- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-04-29
- Bylos Nr.
- 2A-463-230/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolia Indreikienė (pirm.), Albinas Čeplinskas, Egidijus Tamašauskas
- Atsakovas
- J.
- Ieškovas
- R. P.
- Kategorijos
- 129.19.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 129.19.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
atsakovei antstolei Danutei Marčiukaitienei, atsakovės J. M. atstovui adv. Deimintui Radzevičiui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo R. P. prekybos įmonės apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2761-90/2007 pagal ieškovo R. P. prekybos įmonės ieškinį atsakovėms antstolei Danutei Marčiukaitienei ir J. M., tretiesiems asmenims akcinei bendrovei bankui „Hansabankas“ ir R. P. dėl turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas R. P. prekybos įmonė ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiu antstolės Danutės Marčiukaitienės 2004 m. birželio 30 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. 0100/04/00674 ir taikyti restituciją. Ieškovas nurodė, kad pagal 2000 m. balandžio 4 d. paskolos sutartį AB Lietuvos taupomasis bankas paskolino ieškovui R. P. prekybos įmonei 29 000 Lt, paskolos grąžinimui užtikrinti buvo įkeistas trečiojo asmens R. P. butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), Prienuose. Hipotekos skyrius prie Kauno m. apylinkės teismo 2003 m. gruodžio 30 d. nutartimi nurodė areštuoti R. P. priklausantį turtą ir įspėjo skolininkę R. P. prekybos įmonę bei įkeisto turto savininką R. P., kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytinių. Įkeisto turto vertė šalių susitarimu buvo nurodyta 42 000 Lt, o antstolė D.Marčiukaitienė skelbime apie 2004 m. birželio 30 d. įvyksiančias varžytynes šio buto pradinę pardavimo kainą nurodė 16 000 Lt. Antstolė apie varžytinių datą ir laiką skolininkei nepranešė. Ieškovės nuomone, 2004 m. birželio 30 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas yra neteisėtas ir prieštarauja CPK 704 straipsniui, 602 straipsnio 1 dalies 2 punktui, nes skolininkė R. P. prekybos įmonė iki varžytinių pradžios nesurado iš varžytinių parduodamo turto pirkėjo ir nepavedė jo surasti kitiems asmenims. Varžytynių dieną parduodamo turto pirkėją J. M. surado įkaito davėjas R. P., kuris nėra skolininkas, jis ir pateikė antstolei prašymą turtą parduoti šiam asmeniui. Be to, netinkamai nustatyta parduoto buto kaina, nes nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, jog ginčo buto su rūsiu vertė – 41 549 Lt (verčių nustatymo data – 2003 m. gruodžio 30 d.). Įkeičiant butą 2000 m. balandžio 7 d. šalių susitarimu nustatyta buto vertė – 42 000 Lt, tai nurodyta Hipotekos skyriaus 2003 m. gruodžio 30 d. nutartyje. Antstolei ši informacija buvo žinoma, tačiau ji butą pardavė už dvigubai mažesnę kainą. Antstolei turėjo kilti abejonės dėl buto kainos, ir ji privalėjo skirti turto vertės nustatymo ekspertizę, kadangi teisingas ir pagrįstas areštuoto turto kainos nustatymas yra viena iš svarbiausių prielaidų, nuo kurios priklauso sėkminga varžytinių eiga. Antstolė, pardavusi butą už nerealiai mažą kainą, pažeidė sąžiningumo, protingumo ir kitus principus, ir tai sudaro pagrindą pripažinti antstolės turto pardavimo pasiūlytam pirkėjui aktą negaliojančiu, grąžinant butą pakartotinėms varžytinėms.
