- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-08-07
- Bylos Nr.
- AN2-300-898/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00560-2025-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jurgita Kolyčienė
- Pareiškėjas
- M. P.
- Kategorijos
- 16.11.3Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 417 str.)
- 16.11.11Nepaklusimas reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasitraukimas iš eismo įvykio vietos (ANK 426 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
- 21.11.11Apygardos teismo nutarimų ir nutarčių įsiteisėjimas (ANK 654 str.)
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. P. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 12 d. nutarties, kuria pareiškėjo M. P. skundas netenkintas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2-ojo poskyrio tyrėjos 2025 m. kovo 7 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje (ROIK:25264259455) paliktas nepakeistas, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2-ojo poskyrio tyrėjos 2025 m. kovo 7 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje nutarta nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną D. M. (D. M.) dėl vartų apgadinimo. Nutarime konstatuota, kad automobilio „Scania“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo veiksmuose kaltės nėra, kelių eismo taisyklių jis nepažeidė, kadangi automobilio „Scania“ vairuotojas pradėjo važiuoti, kai automatiniai vartai buvo atidaryti. D. M. apie įvykį pranešė atsakingam asmeniui, dėl ko pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 426 straipsnį jis administracinėn atsakomybėn taip pat negali būti patrauktas.
Žemesnės instancijos teismas
2. 2025 m. kovo 7 d. Institucijos nutarimą M. P. apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 12 d. nutartimi apelianto skundas netenkintas ir Institucijos 2025 m. kovo 7 d. nutarimas paliktas galioti. Skundžiama nutartimi konstatuota, jog Institucija išsamiai ištyrė aplinkybes, surinktų objektyvių duomenų pagrindu pagrįstai padarė išvadą, kad administracinėn atsakomybėn D. M. netrauktinas. Institucijos nutarimas yra motyvuotas, aptarti visi surinkti duomenys. Nesutikti su Institucijos nutarimo motyvais ir išvadomis pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai ir proceso dalyvių prašymai
3. Apeliaciniu skundu pareiškėjas M. P. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 12 d. nutartį ir pripažinti transporto priemonės vairuotoją kaltu dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo.
3.1. Pareiškėjo manymu, tiek skundžiama nutartis, tiek Institucijos nutarimas nepagrįsti, priimti skubotai, neišanalizavus visų šiam klausimui spręsti reikšmingų aplinkybių, nepateikus motyvuotų ir pagrįstų argumentų. M. P. nesutinka su apylinkės teismo argumentais, kad „skundžiamas nutarimas buvo priimtas kruopščiai įvertinus visas reikšmingas bylos aplinkybes. Naikinti jį skunde dėstomais motyvais nėra pagrindo“. Institucijos nutarimo pagrindinis motyvas – vairuotojas pradėjo važiuoti, kai automatiniai vartai dar buvo atidaryti. Tačiau yra remiamasi tik vairuotojo paaiškinimais ir visiškai eliminuojama jo atsakomybė būti atsargiam valdant padidintos rizikos transporto priemonę. Bendraujant su tyrėja buvo keičiami vairuotojo paaiškinimai ir aplinkybės, telefoninio pokalbio metu tyrėja minėjo, kad vairuotojas stovėjo, kai vartai užsidarė ir atsitrenkė į transporto priemonę, todėl jokio kelių eismo taisyklių pažeidimo vairuotojas nepadarė. Tačiau pareiškėjui nesutikus su tokiu paaiškinimu ir pateikus argumentus, kad vartai niekada nebūtų taip sulaužyti, jeigu transporto priemonė tik stovėtų ir vartais atsitrenktų, nes vartų sistema tiesiog sustabdytų uždarymo procesą ir pati iš savęs neturi tokios jėgos, kad padarytų tokią žalą vartams, tyrėja nieko daugiau nepasakė, tik kad pasitars su tiesioginiu vadovu. Tai reiškia, kad vairuotojas tyrimo metu keitė parodymus ir tyrėja juos priimdavo tik vairuotojo naudai, bet ne nukentėjusios šalies.
