Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutarimas

dalyvaujant Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovams Vilijai Visockienei, S. T.,

administracinėn atsakomybėn traukiamam S. M., jo atstovui advokatui Stanislovui Jankauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. S. M. administracinio nusižengimo protokolas surašytas už tai, kad vykdydamas individualią žemės ūkio veiklą ir atlikdamas darbdavį atstovaujančio asmens funkcijas, nuo 2020 m. balandžio 3 d. 8 val. 0 min iki 2020 m. balandžio 24 d. 16 val. 0 min, neužtikrino, kad su T. U., gimusiu (duomenys neskelbtini), ir M. V., gimusiu (duomenys neskelbtini), ne vėliau kaip prieš darbo dienos pradžią būtų sudaryta rašytinė darbo sutartis ir nustatyta tvarka pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą. Remiantis tyrimo metu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei surinkta medžiaga konstatuotina, kad darbuotojai T. U. ir M. V. S. M. ūkyje 2020 m. balandžio 24 d. dirbo miško ruošos darbus su motoriniu pjūklu pjovė, skersavo medžius, atliko kitus pagalbinius ūkio darbus darbdavio naudai ir su darbdavio žinia, darbo santykiams tęsiantis visą balandžio mėn. Tarp darbuotojų ir darbdavio esant darbo sutarties požymiams (susitarimui dėl darbovietės – S. M. ūkis, ir darbo funkcijų – pagalbiniai darbininkai), paklūstant nustatytai darbo tvarkai (dirbo darbdavio nustatytu laiku, darbdavio įrankiais ir medžiagomis), esant atlygintinam darbo pobūdžiui. Nustatyta, kad darbuotojai T. U. ir M. V., 2020 m. balandžio 24 d. S. M. priklausančiame ūkyje dirbo nelegaliai, darbo santykiams tęsiantis apie mėnesį laiko. S. M., atlikdamas darbdavį atstovaujančio asmens funkcijas, esant susitarimui dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų – darbo funkcijos, darbo apmokėjimo ir darbovietės, neužtikrino, kad visi jo, kaip fizinio asmens naudai dirbantys darbuotojai dirbtų įforminti įstatymų nustatyta tvarka, ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 42 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių, 43 straipsnio 1 dalies nuostatas, Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, tuo padarydamas administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje.

2. Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai teismo posėdžio metu nurodė, kad tyrimas buvo pradėtas gavus J. U. informaciją, kad jos sūnus buvo sužalotas miške ir žuvo. J. U. pranešė, kad jos sūnus pas ūkininką S. M. dirbo nelegaliai. S. M. paaiškinime nurodė, kad leido M. V. ir T. U. „pasimalkauti“. Vis dėlto, M. V. nurodė, kad nei jam, nei T. U. malkų nereikėjo. M. V. taip pat patvirtino, kad pjūklą gavo iš S. M., kad abu vaikinai yra be darbo, abudu uždarbiaudavo pas ūkininką S. M.. Nurodė, kad darbo santykiai truko apie mėnesį laiko, dirbo įvairius darbus, kadangi ūkininkas turi miško. Dirbdavo nuo maždaug 9 val. iki 17 val., per dieną gaudavo apie 25,00 Eur, algą mokėdavo penktadieniais, dirbdamas atiduodavo ir turimą skolą. Ūkininkė V. Š. patvirtino, kad žuvusysis T. U. gyveno pas ją, kad dirbdavo pas S. M., kad grįžęs iš darbo pasakodavo, kokius darbus atlikdavo, t. y. prie gyvulių (suvarinėdavo), daržus laistydavo, miške dirbdavo. Taip pat paaiškino, kad įvykio dieną pas S. M. buvo dirbama dėl pažadėtų malkų. Įvykio metu buvo nustatyta, kad malkų kieme nėra, jos nėra atvežtos. T. U. draugė R. P. taip pat patvirtino, kad T. U. daugiausia dirbo miške, žinodavo, kad gaudavo atlygį, kad žuvusysis gyveno pas V. Š.. M. V. anksčiau buvo įdarbintas pas S. M., o tai rodo, kad ūkininkui buvo reikalingi darbuotojai. SoDros duomenimis S. M. darbuotojų daugiau neturi. Šiuo metu M. V. vykdo individualią veiklą, tačiau jo miško ruošos veikla nepatenka į statybos darbų grupę. S. M. veikė kaip darbdavys, nurodydavo darbus, aprūpindavo darbo įrankiais, už darbo dieną mokėdavo atlygį – 25,00 Eur, darbuotojai atidirbdavo už skolas. Nagrinėjamoje byloje matyti, kad kiekvieną dieną darbuotojai ateidavo, jiems būdavo paskirstomi darbai. Tokiu būdu paslėpti darbo santykiai po individualia veikla. Liudytojas parodė, kad įvykio dieną darbuotojai pjovė medžius, ruošė malkas S. M.. Tai nebuvo „pasimalkavimas“, kadangi vienas kubas medienos yra 6 metrų aukščio medis 42 cm storio. 12 kubų sudarytų 12 tokių medžių. Tai būtų vienos dienos darbas. Nustatyta, kad darbuotojai dirbo ne vieną dieną miške. Iki šios dienos mediena nebuvo nugabenta pas ūkininkę V. Š.. Todėl mano, kad tai tiesiog sukurta gynybinė istorija, siekiant paslėpti darbo santykius. Prašo priimti sprendimą sankcijos ribose.

