Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjas Remigijus Arminas, sekretoriaujant Neringai Merkininkaitei, dalyvaujant asmeniui patrauktam administracinėn atsakomybėn J. Š., jo atstovui advokatui Romanui Lupeikai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal asmens patraukto administracinėn atsakomybėn J. Š. skundą institucijai, kurios pareigūnas priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje – Kretingos rajono policijos komisariatui dėl 2007 m. spalio 16 d. nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kretingos rajono policijos komisariato 2007 m. spalio 16 d. nutarimu J. Š. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124 straipsnio 4 dalį ir jam paskirta administracinė nuobauda 400 litų bauda, o vadovaujantis ATPK 130² straipsniu (pastaba) pažeidimas įvertintas ir 6 balais. Nuobauda skirta už tai, kad J. Š. 2007 m. liepos 27 d., apie 22:43 val., Kretingoje, Žemaitės alėjoje, vairuodamas automobilį Mazda 323, valstybinio numerio ženklas(duomenys neskelbtini),, važiavo 84 km/h greičiu ir viršijo leistiną 50 km/h važiavimo greitį 34 km/h. Tuo pažeidė kelių eismo taisyklių (KET) 174 punkto reikalavimus.

J.Š. savo skundą grindžia tuo, kad neįvykdė kelių eismo taisyklių pažeidimo, to argumentacijai pagrįsti nurodo, kad nėra baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus ir yra nepakantus kitiems eismo dalyviams, kurie važinėja nesaugiai; neturėjo jokio motyvo skubėti ir pažeisti KET reikalavimus; nuo Tiekėjų gatvės ir Žemaitės alėjos sankryžos iki Sodžiaus gatvės ir Žemaitės alėjos sankryžos yra apie 100 metrų atstumas ir jam Žemaitės alėja reikėjo nuvažiuoti ne daugiau 80 metrų atstumą, kad įsukti į Sodžiaus gatvę, todėl techniškai negalėjo viršyti greičio; važiuojant iki Žemaitės alėjos ir Sodžiaus gatvių sankryžos, prieš jo vairuojamą automobilį važiavo dar keturi automobiliai, todėl pagrįstai tikėtina, kad pareigūnas galėjo fiksuoti ne jo, o kito automobilio greitį. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo šiais ir skunde išdėstytais motyvais prašo teismą :

panaikinti 2007 m. spalio 16 d. Kretingos rajono policijos komisariato nutarimą ir administracinę bylą nutraukti.