Žemesnės instancijos teismas
Alytaus rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 29 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš R. P. prekybos įmonės 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų J. M. ir 70,30 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei. Teismas padarė išvadą, kad antstolė, vykdydama hipotekos teisėjos nutartis, vadovavosi CPK normomis, o ieškovei turėjo būti žinoma apie tai, kad paskola išieškotojui negrąžinta, jai buvo pranešta apie įkeisto turto areštą bei jo įvertinimą, tačiau ieškovė nevykdė skolininko pareigos domėtis vykdymo eiga (CPK 644 str. 4 p.). Apie įvyksiančias varžytynes antstolė, laikydamasi CPK 706 straipsnio 1 dalyje nurodytos tvarkos, paskelbė vietos laikraštyje ir interneto tinklapyje. Teismas nustatė, kad ginčo butas įvertintas pagal tuo metu galiojusias rinkos kainas, turto apyrašas su įvertinimu buvo išsiųstas ieškovui, tokią pat buto rinkos vertę nustatė ir turto vertintojai. Aplinkybė, kad varžytynėse nesiregistravo nė vienas pirkėjas, patvirtina, kad butas įvertintas ne per maža kaina. Taip pat nurodė, kad vykdant išieškojimą iš įkeisto turto, įkaito davėjo procesinės teisės yra tokios pačios, kaip ir skolininko (CPK 745 str. 2 d.), todėl jis turėjo teisę pasiūlyti butą parduoti jo pasiūlytam pirkėjui. Be to, teismas nustatė, kad atsakovė J. M. yra sąžininga turto įgijėja, o įkeisto daikto savininkas už skolininko įsipareigojimo įvykdymą atsako tik įkeistu daiktu (CK 4.195 str. 1 d.).
Šalies argumentai
Ieškovas R. P. prekybos įmonė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - pripažinti antstolės Danutės Marčiukaitienės 2004 m. birželio 30 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. 0100/04/00674 negaliojančiu ir taikyti restituciją; priteisti iš atsakovės antstolės D.Marčiukaitienės bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, sprendime nepasisakė dėl dalies ieškovo argumentų, netinkamai taikė Civilinio proceso teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Teismas netaikė CPK 681 straipsnio reikalavimų, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad antstolio veiksmai, nustatant buto kainą, buvo teisėti. Kadangi nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše buto su rūsiu vertė nurodyta 41 549 Lt (verčių nustatymo data – 2003 m. gruodžio 30 d.), o įkeičiant šį turtą 2000 m. balandžio 7 d. šalių susitarimu jo vertė nustatyta 42 000 Lt, antstolei turėjo kilti abejonių dėl buto vertės, ir ji turėjo skirti ekspertizę. Antstolė 2004 m. sausio 16 d. areštuodama butą jį įvertino 20 000 Lt ir po 5 mėnesių jį pardavė už tą pačią kainą (20 000 Lt). Be to, antstolė turėjo atsižvelgti į skolininko ir išieškotojo interesus, tačiau nesiėmė jokių veiksmų nustatyti rinkos kainas atitinkančią buto vertę. Antstolės nustatyta buto vertė prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams, nes didėjant nekilnojamojo turto kainoms, antstolė šį turtą įvertino dvigubai mažesne kaina, nei prieš tai buvo nustatyta. Registrų centro duomenimis apie sandorius, sudarytus laikotarpiu nuo 2004 m. vasario mėn. iki 2005 m. spalio mėn., 3 kambarių butų kainos daugiabučiuose 5 aukštų plytų mūro namuose Prienų mieste buvo nuo 30 000 Lt iki 76 000 Lt. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčo butas įvertintas pagal tuo metu galiojusias rinkos kainas, nepagrįstas jokiais įrodymais. Atsakovės J. M. pateiktas ir jos užsakytas turto vertinimas atliktas dėl paskolos suteikimo būsto pirkimui, kuriuo turto vertintojas UAB „Lituka“ ir Ko 2004 m. birželio 15 d. ginčo butą su rūsiu įvertino 20 000 Lt (1 kv. m kaina - 315 Lt). Tačiau teismas nevertino Registrų centro duomenų, pagal kuriuos panašių butų 1 kv.m kainos tuo metu buvo nuo 502 Lt iki 618 Lt, o vadovavosi tik UAB „Lituka“ ir Ko bankui skirtu turto įvertinimu. Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas pažeidžia ir protingumo principą. Pagal CPK 704 straipsnio 1 dalį iki varžytinių pradžios skolininkas gali pats arba pavesti kitiems asmenims surasti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją, todėl tik R. P. prekybos įmonė arba įmonės pavedimu kitas asmuo iki varžytinių pradžios galėjo surasti parduodamam butui pirkėją. Tuo tarpu įkaito davėjas R. P., o ne skolininkė varžytinių dieną antstolei pateikė prašymą parduoti jam priklausantį butą jo pasiūlytai pirkėjai J. M.. Todėl antstolės turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas prieštarauja CPK 704 straipsniui, 602 straipsnio 1 dalies 2 punktui ir turi būti panaikintas. Antstolė pardavusi butą su rūsiu už nerealiai mažą kainą, pažeidė sąžiningumo, protingumo bei kitus principus. Be to, ginčijamame turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akte neaptarta buto su rūsiu buvimo vieta atitinkamame žemės sklype, todėl šis aktas prieštarauja CK 6.396 straipsnyje nustatytoms imperatyvioms įstatymo normoms, ir vadovaujantis CK 1.78 straipsnio 5 dalimi ir 1.80 straipsniu yra niekinis ir negalioja.
Atsiliepimas
Atsakovė antstolė D.Marčiukaitienė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti. Nurodo, kad gavusi Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2003 m. gruodžio 30 d. nutartį dėl R. P. buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), Prienuose, arešto, šį butą, dalyvaujant skolininkui - įkaito davėjui R. P., areštavo ir įkainavo 20 000 Lt. Butas buvo įkainuotas pagal tuo metu Prienų mieste buvusias rinkos kainas, kartu atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą - bute sienos ir lubos buvo sutrūkę, tinkas nubyrėjęs, reikėjo remonto (nepakeisti langai, nei vidinės, nei lauko durys, visas butas išklotas linoleumu). Turto aprašas R. P. įteiktas tą pačią dieną, o AB bankui „Hansabankas“ ir R. P. prekybos įmonei, vadovaujantis CPK 681 straipsnio 3 punktu, 2004 m. sausio 19 d. išsiųstas registruotais laiškais. Jokių prieštaravimų dėl buto įkainavimo nepareiškė nei bankas, nei R. P. prekybos įmonė. Antstolis privalo skirti ekspertizę tuomet, kai antstolio atliktam įkainojimui prieštarauja išieškotojas, skolininkas ar antstoliui pačiam kyla abejonių. Antstolei abejonių dėl buto vertės nekilo, nes buvo atsižvelgta į buto nusidėvėjimą ir į tuo metu Prienų mieste buvusias butų rinkos kainas. Paskolos gavimo metu nustatyta buto vertė 42 000 Lt buvo nereali ir neatitiko tikrosios rinkos kainos. Šalys butą įkainavo 42 000 Lt sumai, nes kitaip bankas nebūtų davęs paskolos. Taip pat nurodo, kad CPK 745 straipsnyje nustatyta, kad vykdant išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto, skolininku nesantis įkaito davėjas turi tokias pačias procesines teises, kaip ir skolininkas. Nesuprantama, kaip antstolė galėjo pažeisti CK 6.396 straipsnį, nes vykdant hipotekos nutartį dėl priverstinio turto pardavimo, antstolis pardavė tik nutartyje nurodytą konkretų įkeistą turtą – butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), Prienuose. Šiam butui joks žemės sklypas nepriklauso. Iki varžytynių pradžios neužsiregistravo nei vienas pirkėjas, nes interesantams kaina atrodė per didelė, sužinojus, kad varžytynėse parduodamo turto kainą reikės pakelti ne mažiau kaip 5 proc. Varžytynių dieną R. P. parašė prašymą butą parduoti skolininko pasiūlytam pirkėjui, todėl 2004 m. birželio 30 d. surašytas turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas, ir įkeistas R. P. butas parduotas už 20 000 Lt J. M.. Šis aktas taip pat buvo patvirtintas ir Prienų rajono apylinkės teismo teisėjo.
