Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėja A. L., sekretoriaujant R. B., dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. M., jos atstovei advokato padėjėjai M. B. , viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. M. 2015 m. rugpjūčio 8 d., apie 15.00 val. Kaune, (duomenys neskelbtini) ties namu Nr. 281, vairuodama automobilį Hyundai, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nepaliko tokio tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus ir atsitrenkė į šalikelėje stovėjusią transporto priemonę, dėl ko įvyko eismo įvykis ir buvo apgadintos dvi transporto priemonės. Vairuotoja nepranešusi policijai apie eismo įvykį pasišalino iš eismo įvykio vietos. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 126; 219.1, 222 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. M. paaiškino, kad kaltinimas jai suprantamas, prisipažįsta kalta iš dalies. Paaiškino, kad jai reikėjo prasilenkti su priešpriešiais atvažiuojančiu automobiliu. Kiti automobiliai buvo priparkuoti šalikelėje. Ji ketino įvažiuoti į tarpą tarp mašinų, tačiau iš priekio automobilis važiavo į jos pusę. Tuomet ji sustojo, atbuline eiga pavažiavo atgal. Išlipo pasižiūrėti, koks atstumas yra tarp kitų automobilių. Jokio kontakto su kitu stovinčiu automobiliu nepajautė, vairuoja nuo 1999 metų. Jos automobilis apžiūrėtas po mėnesio laiko, apgadinimai buvo padaryti anksčiau. Teisė vairuoti jai būtina, nes dirba trejomis pamainomis, susisiekimas nėra geras. Slaugo anytą, kuri gyvena už 30 km.

Atstovė paaiškino, kad iš fotonuotraukų matyti, kad ne visi automobilių apgadinimų aukščiai ir lokalizacija sutampa. Iš vaizdo įrašo nematyti, kad J. M. kliudė kitą automobilį. Nei tarnybiniame pranešime, nei eismo įvykio vietos schemoje nėra užfiksuota dažų likučių, kurie dažniausiai būna likę dėl kontakto tarp automobilių. J. M. viso proceso metu nuosekliai teigė, kad kontakto tarp automobilių nebuvo, automobilis neapgadintas, o akte nurodyti apgadinimai atsiradę anksčiau. Visos abejonės turi būti vertinamos J. M. naudai, todėl prašo administracinių teisės pažeidimų teisenas pagal ATPK 127 str.2d., 130 str.1d. nutraukti, nesant teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, kad jų pakaktų atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti.

Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai, kad J. M. padarė teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.

Liudytojas I. K. parodė, kad 2015-08-08 buvo pastatytas automobilis prie Lampėdžių karjero. Atėjęs pilietis šaukė, kieno automobilis Audi A3. Pilietis pasakė, kad kitas automobilis apgadino ir nuvažiavo. Nuėję prie automobilio, pamatė, kad apgadintas dešinės pusės bamperis ir sparnas. Pilietis ant lapelio buvo užrašęs kito automobilio markę, valstybinį numerį, pasakė, kad matė, kaip buvo apgadintas jo automobilis. Mašina ne nauja, yra ne vienas įbrėžimas. Mašina priklauso jo tėvui G. K.. Be to, įvykio vietoje per vaizdo registratorių peržiūrėjo vaizdo įrašą.

Liudytojas R. Š. parodė, kad eismo įvykio vietoje buvo gauta informacija apie automobilį, kuris nuvažiavo iš eismo įvykio vietos. Nepamena kokie apgadinimai buvo padaryti, galimai smulkūs. Jeigu įvykio vietoje būna liudytojai, jie nurodomi tarnybiniame pranešime ir apklausiame, jei yra tokia galimybė.

Liudytojas G. M. parodė, kad surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą remdamasis vaizdo įrašu. Iš įrašo nustatė, kad vairuotoja suprato, ką daro, automobilis sujuda, vairuotoja išlipa, apžiūri ir nuvažiuoja. Kiek pamena, apgadinimai buvo minimalūs, kurie gali būti padaryti ir su ratu. Apžiūros akte parašyta, kad apdailos juostos apgadintos, lengvi dažų atsilupimai, matosi braukimo žymės, automobilio Audi irgi yra braukimo ilga žymė. Kitos automobilio pusės nepažiūrėjo, nes matė, kad braukta ne ta puse. Iš vaizdo medžiagos matosi, kad automobilis važiuoja ir dešine galine puse braukia.

Liudytojas R. B. parodė, kad būtent jis pateikė vaizdo įrašą nukentėjusiajam bei nuvežė į kelių policiją. Matė tai, kas matyti vaizdo įraše.

