Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. G. ir E. G. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Tomkara“ ir D. Š. dėl sumokėto avanso (skolos) ir netesybų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

3. Atsakovui D. Š. ieškinys su priedais ir teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo, taip pat teismo šaukimai įteikti tinkamai (per EPP, t. y. tokiu pačiu būdu, kokiu byloje atsakovas teikė prieštaravimus dėl teismo įsakymo išdavimo, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 121 straipsnio 1, 2 dalys, 175¹ straipsnio 9 dalis). Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdžiuose nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir išvados dėl jų teisinio vertinimo

5. Šalių ginčas kyla iš 2023 m. rugsėjo 22 d. Sutarties, sudarytos tarp ieškovų, kaip pirkėjų, ir atsakovų, kaip pardavėjų. Sutartyje jos objektas yra ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklype esantis namas (butas), esantis pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Sutartimi ginčo turtą pardavėjai įsipareigojo parduoti pirkėjams už 265 000 Eur, iki 2024 m. sausio 20 d. su pirkėjais sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį su galimybe šį terminą pratęsti 30 kalendorinių dienų (Sutarties 1, 2 punktai).

6. Nors atsakovė atsiliepime į ieškinį prieštaravo, kad šalių sudaryta Rezervacijos sutartis kvalifikuotina preliminariąja sutartimi, tačiau bylos nagrinėjimo metu abi šalys sutiko, kad šalis sieję ikisutartiniai teisiniai santykiai buvo užbaigti šalims sudarant preliminariąją sutartį, t. y. susitarimą, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigojo ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.165 straipsnio 1 dalis). Teismas sutinka su tokiu Sutarties kvalifikavimu, nes joje yra visi būtini preliminariosios sutarties elementai: suderinta šalių valia pasiektas susitarimas sukurti teisinius santykius, t. y. įsipareigojimas ateityje sudaryti pagrindinę sutartį; pagrindinės sutarties esminių sąlygų aptarimas; susitarimo išreiškimas rašytine forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-435/2010 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

7. Santykyje su atsakovais ieškovai – fiziniai asmenys, veikė kaip vartotojai, nes Sutartį sudarė siekdami ateityje įsigyti būstą šeimos poreikiams tenkinti. Ieškovas R. G. paaiškino, kad dėl šeimos pagausėjimo kartu su sutuoktine ieškojo naujo didesnio, besikeičiančius šeimos poreikius atitinkančio būsto šeimai. Ši aplinkybė atsakovų nebuvo ginčijama. Nustatyta, kad Sutartyje buvo numatytas pardavėjų daugetas: UAB „Tomkara“, kuri yra verslininkė, ir atsakovas D. Š. Atsakovai į bylą neteikė įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kokie tiksliai tarpusavio įsipareigojimai juos siejo, nors parengiamojo teismo posėdžio metu teismas pasiūlė pateikti įrodymus, iš kurių būtų galima spręsti dėl atsakovus siejusių santykių, jų tarpusavio įsipareigojimų. Atsakovai Sutartimi prisiėmė bendrus įsipareigojimus ieškovų atžvilgiu. Atsakovė UAB „Tomkara“ pateikė įrodymus, kad žemės sklypas ir namas Sutarties sudarymo metu ir dabar priklauso UAB „Tomkara“. Teismo posėdžio metu atsakovės UAB „Tomkara“ atstovė paaiškino, kad UAB„Tomkara“ yra ginčo turto statytojas. Taigi UAB „Tomkara“ siekė turtą parduoti komerciniais tikslais. D. Š. – atsižvelgiant į tai, kad veikė bendrai su UAB „Tomkara“, turėjo siekti to paties tikslo. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad pardavėjai (atsakovai) veikė kaip verslininkai, t. y. Sutartį sudarė siekdami komercinių tikslų.

8. Dėl prieš tai nurodytų aplinkybių spręstina, kad šalių sudaryta Sutartis priskirtina vartojimo sutarčių kategorijai. Ši išvada lemia keletą teisiškai reikšmingų momentų. Pirma, ieškovams pareiškus reikalavimą dėl sutartinės atsakomybės taikymo verslininkams, teismui tokiu atveju užtenka nustatyti tris atsakomybės taikymo sąlygas: 1) neteisėtus veiksmus, 2) žalą ir 3) jų priežastinį ryšį. Įmonė (verslininkas) atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar ją netinkamai įvykdė dėl nenugalimos jėgos (force majeure), nebent įstatymai ar sutartis numato kitaip (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Antra, Sutartį pripažinus vartojimo sutartimi, jos sąlygos visais atvejais bus aiškinamos vartotojų naudai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis).