3. Administracinėn atsakomybėn traukiamas S. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pažeidimo nepadarė. Nurodė, kad M. V. ir jo šeimą buvo priėmęs gyventi, kurie per žiemą sodyboje sukūreno visas malkas. M. įdarbina tada, kada yra šienapjūtė. Dėl T. U. yra taip, kad V. Š. paprašė jo pagalbos, jis nutarė padėti. T. U. turėjo gyventi pas V. Š. ir retkarčiais jam kažką padėti, o jis – duoti pavalgyt, parūkyt. Tiesiog nenorėjo, kad jį apvogtų. Laidavo, kad jeigu T. U. malkų negrąžins, jis pats asmeniškai grąžins malkas. Buvo susitarimas, kad T. U. grąžins V. Š. sukūrentas ir jau paruoštas malkas. Taip pat būdavo, kad pabėga jo gyvuliai, reikia padėti suvaryti. Dėl tvorų, kadangi T. U. buvo jį apvogęs, buvo susitarę kad T. U. atidirbinės, kadangi nerašė pareiškimo policijoje ir nenorėjo sodinti žmogaus. Laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 3 d. iki 2020 m. balandžio 24 d. miške kartu pjaudavo malkas. Sunku įvardinti tikslų laikotarpį. Įvykio dieną jis kartu miške nebuvo, nes buvo Šiluvoje. M. V. atlyginimą mokėdavo, kadangi jis nurodė, kad turi patentą. Mokėdavo 25,00 Eur per dieną, išskaičiuodavo 5,00 Eur dėl turimo skolos. Jis pasakydavo, kur galima pjauti, pjūklas jo. T. U. pirkdavo cigaretes, jeigu nenupirkdavo, duodavo pinigų cigaretėms nusipirkti. Rengė jį, davė batus, maisto. T. U. buvo jam skolingas. Žadėjo T. U. įsidarbinti, tvarkyti dokumentus. Įvykio dieną jam paskambino M. V. ir nurodė, kad užvirto medis, iš karto važiavo į įvykio vietą, pravalė krūmus, paruošė kelią. Įvykio dieną tiek M. V., tiek T. U. malkas rinkosi sau. M. V. dokumentų netikrino, kadangi jis nėra kompetentingas tikrinti dokumentų. M. V. nurodė, kad turi reikalingus dokumentus. Su juo jokios sutarties nebuvo sudaręs. M. V. konkrečiai samdė tvorom tverti, tačiau šio darbo nepabaigė. Kai lydavo lietus, M. V. konkrečiai nurodydavo, kokį darbą dirbti. T. U. faktiškai dirbo sau, ruošė medieną, kurią buvo sunaudojęs. Medienos jis tiesiog neturi kur dėti, reikia išsivalyti turimus plotus. Pažymėjo, kad miško nėra, yra krūmais apėjusi pieva. Vienas kitas medelis, tokių medžių kaip nurodė institucija, nėra.

7. ANK 95 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už nelegalų darbą. Pagal šio straipsnio 1 dalį nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų. Nelegalaus darbo sąvoka apibrėžiama Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.

8. Tuo tarpu nuostata, kad darbo sutartis turi būti rašytinė ir sudaryta dviem egzemplioriais įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 43 straipsnio 1 dalyje. Darbdavio pareiga pranešti apie darbuotojo darbo pradžią įtvirtinta DK 42 straipsnio 2 dalyje, kur numatyta, jog apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.

9. Teismų praktikoje yra įtvirtinta, kad, siekiant veiką kvalifikuoti ANK 95 straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.

