimas patalpas apjungti ir nuomoti kartu. Šiuo metu 334 kv. m. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis jau yra sudaryta, todėl, net ir pritaikius ieškovių prašomas laikinąsias apsaugos priemones, jos būtų neįgyvendinamos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
Dėl papildomų įrodymų priėmimo
Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Nagrinėjamu atveju atsakovė VĮ Lietuvos oro uostai kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus – 2017 m. balandžio 6 d. sudarytą valstybės materialiojo turto nuomos sutartį Nr. 3K-17-213. Atsižvelgus į tai, kad minėtas įrodymas atsirado jau po skundžiamos nutarties priėmimo ir yra reikšmingas priimamam procesiniam sprendimui, teismas jį priima ir prijungia prie nagrinėjamos bylos.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra pagrįsta ir teisėta.Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą. Tokių priemonių taikymo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė VĮ Lietuvos oro uostai 2016 m. rugsėjo 28 d. sprendimu nutarė nutraukti valstybės materialiojo turto – negyvenamųjų patalpų, kurių adresas Rodūnios kelias 2, Vilnius, unikalus Nr. 1097-0044-5205, bendras plotas 25 kv. m., nuomos konkursą. Ieškovės kreipėsi į teismą ginčydamos šį atsakovės sprendimą ir prašydamos pripažinti jį negaliojančiu, įpareigoti atsakovę tęsti konkurso procedūras bei pripažinti ieškoves konkurso laimėtojomis. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė surengė naują valstybės materialiojo turto nuomos konkursą, kuriuo siekė išnuomoti negyvenamąsias patalpas, kurių adresas Rodūnios kelias 2, Vilnius, unikalus Nr. 4400-1477-7692:2434, bendras plotas 309 kv. m., bei tas pačias aukščiau paminėtas 25 kv. m. patalpas (viso 334 kv. m. patalpas). Tai sužinojusios ieškovės kreipėsi į teismą su prašymu taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovei vykdyti viešojo nuomos konkurso procedūras Ginčo patalpų dalyje bei šioje dalyje uždrausti sudaryti nuomos sutartį su konkurso laimėtoju. Vertindamas ieškovių reikalavimus pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad vienas iš ieškinio reikalavimų yra preliminariai nepagrįstas, o taip pat sprendė, jog taikius prašomas laikinąsias apsaugos priemones būtų pažeistas ekonomiškumo principas, kadangi uždraudus išnuomoti Ginčo patalpas taip pat liktų neišnuomotos ir kitos, žymiai didesnio ploto patalpos. Apeliacinės instancijos teismas minėtiems pirmosios instancijos teismo argumentams iš esmės pritaria, tačiau laiko, kad esminę reikšmę šiuo atveju sudaro aplinkybė, jog atsakovė 2017 m. balandžio 6 d. jau sudarė nuomos sutartį su aptariamo viešojo nuomos konkurso laimėtojomis. Tai reiškia, kad viešojo nuomos konkurso procedūros šio atskirojo skundo nagrinėjimo metu jau yra pasibaigusios sutarties sudarymu, o Ginčo patalpos perduotos naujiesiems nuomininkams. Atsižvelgęs į tai teismas daro išvadą, jog net ir pritaikius byloje ieškovių prašomas laikinąsias apsaugos priemones, jomis nebūtų pasiekti ieškovių siekiami tikslai ir vien jau tai sudaro pagrindą atskirąjį skundą atmesti. Nors apeliantė atskirajame skunde šio klausimo ir nekelia, teismas pažymi, kad svarstyti klausimo dėl minėtos sutarties vykdymo sustabdymo šiuo atveju taip pat nėra pagrindo. Tokia priemonė, pirma, laikytina neekonomiška perkančiajai organizacijai dėl pirmos instancijos teismo nutartyje nurodytų motyvų, kurie buvo laikinųjų priemonių netaikymo pagrindas (pritardamas šiems motyvams apeliacinės instancijos teismas jų neatkartoja). Antra, tokia priemonė pažeistų jau sudariusių nuomos sutartį nuomininkų lūkesčius ir teisėtus interesus. Atkreiptinas apeliantės dėmesys, jog atskirajame skunde ji klaidingai interpretuoja skundžiamoje nutartyje padarytą išvadą dėl vieno iš ieškinyje pateiktų reikalavimų nepagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškinio reikalavimą pripažinti ieškoves Ginčo konkurso laimėtojomis, sprendė, jog jis nepriskirtinas teismo kompetencijai ir laikė, jog dėl šios priežasties ieškinys šioje dalyje laikytinas preliminariai nepagrįstu. Priešingai nei nurodo apeliantė, teismas nelaikė, jog dėl minėtos priežasties visas ieškinys yra preliminariai nepagrįstas ir ši išvada nelėmė prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetimo, kadangi jis buvo atmestas dėl ekonomiškumo principo pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas tokioms pirmosios instancijos teismo išvadoms pritaria. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, o apeliantė teisiškai reikšmingų aplinkybių, galinčių ją paneigti nenurodė, todėl nutartis paliekama nepakeista (CPK 320, 338 str.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 14 d. nutartį palikti nepakeistą.