Kauno apygardos teismo nutartis

2020-08-11 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-304-485/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-08-11
Bylos Nr.
AN2-304-485/2020
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00465-2020-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Algirdas Remeika (pirm.)
Pažeidėjas
V. A.
Institucija
Kauno teritorinė muitinė teisės skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-304-485/2020Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00465-2020-1Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugpjūčio 11 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – V. A. atstovo advokato E. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 4 d. nutarimo V. A. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. V. A. administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 215 straipsnio 2 dalį buvo surašytas dėl to, kad 2019 m. lapkričio 12 d. 12.00 val. (duomenys neskelbtini) teritorijoje nustatyta, jog nesilaikoma Prekių muitinės priežiūros muitinės sandėlyje sutarties (duomenys neskelbtini) (2019 m. vasario 8 d.) 2.36.1 p. nuostatų (saugoti prekes tik muitinės patvirtintose muitinės sandėlio teritorijos prekių saugojimo vietose), t. y. 2019 m. rugpjūčio 3 d. muitinio sandėliavimo procedūrai importo deklaracijoje Nr. (duomenys neskelbtini) deklaruotos prekės (įvairios automobilių atsarginės dalys ir automobilių priežiūros priemonės), įtrauktos į muitinės sandėlio apskaitos lapus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo saugomos ne muitinės patvirtintose muitinės sandėlio prekių saugojimo vietose, o prekės fiziškai buvo saugomos (duomenys neskelbtini) Laikinojo saugojimo sandėlio Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI) prekių saugojimo vietoje, kuri nėra patvirtinta kaip (duomenys neskelbtini) įsteigto I tipo atvirojo muitinės sandėlio Nr. (duomenys neskelbtini) prekių saugojimo vieta. Taip pat nustatyta, kad nesilaikoma Laikinojo saugojimo sandėlio aptarnavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (2019 m. sausio 28 d.) 2.29.1 p. nuostatų (saugoti prekes tik muitinės patvirtintose laikinojo saugojimo sandėlio teritorijos prekių saugojimo vietose) t. y. 2019 m. rugsėjo 24 d. pagal deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini) laikinajam saugojimui deklaruotos prekės (matavimo prietaisų dalys) buvo saugomos ne muitinės patvirtintose laikinojo saugojimo sandėlio teritorijos prekių saugojimo vietose, o prekės fiziškai buvo saugomos (duomenys neskelbtini) įsteigto I tipo atvirojo muitinės sandėlio prekių saugojimo vietoje (teritorijoje), kuri nėra patvirtinta kaip (duomenys neskelbtini) įsteigto laikinojo saugojimo sandėlio prekių saugojimo vieta. 2019 m. vasario 28 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus V. G. įsakymu paskirta atsakinga už muitinės sandėlio Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI) bei Laikinojo saugojimo sandėlio Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI) veiklą logistikos vadovė V. A., kuri, būdama atsakinga už muitinės sandėlių veiklą ir priimtas į muitinės sandėlį prekes, kurioms taikoma muitinio sandėliavimo ir laikinojo saugojimo procedūros, neužtikrino, kad prekės būtų saugomos muitinės patvirtintose muitinės sandėlio prekių saugojimo vietose, tuo pažeisdama reikalavimus muitinės sandėliuose, laikinojo saugojimo vietose. V. A., kaip atsakingas asmuo, nesilaikydama reikalavimų muitinės sandėliuose, laikinojo saugojimo vietose, pažeidė 2013 m. spalio 9 d. Europos parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr.952/2013, nustatančio Sąjungos muitinės kodeksą, 242 straipsnio 1 dalies b punkto bei Prekių muitinės priežiūros muitinės sandėlyje sutarties (duomenys neskelbtini) (2019-02-08) 2.36.1 p ir Laikinojo saugojimo sandėlio aptarnavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (2019-01-28) 2.29.1 punkto reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

2. Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 4 d. nutarimu V. A. už ANK 215 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta administracinė nuobauda – 1 500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) dydžio bauda.

3. Nubaustosios atstovas skundžia Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 4 d. nutarimą, prašo jį panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną V. A. nutraukti arba paskirti jai mažesnę baudą už inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymą.