9. Byloje ieškovai iš Sutarties netinkamo vykdymo kildina du ieškinio materialiuosius reikalavimus. Pirma, reiškia reikalavimą dėl sumokėto avanso, atsakovams Sutartyje nustatytu terminu atsisakius sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį, grąžinimo. Antra, dėl netinkamo Sutarties vykdymo prašo priteisti Sutartyje nustatytas netesybas (baudą).

Dėl sumokėto avanso grąžinimo ir netesybų mokėjimo

10. Nagrinėjamos bylos atveju Sutarties šalys nesudarė pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties. Ieškovai įrodinėja, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovų kaltės, jiems nepagrįstai atsisakant tą padaryti. Atsakovė UAB „Tomkara“ su ieškovais nesutinka, teigia, kad atsakovė neatsisakė parduoti turtą. Pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta, nes ieškovai nesumokėjo likusios dalies – 34 750 Eur avanso, ir po Sutarties sudarymo prarado interesą įsigyti namą.

11. Byloje nekilo ginčas, kad nei iki 2024 m. sausio 20 d., nei iki 2024 m. vasario 19 d., jei būtų laikoma, kad Sutartis buvo pratęsta 30 dienų, kaip tai yra nurodyta Sutarties dalyje „Pardavėjo įsipareigojimai“, tiek dalyje „Sutarties nutraukimo sąlygos“, pagrindinė ginčo turto pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta.

12. Nėra objektyvaus pagrindo nepritarti ieškovams, kad nustatytu terminu nesudarydami pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties nesąžiningai elgėsi būtent atsakovai. Ištyrus ir įvertinus įrodymus spręstina, kad tą lėmė tai, jog iki termino pagrindinei sutarčiai sudaryti atsakovai nebuvo atlikę pagal Sutartį prisiimtų įsipareigojimų.

13. Iki pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo pardavėjai įsipareigojo atlikti konkrečius Sutartyje įvardytus darbus: prie Sutarties pridedame priede Nr. 2 nurodytus darbus, taip pat šiuos papildomus darbus: 1) pastatyti tvorą (be automatinių vartų), 120 m. žaliuzinę, skardinę, minimalaus 1 m aukščio; 2) iškloti trinkeles, trinkelės juodos (dažytos), papildomai iškelti aikštelę, kur numatyti automatiniai vartai, aplink namą 60 cm pločio trinkelių žiedu; 3) padidinti terasą pagal visą L namo pietinę dalį; 4) išvesti į lauką papildomą vamzdį (laistymui) ir du kabelius; 5) išvesti kabelį lauko apšvietimui; 6) padidinti durų angas; 7) įrengti papildomą rozetę sandėliuke; 8) išvalyti mišką; 9) padalyti sklypą į du unikalius numerius po lygiai (50 procentų ir 50 procentų). Atsakovai taip pat informavo pirkėjus, kad yra ESO įsipareigojimas iki 2023 m. spalio 31 d. turėti butui 14 kW elektros su galimybe didinti iki 17 kW bei patvirtino, kad namas (butas) turės atskirą unikalų numerį (Sutarties dalies „Pardavėjo įsipareigojimai“ 4, 5, 6, 7 punktai).

14. Ieškovas R. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad iki 2024 m. vasario 19 d. atsakovai nebuvo pastatę tvoros, iškloję trinkelių, padidinę terasos, išvalę miško, padaliję sklypą į du unikalius numerius po ½ dalį, taip pat namui nebuvo ir šiuo metu nėra atvesta elektra ir namas (butas) neturi atskiro unikalus numerio. Šiuos ieškovo paaiškinimus patvirtina kiti byloje esantys įrodymai: ieškovų pateikta 2024 m. vasario 10 d. ir 25 d. filmuota medžiaga, 2024 m. rugpjūčio 2 d. ieškovų pateikti papildomi įrodymai, kad namas nėra baigtas, taip pat atsakovės UAB „Tomkara“ pateiktas 2024 m. rugpjūčio 2 d. Nekilnojamojo turto registro išrašas, iš kurio matyti, kad žemės sklypas, kurio ½ dalį įsipareigojo pirkti ieškovai, nėra padalintas, o ant žemės sklypo pastatytas vienbutis gyvenamasis namas yra bendro 299,72 kv. m ploto, turi vieną unikalų numerį. Kaip jau buvo nurodyta šiame sprendime, Sutartimi ieškovai įsipareigojo pirkti dalį šio namo ir ½ dalį sklypo, Sutartimi atsakovai buvo prisiėmė prievolę dėl namo ir sklypo padalijimo į atskirus savarankiškus nekilnojamojo turto objektus.

