- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-11-04
- Bylos Nr.
- II-453-927/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-00529-2021-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti.
- Teisėjas
- Jolanta Bagdonienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- V. K.
- Institucija
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius
- Advokatai
- Marta Matiukevič
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietės, gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2021 m. rugsėjo 7 d. nutarimo dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, byloje Nr. NZT-ANR-N-1924-2021 (ROIK: 21143494736) panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Skundžiamo nutarimo esmė
1. V. K. (toliau - Pareiškėja) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau - Institucija) 2021 m. rugsėjo 7 d. nutarimu dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, byloje Nr. NZT-ANR-N-1924-2021 (ROIK: 21143494736) (Skundžiamas nutarimas) nubausta įspėjimu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 110 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2019-09-17 12.20 val. Institucijos specialistams atlikus žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo valstybinę kontrolę pagal 2019-06-28 Zujūnų seniūno prašymą, buvo surašytas 2019-09-19 žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 48NŽ-514-(14.48.78.), kuriuo konstatuota, kad prie žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini) be sutikimo įrengtas asfalto įvažiavimas, kai įvažiavimo plotas sudaro 0,0090 ha. Tokiais veiksmais Pareiškėja savavališkai užėmė žemę, t. y. pažeidė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkto nuostatas, kuriose nurodyta, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų.
2. 2021-10-07 Pareiškėjos skundas dėl Skundžiamo nutarimo panaikinimo priimtas nagrinėti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose (b. l. 1-3).
II. Pareiškėjos skundo argumentai ir prašymai
3. Skundu bei teismo posėdyje Pareiškėja prašo Skundžiamą nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti. Nurodė, kad kiekvieną kartą iškritus krituliams, iš valstybinės žemės sklypo prie jos žemės sklypo susidarydavo didelės balos, paviršinis užterštas vanduo nuo kelio rinkdavosi jos privačiame kieme, rūsyje, kūdroje, kurioje Pareiškėja veisė žuvis. Dėl nuotekų sistemos nebuvimo privačioje Pareiškėjos teritorijoje rinkdavosi užterštas vanduo, kuris jos turtui darė žalą. Nuo 2000 metų dėl šios problemos ji vaikščiojo pas seniūną 2002 m. Seniūnas žadėjo, kad problema bus išspręsta, kai būsim Europos Sąjungoje, tačiau problema iki šiol nesprendžiama. Tuometis jos vyras P. K. (P. K.) 2019 metais pastatė bordiūrą, kuris neleido nuotekoms iš valstybinės žemės ir Vilniaus regiono keliams priklausančio kelio patekti į privatų žemės sklypą, tačiau šį bordiūrą buvo liepta nuimti. Siekiant apsaugoti savo nuosavybę nuo patiriamos žalos dėl sklypo užtvindymo, skundais ir prašymais įrengti nuotekų sistemą ar imtis kitų veiksmų buvo kreiptasi 2002, 2003, 2004, 2016 ir 2019 metais, tačiau iki šiol nuotekų sistemos nėra, problema nesprendžiama. Nuo 2021 metų birželio mėnesio Pareiškėja ten nebegyvena. Pareiškėjos teigimu, Institucija, skirdama jai nuobaudą, neįsigilino į faktines aplinkybes, nes žemės sklypas buvo įsigytas Pareiškėjos ir jos buvusio sutuoktinio P. K. kaip bendra jungtinė nuosavybė, todėl, Pareiškėjai nesuprantama, kodėl atsakomybėn yra traukiama ji. 2019 metų rugsėjo mėnesį sklypas priklausė jai, jos sutuoktiniui ir dar vienam asmeniui. Ji asmeniškai kelio netvarkė, asmenų, kurie galėtų įrengti asfalto įvažiavimą, nesamdė. Prisipažinimą ji parašė dėl to, kad buvo spaudimas, jog gaus piniginę nuobaudą. Šiuo metu ji sklypą yra perleidusi buvusiam sutuoktiniui P. K., todėl ji negali būti atsakinga už padarinių šalinimą daiktui, kuris nėra jos nuosavybė. Pareiškėjos teigimu, jos veiksmuose nėra administracinio nusižengimo sudėties, todėl ji negali būti baudžiama. Pareiškėja pažymėjo, kad šiuo metu vyksta lietaus nuotekų projektavimo darbai, vėliau vyks įgyvendinimo darbai (b. l. 1-3, 51-60).