Motyvuojamoji dalis

10. Nors S. M. kaltu dėl padaryto pažeidimo neprisipažinimo, jo kaltę dėl administracinio nusižengimo pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, įrodo byloje surinkta rašytinė medžiaga, jo paties ir liudytojų paaiškinimai.

11. Nagrinėjamoje byloje teismui nekyla jokių abejonių, kad tiek T. U., tiek M. V. pas S. M. realiai dirbo, t. y. nuo 2020 m. balandžio mėnesio pradžios, protokole nurodoma, kad nuo 2020 m. balandžio 3 d. 8 val. 0 min., pjovė, skersavo medžius, atliko kitus pagalbinius ūkio darbus. Liudytoja V. Š. teismo posėdžio metu patvirtino jos pateiktą paaiškinimą (b. l. 9-10), kad T. U. apie mėnesį prieš mirtį dirbdavo pas ūkininką S. M., kiek jai žinoma dirbo su M. V. <...> T. grįžęs pasakodavo, kad tvėrė tvoras, apie 40 ha, suvarinėdavo gyvulius (jaučius ir karves), palaistydavo daržus, sukasdavo gėlynus. Tuo tarpu M. V. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad jis kartu su T. U. pas ūkininką S. M. dirbo apie keturias savaites įvairius darbus, dirbo 9.00 – 17.00 val., už darbo dieną S. M. mokėdavo po 25,00 Eur, dirbo miške, malkas S. M. veždavosi sau (b. l. 7 - 8). Teismo posėdžio metu M. V. iš esmės patvirtino nurodytas aplinkybes. 2020 m. birželio 25 d. nelegalaus darbo tyrimo akte be kita ko pažymima, kad konsultaciniu telefonu buvo gautas J. U. pranešimas apie tai, kad jos sūnus T. U., gim. (duomenys neskelbtini), 2020 m. balandžio 24 d. žuvo darbe nelaimingo atsitikimo metu. Akte taip pat nurodoma, kad ir T. U. draugė R. P. patvirtino, kad jis apie mėnesį prieš nelaimingą atsitikimą dirbo pas S. M. įvairius darbus, daugiausiai miške, kad T. S. M. už darbą mokėdavo atlygį (b. l. 3-5). Teismas pažymi, kad išreikalavus ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. (duomenys neskelbtini), su ja susipažinus, neturėjo galimybių nustatyti J. U. ar R. P. asmens duomenų ir jas kviesti į teismo posėdį, bandymai susisiekti telefonu nebuvo sėkmingi, tačiau tiek nagrinėjamos bylos duomenys, tiek ir ikiteisminiame tyrime jau surinkti duomenys, nesudaro pagrindo teismui spręsti, jog T. U. ir M. V. pas S. M. nedirbo, ir net neapklausus T. U. artimų asmenų, nagrinėjamoje byloje užtenka duomenų spręsti apie T. U. darbą pas ūkininką S. M..

12. Teismas taip pat sprendžia, kad nagrinėjamu atveju S. M. ir T. U. bei M. V. santykiai turėjo darbo sutarties požymių. Iš ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimo matyti, kad S. M. nuo 2000 m. balandžio 17 d. įregistravęs ūkį (b. l. 13), t. y. ūkininkavo, o iš bylos duomenų matyti, kad tiek T. U., tiek M. V. ūkyje dirbo įvairius darbus (dėl to gali būti laikomi pagalbiniais darbuotojais), tiek miške, tiek tveriant tvoras, tiek prižiūrint gyvulius ir daržus. Pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pripažino, kad „miške kartu pjaudavo malkas“, „M. V. konkrečiai samdė tvorom tverti“, tuo tarpu liudytoja V. Š. patvirtino, kad T. U. pasakodavo pas ūkininką dirbęs ir kitus darbus (tvėrė tvoras, apie 40 ha, suvarinėdavo gyvulius (jaučius ir karves), palaistydavo daržus, sukasdavo gėlynus).

13. S. M. dirbtų darbų skirtingumas sudaro pagrindą pripažinti, kad būtent S. M. nurodydavo, ką ir kokią dieną dirbti. Apklausiamas teismo posėdžio metu pats nurodė, kad „jis pasakydavo, kur galima pjauti, pjūklas jo“, „kai lydavo lietus, M. V. konkrečiai nurodydavo, kokį darbą dirbti“. Šias aplinkybes iš esmės patvirtino ir apklausiamas M. V.. Taigi, bylos duomenys patvirtina, kad buvo dirbama tiek S. M. naudai, tiek ir naudojant S. M. įrankius.