15. Atsakovė UAB „Tomkara“ to, kad nurodyti įsipareigojimai nebuvo atlikti tinkamai ir laiku, bylos nagrinėjimo metu neneigė. Dėl dalies šių įsipareigojimų neįvykdymo notarinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymas buvo objektyviai net neįmanomas (dėl Sutartyje nurodyto ginčo turto neįregistravimo kaip atskirų turtinių vienetų).

16. Atsakovės bylos nagrinėjimo metu išsakyta pozicija, kad dalies darbų vykdymas buvo pristabdytas, nes buvo matyti, kad ieškovai prarado suinteresuotumą įsigyti ginčo turtą, yra nepagrįsta. Pirma, ieškovai ėmėsi aktyvių veiksmų tam, kad įvykdytų Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus atsakovams. Ieškovas R. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis su sutuoktine (ieškove) po Sutarties sudarymo ėmė pardavinėti ir 2023 m. lapkričio mėnesį jau buvo pardavę nuosavybės teise turėtą butą. Nuo to momento bet kuriuo metu buvo pasirengę sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį. Tą patvirtina ir į bylą pateiktas išrašas iš banko sąskaitos, kad 2023 m. lapkričio 9 d. ieškovai gavo 158 000 Eur iš savo turto pirkėjų.

17. Atsakovė, gindamasi nuo jai pareikšto reikalavimo akcentavo, kad žemės sklypo ir namo padalijimo procedūra yra užsitęsusi dėl ne nuo atsakovės valios priklausančių aplinkybių ir ieškovai apie tai buvo informuoti.

18. Byloje atsakovė neįrodė, kad Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų įvykdymas buvo suvaržytas dėl ne nuo atsakovės valios priklausančių priežasčių. Iš atsakovės UAB „Tomkara“ pateiktų 2023 m. rugpjūčio 10 d. Elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų paraiškos, prašymo sudaryti elektros energijos pirkimo–pardavimo ar persiuntimo sutartį Nr. 23-67368, taip pat momentinės fotonuotraukos iš AB „Energijos skirstymo operatorius“ sistemos matyti, kad atsakovė kreipėsi į energijos skirstymo operatorių dėl elektros įvedimo su leistina naudoti 11 kW galia, 2023 m. rugpjūčio 14 d. buvo parengtos prisijungimo sąlygos, patvirtinta prijungimo paslaugos sutartis, 2024 m. liepos 15 d. pereita į projekto rengimo stadiją, o nuo 2024 m. liepos 16 d., parinkus rangovą, pradėti vykdyti rangos darbai. Tačiau iš pateiktų rašytinių įrodymų neįmanoma nustatyti, kokios priežastys lėmė, kad nuo prisijungimo sąlygų išdavimo praėjo toks ilgas laiko tarpas iki rangos darbų pradžios. Nors atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad procesas užtruko, nes AB „Energijos skirstymo operatorius“ neparinko rangovo, tačiau tokie duomenys teismui nepateikti, taip pat nepateikti duomenys, kad po prisijungimo sąlygų išdavimo darbai negalėjo būti atlikti paties atsakovės pasirinkto rangovo. Įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo atsikirtimus, pareigą turėjo atsakovė (CPK 178 straipsnis).

19. Be to, Sutartyje atsakovai prisiėmė įsipareigojimą dėl 14 kW elektros su galimybe ją didinti iki 17 kW įvedimo, nors kreipėsi tik dėl 11 kW visam vienbučiui gyvenamajam namui įvedimo. Ieškovas R. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 14 kW elektros energijos kiekis Sutartyje buvo nurodytas ne atsitiktinai, dėl to šalys tarėsi atskirai, nes ieškovai ketino įsirengti saulės elektrinę ir turėti stotelę elektromobiliui įkrauti.