3.2. Remiantis skundžiama nutartimi vairuotojai vairuodami turi teisę būti neatsargūs ir nesiimti visų atsargumo priemonių. Šiuo atveju vairuotojas būdamas neatsargus, net teismo posėdžio metu patvirtino, kad važiavo atbuline eiga ir netikrino daugiau aplinkos ar vartai užsidaro ar ne. Įdomu, kaip teismas vertintų tokį vairuotojo neatsargumą žmogaus sužalojimo kontekste? Dabar visus nuostolius, patirtus dėl vairuotojo neatsargumo, turi prisiimti nekalta trečioji šalis, t. y. Bendrija. Bendrija yra išlaikoma iš savo narių įnašų, tad vartų remontas, kuris kainavo beveik 1 700 Eur, turi prisiimti bendruomenė, kuri ir taip stengiasi savo asmeninėmis lėšomis tvarkyti aplinką, prižiūrėti savo turtą, įsirengė tvorą su vartais, kad būtų saugiau, tad šiuo atveju teismas labiau gina stambaus verslo atstovus, o ne bendruomenę, kuriai priklauso garbingo amžiaus asmenų, taip pat asmenų su negalia, jaunų šeimų, šeimų su mažamečiais vaikais. Per visus daugiau kaip dešimt metų, nuo bendrijos įsteigimo, nebuvo jokių incidentų bendrijos teritorijoje, tačiau sulaužius vartus ir, daugiau nei mėnesį, kai vartai buvo atviri ir nebuvo galimybių dėl žymių apgadinimų jais naudotis, tuo laikotarpiu vieno kaimyno mašina buvo apvogta.
3.3. Vairuotojo ir jo kolegos pateikti argumentai, kad „išvažiuojant iš teritorijos vartai staiga ėmė užsidarinėti ir viena sąvara įkliuvo tarp ratų“ nelaikytini pagrįstais, nes bendrijos vartai, kaip ir bet kurios kitos vartų sistemos, požeminių garažų vartai ar kelio užtvarai, neužsidaro staiga, visi jie yra užprogramuoti užsidaryti po kurio laiko. Todėl pareiškėjas visada ir argumentavo, kad nei tyrėja, nei teismas nesiaiškino vartų veikimo sistemos principų bei procesų, t. y. konkrečiai Bendrijos vartų veikimo procesų (ilgio, pločio, užsidarymo greičio ir kitų procesų, kurie būtų labai svarbūs vertinant vairuotojo kaltę). Staiga vartai galėtų tik užsidaryti, jeigu ką tik atsidarė ir iškart perėjo į užsidarymo procesą. Bendrijos vartai automatiškai užsidaro po keleto minučių. Kadangi UAB „E.“ bendrijos teritoriją aptarnauja ne pirmus metus, tikrai puikiai žinojo veikimo principus.
3.4. Institucija nurodo, kad informacija apie neveikiantį vartų daviklį, jokia forma nebuvo pateikta – nei telefonu, nei atidarant vartus. Skunde priminta, kad vartus atidaryti vairuotojai gali patys, net keturi UAB „E.“ telefono numeriai buvo įtraukti į vartų sistemą, kas leidžia jiems patiems valdyti atidarymo procesą. Todėl norint atidaryti vartus skambutis vykdomas į vartų sistemą, bet ne asmeniui. Dėl kito argumento, kad nebuvo iškabintas informacinis pranešimas apie vartų daviklio neveikimą, pareiškėjas sutiktų su šiuo argumentu, jeigu vartų sistema neturėtų dviejų sistemų, t. y. daviklių ir geltonos informacinės lempos, kuri aiškiai visada indikuoja apie vartų atsidarymą arba užsidarymą. Vargu, ar vairuotojai sėdėdami mašinoje matytų ir ar skaitytų pranešimą, tuo labiau kai darbuotojai nemoka lietuvių kalbos ir yra užsieniečiai. Pats yra vairuotojas su daugiau nei 20 metų stažu ir pro vartų ar kelio užtvarų sistemas važiuoja atsargiai, visada stebi aplinką ar jie nepradės užsidarymo proceso. Dėl minėtų argumentų, kad vairuotojas negalėjo objektyviai tikėtis, jog vartais pradės