3.1. Skunde nurodoma, kad iš pirmosios instancijos teismo nutarimo turinio nėra aišku, kokį administracinį nusižengimą padarė nubaustoji ir kokio nusižengimo požymius tyrė teismas. Teismas konstatavo, kad V. A. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 212 straipsnio 4 dalyje ir yra baustina, tačiau skirdamas nuobaudą nurodė, kad V. A. ji skiriama pagal ANK 215 straipsnio 2 dalį.

3.2. Kita vertus, pasak atstovo, V. A. negalėjo būti patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 215 straipsnio 2 dalį, nes jos veiksmuose nebuvo objektyviųjų ir subjektyviųjų inkriminuoto nusižengimo požymių. Sąjungos muitinės kodekso 242 straipsnio 1 dalies b punkto nuostatų, Sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 2.36.1 punkto nuostatų ir Sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 2.29.1 punkto nuostatų pažeidimai konstatuoti nepagrįstai. Sąjungos muitinės kodekso 242 straipsnio 1 dalies b punkto nuostatos apibrėžia tik subjektą (leidimo turėtoją arba procedūros vykdytoją), kuris atsakingas už pareigų vykdymą, tačiau nei konkrečių pareigų, nei reikalavimų dėl muitinės sandėlio ar dėl laikinojo saugojimo sandėlio veiklos nenustato. Be to, minėta norma nustato tik pareigų, susijusių su muitinio sandėliavimo procedūros įforminimu, vykdymą, tačiau nenustato jokių pareigų, susijusių su prekių laikinuoju saugojimu, vykdymo. Dėl to V. A. negalėjo būti apkaltinta pažeidusi Sąjungos muitinės kodekso 242 straipsnio 1 dalies b punkto reikalavimus.

3.3. Skunde taip pat nurodoma, kad apylinkės teismas, konstatuodamas Sutarties (duomenys neskelbtini) 2.36.1 punkto nuostatų ir Sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 2.29.1 punkto nuostatų pažeidimus, nepagrįstai sprendė, kad V. A. neužtikrino, jog prekės būtų saugomos muitinės patvirtintose muitinės sandėlio prekių saugojimo vietose. Sutarties (duomenys neskelbtini) 2.36.1 punkte numatyta į muitinės sandėlio apskaitą įtrauktas prekes saugoti tik muitinės patvirtintose muitinės sandėlio teritorijos prekių saugojimo vietose, o Sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 2.29.1 punkte nurodyta į laikinojo saugojimo sandėlio apskaitą įtrauktas prekes saugoti tik muitinės patvirtintose laikinojo saugojimo sandėlio teritorijos prekių saugojimo vietose adresu (duomenys neskelbtini). Bylos medžiaga ir protokole nurodytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad tiek muitinio sandėliavimo procedūrai deklaruotos prekės pagal importo deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini), tiek laikinajam saugojimui deklaruotos prekės pagal laikinojo saugojimo deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini) patikrinimo metu fiziškai buvo rastos muitinės sandėlio Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI) bei Laikinojo saugojimo sandėlio Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI) nustatytoje veiklos vietoje, tai yra (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas dėl šių aplinkybių nepasisakė ir jų apskirtai nevertino.

Žemesnės instancijos teismas

3.4. Pažymima, kad V. A. su nustatytais pažeidimais pirmosios instancijos teisme nesutiko, konkrečios prekių buvimo vietos matavimai nebuvo atliekami ir tik vizualiai muitinės pareigūnai sprendė, kad muitinio sandėliavimo procedūrai ir laikinajam saugojimui deklaruotų prekių pakuotės buvo persipynusios ir galėjo būti perkirtusios menamą (virtualią) sandėlių atribojimo liniją. Pirmosios instancijos teismas iškreipė V. A. parodymus, konstatavęs, kad ji visiškai pripažino padariusi inkriminuotą nusižengimą. Tai, kad patikrinimo metu nebuvo naudojamos jokios matavimo priemonės, patvirtino liudytojas L. B., kuris parodė, kad matuojama buvo žingsniais. Taip pat jis nurodė, kad muitinio sandėliavimo procedūrai deklaruotos prekės buvo saugomos greta laikinojo saugojimo sandėlyje laikomų prekių. Liudytojas R. K. nurodė, kad prekių nustatyme kartu su L. B. nedalyvavo, nes jo kompetencijai priklausė patikrinti muitinės sandėlyje ir laikino saugojimo sandėlyje laikomų prekių apskaitos registrus, kur jokie pažeidimai nenustatyti, nes muitinio sandėliavimo procedūrai deklaruotos prekės pagal deklaracijas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) fiziškai buvo abiejų tipų sandėlių veiklos vykdymo vietoje ir buvo įtrauktos į apskaitą.