4. Pareiškėjos atstovė advokatė Marta Matiukevič teismo posėdyje prašė skundą tenkinti ir bylą nutraukti. Paaiškino, kad Pareiškėja buvo nubausta tuomet, kai nebebuvo sklypo savininkė. Atstovės teigimu, už įrengtą bordiūrą yra atsakingas tas žmogus, kuris jį įrengė, nesvarbu, kad 2019 metais ir Pareiškėja buvo sklypo bendrasavininkė. Pareiškėja neatliko jokių veiksmų. Pareiškėja nuo 2000 metų bandė spręsti problemą kreipdamasi į įvairias institucijas. Už kelią visą laiką buvo atsakinga Vilniaus rajono savivaldybė, įpareigojusi seniūną atlikti darbus ir prižiūrėti kelią. Seniūnas užsakydavo automobilį vandeniui išsiurbti, bet problemos nesprendė. Atstovės teigimu, institucijų netinkamas veikimas turi užtraukti atsakomybę pačiai institucijai. Šiandien yra bendrasavininko prisipažinimas, kad jis 2000 ir 2019 metais atliko sklypo pagerinimo darbus, t. y. supylė dangą apsaugant savo sklypą. Už savo nuosavybės gynimą asmuo negali būti atsakingas, nes tai buvo būtinasis reikalingumas (b. l. 51-60).
III. Institucijos atsiliepimo į skundą argumentai ir prašymai
5. Institucija atsiliepime į skundą (b. l. 24-27) bei jos atstovė teismo posėdyje (b. l. 51-60) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Institucija 2019-07-01 gavo Zujūnų seniūnijos 2019-06-28 prašymą, kuriame prašoma užkirsti kelią savavališkiems veiksmams ir nurodoma, kad gyventojai ant valstybinės žemės pripylė grunto, planuoja kloti plyteles, nes po lietaus (duomenys neskelbtini) tampa nepravažiuojama. 2019-09-17, t. y. pažeidimo padarymo metu, pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis bei Institucijoje esančią informaciją, žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklausė Pareiškėjai, P. K. ir D. A.. Institucija 2019-07-29 raštu informavo Pareiškėją, kad 2019-09-17 12.00 val. atliks Pareiškėjai priklausančio sklypo neplaninį naudojimo patikrinimą vietoje. 2019-09-17 Institucijos specialistai atliko sklypo patikrinimą ir 2019-09-19 surašė patikrinimo aktą, kuriuo konstatuota, jog prie komercinės paskirties žemės sklypo (parduotuvės) į Buivydiškių gatvę įrengta trinkelėmis grįsta aikštelė. Patikrinimo metu dalyvaujantys asmenys leidimo aikštelei įrengti nepateikė. Patikrinimo metu Pareiškėja nurodė, kad dėl labai prasto stovio jie sutvarkė įvažiavimą į savo sklypus, tam tikslui įrengė gulintį bortelį ir uždėjo sumalto asfalto dangą. Institucijos teigimu, lietaus vanduo nuo gatvės negali patekti į privačius sklypus, nes yra įrengtas gatvės lietaus vandens surinkimo šulinys. Nurodytais veiksmais buvo pažeistos Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkto nuostatos. 