Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėjas Linas Zinkevičius

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo prokuroro Dainiaus Dambrausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje:

J. V., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, įgijęs vidurinį išsilavinimą, bedarbis, gyv. (duomenys neskelbtini)., teistas (duomenys neskelbtini)Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 22 str. 1d. ir 178 str. 2 d. paskiriant 8 mėn. laisvės apribojimo, teistumas išnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. V. mušdamas sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, o būtent:

J. V. 2017-12-11 apie 13 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 3,07 promilės girtumas), namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), užėjęs į kambarį, kuriame lovoje gulėjo jo tėvas S. V., tyčia sudavė vieną kartą jam į galvos sritį, taip sukeldamas šeimos nariui fizinį skausmą ir padarydamas nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis J. V. kaltu prisipažino visiška ir paaiškino, kad gyvena su savo tėvais jų namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Jis turi atskirą kambarį, o tėvai turi du kambarius, virtuve naudojasi bendrai. 2017-12-11 apie 13 val. jis grįžo namo girtas ir dar atsinešė litrą „Herkaus“ alaus. Į savo kambarį ėjo pro virtuvę - ten prie viryklės sėdėjo jo motina M. V.. Tėvas S. V. gulėjo kambaryje lovoje. Tėvas jį keikė, kad neduoda jam alaus. J. V. susinervino, atėjo į tėvo kambarį ir, jam, gulinčiam lovoje, vieną kartą sudavė su rankos delnu per pakaušį, ne tiek sudavė, kiek su delnu pastūmė jį už galvos. Po to vėl išėjo į savo kambarį ir toliau gėrė alų. Kai nuėjo į savo kambarį ir užsidarė duris, į kambarį atėjo motina. Pradėjo prašyti alaus, norėjo, kad įpiltų. J. V. jai alaus nedavė ir motina išėjo iš kambario. Girdėjo, kad ji kalba su tėvu. Netrukus ji vėl atėjo į J. V. kambarį reikalauti alaus. J. V. supyko ir, suėmęs už pečių iš priekio, išstūmė ją iš kambario. Pats liko savo kambaryje. Motiną tik išstūmė iš savo kambario, jai nei spyrė, nei sudavė. Po kiek laiko į namus atvažiavo policijos pareigūnai, kurie pristatė jį į Širvintų policijos komisariatą. Komisariate J. V. nustatė 3,07 promilių girtumą. (b.l. 46-48, 62-63 l.)

Nukentėjusysis S. V. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2017-12-11 apie 13 val. jis buvo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini)., gulėjo lovoje. Į namus grįžo sūnus J. V. ir be jokios priežasties puolė jį ir sudavė ranka į galvos sritį. Dėl suduoto smūgio jam skaudėjo. Sūnus būdamas neblaivus konfliktuoja dažnai. (b.l. 1-2, 17-18).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja M. V. paaiškino, kad 2017-12-11 apie 13 val., jai būnant namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), į namus grįžo sūnus J. V., kuris be jokios priežasties puolė lovoje gulintį tėvą S. V. ir sudavė jam ranka vieną kartą į galvos sritį. Tada puolė M. V., jai sėdinčiai ant kėdės prie krosnies, spyrė į nugaros dešinę pusę. Jai skaudėjo. Įvykio metu ji buvo neblaivi. (b.l. 5-6, 23-24)

J. V. akistatos su M. V. metu teigė, kad motinai nesudavė nei su ranka, nei su koja. 2017-12-11 buvo savo kambaryje ir gėrė alų. Kai po konflikto su tėvu vėl grįžo į savo kambarį, mama atėjo jam iš paskos prašyti alaus. Alaus mamai nedavė ir abiem rankom suėmęs ją už pečių išstūmė iš kambario. Mamos nemušė, gal ji pati užsigavo į duris, kai ją stūmė iš kambario. M. V. teigė, kad J. V. sudavė savo tėvui S. V. ranka per galvą. Ji tuo metu buvo tame pačiame kambaryje, sėdėjo ant kėdės. J. tėvui sudavė jau po to, kai ji nuo kėdės atsistojo. Kai ji atsistojo, J. trenkė kėdę į durų staktą ir kėdė sulūžo. Ar M. V. ėjo į J. kambarį, neprisimena. Atsimena, kad jai skaudėjo dešinę šlaunį. Pareiškime iš jos žodžių surašyta, kad J. jai spyrė į nugarą, bet gal dėl girtumo ji nemokėjo paaiškinti. Jai skaudėjo dešinę šlaunį, o ne nugarą. Koją galėjo užsigauti į durų staktą, neprisimena konflikto smulkmenų. Neprisimena, kad būtų ėjusi į sūnaus kambarį, negali teigti, kad sūnus jai tikrai būtų sudavęs ar įspyręs. Šiuo metu su sūnumi susitaikė, jam pretenzijų neturi. (b.l. 51-53)

J. V. akistatos su S. V. metu teigė, kad tėvas gulėjo lovoje ir jį keikė, todėl jis vieną kartą sudavė tėvui delnu per pakaušį. S. V. teigė, kad sūnus jam gulinčiam sudavė ranka per galvą. Prieš tai trenkė kėdę į durų staktą ir kėdė sulūžo. Šiuo metu su sūnumi susitaikė, jam pretenzijų neturi. (ITM 55-56 l.)

Alkoholio kiekio matuoklio kvitais nustatyta, kad J. V. 2017-12-11, 14 val. 33 min. buvo neblaivus (3,07 promilės), S. V., 2017-12-11, 13 val. 40 min. buvo neblaivus (1,97 promilės) ir M. V. 2017-12-11, 13 val. 37 min. buvo neblaivi (3,00 promilės). (b.l. 65).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo J. V. kaltė įrodyta jo prisipažinimu, nukentėjusiojo S. V. ir liudytojos M. V. parodymais, alkotesterio parodymų kvitais ir kita bylos medžiaga, t. y. yra įrodyta, kad J. V. smurtaudamas sukėlė šeimos nariui fizinį skausmą. Atsižvelgiant į tai, jo veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamojo J. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

J. V. teistas, tačiau teistumas išnykęs, baustas administracine tvarka, nedirba, psichiatrijos ir priklausomybių ligų įskaitoje neįrašytas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka pranešus J. V. apie galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, jis sutiko su proceso užbaigimu tokia forma ir siūloma bausme (b.l. 74).

Nukentėjusysis apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu informuotas (b.l. 76).

Remiantis BK 64¹ straipsniu, bausmė J. V. sumažinama trečdaliu.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

J. V. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam laisvės apribojimą 9 mėnesiams, įpareigojant nevartoti alkoholinių gėrimų ir kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, J. V. bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant nevartoti alkoholinių gėrimų ir kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Į bausmės laiką įskaityti laiką, būtą laikinajame sulaikyme nuo 2017-12-11 iki 2017-12-13 (2 paras).

Vadovaujantis LR BK 72² straipsniu J. V. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią jis turi įvykdyti per 6 mėnesius.

1. Kaltinamasis nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, turi teisę per 14 dienų nuo teismo įsakymo gavimo dienos paduoti Širvintų rajono apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.