3.5. Taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad L. B. pažeidimą nustatė vykdydamas tik muitinės sandėlio Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI) patikrinimą, o ne laikino sandėlio patikrinimą, nes pavedimo tokiam patikrinimui nėra gavęs. Nesuprantama, kodėl L. B., nustatęs pažeidimą, nesurašė administracinio nusižengimo protokolo, kuris buvo parengtas tik 2020 m. vasario 24 d. asmens, kuris apskritai nedalyvavo ir negalėjo nustatyti jokių administracinio nusižengimo požymių. Visi patikrinimo akte nurodyti pažeidimai buvo ištaisyti, todėl tai negali būti traktuojama kaip reikalavimų dėl veiklos pažeidimas. Dėl to apeliantė neturėjo jokio realaus pagrindo manyti, kad įvykdžiusi visus minėtus reikalavimus, jos veiksmai bus pripažinti neteisėtais. Todėl esant tokioms aplinkybėms V. A. veiksmuose nėra ne tik objektyviųjų, bet ir subjektyviosios pusės administracinio nusižengimo požymio – kaltės.

3.6. Pažymima, kad konstatuojant asmens kaltę dėl administracinio nusižengimo padarymo, būtina ne tik nurodyti konkrečią kaltės formą, rūšį, bet ir atskleisti kaltės turinį, pasireiškiantį intelektinio ir valinio elementų visuma. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas V. A. kaltės turinio visiškai neatskleidė ir deklaratyviai pažymėjo, kad jos kaltė yra įrodyta. Taip pat pažymima, kad Tarptautinės muitinės procedūrų supaprastinimo ir suderinimo konvencijos pakeitimo protokolo II priedėlio 3.39 standarte numatyta, kad muitinė neskiria baudų už klaidas, jei įsitikina, kad jos padarytos dėl neatidumo, bet ne bandant apgauti ar dėl akivaizdaus aplaidumo. Šiuo atveju nei apgaulės, nei akivaizdaus aplaidumo nenustatyta, todėl paskirta 1 500 Eur bauda yra akivaizdžiai neproporcinga. Pasak atstovo, šiuo atveju yra pagrindas vadovautis teisingumo ir protingumo kriterijais ir sušvelninti V. A. paskirtą baudą.

Atsiliepimas

4. Kauno teritorinė muitinė pateikė atsiliepimą į nubaustosios atstovo apeliacinį skundą, kuriuo prašo Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 4 d. nutarimą palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. Nubaustosios atstovo apeliacinis skundas netenkinamas.

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Remiantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Kaip pagrįstai nurodoma skunde, asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Kaip nustatyta ANK 569 straipsnyje, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

7. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs V. A. administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su apylinkės teismo išvadomis dėl jos kaltės jai inkriminuoto administracinio nusižengimo, įtvirtinto ANK 215 straipsnio 2 dalyje, padaryme. Nesutikti su apylinkės teismo argumentacija bei naikinti apylinkės teismo procesinį sprendimą remiantis vien tik nubaustosios atstovo apeliaciniame skunde pateiktais, tačiau objektyviais duomenimis nepagrįstais samprotavimais apie vertinamo įvykio faktines aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamo nutarimo turinys patvirtina, kad apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime aiškiai ir išsamiai išdėstė priimto procesinio sprendimo motyvus bei įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, taigi jokie esminiai procesiniai pažeidimai bylos nagrinėjimo metu padaryti nebuvo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu ir pritaria apylinkės teismo išvadoms. Vien tai, kad apylinkės teismas priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi V. A., nesudaro pakankamo pagrindo teisėto ir pagrįsto apylinkės teismo nutarimo panaikinimui.

