Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko bei pranešėjo Evaldo Burzdiko, kolegijos teisėjų Birutės Bobrel, Algirdo Remeikos, sekretoriaujant Audronei Stulginskaitei, dalyvaujant ieškovui J. J. , jo atstovei - advokatei Vandai Laukevičienei, atsakovei A. G. , jos atstovei advokatei Aušrai Ručienei, atsakovui A. J. ,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. G. apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-202-805/2008 pagal ieškovo J. J. ieškinį atsakovams A. G. ir A. J. , trečiajam asmeniui Prienų rajono I-ojo notarų biuro notarei Veronikai Bukevičienei dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir iš dalies paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu apeliantė prašė apeliacinį skundą patenkinti, ieškovas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas J. J. yra S. J. , mirusio 2007-06-25, sūnus (t. 1, b. 1. 2007-06-25 mirus S. J. notarų biure užvesta paveldėjimo byla Nr. 171/2007 (t. 1, b. 1. 24). Per įstatymų nustatytą trijų mėnesių terminą palikimą priėmė du įpėdiniai - A. G. ir A. J. , kuriems buvo išduoti paveldėjimo teisės liudijimai į ½ palikimo dalį (t. 1, b. l. 79-80). ). J. J. laikotarpiu nuo 2006-02-09 iki 2007-11-14 atliko bausmę Pravieniškių III-iuose pataisos namuose. J. J. dėl palikimo priėmimo kreipėsi pas notarę po įstatymų numatyto trijų mėnesių termino palikimui priimti (t. 1, b. l. 65). 2008 m. sausio 23 d. ieškovas J. J. padavė teismui ieškinį dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir iš dalies paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo (t. 1, b. l. 2).

Lietuvos Respublikos CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsiradęs palikimas gali būti priimtas trimis būdais: 1) pradėjus faktiškai jį valdyti; 2) kreipiantis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto aprašo sudarymo; 3) įpėdiniui padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Pagal šio straipsnio 3 dalies nuostatas nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pažymėtina, kad CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas nėra naikinamasis. Pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį teismas gali praleistą terminą pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Įstatyme nenurodyta, kokios priežastys pripažįstamos svarbiomis, taigi kiekvienoje byloje teismas, įvertinęs konkrečias byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, ar yra pagrindas atnaujinti pareiškėjo praleistą terminą palikimui priimti. Teismas, spręsdamas klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai. Šį klausimą teismai turi spręsti visų bylos aplinkybių kontekste.

Teisėjų kolegija laiko nepagrįstu apeliacinio skundo argumentą, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog ieškovas praleido terminą palikimui priimti dėl svarbių priežasčių, nes nebuvo informuotas apie tėvo mirtį. Teisėjų kolegija pažymi, jog ieškovo nurodytas aplinkybes, jog per įstatymo nustatytą terminą jis kreiptis į notaro biurą negalėjo, kadangi atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, ir tik 2007 m. lapkričio 14 d. buvo paleistas lygtinai (t. 1, b. l. 11), grįžęs iš į kalinimo vietos neturėjo kur gyventi ir deklaruoti gyvenamosios vietos, pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė svarbiomis priežastimis atnaujinti palikimo priėmimo terminą. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai konstatavo, kad nei artimieji giminaičiai, nei pataisos namų administracija asmeniškai neinformavo ieškovo apie jo tėvo mirtį ir tik paleistas lygtinai iš įkalinimo įstaigos, jis kreipėsi į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo, kur sužinojo, jog yra išduoti paveldėjimo teisės liudijimai atsakovams A. J. ir A. G. į 1/2 dalį tėvo palikimo, dėl ko praleistą terminą palikimui priimti ieškovui atnaujino (CPK 577 str.) ir patenkino ieškinio reikalavimą panaikinti paveldėjimo teisės liudijimus dalyje. Teisėjų kolegija pažymi, jog vien faktas, kad asmuo atlieka laisvės atėmimo bausmę, labai apsunkina galimybe įgyvendinti jam priklausančią teisę priimti palikimą po artimojo mirties, t. y. priimti palikimą per tris mėnesius nuo teisės priimti palikimą atsiradimo dienos. Be to, be aukščiau nurodytų aplinkybių atsakovė A. G. neįrodė, jog ieškovui atliekant laisvės atėmimo bausmę, jis buvo informuotas apie tėvo mirtį, to nepatvirtino ir pataisos namų administracija. Apeliantės argumentas, jog teismas nenustatė aplinkybių kokie asmenys, po ieškovo tėvo mirties, buvo atvykę į laisvės atėmimo vietą aplankyti liudytojo R. Š. , iš kurių ieškovas ir sužinojo apie tėvo mirtį, nepagrįstas, kadangi kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovė nenurodė asmenų, kurie pasimatymų su R. Š. metu pranešė arba galėjo pranešti ieškovui apie jo tėvo mirtį.