užsidaryti, tai tokia išvada tik patvirtina, kad vairuotojas buvo neatsargus ir visiškai nestebėjo aplinkos atlikdamas manevrą, nes stebint aplinką tikrai gali pastebėti užsidarančius vartus. Pasikartota dėl vartų veikimo principų (procesų), jog vartai yra specialiai platinti tam, kad šiukšliavežės galėtų tinkamai įvažiuoti į teritoriją, jie yra gerokai platesni negu būtų pritaikyti tik lengvųjų transporto priemonių eismui. Atsižvelgiant į tai, kad viena pusė yra gerokai ilgesnė (būtent ta pusė kuri buvo apgadina) ji užsidarymo procesą pradeda antra, o pats užsidarymo procesas užtrunka. Kad vartų pusė atsidurtų toje pozicijoje, kurioje ji įstrigo į transporto priemonės ratą, užtrunka tam tikrą laiką (tai nėra staigus užsidarymas, vartai neužsidaro per 10 sekundžių). Kyla pagristas klausimas, dėl vairuotojo veiksmų ar atsargumo, kur vairuotojas žiūrėjo tuo metu ir ką jis veikė? Nes pareiškėjo nuomone judant atbuline eiga nematyti per veidrodėlius judančių vartų neįmanoma (per abu veidrodėlius turėjo matytis judantys vartai ir geltona indikacinė lempa). Tad argumentai, kad negalėjo objektyviai numatyti, yra nepagrįsti ir tikrai neįtikėtina, kaip galima nematyti, kad vartai užsidaro, kai jie yra tokie dideli, geltona lempa aiškiai ir ryškiai šviečia ir informuoja apie vartų užsidarymą. Kodėl teismas visiškai nevertina šios aplinkybės nėra suprantama. Vairuotojas neturėtų jokiomis aplinkybėmis važiuoti pro vartus, jeigu lempa indikuoja apie prasidedantį vartų užsidarymo procesą. Vien jau toks veiksmas rodo vairuotojo nerūpestingumą ir neatsargumą, vairuotojas visiškai neįsitikino ar tikrai spės pravažiuoti vartus, nesukeldamas pavojaus kitų asmenų sveikatai ir/ar turtui.
3.5. Remiantis teismo sprendimu vartų sistemos indikatorius (geltona lempa) yra nereikšminga informavo priemonė apie vartų užsidarymo ar atsidarymo procesą. Tokiu atveju galima jį ignoruoti ir važiuoti per vartus vartams vykdant užsidarymo arba atsidarymo procesą. Pagal teismo sprendimą, vairuotojas gali būti neatsargus, reiškia tik laiko klausimas kada vėl bendrijai teks remontuoti iš savo lėšų vartus ar kitą turtą. Toks vairuotojo neatsargumas kelią grėsmę ne tik šios bendrijos, bet ir kitų Bendrijų ar asmenų turtui, bet ir kelia pavojų žmonių sveikatai ar gyvybei. Tyrėja ir apylinkės teismas visiškai neįvertino labai svarbios aplinkybės, kad vairuotojas judėjo atbuline eiga ir vartus užkabino (įstrigo) su galiniu ratu, tačiau ar kita transporto priemonės dalis tikrai siekė daviklius, ar tikrai čia yra priežastis daviklių gedimas, visgi pagal aplinkybes tikėtina, kad transporto priemonė nesiekė daviklių ir netgi jiems veikiant tikėtina, kad nebūtų spėjusi mašina išvažiuoti neapgadinus vartų, kas tik ir įrodytų vairuotojo neatsargumą ir kad vairuotojas nesiėmė visų atsargumo priemonių.
3.6. Remiantis kelių eismo taisyklėmis judant atbuline eiga pagal kelių eismo taisykles leidžiamas tik tada, kai tai saugu – vairuotojas privalo įsitikinti, kad manevras nesukels pavojaus ar netrukdys kitiems eismo dalyviams arba jeigu pats vairuotojas negali pakankamai matyti, jis privalo pasitelkti kitą asmenį, kuris padėtų saugiai atlikti manevrą. Pabrėžta, kad tokį asmenį vairuotojas turėjo, t. y. kolegą, kurį galėjo pasitelkti.
