- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-11-27
- Bylos Nr.
- N-62-3628-09
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Stasys Gagys, Antanas Ablingis (pran.)
- Kategorijos
- 48.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Stasio Gagio ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimo D. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė: I.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių rajono apylinkės teismas 2008 m. rugsėjo 9 d. nutarimu administracinėje byloje Nr. A2.6.-1177-641/2008 nutarė iškelti administracinę bylą D. S. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 187² str. dėl melagingų parodymų teikimo administracinio teisės pažeidimo byloje.
II.
Šiaulių rajono apylinkės teismas 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu nutarė už ATPK 187² str. numatyto teisės pažeidimo padarymą D. S. skirti 2000 Lt baudą. Teismas konstatavo, kad D. S. padarytą teisės pažeidimą, numatytą ATPK 187² str., įrodo 2008-09-09 nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-1177-641/2008 bei prie jo esanti medžiaga. Teismas nurodė, kad pažeidėjos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgdamas į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę, nesant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, teismas D. S. paskyrė ATPK 187² str. sankcijoje numatytos baudos vidurkį.
III.
Administracinėn atsakomybėn patraukta D. S. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimą ir neskirti administracinės nuobaudos arba nuobaudą paskirti kuo švelnesnę. Apeliantė pažymi, kad jos materialinė padėtis yra labai sunki, ji yra nėščia ir vieniša, todėl neturi pajamų baudai sumokėti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja: IV.
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Skundžiamu nutarimu D. S. buvo paskirta administracinė nuobauda už pažeidimą, numatytą ATPK 187² straipsnyje, kuriame įtvirtinta, kad melagingų parodymų, specialisto paaiškinimų bei ekspertizės išvadų davimas, vengimas ar atsisakymas duoti parodymus, melagingas vertimas, įkalčių arba įrodymų naikinimas bei jų slėpimas, naudojimasis negaliojančiais, fiktyviais ar kito asmens dokumentais, melagingo pareiškimo arba kitokios apgavystės padarymas administracinio teisės pažeidimo byloje, užtraukia baudą nuo 1000 Lt iki 3000 Lt. Ginčo dėl šio pažeidimo nėra ir teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą pažeidimą. Tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas. Teigiama, kad paskirta nuobauda yra per griežta.
ATPK 30 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nustatytas atitinkamai ATPK 31 ir 32 straipsniuose. Išanalizavus bylos medžiagą, konstatuotina, kad nors D. S. savo apeliaciniame skunde nurodo, jog gailisi dėl padaryto pažeidimo, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad nuoširdus gailestis nėra savitikslis dalykas – jis turi rodyti aiškų asmens požiūrį (smerkimą) į padarytą pažeidimą, kaltės pripažinimą, be to, nuoširdus gailėjimasis gali būti pripažintas lengvinančia aplinkybe tik tada, kai asmuo tai atlieka savo noru iki pažeidimo nagrinėjimo, o ne po to, kai kaltė patvirtinama surinktais įrodymais (žr. Administracinių teismų praktika, Bylas dėl administracinių teisės pažeidimų, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 4(14), 2008 m., 11 psl.). Pažymėtina, kad aplinkybės, jog pažeidėja gailisi, nebuvo nustatyta bylos nagrinėjimo metu, todėl minėta aplinkybė vertinama kaip deklaratyvi, ir negali būti pripažinta lengvinančia pažeidėjos atsakomybę aplinkybe ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme. Tačiau teisėjų kolegija pabrėžia, kad iš apeliantės pateiktos pažymos matyti, jog ji pažeidimo padarymo metu buvo nėščia (b.l. 22). Ši aplinkybė pripažintina pažeidėjos atsakomybę lengvinančia aplinkybe pagal ATPK 31 straipsnio 1 dalies 9 punktą.
ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nėra.
Atsižvelgdama į ATPK 30 straipsnio nuostatas, esant pažeidėjos atsakomybę lengvinančiai aplinkybei, teisėjų kolegija sprendžia, kad D. S. yra paskirta aiškiai pernelyg griežta nuobauda. Byloje nėra duomenų, kad iki šio pažeidimo padarymo ji būtų buvus bausta, todėl ATPK 20 str. nustatyti nuobaudos skyrimo tikslai gali būti pasiekti skiriant švelnesnę nuobaudą.
Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę, jos atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas pažeidėjai skirti ATPK 187² straipsnio sankcijoje numatytą minimalią baudą. Todėl dėl aukščiau išvardintų aplinkybių skundžiama nutartis pakeičiama.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
D. S. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Šiaulių rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimą, kuriuo D. S. už pažeidimo, numatyto ATPK 187² straipsnyje, padarymą buvo paskirta 2000 (dviejų tūkstančių) litų bauda, pakeisti ir D. S. už pažeidimo, numatyto ATPK 187² straipsnyje, padarymą skirti 1000 (vieno tūkstančio) litų baudą.
Nutartis neskundžiama.