2021-09-07, dalyvaujant Pareiškėjai, buvo surašytas Skundžiamas nutarimas. Pažymėjo, kad Pareiškėja 2021-09-07 Institucijai yra pateikusi paaiškinimą, kuriuo prisiima atsakomybę už padarytą administracinį nusižengimą. Pareiškėja turėjo aiškiai suvokti, kad naudojasi jai nepriklausančiu 0,0090 ha valstybinės žemės plotu. Patikrinimas buvo atliktas 2019 metais ir pagal turimus duomenis, kad tuo metu savininkė buvo Pareiškėja, ji ir buvo nubausta. Pareiškėjos susirašinėjimas nuo 2000 metų vyko ne su Institucija, o su savivaldybe. Pareiškėja nebūtinai turėjo spręsti problemą neteisėtais veiksmais, o galėjo kreiptis į teismą dėl įpareigojimo savivaldybei. Jei Pareiškėja norėjo pati kažką daryti, turėjo suderinti projektą. Pareiškėja pati nurodė, kad tai ji padarė pažeidimą. Pareiškėjos argumentai, kad ji šiuo metu nėra sklypo savininkė, todėl negali būti baudžiama, yra jos gynybinė pozicija siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Pareiškėjai buvo skirta švelniausia nuobauda, todėl ji nėra per griežta. Pažymėjo, kad už gretimo sklypo užėmimą yra nubaustas ir P. K.. Institucijos atstovės manymu, Pareiškėja prisiėmė atsakomybę dėl to, kad buvęs jos sutuoktinis už pažeidimo pakartotinumą negautų piniginės nuobaudos. Pareiškėjai jokio spaudimo Institucija nenaudojo. Pareiškėja pati paaiškino, kad yra sklypo naudojimosi tarp bendrasavininkių tvarka, tačiau jos Institucijai nepateikė. Į Instituciją buvo kviesti ir kiti savininkai, tačiau neatvyko. Dažniausiai į Instituciją atvyksta tas savininkas, kuris ketina prisiimti atsakomybę. Jei visi savininkai būtų prisipažinę, Institucija būtų nubaudusi juos visus.
6. Teismo posėdyje apklaustas liudytojas P. K. paaiškino, kad jis yra buvęs Pareiškėjos sutuoktinis. Nurodė, kad pagal seniūno skundą Institucija atliko patikrinimą ir surašė aktą. Paaiškino, kad asfalto klojimą suorganizavo jis, nes iš (duomenys neskelbtini) rinkosi vanduo, keliu važiuojant automobiliui, eina stiprios bangos, kurios išplovė smėlį ir tapo nebeįmanoma įvažiuoti, vanduo užpildavo jo sklypą. Jis paėmė maltą asfaltą ir padėjo gabaliuką prie įvažiavimo, nors tai turėjo padaryti kažkas kitas, kas atsakingas už kelią, t. y. Vilniaus rajono savivaldybė. Seniūnas viską žinojo, bet nieko nedarė. Bordiūrai ten buvo nuo senų laikų - padėti apie 2001 metus, jis pats juos dėjo suderinęs su kažkokia tarnyba, o 2019 metų birželio mėnesį jie buvo pakeisti, nes seni suskilo, asfaltas buvo paklotas, kad vanduo neišplautų smėlio. Leidimo jis neturėjo, nepagalvojo, kad reikia. Kreipėsi į seniūną, Vilniaus rajono savivaldybės administraciją, nes buvo grėsmė jų sklypui. Nurodė, kad moka žemės mokestį valstybei, bet savo sklypu negali naudotis, todėl ir padarė įvažiavimą. Jis taip pat yra nubaustas už kitą sklypą. Jam nesuprantama, kodėl buvusi žmona prisipažino, gal ji kažko nesuprato, gal susinervino.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjos skundas tenkintinas.
IV. Teismo argumentai ir išaiškinimai
7. Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
8. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.