14. Visapusiškai įvertinęs nagrinėjamos bylos duomenis, teismas neturi jokio pagrindo spręsti, kad tarp S. M. ir nurodytų asmenų buvo susiklostę kitokie nei darbo santykiai, t. y. rangos, atlygintinų paslaugų teikimo ir pan. Tiek paties S. M. nurodomos aplinkybės, tiek ir M. V. nurodomas aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad dirbant buvo paklūstama S. M. nustatytai tvarkai. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informacijoje apie M. V. nurodyta, kad M. V. nuo 2019 m. rugsėjo 13 d. yra įregistravęs individualią veiklą pagal Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą, nurodoma ekonominės veiklos rūšis – „Kita specializuota statybos veikla“ (b. l. 11), todėl S. M. argumentai apie tai, kad M. V. pas jį galėjo dirbti pagal patentą, jog jis netikrino M. V. turimų dokumentų, nes neturi tam kompetencijos, yra atmestini kaip deklaratyvūs ir neįrodyti. Juo labiau, kad bylos duomenimis S. M. M. V. anksčiau jau buvo įdarbinęs, taigi žinojo apie pareigą sudaryti darbo sutartį su dirbančiu asmeniu, o teismo posėdžio metu be kita ko nurodė, kad ketino įdarbinti ir T. U.. Svarbu ir tai, kad nagrinėjamu atveju nėra jokių duomenų apie S. M. sudarytas kokias nors kitas sutartis su M. V. ar T. U.. Pats S. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad „M. V. konkrečiai samdė tvorom tverti“, tačiau bylos duomenys patvirtina, kad M. V. dirbdavo ir kitus įvairius darbus.

15. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju santykiai tarp S. M. ir T. U. bei M. V. buvo ir atlygintiniai. Pats S. M. iš esmės neneigė, kad M. V. mokėdavo, kadangi pastarasis nurodė, kad turi patentą. Mokėdavo 25,00 Eur per dieną, išskaičiuodavo 5,00 Eur dėl turimos skolos (t. y. sutartas atlygis mokamas už dieną, o ne už atliktą darbą). Tuo tarpu T. U. atidirbinėjimas už skolas, už neva padarytą nusikalstamą veiką (S. M. turto vagystę), nesant jokių rašytinių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, nesant aiškiam tokių skolų dydžiui, jų pagrįstumui, taip pat nesudaro pagrindo spręsti, kad dirbamas darbas nebuvo atlygintinis. Sprendžiant priešingai, turimais skoliniais įsipareigojimas „atidirbant“ skolas, būtų galima įteisinti iš esmės bet kuriuos nelegalaus darbo teisinius santykius. Teismas taip pat pažymi, kad tiek M. Š., tiek pats S. M. bylos nagrinėjimu metu patvirtino, kad T. U. buvo perkami rūbai, avalynė, cigaretės, telefono sąskaitos papildymai, netgi maistas, o T. U. „padėdavo ūkyje“, todėl nagrinėjamu atveju, nesant jokių duomenų apie tai, kad S. M. užsiimtų labdaringa veikla, T. U. būtų jo globotinis ar pan., nėra jokio pagrindo spręsti, kad T. U. S. M. dirbdavo neatlygintinai ir tiesiog „padėdavo“ arba dirbdavo savo naudai. Juo labiau, kad apklausiamas M. V. patvirtino, kad ir su T. U. būdavo atsiskaitoma. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju net ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nurodomas „pasimalkavimas“, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, į tai, kad S. M. buvo dirbami įvairūs darbai galėtų būti prilyginamas atlygiui už darbą, t. y. gyvulių priežiūrą, tvorų tvėrimą ir pan.