J. Š. atstovas advokatas Romanas Lupeika prašo skundą patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

2007 m. liepos 27 d. J. Š. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (b.l.15), nurodant kad jis 2007 m. liepos 27 d. apie 22:43 val., Kretingoje, Žemaitės alėjoje, vairuodamas automobilį Mazda 323, valstybinio numerio ženklas(duomenys neskelbtini),, viršijo leistiną 50 km/h važiavimo greitį 34 km/h, nes važiavo 84 km/h (± 2 km/h) greičiu. Iš teisės pažeidimo protokole padarytų atžymų matyti, kad greičio fiksavimui naudota techninė priemonė – greičio matuoklis “UNIPAR SL700“ Nr. 0064752. Apklaustas dėl tiriamų bylos aplinkybių policijos pareigūnas E. V., šio prietaiso pagalba nustatęs pažeidimą nurodė, kad dirbant pagal patvirtintą patruliavimo planą, Kretingos mieste, Sodžiaus gatvėje, naudojant lazerinį greičio matavimo prietaisą “UNIPAR SL700“, buvo užfiksuotas Žemaitės alėja važiavusio automobilio Mazda 626 važiavimo greitis – 84 km/h. Automobilis, vairuojamas J. Š. išsukęs iš Tiekėjų gatvės važiavo link Sodžiaus gatvės. Akivaizdžiai buvo matyti, kad automobilis greitėja ir važiuoja viršydamas leistiną greitį, todėl jis buvo pasirinktas matuoti greičio matuokliu ir prietaisas fiksavo 84 km/h greitį. Jokios kitos transporto priemonės netrukdė matuoti greičio, kadangi J.Š., įsukdamas automobiliu iš Tiekėjų gatvės praleido pagrindiniu keliu - Žemaitės alėja važiavusias transporto priemones, o įsukęs į Žemaitės alėją, artėdamas link Sodžiaus gatvės, greitėjo vydamasis šiuos automobilius. Automobilio greitis buvo fiksuotas būtent artėjimo link automobilių metu. Kadangi patruliuojama buvo pastačius automobilį Sodžiaus gatvėje, atkarpoje tarp Lukoil degalinės ir Žemaitės alėjos (schema pateikta priede tarnybinio pranešimo) ir greičio matavimas vyko ne lygiagrečiai pagal kelio teisiąją, o esant tam tikru kampu nuo Žemaitės alėjos Sodžiaus gatvėje, tai užtikrino galimybę matuoti pasirinktinai ne tik priekyje atvažiuojančio automobilio važiavimo greitį, bet ir kitų už jo važiuojančių automobilių greitį. Liudytojas taip pat nurodė, kad naudotas lazerinis prietaisas veikia nutaikius jo taikiklį į konkretų automobilį ir matuojamas konkretaus automobilio važiavimo greitis, todėl suklysti ir pamatuoti kito automobilio greitį nėra jokių galimybių. Minima Žemaitės alėjos atkarpa nuo Tiekėjų gatvės iki Sodžiaus gatvės yra 364 metrai ir tai yra pakankamas atstumas pasiekti tokį greitį, koks buvo fiksuotas. Vairuotojas buvo sustabdytas sukant į Sodžiaus gatvę ir jam nurodyta, kad jis įvykdė pažeidimą, parodyti greičio prietaiso užfiksuoti parodymai. Vairuotojas su pažeidimu nesutiko, pateikė savo paaiškinimą ir jam buvo surašytas teisės pažeidimo protokolas. Liudytojo teigimu pažeidimas buvo akivaizdus ir nekilo jokių abejonių dėl J.Š. įvykdyto teisės pažeidimo. Apklaustas liudytoju policijos pareigūnas G. D. taip pat nurodė, kad patruliuojant kartu su E. V. Kretingos mieste, Sodžiaus gatvėje, net vizualiai stebint buvo pastebėtas Žemaitės alėja važiuojantis, viršijantis leistiną važiavimo greitį, automobilis, todėl naudojant lazerinį greičio matavimo prietaisą “UNIPAR SL700“, pamatuotas jo greitis. Prietaisas fiksavo Žemaitės alėja važiavusio automobilio Mazda 626 važiavimo greitį – 84 km/h. Automobilis, vairuojamas J. Š. išsukęs iš Tiekėjų gatvės važiavo link Sodžiaus gatvės. Jokios kitos transporto priemonės netrukdė matuoti greičio, kadangi J.Š., vairuodamas automobilį praleido pagrindiniu keliu - Žemaitės alėja važiavusias transporto priemones, o įsukęs į Žemaitės alėją, artėdamas link Sodžiaus gatvės greitėjo vydamasis šiuos automobilius. Automobilio greitis buvo fiksuotas būtent artėjimo link šių automobilių metu. Greičio matavimas vyko ne lygiagrečiai pagal kelio teisiąją, o esant tam tikru kampu nuo Žemaitės alėjos Sodžiaus gatvėje ir tai užtikrino galimybę matuoti ne tik pirmojo automobilio važiavimo greitį. Naudotas lazerinis prietaisas veikia nutaikius jo taikiklį į konkretų automobilį ir matuojamas konkretaus automobilio važiavimo greitis, todėl suklysti ir pamatuoti kito automobilio greitį nėra jokių galimybių. Minima Žemaitės alėjos atkarpa nuo Tiekėjų gatvės iki Sodžiaus gatvės yra 364 metrai ir tai yra pakankamas atstumas pasiekti tokį greitį, koks buvo fiksuotas. Vairuotoją sustabdė E.V., parodė jam prietaiso fiksuotą greitį, o jis surašė vairuotojui teisės pažeidimo protokolą. Vairuotojas su pažeidimu nesutiko, pateikė savo paaiškinimą, pageidavo, kad žmonai būtų leista pateikti protokole paaiškinimą, tačiau tai nėra numatyta, todėl jai nebuvo suteikta galimybė protokole išdėstyti savo poziciją. Liudytojo teigimu pažeidimas buvo akivaizdus ir nekilo jokių abejonių dėl J.Š. įvykdyto teisės pažeidimo.