J. M. kaltė, padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytus pažeidimus, įrodyta ir surinkta administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolo duomenimis (b. l. 1-2), eismo įvykio vietos schema, kurioje nurodyta eismo įvykio vieta – Kaunas, (duomenys neskelbtini), bei nurodyti automobilio Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai: galinis bamperis, galinis dešinės pusės sparnas (b. l. 3), tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2015-08-08 apie 15.04 val. buvo gautas pranešimas, kad Kaune, prie Lampėdžių karjero yra eismo įvykis. Nuvykus į minėtą vietą rado automobilį Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas I. K. paaiškinimo, kad prieš 15 min. atvažiavo į karjerą maudytis, netrukus prie jo priėjo pilietis, kuris paaiškino, kad matė, kaip į jo automobilį atsitrenkė kitas automobilis Hyunday Santa Fe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš įvykio vietos pasišalino, eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilius Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio vietoje nubraižė schemą, priėmė iš piliečio paaiškinimą, nufotografavo automobilį (b. l. 3a), J. M. paaiškinimu, kad ji 2015-08-09 vairavo nuosavą automobilį Hyunday Santa Fe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prasilenkiant su atvažiuojančia mašina reikėjo pasitraukti link kelkraštyje stovinčių automobilių, sustojo, išlipo iš automobilio, apžiūrėjo kokiu atstumu yra nuo kitų automobilių, įsitikino, kad yra vietos, kad nekliudys, sėdo į automobilį ir nuvažiavo, jokio kontakto nebuvo, arba jo nejautė (b. l. 4), I. K. paaiškinimu, kuriame jis nurodė, kad 2015-08-08 apie 15.15 val. atvažiavo prie vandens telkinio automobiliu Audi A3, vals. Nr. (duomenys neskelbtini) ir nuėjo maudytis. Netrukus priėjo žmogus ir pasakė, kad matė, kaip eismo įvykio metu kitas automobilis apgadino jo vairuojamą automobilį. Nuėjęs prie automobilio rado jį apgadintą, eismo įvykis nufilmuotas vaizdo registratoriumi (b. l. 5), automobilių fotonuotraukomis, kuriose matyti apgadinimai (b. l. 6-10), transporto priemonės Hyunday Santa Fe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techninės apžiūros aktas, kuriame nurodyti rasti defektai: apgadinta galinio dešinio sparno ir galinių dešinių durų apdailos plastikinė juosta (moldingas) – matoma braukimo žymė 50 cm – 65 cm aukštyje, išvadoje nurodyta, kad automobilio apgadinimai ir jų pobūdis atitinka rastus apgadinamus ant Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio (b. l. 11), pranešimo informacija (b. l. 22).

Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas aplinkybes akivaizdžiai patvirtina ir teismo posėdyje peržiūrėto vaizdo įrašo duomenys, kuriuos teismas pripažįsta kaltumo įrodymais ir jais vadovaujasi (b.l. 24). Iš vaizdo įrašo nustatyta, kad J. M. manevruodama kliudė kitą automobilį stovėjusį šalikelėje. Ji išlipo, priėjo prie automobilių kontakto vietos, ją apžiūrėjo, vėliau sėdo į automobilį ir nuvažiavo. Pažymėtina, kad J. M. turi didelį vairavimo stažą, todėl neįtikinama jos iškelta versija, kad kontakto smūgio nepajuto, apgadinimų ant automobilių nepastebėjo. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pasisakęs, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalis gali būti taikoma labai skirtingose situacijose. Pagal šią dalį administracinė atsakomybė gali būti taikoma tiek tais atvejais, kai vairuotojas iš įvykio vietos įžūliai pasišalina po eismo įvykio, kurio metu buvo padaryta didelė žala, tiek tais atvejai, kai žala yra nežymi, o vairuotojas sąžiningai klysta vertindamas įvykio aplinkybes. Tik parenkant nuobaudų rūšį ir dydį už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą būtina vertintini visas reikšmingas aplinkybes siekiant, kad skirta nuobauda atitiktų administracinės atsakomybės principus.

Šių įrodymų visuma nustatyta, kad J. M. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. – sukėlė eismo įvykį, bei ATPK 130 str. - pasišalino iš eismo įvykio vietos, su kuriuo ji yra susijus, todėl ji baustina.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į pažeidimo padarymo aplinkybes, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes.

J. M. administracine tvarka bausta, galiojančių nuobaudų neturi. Jos atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 1 d. nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 str. 2 d., taip pat į šio kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teisingo teismo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi. Kaip ne kartą konstatuota Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinio Teismo) aktuose, vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo inter alia 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje taip pat ne kartą yra išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo inter alia 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

Administracinė nuobauda, taikant (duomenys neskelbtini) straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Šiame kontekste pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) Minėtų iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą.

Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Teismas pabrėžia, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). J. M., pasišalindama iš įvykio vietos, turėjo numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jai, jos artimųjų ratui, šeimos turtinei padėčiai. Nagrinėjamojoje byloje teismas nustatė, kad J. M. padaryti pažeidimai savo pobūdžiu nėra itin šiurkštūs, padaryta žala kitam automobiliui minimali. Teismas pažymi, kad J. M. skirtinas ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas trejiems metams ir minimali 868 Eur bauda yra neproporcinga jo padaryto pažeidimo pavojingumui priemonė, per griežta ir nėra teisinga. Todėl teismas daro išvadą, kad šioje byloje nustatytos aplinkybės laikytinos išimtinėmis ir sudaro pagrindą, skiriant administracinę nuobaudą už jos padarytus pažeidimus, taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 ¹ str., 286 - 288, 293 str.,

nutaria:

padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., ir nubausti 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) bauda;

padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., ir nubausti 289 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d., galutinę administracinę nuobaudą paskirti 289 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 1001.

Atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (pareigūnas), priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per šio kodekso 313 straipsnyje nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.