Apeliacinis skundas atmestinas. Kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis), taip pat daro išvadą, jog apeliaciniame skunde nurodyti argumentai yra nepagrįsti ir nesudaro įstatyme numatytų pagrindų sprendimą panaikinti ar jį pakeisti.
Pagrindinis skundo argumentas yra susijęs su netinkamu CPK 681 straipsnio, numatančiu areštuoto turto įkainojimą, reikalavimų taikymu, teigiant, jog antstolė netinkamai įvertino areštuotą turtą. Iš vykdomosios bylos Nr. 0100/04/00049 dokumentų nuorašų (b.l. 29-38) matyti, kad antstolė, vykdydama Kauno apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2003 m. gruodžio 30 d. nutartį, 2004 m. sausio 16 d. areštavo įkaito davėjui R. P. priklausantį butą (b.l. 29, 34-36). Butas areštuotas, dalyvaujant įkaito davėjui ir buto savininkui, jo vertė buvo nustatyta 20 000 Lt. Turto aprašas nustatyta tvarka, nepažeidžiant CPK 679 straipsnio reikalavimų, buvo išsiųstas ir išieškotojui bei skolininkui – ieškovės įmonei (b.l. 36). Ieškovas šių aplinkybių neginčija, skundo dėl antstolės veiksmų, areštuojant turtą, nepadavė ir per penkias dienas nuo turto arešto akto gavimo dienos CPK 681 straipsnio 3 dalyje numatyta tvarka nepareiškė prieštaravimų dėl turto įkainojimo. Apie galimybę paduoti skundą dėl neteisėtų antstolio veiksmų ir pareikšti prieštaravimus dėl įkainojimo ieškovei buvo žinoma, kadangi ši informacija nurodyta pačiame turto apraše. Todėl ieškovė, nesutikdama su antstolės atliktu turto vertinimu, prieštaravimus turėjo reikšti tuo metu, o ne dabar, kai turtas vykdant išieškojimą jau yra parduotas t.y. po 3 metų. Kolegija taip pat daro išvadą, jog antstolės atliktas turto įvertinimas nepažeidžia CPK 681 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes įkainojimui prieštaravimų nepareiškė nei įkaito davėjas, nei išieškotojas, kurių interesai yra tiesiogiai paliečiami, o skolininkė prieštaravimų taip pat nepareiškė. Tokia vykdymo proceso dalyvių pozicija patvirtina, kad turto įvertinimas faktiškai atitiko rinkos kainas. Nesant vykdymo proceso dalyvių prieštaravimų dėl turto vertės, antstolei nebuvo pagrindo skirti ekspertizę turto vertei nustatyti. Ieškovės nurodomos aplinkybės, jog hipotekos teisėjos nutartyje buvo duomenys apie tai, kad paskolos gavimo laikotarpiu buto vertė šalių susitarimu buvo nustatyta 42 000 Lt, ir kad ginčo butas nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko žiniomis, remiantis 2000 m. kovo 16 d. verčių nustatymu, buvo įkainotas 41 549 Lt (vidutinė rinkos vertė) (b.l. 30, 33), nepripažintinos pakankamomis, kurių pagrindu antstolei galėjo kilti abejonės dėl turto vertės. Šalių susitarimu nustatyta buto vertė – 42 000 Lt buvo nustatyta tikslu gauti paskolą, kurios grąžinimui užtikrinti ir buvo įkeistas butas. Akivaizdu, kad turto vertė turėjo būti pakankama užtikrinti gautos paskolos su palūkanomis grąžinimą (išieškojimo metu tai sudarė 30 605,05 Lt). Be to, tiek Registro įmonės nustatyta buto rinkos kaina, tiek šalių susitarimu atliktas įvertinimas buvo atlikti 2000 metais, o butas skolininko pasiūlytam pirkėjui parduotas 2004 m. birželio 