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovas prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą bei pareiškėjo skundą atmesti. Nurodoma, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, teismo posėdyje išklausė pareiškėją ir suinteresuotą asmenį, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį. Teismas skundžiamojoje nutartyje detaliai aprašė ir pakomentavo skundžiamus argumentus, tyrė ir analizavo visus byloje surinktus įrodymus, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdamas išskirtinės reikšmės bei nurodė motyvus, dėl kurių priimta nutartis, todėl vien dėl to, kad pareiškėjui nepriimtinos išvados dėl įrodymų ir byloje esančių duomenų bei faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina, kad nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta. Apeliacinio skundo teiginiai ir abejonės, kritikuojantys kaltinančius įrodymus bei jų trūkumus, nesukelia abejonių, kad byloje surinkti faktiniai duomenys pakankami ir patikimi.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
5. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 652 straipsnyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą, užtikrindamas, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, dėl kurio administracinio nusižengimo teisena nutraukta, padėtis nebūtų pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas, nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, jog D. M. nepadarė administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 7 dalyje.
6. Apygardos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, dar kartą patikrinęs ir įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktus bei ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad tiek institucija, tiek ir apylinkės teismas padarė teisingą bei pagrįstą bylos medžiaga išvadą, jog šiuo atveju nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 7 dalyje, sudėties požymių, todėl administracinio nusižengimo bylos teisena nepradėtina. Tai, kad apeliantas nesutinka su teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ar išvadomis dėl įrodymų vertinimo, savaime nereiškia, kad buvo padaryti esminiai proceso pažeidimai ar netinkamai pritaikytas įstatymas. Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai patikrino byloje surinktus įrodymus, juos tinkamai įvertino vadovaudamasis įstatymu ir teismo vidiniu įsitikinimu bei skundžiama nutartimi priėmė pagrįstą procesinį sprendimą. Skundžiamoje nutartyje pateikti aiškūs ir išsamūs skundo atmetimo motyvai, be to naujų aplinkybių, kurios nebuvo žinomos ir įvertintos pirmosios instancijos teismo, apeliaciniame skunde nenurodyta.
7. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant administracinės atsakomybės klausimą, turi būti nustatyta administracinio nusižengimo sudėties visuma (objektas, objektyvioji pusė, subjektas ir subjektyvioji pusė). Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos, t. y. nėra faktinio atsakomybės pagrindo, todėl sprendžiant dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn, būtina objektyviai ir išsamiai ištirti visus duomenis.
8. Iš tyrimo medžiagos matyti, kad pareiškėjas kreipėsi į teisėsaugos institucijas su pareiškimu (b. l. 11-12) nurodydamas, kad išvažiuojanti šiukšliavežė smarkiai sugadino vartus, tokiais veiksmais UAB „E.“ darbuotojas pažeidė Kelių eismo taisykles. Pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį, kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus šiame kodekse numatytuosius, užtraukia baudą vairuotojams nuo dešimt iki dvylikos eurų. Institucija ir apylinkės teismas įvertinę pareiškimo turinį, byloje esančius vaizdo įrašus, UAB „E.“ darbuotojų D. M. ir S. N. bei V. D. duotus paaiškinimus sprendė, jog nagrinėjamu atveju D. M. veiksmuose nėra administracinių nusižengimų požymių. Tokioms išvadoms pritaria ir apygardos teismas.
9. Pareiškėjo teigimu, UAB „E.“ šiukšliavežės vairuotojas buvo neatidus ir nerūpestingas, kadangi turėjo pastebėti judančius vartus ir ant vartų esančią geltoną indikacinę lempą, kuri aiškiai visada indikuoja apie vartų atsidarymą arba užsidarymą bei sustoti. Apygardos teismo vertinimu, tokie skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį ir patraukti UAB „E.“ šiukšliavežės vairuotoją D. M. administracinėn atsakomybėn. Kaip teisingai pastebėta skundžiamoje nutartyje bei Institucijos nutarime, įvykio metu UAB „E.“ šiukšliavežės vairuotojas D. M. nežinojo apie Bendrijos teritorijoje esančių įvažiavimo vartų mechanizmo gedimą. Apie vartų judesio daviklio gedimą asmuo sužinojo tik po įvykio iš atvykusio taisyti vartus meistro (V. D.). Taigi, D. M. negalėjo numatyti, jog jam išvažiuojant pro atidarytus vartus šie pradės užsidaryti. Sutiktina su pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytu teiginiu, kad ant Bendrijos vartų esanti geltona indikacinė lempa įvykio metu veikė, tačiau tai nepaneigia byloje nustatytos aplinkybės, jog D. M. nežinojo apie vartų judesio daviklio gedimą bei tai, kad jam važiuojant pro vartus judesio daviklis nesuveiks ir vartai nesustos užfiksavę kliūtį, t. y. šiukšliavežę, o toliau užsidarinės. Be kita ko, iš byloje pateikto vaizdo įrašo matyti, kad D. M. pastebėjęs, jog vartai atsitrenkė į transporto priemonę, sureagavo operatyviai ir transporto priemonę iš karto sustabdė.
