Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas:

- 2020 m. birželio 23 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (3 veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 64¹ straipsniu, jam paskirta 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant visą bausmės vykdymo laikotarpį nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu; užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje arba pradėti dirbti; neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kuriose rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, per mėnesį išdirbant po 10 valandų. 2021 m. lapkričio 20 d. išregistruotas iš Probuojamų asmenų registro,

M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, bedarbis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nedeklaravęs, neteistas,

E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nedirbanti, gyvenanti (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini), teista:

- 2022 m. balandžio 20 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 236 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta 50 MGL, t. y. 2 500 Eur dydžio bauda;

- 2022 m. spalio 27 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 236 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23 val. iki 5 val. ryto, išskyrus atvejus, kai tai susiję su darbu arba mokslu. 2023 m. lapkričio 17 d. išregistruota iš Probuojamų asmenų registro,

kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. K., M. B. ir E. B., veikdami bendrininkių grupėje, 2023 m. birželio 9 d. apie 20.20 val. Kaune, (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėto daugiabučio namo, tyčia bendrais veiksmais ne mažiau kaip keturis kartus sudavė rankomis bei įspyrė nukentėjusiajam D. R. į įvairias kūno vietas, taip sukėlė jam fizinį skausmą bei dėl padarytų sužalojimų - odos nubrozdinimų kaktoje, dešiniame kelyje, kairėje kojoje, viršutinės lūpos sumušimo - nežymiai sutrikdė jo sveikatą.

Motyvuojamoji dalis

G.K.: Už ką jūs tam D. R., už ką jūsų draugas...

D.K.: Nes jis pradėjo „pist“ protą.

G.K.: Nieko jis jums nepadarė.

D.K.: Jis pradėjo „pist“...

G.M.: Jis tik jus apramino, bet jis nieko jums nepadarė, o jūsų draugas jam trenkė.

Policijos pareigūnas nusiveda D.K. į tarnybinį automobilį. Įeina į daugiabutį, užlipa į antrą aukštą. Įeina į butą, kuriame matomi medikai ir vyriškis, stambaus kūno sudėjimo, rudos spalvos, trumpų plaukų, pusnuogis, apsirengęs tik apatinius (t. y. D. R. (toliau – D. R.)). Jis sėdi ant lovos, medikai apžiūri jį. Šalia matosi moteris, vidutinio ūgio, smulkaus kūno sudėjimo, šviesios spalvos surištų plaukų, apsirengusi pilkos spalvos kombinezoną, ant kurio matosi baltos spalvos snaigės. Šalia jų matosi mažametis vaikas. Policijos pareigūnas paklausia D.R., ar čia jis nukentėjęs. Minėta moteris nurodo, kad jį suspardė keturi žmonės, kad jie visi girti ir su mažamečiais vaikais.

D.K.: (Nesuprantamas žodis) per balkoną rėkavo ir tas ten skersas atbėgo jo daužyt, tas kaimynas. Jis dvigubai už mane didesnis ir maniškė jį užstot, tas maniškę pastumt. O tai jei jis maniškę pastūmė, tai man biški... Man va čia nubrozdino, čia sudaužė (rodo į savo kelius). Tai ką, aš jam pisau į snukį, tas nukrito, spyrėm į galvą, viskas.

Policijos pareigūnas su policijos pareigūnu 2 nueina į butą, kuriame gyvena E.B.. Pareigūnai apžiūri butą, ar jame nėra mažamečių vaikų. Bute nieko nėra, tik E.B. Policijos pareigūnas liepa E.B. papasakoti, kas ten įvyko.

E.B.: Nu nieko, užpuolė tas kaimynas mus be reikalo.

E.B.: Nu aš įspyriau, nes mane užpuolė.

E.B.: Mano bachūras ir aš spyrėm.

PP: Brolis dar buvo.

PP: Kas buvo jūsų grupelėje? Tavo brolis dar buvo? (duomenys neskelbtini)?

E.B.: (duomenys neskelbtini) buvo su mumis pirmiau, bet dabar tai nėra.

E.B.: Niekas.

PP, PP2 ir E.B. išeina į lauką prie tarnybinio automobilio. Tikrinamas E.B. blaivumas. Nustatomas 0,79 promilių girtumas. D. K. nustatomas 1,59 promilių girtumas (1 t., b. l. 144–147).