Kad J. Š. vairuojamo automobilio greitis buvo fiksuotas techninių priemonių pagalba ir šis greitis fiksuotas gyvenvietės teritorijoje, ir buvo pažeisti KET 174 punkto reikalavimai, patvirtina tiek administracinės bylos medžiaga (b.l.15-18, 22, 34), tiek aptartieji liudytojų parodymai. Kaip nustatyta iš teisės pažeidimo protokolo duomenų, kuriame fiksuotas J. Š. paaiškinimas (b.l.15), pastarasis motyvu, dėl kurio manė, kad negalėjo būti fiksuotas jo greitis nurodė, kad važiavo automobilių kolonoje ir jo automobilis buvo ketvirtas. Tačiau teismo posėdžio metu liudytojų paaiškinimais buvo nuosekliai paaiškinta, kad automobilio važiavimo greitis buvo fiksuotas stovint Sodžiaus gatvėje ir esant ne lygiagrečiai kelio linijai, o esant tam tikro laipsnio kampu nuo kelio tiesiosios, kas sudarė galimybę fiksuoti ne tik pirmuoju važiuojančiu automobilio greitį. Šias aplinkybes patvirtina ir įvykio vietovės schema, kurioje fiksuota patruliavimo vieta. Liudytojų paaiškinimais taip pat nuosekliai paaiškinta ir nurodyta, kad J.Š. automobilis į Žemaitės alėją įsuko iš Tiekėjų gatvės ir įsukęs pagrindinį kelią važiavo atsilikęs nuo priekyje važiavusių automobilių ir tik jam greitėjam, tuo metu ir viršijant greitį jis priartėjo prie priekyje, Sodžiaus gatvės kryptimi, važiavusių automobilių. Būtent jo greitėjimo metu ir buvo fiksuotas viršytas leistinas važiavimo greitis. J.Š. skunde nurodė, kad techniškai negalėjo viršyti leistino greičio ir policijos pareigūnai fiksavo ne jo važiavimo greitį, nes Žemaitės alėja jis važiavo ne didesnį nei 100 metrų atstumą. 2007-11-16 tarnybiniu pranešimu Kretingos rajono PK VP VTS Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio viršininkas T. M. nurodė, kad atlikus kelio atkarpos matavimus Kretingos mieste Žemaitės alėjoje, nuo sankryžos su Tiekėjų gatve iki sankryžos su Sodžiaus gatve, nustatyta, kad atstumas yra 364 metrai (b.l.34). Taigi akivaizdu, kad nurodytieji skundo argumentai dėl techninių galimybių nebuvimo įsibėgėti iki fiksuoto greičio yra nepagrįsti. Teismas nevertina ar toks važiavimas yra racionalus ir efektyvus, tačiau akivaizdu, kad techninės automobilio galimybės be abejonės leido važiuojant tokį atstumą pasiekti fiksuotą važiavimo greitį.

J.Š. skundo teiginiai, bei paaiškinimai teismo posėdžio metu, kuriais grindžiami skundo argumentai yra abstraktaus pobūdžio, prieštaringi ir nepaneigia pačio pažeidimo įvykdymo fakto ir teismo vertinami kaip siekimas išvengti administracinės atsakomybės. Skunde išdėstyta aplinkybė, kad neįvykdė jam inkriminuoto pažeidimo, nes seniai vairuoja automobilį ir nėra įvykdęs KET pažeidimų, visur ir visada laikosi KET reikalavimų, yra nepakantus kitiems eismo dalyviams, kurie važiuoja nesaugiai akivaizdžiai yra paneigiama KET pažeidimų suvestinės duomenimis (b.l.26), kur fiksuota, kad jis 2006-11-16 nutarimu yra patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį už transporto priemonės vairavimą esant lengvo girtumo laipsnio, 2007-04-05 nutarimu yra patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124¹ straipsnio 6 dalį. Taigi iš šių domenų akivaizdu, kad J.Š. yra baustas net už itin šiurkščius KET pažeidimus ir jo teiginiai apie pavyzdingą vairavimą yra deklaratyvaus pobūdžio.

Taigi išanalizavus J.Š. išdėstytas aplinkybes jokių objektyvių įrodymų ir kitų aplinkybių, kurios leistų paneigti inkriminuojamo teisės pažeidimo įvykdymo faktą, bylos nagrinėjimo metu nenustatyta. Nurodytieji J.Š. paaiškinimai (b.l.21) grindžiami tomis pačiomis aplinkybėmis kaip ir J.Š., o dėl jų vertinimo teismas jau pasisakė, todėl šis paaiškinimas nėra tas įrodymas, kuris paneigtų inkriminuotos veikos įvykdymą. Išklausius liudytojų parodymus, išanalizavus jų tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes, išstudijavus kitą administracinės bylos medžiagą, nenustatyta jokių aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą manyti, kad liudytojams būtų pagrindas ir motyvas apkalbėti J.Š..