8. Konstatuojant šią išvadą visų pirma pažymėtina, kad administracinė atsakomybė pagal ANK 215 straipsnio 2 dalį kyla konstatavus reikalavimų dėl veiklos laisvosiose zonose, muitinės sandėliuose, laikinojo saugojimo vietose pažeidimus. Kaip pagrįstai pažymima apeliaciniame skunde, ši įstatymo norma yra blanketinė, todėl ją inkriminuojant būtina nustatyti kitų teisės aktų, numatančių reikalavimus dėl veiklos laisvosiose zonose, muitinės sandėliuose, laikinojo saugojimo vietose pažeidimus. Nagrinėjamu atveju iš pirmosios instancijos teismo skundžiamo nutarimo bei administracinio nusižengimo protokolo turinio matyti, kad V. A. buvo pripažinta savo veiksmais pažeidusi Sąjungos muitinės kodekso 242 straipsnio 1 dalies b punkto ir Prekių muitinės priežiūros muitinės sandėlyje sutarties (duomenys neskelbtini) (2019 m. vasario 8 d.) 2.36.1 punkto (saugoti prekes tik muitinės patvirtintose muitinės sandėlio teritorijos prekių saugojimo vietose) bei Laikinojo saugojimo sandėlio aptarnavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (2019 m. sausio 28 d.) 2.29.1 punkto (saugoti prekes tik muitinės patvirtintose laikinojo saugojimo sandėlio teritorijos prekių saugojimo vietose) nuostatas.

9. Sąjungos muitinės kodekso 242 straipsnio 1 dalies b punkte nustatyta, kad leidimo turėtojas ar procedūros vykdytojas atsako už tai, kad būtų vykdomos pareigos, susijusios su prekių, kurioms įforminta muitinio sandėliavimo procedūra, saugojimu. Priešingai nei tvirtinama skunde, aptariama įstatymo nuostata išdėstyta minėto kodekso 3 skyriuje, kuriame reglamentuojamos Sąjungos muitinėse laikomų prekių saugojimo taisyklės, taigi ji nėra išimtinai susijusi su muitinio sandėliavimo procedūrų įforminimu, tačiau nustato prekių saugojimo muitinės sandėliuose tvarką. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje numatyta, kad leidime turėti atvirąjį muitinės sandėlį gali būti nurodyta, kad už nurodytų pareigų vykdymą atsako tik procedūros vykdytojas. Šiuo atveju iš byloje esančių įrodymų matyti, kad (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2019 m. vasario 28 d. įsakymu dėl atsakingų asmenų skyrimo atsakinga už muitinės sandėlio (DUOMENYS NESKELBTINI) ir laikinojo sandėlio (DUOMENYS NESKELBTINI) veiklą buvo paskirta logistikos vadovė V. A.. Įvertinus tai, nėra jokio pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog pastaroji negalėjo būti pripažinta pažeidusi aptariamo teisės akto nuostatas.

10. Atmestini kaip nepagrįsti ir apeliacinio skundo teiginiai, jog bylos medžiaga ir protokole nurodytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad tiek muitinio sandėliavimo procedūrai deklaruotos prekės pagal importo deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini), tiek laikinajam saugojimui deklaruotos prekės pagal laikinojo saugojimo deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini) patikrinimo metu fiziškai buvo rastos muitinės sandėlio Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI) bei Laikinojo saugojimo sandėlio Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI) nustatytoje veiklos vietoje, tai yra (duomenys neskelbtini), todėl V. A. negali būti kaltinama pažeidusi Prekių muitinės priežiūros muitinės sandėlyje sutarties (duomenys neskelbtini) (2019 m. vasario 8 d.) 2.36.1 punkto ir Laikinojo saugojimo sandėlio aptarnavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (2019 m. sausio 28 d.) 2.29.1 punkto nuostatas. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, vien tai, kad prekės buvo saugomos konkrečiu nurodytu adresu, savaime nepatvirtina tinkamo minėtų sutarčių nuostatų vykdymo. Šių sutarčių atitinkamai 2.36.1 ir 2.29.1 punktuose numatyta saugoti prekes tik muitinės patvirtintose apibrėžtose muitinės sandėlio teritorijos prekių saugojimo vietose bei saugoti prekes tik muitinės patvirtintose laikinojo saugojimo sandėlio teritorijos prekių saugojimo vietose. Taigi, teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), egzistuojant dviems skirtingo tipo muitinės sandėliams (I tipo atvirasis sandėlis ir laikinasis sandėlis), tinkamai vykdant sutarčių su muitine nuostatas, būtina užtikrinti, kad patalpinant prekes saugoti šios sandėliavimo vietos būtų atskirtos tam, kad būtų išvengta tokių situacijų, kai laikino saugojimo (iki 90 dienų) teritorijoje saugomos nelaikinai muitinės sandėlyje laikomos prekės.