2023 m. rugpjūčio 21 d. specialisto išvada Nr. G 1630/2023(02), kurioje nurodyta, kad D. R. nustatyti sužalojimai - odos nubrozdinimai kaktoje, dešiniame kelyje ir kairėje kojoje, viršutinės lūpos sumušimas, padaryti kietais bukais daiktais ar paviršiais, kuo galėjo būti ir kumštis ar koja ne mažiau kaip keturiais trauminiais poveikiais. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2023 m. birželio 9 d. Sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 151–152).

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad kaltinamieji D. K., M. B. ir E. B. smurtavo prieš nukentėjusįjį D. R..

Kaltinamojo D. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad veiką padarė bendrininkų grupėje, veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9 punktai).

D. K. padarė vieną tyčinį nesunkų baigtą nusikaltimą, praeityje teistas vieną kartą, teistumas neišnykęs (2 t., b. l. 20–27), baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 10–18), VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (2 t., b. l. 6), Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale nesigydė, nesilankė (2 t., b. l. 4), niekur nedirba (2 t., b. l. 8).

D. K. praeityje teistas vieną kartą, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, baudos sumokėtos. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis viso baudžiamojo proceso metu neneigė savo kaltės, davė nuoseklius parodymus dėl savo padarytos nusikalstamos veikos, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, tačiau jo veiksmuose nustatytos dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigę nuo alkoholio ir bendrininkų grupėje. D. K. yra jauno amžiaus, niekur nedirba ir nesimoko. Kartu teismas atkreipia dėmesį, kad nors kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra laikytinas nesunkiu, tačiau vis tik laikytinas pavojingu, kadangi buvo nukreiptas į išskirtinai valstybės saugomą vertybę – žmogaus sveikatą, šiuo atveju kaltinamasis priešingai įstatymams veikė neturėdamas tam jokio pagrindo, jo neteisėtiems veiksmams įtaką padarė suvartoto alkoholio kiekis.

Nors prokuroras baigiamųjų kalbų metu siūlė skirti D. K. viešųjų darbų bausmę, tačiau atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis byloje nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, praeityje teistas už vieno nesunkaus ir trijų apysunkių nusikaltimų padarymą, teismas sprendžia, kad švelniausia BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė – viešieji darbai – neturės teigiamos įtakos kaltinamojo elgesiui ir nebus pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai. Atsižvelgiant į tai, D. K. skirtina laisvės apribojimo bausmė, bausmės dydį nustatant artimą vidurkiui, taikant intensyvią priežiūrą – kontrolę elektroninėmis stebėjimo priemonėmis, bei paskiriant draudimu ir įpareigojimus.

Kadangi byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, todėl kaltinamajam skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, mažintina vienu trečdaliu.

M. B. padarė vieną tyčinį nesunkų baigtą nusikaltimą, praeityje neteistas (2 t., b. l. 97), baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 90–95), VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (2 t., b. l. 85), Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale nesigydė, nesilankė (2 t., b. l. 83), niekur nedirba (2 t., b. l. 88).

Kadangi kaltinamasis M. B. teisiamas pirmą kartą, baustas administracine tvarka, tačiau paskirtas baudas yra sumokėjęs, yra labai jauno amžiaus, niekur nedirba ir nesimoko, nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam švelniausią BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – viešuosius darbus, bausmės dydį nustatant artimą vidurkiui.

Kadangi byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, todėl kaltinamajam skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, mažintina vienu trečdaliu.

Kadangi kaltinamasis M. B. padarė smurtinę nusikalstamą veiką, jam, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 6 dalimi, BK 72² straipsniu, skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose.

E. B. padarė vieną tyčinį nesunkų baigtą nusikaltimą, praeityje teista (2 t., b. l. 139–141), bausta administracine tvarka (2 t., b. l. 133–137), VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (2 t., b. l. 127), Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale nesigydė, nesilankė (2 t., b. l. 125), niekur nedirba, augina du mažamečius vaikus (2 t., b. l. 130).

Kaltinamoji E. B. teisiama trečią kartą, teistumas neišnykęs, byloje nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu. Kaltinamoji yra labai jauno amžiaus, augina du mažamečius vaikus, tačiau tai jos nesustabdo nuo alkoholio vartojimo ir nusikalstamų veikų darymo. Akivaizdu, kad ankstesniais nuosprendžiais kaltinamajai paskirtos bausmės teigiamos įtakos neturėjo, tai ją charakterizuoja visiškai neigiamai ir rodo, kad smurtiniai veiksmai prieš nukentėjusįjį nebuvo atsitiktiniai ar įvykę dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, o yra susiformavusios antivisuomeninės elgsenos rezultatas. Be to, nors kaltinamosios veiksmuose nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tačiau nustatytos ir dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir bendrininkų grupėje.