9. ANK 110 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė už savavališką žemės, miško, vandens telkinių užėmimą arba savavališką vandens telkinių naudojimą. Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog atskleidžiant ANK 110 straipsnio 1 dalyje nurodytą savavališko žemės užėmimo administracinio nusižengimo normą, aktuali yra teismų praktika, suformuota aiškinant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 45 straipsnyje nurodytą užėmimo sąvoką. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad užėmimas gali būti suprantamas kaip užgrobimas, atitinkamos intervencijos į kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančią žemę, mišką ar vandens telkinius atlikimas, ir tokiu atveju svarbu nustatyti ne tiek, kiek kokio asmens ar asmenų pagalba atliktas pats užėmimas kaip veiksmas, bet patį užėmimo fakto buvimą ir žemės ar kito nekilnojamojo turto priskyrimą sau (nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N556-1212/2008). Savavališku svetimos žemės užėmimu pripažinti ir atvejai, kai kaltais veiksmais atskira teritorija aptveriama tvora ir į ją nebegali patekti kiti asmenys, taip pat kai ji užstatoma statiniais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N444-2789/2009, N575-2494/2010). Be to, žemės užėmimu laikomi ir tokie atvejai, kai: užimama valstybinė žemė – bendro naudojimo kelias (užpilant žemėmis, atribojant akmenimis), ir dėl to žmonės negali juo naudotis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-459/2012). Taigi šio administracinio nusižengimo sudėties subjektyvusis elementas yra tyčia, o kvalifikuojant veiką pagal šio straipsnio l dalį privalo būti įrodyta, kad asmuo tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudoja valstybinį ar privatų žemės sklypą, aiškiai suprasdamas, kad ne jis, o kitas asmuo yra ginčo žemės sklypo savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 20 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-21-489/2021).
10. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019-09-17 12.20 val. Institucijos specialistams atlikus žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo valstybinę kontrolę pagal 2019-06-28 Zujūnų seniūno prašymą, buvo surašytas 2019-09-19 žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 48NŽ-514-(14.48.78.), kuriuo konstatuota, kad prie žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini) be sutikimo įrengtas asfalto įvažiavimas, kai įvažiavimo plotas sudaro 0,0090 ha. Iš 2021-08-12 Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad minėtas žemės sklypas 2019-09-17 atlikto patikrinimo metu priklausė pareiškėjai V. K., P. K. ir D. A.. Dėl minėtų veiksmų Pareiškėjai buvo surašytas Skundžiamas nutarimas ir paskirta administracinė nuobauda - įspėjimas.
11. Nagrinėjamoje byloje nekyla ginčo dėl paties įrengto malto asfalto dangos įvažiavimo, tačiau Pareiškėja savo kaltės dėl to nepripažįsta ir nurodo, kad visus įvažiavimo įrengimo darbus organizavo ir atliko jos buvęs sutuoktinis P. K., kuriam taip pat sklypas priklausė. Teismo posėdyje apklaustas liudytojas P. K. patvirtino, jog bordiūrą ir malto asfalto dangą įrengė jis, jam nesuprantama, kodėl Pareiškėja prisipažino tai padariusi. Be to, tiek Pareiškėja, tiek liudytojas nurodė, kad daugelį metų buvo kreipiamasi į įvairias institucijas su prašymu spręsti kelio lietaus vandens nutekėjimo problemą, nes užterštas vanduo patenka į Pareiškėjos sklypą, rūsį, kūdrą, tačiau problema iki šiol nebuvo sprendžiama. Bylos duomenys patvirtina, kad Zujūnų (duomenys neskelbtini) gatvės gyventojai 2002-10-29 (b. l. 5), 2003-03-18 (b. l. 4), 2004-10-01 (b. l. 7), 2016-02-09 (b. l. 8-9), 2019-09-04 (b. l. 9-12), 2019-09-17 (b. l. 17) skundais ir prašymais kreipėsi į įvairias valstybės institucijas (Vilniaus rajono savivaldybę, Lietuvos Respublikos Seimą, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių, Vilniaus rajono savivaldybės merę) su prašymu spręsti nuo kelio į privačius žemės sklypus tekančio paviršinio lietaus vandens problemą. Tačiau bylos duomenys taip pat patvirtina, kad iki šiol problema nėra išspręsta. Tai, kad prie Pareiškėjai priklausiusio sklypo yra vandens nutekėjimo problema, patvirtina ne tik gatvės gyventojų prašymai ir skundai valstybinėms institucijoms, tačiau ir Pareiškėjos pateiktos fotonuotraukos (b. l. 33-42), iš kurių matyti, jog vandens sankaupos prie įvažiavimo į privatų sklypą nuo valstybei priklausančios žemės (b. l. 47-48) yra gausios, apsunkinančios patekimą į privačius žemės sklypus. Be to, Vilniaus rajono savivaldybės taryba dar 2009-07-31 priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė suformuoti visuomenės poreikiams skirtą teritoriją (žemės sklypą) lietaus vandens nuo kelio surinkimo baseinui įrengti (b. l. 46).