11. Skunde taip pat tvirtinama, kad muitinės pareigūnų atlikto patikrinimo metu konkrečios prekių buvimo vietos matavimai nebuvo atliekami ir tik vizualiai nuspręsta, kad muitinio sandėliavimo procedūrai ir laikinajam saugojimui deklaruotų prekių pakuotės buvo persipynusios ir galėjo būti perkirtusios menamą (virtualią) sandėlių atribojimo liniją. Kaip pagrįstai pažymima pirmosios instancijos teismo nutarime, patikrinimo, atlikto (duomenys neskelbtini) ataskaitos bendrovė neskundė. Patikrinime dalyvavo pati V. A., tačiau jokių pastabų ar nesutikimo dėl nustatytų pažeidimų ji neišreiškė, muitinės nustatytus pažeidimus bendrovė pašalino. Kaip matyti iš V. A. paaiškinimo administracinio nusižengimo protokole, ji iš esmės pripažino, kad per klaidą laikino saugojimo muitinės sandėlyje laikomos prekės buvo patalpintos I tipo atvirame muitinės sandėlyje, o pastarajame laikytos prekės – laikinojo saugojimo sandėlyje. Nors savo kaltę teisminio nagrinėjimo metu V. A. neigė, ką, priešingai nei teigiama skunde, teisingai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, tačiau tai objektyviai patvirtina, kad asmuo, atsakingas už tinkamą sutarčių su muitine nuostatų vykdymą, faktinio patikrinimo vietoje metu nesutikimo su atliktais matavimais ir nustatytais pažeidimais neišreiškė. Liudytojai L. B. kategoriškai patvirtino atlikto patikrinimo rezultatus, tai yra jis nurodė atvykęs iš karto pastebėjęs, jog prekės buvo saugomos ne joms skirtose vietose. Aukštesnės instancijos teismas pagrindo abejoti atlikto patikrinimo patvirtintos ataskaitos duomenimis neturi, juolab kad, kaip ir minėta, bendrovė nurodė ištaisiusi nustatytus pažeidimus.

12. Nesutiktina su apeliacinio skundo teiginiais, kad muitinės pareigūnas L. B. laikino sandėlio patikrinimą atliko neturėdamas tam pavedimo. Skundo autorius nepagrindė teiginio, kad tikrindamas bendrovės I tipo atvirojo sandėlio prekių saugojimo tvarkos laikymąsi ir, be kita ko, nustatęs, kad joje laikomos laikinojo saugojimo prekės, patikrinęs ir pastarąjį sandėlį, muitinės pareigūnas veikė peržengdamas jam suteiktų įgaliojimų vykdant pareigines nuostatas ribas. Kartu pažymėtina, kad administracinį procesą reglamentuojančios teisės normos neįpareigoja administracinę teiseną vykdantį pareigūną administracinio nusižengimo protokolą surašyti iš karto paaiškėjus galimiems administracinio nusižengimo požymiams. Įstatyme reglamentuojama 2 metų patraukimo administracinėn atsakomybėn senatis (kuri šiuo atveju nėra suėjusi), tačiau nenumatomas imperatyvaus pobūdžio terminas, per kurį asmeniui turi būti surašomas administracinio nusižengimo esmę apibūdinantis protokolas, juolab kad administracinio nusižengimo teisena pradedama nesurašant jokio atskiro dokumento (ANK 590 straipsnis). Taigi vien tai, kad administracinio nusižengimo protokolas V. A. buvo surašytas praėjus trims mėnesiams nuo sandėliavimo reikalavimų pažeidimo nustatymo, jos kaltės padarius inkriminuotą ANK 215 straipsnyje numatytą nusižengimą nešalina.