Įvertinus visas aukščiau ištirtas bylos aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, padarymo motyvus, kaltinamosios asmenybę, ją charakterizuojančius duomenis iki nusikalstamos veikos padarymo, ankstesnius teistumus, taikytas bausmes bei jų efektyvumą, siekiant BK 41 straipsnio 1 dalyje numatytų tikslų, spręstina, kad E. B. skirtina BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, bausmės dydį nustatant artimą vidurkiui.

Kadangi byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamoji prisipažino esanti kalta, todėl kaltinamajai skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, mažintina vienu trečdaliu.

BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji E. B. dėl įvykdytos nusikalstamos veikos kalta prisipažino ir gailisi, augina du mažamečius vaikus, yra labai jauno amžiaus, praeityje teista už nesunkių nusikalstamų veikų padarymą, į BK 75 straipsnio 2 dalyje numatytas formalias šio straipsnio taikymo sąlygas, jai skirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 1 metams, paskiriant įpareigojimus bei draudimus.

Teismo vertinimu, kaltinamajai skirtina laisvės atėmimo bausmė, taikant jos vykdymo atidėjimą, yra ta bausmė, kuri iš E. B. pareikalaus atsakingo požiūrio į savo elgesį, padės suvokti jos neatsakingų, neteisėtų veiksmų pasekmes ir sudarys objektyvias prielaidas padaryti pozityvias išvadas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat laikosi nuomonės, kad teismas, individualizuodamas bausmę asmeniui, vadovaujasi bausmės paskirtimi, nustatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje, bei, esant formaliems pagrindams, įtvirtintiems BK 75 straipsnyje, atsižvelgdamas į kaltinamojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, sprendžia, ar konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegijos 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-449-942/2016).

Dėl civilinių ieškinių

Civilinė ieškovė Kauno teritorinė ligonių kasa byloje yra pareiškusi civilinį ieškinį dėl 112,36 Eur turtinės žalos atlyginimo, kuri susidarė nukentėjusiajam D. R. 2023 m. birželio 10 d. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikose suteikus skubios medicinos gydytojo išplėstinę paslaugą bei atlikus galvos smegenų kompiuterinę tomografiją dėl kitų galvos sričių paviršinio sužalojimo, sumušimo (1 t., b. l. 79–80).

Teismas konstatuoja, kad civilinės ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas, kadangi žala padaryta neteisėtais tyčiniais kaltinamųjų M. B., D. K. ir E. B. veiksmais, įrodytais pačių kaltinamųjų prisipažinimo, nukentėjusiųjų liudytojų parodymais, specialisto išvada ir kita rašytine bylos medžiaga, todėl civilinės ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas pilnai ir priteistinas solidariai iš kaltinamųjų M. B., D. K. ir E. B. civilinės ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos naudai.

Taip pat nukentėjusysis ir civilinis ieškovas D. R. pareiškė civilinį ieškinį dėl 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kuriame nurodoma, kad jis dėl kaltinamųjų veiksmų patyrė dvasinius išgyvenimus (1 t., b. l. 59–61).

Nustatant neturtinės žalos dydį, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-371/2003, 2004 m. vasario 18 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-16/2004). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai numatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje. Pagal šią normą, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėta, kad, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir susiformavusią teismų praktiką. Nukrypimas nuo susiformavusios teismų praktikos galimas ir yra pateisinamas tik tuomet, kai jis yra proporcingas konkrečios situacijos išskirtinių aplinkybių kontekste. Nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo bylose nukentėjusiesiems, priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių, yra priteisiama nuo 150 Eur iki 2 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-141-696/2017, 2K-393-489/2017, 2K-83-788/2019, 2K-258-639/2019 ir kt.)

Nukentėjęs asmuo turi teisę jam padarytos žalos dydį vertinti pagal savo įsitikinimus, bet, nustatant priteisiamos žalos dydį, būtina vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgti į socialinį pažeistų vertybių reikšmingumą. Vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra padariniai. Jeigu jie susiję su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimi nerimo dėl sveikatos ateityje, tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.