16. Kita vertus, teismas nagrinėjamos bylos kontekste negali spręsti, kad T. U. ar M. V. malkas gaminosi sau, kad S. M. leido jiems neatlygintinai kirsti jo medžius ir iš jo medienos gaminti malkas. M. V. teismo posėdžio metu apskritai teigė, kad malkos buvo ruošiamos ūkininkui. Tuo tarpu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pažįstamos ūkininkės V. Š. nurodomos aplinkybės, kad T. U. malkas gaminosi sau paneigia tiek jos pačios nurodomos aplinkybės, kad „T. U. pas ją gyveno apie metus laiko, tačiau jį pastoviai išveždavo policija, kai kaltino vagyste, jo nebuvo tris mėnesius, paskui vėl prašė pagalbos, ar gali grįžti“ (taigi dažnai nebūdavo gyvenamojoje vietoje), tiek tai, kad ūkininkė nurodė, jog mokėdavo už elektrą, maitino, rengė, pildė telefono sąskaitas, duodavo pinigų kelionei taksi (šiuo atveju iš esmės apmokant pragyvenimo išlaidas, prašoma grąžinti sukūrentas tik malkas), tiek ir pats faktas, kad malkos bylos duomenimis pas V. Š. nėra atvežtos iki pat bylos nagrinėjimo dienos. Teismas pažymi, kad T. U. ir M. V. savarankišką „pasimalkavimą“ paneigia ir tai, kad M. V. nurodė, kad „Medieną išveždavo pats ūkininkas S. M.. Kiek matė, medieną veždavo į namus“, o paaiškinime (b. l. 8) nurodė, kad S. M. sodyboje negyveno dvi žiemas, todėl malkų jam nereikia. Kartu teismas sutinka su Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovų argumentais, kad tokio malkų kiekio gaminimas, neturėtų trukti ilgesnį laiko tarpą.

17. Galiausiai, nagrinėjamos bylos duomenimis darbo sutarties sudarymo taisyklių šiuo atveju nebuvo laikytasi, o darbo sutartis su M. V. ir T. U. apskritai nebuvo sudaryta.

18. Lietuvos vyriausias administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik, remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

19. Nagrinėjamoje byloje surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad ūkininkas S. M. leido dirbti T. U. ir M. V., nors su jais ir buvo nesudaręs darbo sutarties. Byloje surinkti duomenys leidžia nustatyti nelegalaus darbo požymius, t. y. kad buvo susitarta dėl darbo vietos, sąlygų ir užmokesčio. Teismui nekyla abejonių, jog S. M. būdamas darbdaviu, esant darbo teisinių santykių požymiams, atlygintinumui ir pavaldumui jam, leido dirbti nelegaliai pagalbinio ūkio darbininkų darbus T. U. ir M. V. nesudaręs su jais darbo sutarties ir nepranešęs apie šio darbuotojų įdarbinimą VSDFV teritoriniam skyriui ne mažiau kaip prieš vieną dieną iki numatytos šio darbuotojo darbo pradžios ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 42 straipsnio 1, 2, 4 dalies, 43 straipsnio 1 dalies reikalavimus, todėl jo padaryta veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, požymius ir jo kaltė dėl nurodyto administracinio nusižengimo yra visiškai įrodyta.

20. Skiriant administracinę nuobaudą, atsižvelgtina į padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę bei ANK 35 ir 36 straipsniuose nustatytas atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

21. S. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

22. S. M. administracine tvarka baustas (b. l. 19-25), tačiau už analogišką administracinį nusižengimą baustas nebuvo, neteistas, vykdo individualią žemės ūkio veiklą (b. l. 13), anksčiau M. V. buvo įdarbinęs (socialiai naudingas ir atsakingas elgesys, kuriantis pridėtinę vertę), duomenų, kad toliau būtų daromi pažeidimai ir nelegaliai dirbama jo ūkyje, byloje nėra. Atsižvelgiant į aptartus aspektus, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, S. M. už padarytą nusižengimą skirtina mažesnė už straipsnio sankcijoje numatytą vidurkį bauda, tačiau didesnė už minimalią. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti administracinės nuobaudos skyrimo tikslai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 - 637 straipsniais, teismas,

nutaria:

S. M. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir už jo padarymą skirti administracinę nuobaudą – 1 400,00 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų 0 ct) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.

Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant administracinio teisės pažeidimo protokolo ROIK numerį 20118368669 ir įmokos kodą 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: Nr. (duomenys neskelbtini), esanti banke „Luminor Bank“, AB (buvęs AB „DNB bankas“), Nr. (duomenys neskelbtini), esanti AB „SEB“ banke, Nr. (duomenys neskelbtini), esanti banke „Luminor Bank“, AB (buvęs „Nordea Bank“ AB Lietuvos skyrius), Nr. (duomenys neskelbtini), esanti banke „Swedbank“, AB, Nr. (duomenys neskelbtini), esanti AB „Medicinos bankas“, Nr. (duomenys neskelbtini), esanti AB „Šiaulių bankas“, Nr. (duomenys neskelbtini), esanti „Danske Bank“ A/S Lietuvos filiale, Nr. (duomenys neskelbtini), esanti AB „Citadele“ banke.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 668 straipsnio 4 dalis).

Nutarimas per 20 (dvidešimt) dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti apskųstas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.