20. Atsakovė neteikė jokių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kokioje stadijoje yra sklypo ir namo padalijimo procesas.

21. Kita vertus, net ir tais atvejais, kai sutartinių prievolių tinkamas vykdymas tampa suvaržytas ne dėl priežasčių, priklausančių nuo pačios įmonės, atsakovai, kaip verslininkai, turi prisiimti neigiamų padarinių (nuostolių) kitai sutarties šaliai atsiradimo riziką. Kaip buvo nurodyta šio sprendimo 8 punkte, sutartinė civilinė atsakomybė verslininkui atsiranda be kaltės. Atsakovai (verslininkai) Sutartimi įsipareigojimus prisiėmė disponuodami visa informacija apie projekto eigą ir įsivertinę faktines ir teisines galimybes juos įvykdyti, o jei to nepadarė – veikė savo rizika, už ką ieškovai negali būti atsakingi (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Todėl tinkamai ir laiku neįvykdę pačių prisiimtų įsipareigojimų, negali remtis šia aplinkybe kaip šalinančia jų atsakomybę. Juo labiau, kai bylos duomenys patvirtina, kad ne atsakovai, o ieškovai kreipėsi su paklausimais, kada ir kur atvykti sudaryti pagrindinės sutarties, į kuriuos atsakymo iš atsakovų negavo. Tokioje situacijoje būtent atsakovai privalėjo kreiptis į ieškovus su pasiūlymais spręsti susidariusią situaciją.

22. Atsakovė UAB „Tomkara“ teigia, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl to, kad ieškovai atsisakė sumokėti likusią avanso dalį, t. y. 34 750 Eur, nurodytą Sutarties dalies „Papildomos sąlygos“ 3 punkte. Tačiau šios dalies avanso mokėjimas buvo susietas su šių aplinkybių egzistavimu: turto 85 procentų baigtumu įregistravimu; visų darbų, nurodytų tiek sutarties priede Nr. 2, tiek papildomų darbų, nurodytų Sutarties 5 punkte įvykdymu, preliminariosios sutarties pasirašymu. Šalių sudaryta Sutartis kvalifikuota preliminariąją, todėl sudaryti dar vieną preliminariąją sutartį nebuvo pagrindo. Tačiau atsakovai iki Sutartyje nustatyto termino pagrindinei sutarčiai sudaryti nebuvo atlikę visų darbų, todėl ir pareigos sumokėti šią avanso dalį ieškovai neturėjo. Ieškovas R. G. paaiškino, dėl kokių priežasčių nebemokėjo daugiau pinigų atsakovams. Ieškovai jau matė, kad atsakovai netinkamai vykdo Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, todėl kilo abejonių dėl pasitikėjimo. Atitinkamai, nepagrįstu laikomas atsakovės atstovės teismo posėdžio metu išsakytas argumentas, kad dėl likusios avanso dalies nesumokėjimo atsakovė galėjo pristabdyti darbų atlikimą ir tą padarė. Juolab, kad atsakovė neteikė įrodymų, kurie galėtų pagrįsti, jog būtų atskleidusi ieškovams, kad stabdo veiksmų, būtinų pagrindinei sutarčiai sudaryti, atlikimą dėl ieškovų prievolės nevykdymo.

23. Įvertinus nurodytų aplinkybių visumą, spręstina, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovų nesąžiningų veiksmų (CPK 185 straipsnis).

24. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu ginčijo solidarią jos ir kito bylos atsakovo atsakomybę, motyvuodama tuo, kad avansas buvo sumokėtas į atsakovo D. Š. banko sąskaitą, atsakovė iš D. Š. 5 000 Eur nėra gavusi. Tokia atsakovės pozicija yra nepagrįsta. Prieš tai nurodyta, kad Sutartį kaip pardavėjai sudarė abu atsakovai. Sutartyje, kalbant apie atsakovų prievoles, vartojama pardavėjo, bet ne pardavėjų, apibrėžtis. Sutarties tekste nėra jokių išlygų, kad atsakovų ikisutartinė prievolė būtų dali. Sutarties tekste vartojami žodžiai, aplinkybė, kad pagrindinė sutartis galėjo būti sudaryta tik abiem atsakovams įvykdžius savo įsipareigojimus, sudaro pagrindą išvadai, kad visus įsipareigojimus pagal Sutartį atsakovai ieškovų atžvilgiu prisiėmė bendrai, įskaitant ir įsipareigojimą grąžinti avansą ir sumokėti baudą. Kaip jau minėta, ieškovai yra silpnesnė šio sandorio šalis, dėl ko santykyje su atsakovais turi būti užtikrinta aukštesnė jų teisių apsauga ir dėl to Sutartis aiškinama jiems palankiausiu būdu. Aplinkybė, kad avansas buvo sumokėtas atsakovui D. Š., sprendžiant dėl ieškovų reikalavimo pagrįstumo, reikšmės neturi. Avansas buvo sumokėtas ir ieškovų padėtis dėl to, kaip vidiniame santykyje gautą avansą pasiskirstė atsakovai, negali pasunkėti (CK 6.6 straipsnio 4 dalis).

25. Pasibaigus Sutarčiai atsakovai nebeturi teisinio pagrindo disponuoti iš ieškovų gauta 5 000 Eur avanso suma, todėl privalo ją grąžinti kaip be teisinio pagrindo įgytą turtą (CK 6.237 straipsnio 1 dalis, Sutarties dalies „Pardavėjo įsipareigojimai“ 3 punktas).

26. Sutarties dalies „Pardavėjo įsipareigojimai“ 3 punkte atsakovai, kaip pardavėjai, atsisakymo parduoti ieškovams turtą, prisiėmė įsipareigojimą ne tik grąžinti avansą, bet ir sumokėti tokio paties dydžio baudą. Todėl ieškovams solidariai iš atsakovų priteisiama ir 5 000 Eur bauda, kaip iš anksto šalių sutarti neįrodinėtini nuostoliai, už netinkamą Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymą (CK 6.71 straipsnio 1 dalis).

27. Ieškovų ieškinys tenkinamas visiškai, ieškovams solidariai iš atsakovų priteisiama 5 000 Eur negrąžintas avansas ir 5 000 Eur bauda.

28. Ieškovams solidariai iš atsakovų taip pat priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. kovo 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

29. Ieškovai dėl kreipimosi į teismą patyrė 225 Eur žyminio mokesčio išlaidas. Taip pat turėjo 290,40 Eur neteisminio išieškojimo išlaidas rengiant pretenziją, 423,50 Eur advokato išlaidas už pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo parengimą, 1 089 Eur už ieškinio parengimą, 435,60 Eur už pasirengimą ir dalyvavimą 2024 m. rugpjūčio 2 d. teismo posėdyje, 290,40 Eur už pasirengimą ir dalyvavimą 2024 m. rugpjūčio 8 d. teismo posėdyje, 544,50 Eur už teisines paslaugas rengiant prašymą dėl papildomų įrodymų prijungimo ir pasirengimą bei dalyvavimą parengiamajame teismo posėdyje. Iš viso ieškovai turėjo 3 073,40 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

30. Šios išlaidos, atsižvelgiant į suteiktų paslaugų apimtį, į tai, kad jos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.1, 8.2, 8.6, 8.16, 8.17, 8.19 punktus, pripažįstamos pagrįstomis.

31. Ieškovų ieškinį tenkinus visiškai, ieškovams iš atsakovų lygiomis dalimis priteisiamos ieškovų turėtos 3 298,40 Eur (225 Eur + 3 073,40 Eur) bylinėjimosi išlaidos, t. y. po 1 649,20 Eur iš kiekvieno atsakovo. Atsakovės UAB „Tomkara“ 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

32. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovų nepriteisiamos, kadangi jos neviršija minimalaus priteistino 8 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos 259 ir 265 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovams R. G. ir E. G. solidariai iš atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Tomkara“ ir D. Š. 5 000 Eur (penkių tūkstančių eurų 00 ct) negrąžintą avansą, 5 000 Eur (penkių tūkstančių eurų 00 ct) baudą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų) nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. kovo 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Priteisti ieškovams R. G. ir E. G. iš atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Tomkara“ ir D. Š. po 1 649,20 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus keturiasdešimt devynis eurus 20 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.