10. Skundžiamoje nutartyje atsižvelgta ir į tai, kad Bendrija nesiėmė jokių aktyvių veiksmų tam, jog informuoti vairuotojus apie neveikiantį vartų daviklį. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad vargu, ar UAB „E.“ darbuotojai, sėdėdami mašinoje skaitytų pranešimą dėl vartų jutiklio gedimo, tuo labiau, kai jie nemoka lietuvių kalbos ir yra užsieniečiai, tačiau apygardos teismo vertinimu, tokie pareiškėjo teiginiai yra subjektyvūs. Net jei daryti prielaidą, kad UAB „E.“ darbuotojai nemoka lietuvių kalbos, tai nesudaro pagrindo išvadai, jog šie, pamatę informacinį pranešimą ant vartų, neatkreiptų į jį dėmesio ir pavyzdžiui, negalėtų pasinaudoti šiuolaikinėmis technologijomis bei išversti pranešime nurodytą tekstą ar kitu būdu sužinoti pranešime nurodytą informaciją. Taigi, apygardos teismas, atsižvelgdamas į anksčiau nurodytas aplinkybes, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad UAB „E.“ šiukšliavežės vairuotojas negalėjo objektyviai tikėtis, jog vartai pradės užsidaryti. Priešingos išvados neleidžia daryti ir kiti apeliaciniame skunde išdėstyti subjektyvaus pobūdžio pasvarstymai dėl to, kad transporto priemonė nesiekė daviklių, nes buvo važiuota atbula, kad šiuo atveju visus nuostolius (1 700 Eur) patirtus dėl vairuotojo neatsargumo turi prisiimti nekalta trečioji šalis. Pažymėtina, jog iš 2025 m. gegužės 29 d. teismo posėdžio protokolo matyti, kad D. M., atsakydamas į teisėjos klausimus, parodė, jog išvažiuojant vartai buvo už jo, jie užsidarė į jo automobilio galinę dalį (b. l. 107-110). Tai patvirtina ir byloje pateikti vaizdo įrašai, todėl skundo argumentų dėl važiavimo atbula nėra pagrindo pripažinti pagrįstais. Atkreiptinas dėmesys, jog dėl patirtos žalos (taip pat ir nuostolių) atlyginimo Bendrija turi teisę kreiptis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso bei civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, tad argumentai, jog, visa atsakomybė yra perkeliama Bendrijos nariams ir namo gyventojams, laikytini nepagrįstais. Tai, kad šiuo konkrečiu atveju asmuo nėra traukiamas administracinėn atsakomybėn, nereiškia, jog jis ar už jo veiksmus atsakinga įmonė, automatiškai yra atleidžiami nuo pareigos atlyginti savo veiksmais padarytą žalą. Civilinio kodekso 6.263 straipsnio, reglamentuojančio pareigą atlyginti padarytą žalą, 1 dalyje įtvirtinta, jog kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šio straipsnio 2 dalis numato, jog žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Paminėto straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog įstatymų numatytais atvejais asmuo privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą arba savo valdomų daiktų padarytą žalą. Taigi Bendrijos interesai dėl žalos atlyginimo gali būti ginami Civilinio kodekso ir Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
11. Apibendrindamas visa, kas išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, kad spręsdamas, ar D. M. veiksmuose yra ANK 417 straipsnio 7 dalyje, 426 straipsnyje numatytų administracinių nusižengimų požymių, pirmosios instancijos teismas teisės įrodymų vertinimo bei teisės taikymo klaidų nepadarė. Naikinti teisėtą ir pagrįstą apylinkės teismo procesinį sprendimą, vadovaujantis apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, nėra pagrindo. Todėl pareiškėjo skundas netenkinamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 12 d. nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pareiškėjo M. P. skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.