30 d. t.y. po 4 metų, todėl jį parduodant turėjo būti atsižvelgta į nusidėvėjimą ir realią buto būklę. Kad antstolės atliktas buto įvertinimas atitiko rinkos kainas, patvirtina ir UAB „Lituka“ ir Ko 2004 m. birželio 15 d. atliktas ginčo buto įvertinimas, kuriuo ginčo buto rinkos vertė taip pat nustatyta 20 000 Lt (b.l. 65-81). Kadangi butas buvo parduodamas iš varžytinių, todėl atsižvelgiant į gręsiančias neigiamas rizikas pirkėjui, butų vertė varžytinių rinkoje neabejotinai yra mažesnė, ir tai pagrindžia antstolės pateikta pažyma apie varžytinėse parduodamas butų kainas ginčo laikotarpiu (b.l. 86-89). Dėl šių priežasčių UAB „Liturtos“ pateikti duomenys apie sandorių kainas 2004 m. balandžio – 2005 m. rugsėjo mėn. (b.l. 39-40) nepaneigia nustatytos konkretaus buto vertės, dėl kurios nekilo abejonių nei pačiam buto savininkui, nei išieškotojui, o ir pati ieškovė prieštaravimų nustatyta tvarka taip pat nereiškė.
Atmestini ir ieškovės apeliacinio skundo motyvai, jog įkaito davėjas neturėjo teisės pasiūlyti buto pirkėją, kadangi skolininkė yra ieškovo įmonė ir tik ji turi teisę pasiūlyti pirkėją iš varžytinių parduodamam butui įsigyti. Šiuo požiūriu pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi CPK 745 straipsnio 2 dalies nuostatomis, numatančiomis, kad jeigu išieškoma iš hipoteka ar įkeitimu įkeisto turto, ir įkaito davėjas nėra skolininkas, tai toks įkaito davėjas vykdant išieškojimą iš įkeisto turto turi tokias pačias procesines teises kaip ir skolininkas. Todėl įkaito davėjas ir įkeisto turto savininkas R. P. neabejotinai turėjo teisę iki varžytinių pradžios surasti iš varžytinių parduodamo turto pirkėją (CPK 704 straipsnio 1 dalis). Teisiškai ir logiškai būtų nepaaiškinama, jei įkeisto turto savininkas, kurio interesai paliečiami betarpiškai, tokios teisės neturėtų.
Visiškai nepagrįsti ir apeliacinio skundo argumentai, jog turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas prieštarauja imperatyviems įstatymo reikalavimams, o būtent CK 6.396 straipsnio nuostatoms, jog nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartyje privalo būti nurodyta to daikto buvimo vieta atitinkamame žemės sklype, o to nenurodžius sutartis negalioja. Butas daugiabučiame name negali turėti konkrečios buvimo vietos tam tikrame žemės sklype, nes butas neturi priskirto žemės sklypo.
Pirmosios instancijos teismas taip pat padarė visiškai pagrįstą išvadą jog buto pirkėja – atsakovė J. M. yra sąžininga buto įgijėja, todėl ir šiuo pagrindu įvykusio sandorio restitucija būtų negalima. Buto pirkėjos sąžiningumo neginčijo ir pats ieškovas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinio skundo motyvais nenustačius pagrindų sprendimą pakeisti ar jį panaikinti, apeliacinis skundas atmestinas, o sprendimas nekeistinas (CPK 3216 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti. Alytaus rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 29 sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo R. P. prekybos įmonės (įmonės kodas 7072175) atsakovei J. M. 1000 Lt atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.