13. Priešingai nei tvirtinama skunde, pirmosios instancijos teismui atlikus išsamų byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų vertinimą, nutarime V. A. kaltės turinys yra pakankamai detalizuotas ir atskleistas. Nors jame konkrečiai nenurodoma, kokia kaltės forma inkriminuojama nubaustajai, tačiau net ir įvertinus skunde dėstomus teiginius, jog pastarosios veiksmai negali būti pripažįstami tyčiniais, pažymėtina, kad ANK 215 straipsnio 2 dalyje numatytas nusižengimas gali būti padaromas ir neatsargia kaltės forma. Dėl šios priežasties atmestini kaip nepagrįsti ir apeliacinio skundo argumentai, jog Tarptautinės muitinės procedūrų supaprastinimo ir suderinimo konvencijos pakeitimo protokolo II priedėlio 3.39 standarte numatyta, kad muitinė neskiria baudų už klaidas, jei įsitikina, kad jos padarytos dėl neatidumo, bet ne bandant apgauti ar dėl akivaizdaus aplaidumo. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į patikrinimo akte nustatytas aplinkybes, iš kurių matyti, jog greta esančios laikino saugojimo bei I tipo atvirojo sandėlio teritorijos buvo tinkamai neatskirtos viena nuo kitos, asmuo, kuris bendrovėje paskirtas atsakingu už sutarčių su muitine dėl prekių saugojimo laikymąsi, neabejotinai turi pareigą užtikrinti tinkamą bendrovės prisiimtų įsipareigojimų vykdymą, kuris, sumaišius prekes, jas patalpinant jiems neskirtuose sandėliuose, negali būti pateisinamas neatidumu ir tokie veiksmai vertinami kaip aplaidumas.

14. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs V. A. kalta padarius jai inkriminuotą ANK 215 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, paskyrė jai administracinę nuobaudą minėto straipsnio sankcijos ribose (1 500 Eur dydžio baudą). Apeliaciniame skunde išreiškiamas alternatyvus prašymas nustačius, kad pagrindo nutraukti administracinę teiseną nėra, šią V. A. paskirtą nuobaudą sušvelninti. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su byloje esančia medžiaga, nubaustąją charakterizuojančiais duomenimis, daro išvadą, kad nubaustajai paskirta nuobauda nėra akivaizdžiai per griežta ir neproporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, todėl pagrindo ją švelninti nėra. Skundžiamame nutarime pagrįstai atsižvelgta ir įvertinta tai, kad V. A. administracine tvarka bausta, kaltės dėl inkriminuoto administracinio nusižengimo nepripažino, jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinus tai, nubaustajai skirta nuobauda, kuri tik nežymiai viršija minimalų ANK 215 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą nuobaudos dydį, todėl ją dar labiau mažinti remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, teisinio pagrindo nėra.

15. Kaip nepagrįsti atmestini ir apeliacinio skundo argumentai, kad iš skundžiamo nutarimo nėra aišku, kokio nusižengimo požymius tyrė teismas, kadangi šio procesinio sprendimo motyvuose nurodyta, kad V. A. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 212 straipsnio 4 dalyje, ir yra baustina, tačiau skirdamas nuobaudą teismas nurodė, kad V. A. ji skiriama pagal ANK 215 straipsnio 2 dalį. Tiek pagal V. A. inkriminuoto nusižengimo aprašymą, kuris suformuotas skundžiamame nutarime, tiek iš administracinio nusižengimo protokolo bei kitos byloje esančios medžiagos akivaizdu, jog šioje byloje tiriamas ir nagrinėjamas ANK 215 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymo faktas. Nepaisant formaliai dėstomų skundo argumentų dėl nesuprantamo inkriminuoto administracinio nusižengimo kvalifikavimo, visi kiti skundo argumentai išimtinai susiję su ANK 215 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo įrodytumu. Įvertinus tai, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismo motyvuose nurodytas vienkartinio pobūdžio rašymo apsirikimas nedaro V. A. suformuoto kaltinimo ar jos veiksmų kvalifikacijos neaiškios ir nesuprantamos, o tuo pačiu nepažeidžia ir jos teisės žinoti, kuo yra kaltinama bei tinkamai gintis nuo pareikšto administracinio kaltinimo. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad šis rašymo apsirikimas, nors ir vertintinas kritiškai, tačiau V. A. kaltės dėl jai inkriminuoto nusižengimo padarymo nepašalina ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarimą bei administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

16. Atsižvelgiant į aptartų duomenų visumą, spręstina, kad ANK 215 straipsnio 2 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo padarymo faktas nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje įrodytas, V. A. veiksmų kvalifikavimas yra tinkamas, todėl jos atstovo apeliacinis skundas netenkinamas, Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 4 d. nutarimą paliekant nepakeistą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 4 d. nutarimą palikti nepakeistą ir V. A. atstovo advokato E. V. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutar tis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

TeisėjasAlgirdas Remeika