12. Teismo posėdyje liudytojas P. K. patvirtino, jog minėto įvažiavimo įrengimą organizavo jis, todėl kyla pagrįstų abejonių ar V. K. yra asmuo, kuris objektyviai atliko veiksmus, sudarančius nusižengimo objektyviąją pusę. Be to, kas paminėta, įvertinęs aptartą duomenų visumą ir Aukščiausiojo Teismo praktiką, teismas konstatuoja, jog nors nagrinėjamu atveju buvo nustatyti ANK 110 straipsnio 1 dalies objektyvieji požymiai (buvo užfiksuota, jog valstybinėje žemėje buvo neteisėtai įrengtas malto asfalto dangos įvažiavimas, tačiau byloje nėra surinkta objektyvių duomenų, kurie galėtų neginčytinai patvirtinti, jog tam, kad sąmoningai ir savavališkai tikslu užimti ir naudoti valstybinį žemės sklypą, asfalto įvažiavimą įrengė būtent pareiškėja V. K. (be kita ko, bylos nagrinėjimo metu nustatytas kitas dangos ir bordiūrų įrengimo tikslas – apsaugoti savo nuosavybę), todėl nėra nustatyti privalomieji objektyvieji ir subjektyvieji jai inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėties požymiai.
13. Sprendžiant klausimą dėl asmens administracinės atsakomybės, būtina vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu (visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai). Kasacinės instancijos teismas yra pasisakęs, jog administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, o visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai. Be to, vadovaujantis teismų praktikoje pripažįstamais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal ANK nuostatas, grindžiant jo kaltę prielaidomis. Todėl teismas byloje esančio Pareiškėjos prisipažinimo, keliančio abejonių dėl jo surašymo aplinkybių, teismo posėdyje Pareiškėjai neigiant savo kaltę bei esant liudytojo prisipažinimui, vertina Pareiškėjos naudai ir prisipažinimo nevertina kaip objektyvaus Pareiškėjos kaltės įrodymo.
14. Administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas).
15. Atsižvelgiant į išdėstytą, Skundžiamas nutarimas naikintinas ir administracinio nusižengimo teisena Pareiškėjos atžvilgiu, pradėta pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį, nutrauktina nesant jos veikoje šio administracinio nusižengimo požymių (ANK 642 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
16. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad pagal teismų praktiką, žemės užėmimas gali būti suprantamas kaip užgrobimas, atitinkamos intervencijos į valstybei priklausančią žemę atlikimas, ir tokiu atveju svarbu nustatyti ne tiek, kiek kokio asmens ar asmenų pagalba atliktas pats užėmimas kaip veiksmas, bet patį užėmimo fakto buvimą ir žemės ar kito nekilnojamojo turto priskyrimą sau. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys nepatvirtina, kad įvažiavimas buvo įrengtas siekiant tyčia užimti ar priskirti valstybinę žemę sau. Teismo vertinimu, nustatyti veiksmai leidžia įžvelgti privačių žemės sklypų savininkų siekį apginti savo pažeistas teises, kuomet dėl atsakingų institucijų daugelį metų nesprendžiamos problemos dėl kelio užliejimo vandeniu, galimai daroma žala privačių žemės sklypų savininkams. Teismo vertinimu, atliktų veiksmų tikslas - ne užimti valstybinę žemę sau, o siekis apsaugoti savo privatų turtą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punktu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
V. K. skundą tenkinti.
Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2021 m. rugsėjo 7 d. nutarimą dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, byloje Nr. NZT-ANR-N-1924-2021 (ROIK: 21143494736) ir V. K. administracinio nusižengimo teiseną, pradėtą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 110 straipsnio 1 dalį, nutraukti nesant jos veikoje šio administracinio nusižengimo požymių.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.