Taigi, byloje surinktieji įrodymai neginčytinai patvirtina, kad J.Š. pažeidė KET 174 punkto reikalavimus, tuo jis įvykdė administracinį teisės pažeidimą. Administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytąją valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 str.). Jo veika pagrįstai yra kvalifikuota pagal ATPK 124 straipsnio 4 dalį. Už šios veikos įvykdymą yra numatyta administracinė nuobauda - bauda nuo 300 litų iki 500 litų, o ATPK 130² straipsnio Pastaba numato, kad už šį pažeidimą skiriami 6 balai. Sprendžiant klausimą dėl sankcijos skyrimo, institucija (pareigūnas) privalo vadovautis bendraisiais administracinės nuobaudos skyrimo pagrindais. ATPK 30 str. numato, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kaip matyti iš nutarimo turinio, J.Š. paskirta administracinė nuobauda - 400 litų bauda, kuri yra baudos dydžio vidurkis, kadangi kaip matyti iš nutarimo turinio, nebuvo nustatyta nei atsakomybę sunkinančių, nei atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Iš esmės paskirtoji administracinė nuobauda adekvati įvykdyto pažeidimo pavojingumui ir yra pagrįsta. Teisinių prielaidų taikyti švelnesnei administracinei atsakomybei taip pat nenustatyta. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. rugpjūčio 2d. išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. N18-1403/2007 akcentavo, kad greičio viršijimas yra pavojingas nusižengimas, nes dėl greičio viršijimo įvyksta daug eismo įvykių, kuriuose žūsta ar yra sužalojami žmonės. Todėl tokie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai sukėlė realų pavojų ir kitiems eismo dalyviams, todėl turi būti taikoma ir pažeidimo sunkumą atitinkanti administracinė nuobauda.

Vertinant nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą atkreiptinas dėmesys, kad ATPK 297 straipsnis numato, jog teismas, nagrinėjant skundą turi patikrinti ar: nuobauda paskirta pagal įstatymus ir ar ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, taip pat ar buvo laikomasi nustatytos administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Iš teismui pateiktos KET pažeidimų suvestinės duomenų (b.l.26), nustatyta, kad J. Š. 2006-11-26 Utenos rajono policijos komisariato nutarimu buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta administracinė nuobauda – 1000 litų bauda, 2007-04-05 Utenos rajono policijos komisariato nutarimu buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124¹ straipsnio 6 dalį ir jam paskirta administracinė nuobauda – 20 litų bauda. Pagal ATPK 36 straipsnio nuostatas administracinė nuobauda galioja vienerius metus nuo tos dienos, kai pasibaigia nuobaudos vykdymas. Taigi akivaizdu, kad J. Š. 2007-07-27 įvykdžius KET pažeidimą už kurį numatyta atsakomybė ATPK 124 straipsnio 4 dalyje, jis turėjo galiojančių nuobaudų, todėl ši aplinkybė turėjo būti inkriminuota kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punkte - pakartotinumas (2001 m. gruodžio 12 d. LVAT konsultacija Nr.137) ir tai aptariama nutarime, nes nuo šių aplinkybių nustatymo priklauso ir skiriamos administracinės nuobaudos dydis, kaip tai numato ATPK 30 ir 30² straipsnių nuostatos. Nutarimo priėmimo metu pareigūnui neinkriminavus sunkinančių aplinkybių, numatytų ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punkte, jos iš vis nėra taikytos ir tai neatsispindėjo parenkant administracinės nuobaudos dydį, kuris privalėjo būti didinamas nuo nuobaudos dydžio vidurkio link maksimumo. Tačiau teismas, nežiūrint to, kad sunkinančių aplinkybių buvimas yra akivaizdus, neturi pagrindo revizuoti pareigūno sprendimo dėl administracinės atsakomybės taikymo apimties ar grąžinti bylą naujam nagrinėjimui iš naujo (ABTĮ 124 straipsnio 1 dalies 4 punktas), nes teismas įpareigodamas inkriminuoti sunkinančią aplinkybę, iš esmės nurodytų taikyti jo atžvilgiu administracinio poveikio priemones, kurios nebūtų taikomos, jei pats pareiškėjas nebūtų padavęs skundo, dėl jo manymu neteisėto ir nepagrįsto sprendimo. Administracinių teisės pažeidimų bylose turi būti laikomasi tų pačių pagrindinių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese. Tiek baudžiamajame, tiek administraciniame procese sprendžiama dėl įstatyme numatytų sankcijų taikymo, prieš tai nustačius, jog buvo padaryta įstatymo draudžiama veika. Procesas turi vykti garantuojant atsakomybėn traukiamam asmeniui įstatymuose bei tarptautiniuose aktuose numatytas teises. Viena iš tokio asmens teisių - skųsti jo manymu neteisėtus ir nepagrįstus sprendimus. Dėl skundo padavimo skundą padavusiam asmeniui negali kilti jokios neigiamos pasekmės – asmens padėtis dėl jo paties paduoto skundo negali būti pabloginama. Priešingu atveju asmens atžvilgiu vykstantis procesas negalėtų būti laikomas teisingu (sąžiningu) ir būtų pažeidžiamas kiekvienoje demokratinėje valstybėje draudimo reformatio in peius (keitimo į blogąją pusę) principas. Todėl esant šioms aplinkybėms nutarimas paliekamas nepakeistu ir dalyje dėl paskirtosios administracinės nuobaudos dydžio.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 85 straipsnio 5 dalimi, 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

2007 m. spalio 16 d. Kretingos rajono policijos komisariato nutarimą Nr. E 585449 palikti nepakeistu ir J. Š. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.