Byloje neginčytinai nustatyta, kad nukentėjusiajam D. R. dėl jam padaryto sužalojimo buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, įvykio metu ir po jo nukentėjusysis patyrė didelius psichologinius išgyvenimus, tačiau teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, kad nėra jokių objektyvių duomenų, kurie pagrįstų, kad nukentėjusysis ilgą laiką ir iki šiol neatsigavo psichologiškai, kad jo emocinė pusiausvyra dėl jo atžvilgiu panaudoto fizinio smurto buvo pažeista negrįžtamai, nebuvo pateikta jokių objektyvių pagrįstų duomenų, kad dėl įvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjusiojo fizinė sveikata ar psichinė būklė gali blogėti ateityje, kad įvykio metu patirti išgyvenimai, fiziniai sužeidimai turėjo ir turės įtakos tolimesniam nukentėjusiojo pilnaverčiui gyvenimui, todėl nukentėjusiojo nustatytas ir ieškiniu prašomas priteisti neturtinės žalos dydis prieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams ir neatitinka įstatymo reikalavimų. Teismas, atsižvelgęs į teismų praktiką panašių kategorijų bylose, įvertinęs nusikaltimo aplinkybes, nukentėjusiajam įvykio metu sukeltus fizinius ir psichologinius išgyvenimus, remdamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, neturtinės žalos dydį nustato 800 Eur (CK 1.5 straipsnis, 6.250 straipsnio 2 dalis).

Kita civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiajam D. R. atmestina.

Kaltinamiesiems D. K., M. B. ir E. B. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti – paliktinos galioti, pradėjus bausmių vykdymą, panaikintinos.

Dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2 kompaktiniai diskai su vaizdo įrašais, esantys vokuose ant baudžiamosios bylos antrojo tomo galinio viršelio – nuosprendžiui įsiteisėjus apliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301–308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

D. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, taikant intensyvią priežiūrą – nustatant buvimo vietą – (duomenys neskelbtini), ir buvimo laiką – nuo 22.00 val. iki 06.00 val. bei tai kontroliuojant elektroninio stebėjimo priemonėmis, bei įpareigojant jį per 6 (šešis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 90 (devyniasdešimt) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį dirbant po 15 (penkiolika) valandų, viso bausmės vykdymo metu dirbti, o netekus darbo registruotis Užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir skirti D. K. 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, taikant intensyvią priežiūrą – nustatant buvimo vietą –(duomenys neskelbtini), ir buvimo laiką – nuo 22.00 val. iki 06.00 val. bei tai kontroliuojant elektroninio stebėjimo priemonėmis, bei įpareigojant jį per 6 (šešis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 90 (devyniasdešimt) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį dirbant po 15 (penkiolika) valandų, viso bausmės vykdymo metu dirbti, o netekus darbo registruotis Užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

M. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant jį per mėnesį neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir skirti M. B. 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant jį per mėnesį neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 6 dalimi, BK 72² straipsniu, paskirti M. B. baudžiamojo poveikio priemonę – per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

E. B. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir skirti E. B. 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 4, 6, 7, 10 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant E. B. viso bausmės vykdymo atidėjimo metu neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti elgesio pataisos programoje.

Išaiškinti D. K., kad probuojamasis, kuriam paskirta intensyvi priežiūra, privalo:

1. dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą;

2. laikytis nustatytos dienotvarkės;

3. dalyvauti probuotojo parinktose elgesio pataisos programose;

4. pranešti probuotojui apie bet kokį dienotvarkės nesilaikymo atvejį;

5. pranešti probuotojui apie pastebėtą elektroninio stebėjimo įtaiso gedimą ar praradimą;

6. leisti probuotojui ar kitam asmeniui, vykdančiam elektroninio stebėjimo įtaiso techninę priežiūrą, patikrinti probuojamojo dėvimą elektroninio stebėjimo įtaisą;

7. grąžinti probuotojui ar kitam asmeniui, atliekančiam elektroninio stebėjimo įtaiso techninę priežiūrą, elektroninio stebėjimo įtaisą pasibaigus intensyviai priežiūrai.

Civilinės ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti solidariai iš D. K., M. B., E. B. 112,36 (vieną šimtą dvylika eurų 36 centus) turtinės žalos atlyginimo civilinės ieškovės naudai.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo D. R. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti solidariai iš D. K., M. B., E. B. 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo D. R. naudai. Kitą D. R. civilinio ieškinio dalį atmesti.

Kaltinamiesiems D. K., M. B. ir E. B. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones – rašytinius pasižadėjimus neišvykti – palikti galioti, pradėjus bausmių vykdymą, panaikinti.

Dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2 (du) kompaktinius diskus su vaizdo įrašais, esančius vokuose ant baudžiamosios bylos antrojo tomo galinio viršelio – nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.