Atmestinas kaip nepagrįstas apeliantės argumentas, jog ieškovas nepateikė teismui įrodymų, kad iš viso yra kreipęsis pas notarę dėl palikimo priėmimo, kadangi 2008-05-28 rašte pati Prienų rajono I-ojo notarų biuro notarė Veronika Butkevičienė nurodė, kad ieškovas J. J. dėl palikimo priėmimo kreipėsi į jos notaro biurą po įstatymo numatyto trijų mėnesių termino, tačiau tikslios datos nepamena (t. 1, b. l. 65). Be to pažymėtina, kad tam, kad prašyti atnaujinti (pratęsti) terminą palikimui priimti, kai jis praleistas, nereikalinga ikiteisminė procedūra – kreipimasis į notarą dėl palikimo priėmimo.

Apeliantė nepagrįstai nurodo, jog ieškovas neturi teisės paveldėti tėvo palikimo, kadangi tėvui būnant gyvam, kėsinosi į jo gyvybę ir sveikatą. Byloje nustatyta, kad ieškovas yra teistas už savo tėvo (palikėjo) nežymų ir nesunkų sveikatos sutrikdymą (t. 1. b. l. 73, 74). Lietuvos Respublikos CK 5.6 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturi teisės paveldėti <...> asmenys, kurie priešingais teisei tyčiniais veiksmais prieš palikėją <...> sudarė teisinę padėtį, kad jie tampa įpėdiniais, jeigu teismo tvarka nustatytos šios aplinkybės: tyčia atėmė palikėjui ar jo įpėdiniui gyvybę arba kėsinosi į šių asmenų gyvybę, <...>. Taigi pagal įstatymą ieškovas neturėtų teisės paveldėti, jeigu būtų nuteistas už kėsinimąsi į tėvo gyvybę, o ne už nesunkų sveikatos sutrikdymą. Nesunkus sveikatos sutrikdymas negali būti prilyginamas kėsinimuisi į asmens gyvybę. Be to būtina ir kita sąlyga, kad asmuo netektų teisės į palikimą, t. y. ieškovo tyčiniai veiksmai turėjo sudaryti tokią teisinę padėtį, kad ieškovas tapo įpėdiniu, tačiau nagrinėjamu atveju nuo ieškovo tyčinių veiksmų jo kaip įpėdinio statusas nepasikeitė.

Taip pat atmestinas apeliacinio skundo argumentas, jog pirmos instancijos teismas rėmėsi tik ieškovo paaiškinimais, nepagrįsdamas jų įrodymais ir neatsižvelgdamas į atsakovės argumentus. Pareiškimai dėl įstatyme nustatyto termino atnaujinimo yra nagrinėjami ypatingąja teisena. Tai reiškia, kad bylos pagal tokius pareiškimus nagrinėjamos ne tik CPK 576-578 straipsniuose nustatyta tvarka, bet ir vadovaujantis bendrosiomis ypatingosios teisenos nuostatomis, įtvirtintomis CPK 442-443 straipsniuose. Pagal CPK 443 straipsnio 8 dalį teismas, nagrinėjantis bylą ypatingąja teisena, turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės. Iš pateiktos civilinės bylos medžiagos matyti, jog pirmosios instancijos teismas buvo aktyvus, t. y. teikė užklausimus įkalinimo įstaigoms, notarei, teismo posėdžių metu buvo apklaustos šalys bei atsakovės ir jos atstovės iniciatyva apklaustas liudytojas R. Š. . Iš skundžiamo teismo sprendimo aprašomosios dalies taip pat matyti, kad sprendime išsamiai išdėstyti kiekvienos iš šalių ir jų atstovų argumentai, trečiųjų asmenų nurodytos aplinkybės, liudytojo apklausa, taip pat išvardinti, patarti ir įvertinti byloje surinkti rašytiniai įrodymai bei juose pateikta informacija, todėl laikytina, jog pirmosios instancijos teismas pilnai ištyrė reikšmingas byloje aplinkybes, objektyviai įvertino įrodymus, teisingai taikė materialinės ir proceso teisės normas.

Vadovaujantis aukščiau išdėstytu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Prienų rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimas, kuriuo teismas ieškovui atnaujino praleistą terminą palikimui priimti po jo tėvo S. J. mirties ir panaikino 1/3 dalyje notarės išduotus paveldėjimo teisės liudijimus teisėtas ir pagrįstas ir naikinti jo apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str.,

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Prienų rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.